Augalinis maistas – vis dažnesnis pasirinkimas

Analizuojant pirkėjų apsipirkimo įpročius, pastebima, kad augalinės kilmės produktų – vaisių, daržovių, pupelių, riešutų ir sėklų – paklausa praėjusiais metais nuosekliai augo. Prognozuojama, kad šiemet augalinis maistas taps dar populiaresnis.

„Vis daugiau žmonių savo mitybą priskiria vienam ar kitam tipui. O stebėdami veganizmui būdingų produktų – veganiškų pieno ir mėsos gaminių, veganiškų desertų – paklausos augimą, manome, jog ši mitybos filosofija ir toliau sparčiai populiarės. Daugelio klientų mėgstami tofu bei sojos produktai, sparčiai plečiantis veganiškų ir vegetariškų produktų pasirinkimui, išlieka ypač populiarūs ne tik dėl nedidelės kainos, bet ir dėl naudingų sveikatai maistinių savybių“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Gaiviuosius gėrimus keičia nealkoholinis alus ir kiti nealkoholiniai gėrimai

Nors apie gėrimus, iš kurių gamybos proceso metu buvo pašalintas alkoholis, pastaraisiais metais buvo kalbėta gausiai, V. Drulienė pastebi, jog bealkoholinių gėrimų vartojimas auga nesustabdomai.

„Lyginant 2019 m. pirmąjį ir antrąjį pusmečius, gėrimų iš kurių buvo pašalintas alkoholis – alaus, vyno, sidro, putojančio vyno be alkoholio – paklausa antrąjį pusmetį augo net apie 16 proc. Prie to prisidėjo ir nuoseklios mūsų tiekėjų pastangos. Jei prieš metus savo parduotuvėse siūlėme rinktis iš beveik 80 gaminių, šiuo metu asortimentą sudaro per 100 skirtingų gėrimų iš kurių buvo pašalintas alkoholis“, – atskleidžia vadovė.

Jos teigimu, skirtingi pirkėjų įpročiai fiksuojami ir skirtingu metų laiku. „Pavyzdžiui, nealkoholinio vyno ir nealkoholinio putojančio vyno paklausa išauga ne tik vasarą. Dažniau šiuos gėrimus klientai renkasi ir didžiųjų švenčių metu – per šv. Velykas ir Kalėdas“, – sako V. Drulienė.

Praktiški gėrimai ir virškinamojo trakto sveikata

„Vos prieš keletą metų pradėta kalbėti apie kombuchą – fermentuotą arbatos gėrimą. Šiandien šį produktą gali pasiūlyti net keletas skirtingų tiekėjų, stebinančių skonių ir rūšių pasirinkimu“, – dalijasi ekspertė.

Ji taip pat pasakoja, kad kombuchą dėl naudingų savybių organizmui galima vadinti supergėrimu. „Šiame gėrime gausu probiotikų, taip pat antioksidantų, kurie gali gerinti žarnyno mikroflorą. Vis dėlto, kombuchos gamybos procesas pakankamai sudėtingas, todėl žymiai paprasčiau įsigyti jau paruoštą gėrimą“, – pasakoja V. Drulienė.

Miltai – ne tik kvietiniai ir ne tik glitimo netoleruojantiems

Ieškodami išeičių netoleruojantiems glitimo, pastaraisiais metais parduotuvių lentynas gamintojai papildė miltų pakaitalais. O šie nauji produktai jau patraukė ne tik glitimo netoleruojančių klientų dėmesį.

„Špinatų, burokėlių, ryžių, grikių, kukurūzų, avinžirnių – tai tik keletas rūšių miltų, galinčių pakeisti įprastus kvietinius ar ruginius miltus. Pernai pastebėjome būtent šių rūšių miltų, ne jų mišinių, paklausos augimą“, – teigia V. Drulienė. Ji prognozuoja, kad šiais metais būtent ne kvietinių ir ne ruginių miltų paklausa tik augs, o pirkėjai atras naujus skonius gamindami miltinius patiekalus.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, maisto tendencijos dažnai populiarios išlieka kelerius metus. „Praėjusiais metais prognozavome, kad populiarės etninės virtuvės, egzotiški produktai bei alkoholiniai gėrimai užleis vietą nealkoholiniams. Šios tendencijos išliks aktualios ir 2019-aisiais metais, tačiau jų sąrašas pasipildė naujomis“, – sako A. Poleninas, kuris apžvelgia, kokios mitybos tendencijos į Lietuvą ateina šiemet.

Šviežia ir lietuviška

Vis daugiau žmonių vertina natūralius, šviežius produktus ir pageidauja, kad produkto kelias nuo derliaus nuėmimo iki lėkštės būtų kuo trumpesnis. Be to, žmonėms svarbu palaikyti vietinius gamintojus, ūkininkus, tad jų produkcijai pirkėjai teikia pirmenybę.

„Kasmet plečiame partnerysčių su skirtingais Lietuvos ūkiais skaičių, šiuo metu bendradarbiaujame su beveik tūkstančiu tiekėjų iš Lietuvos, apie 40 jų prie mūsų partnerių prisijungė 2018 metais. Pastebime ir nuosaikiai augančią lietuviškų ekologiškų produktų paklausą – 2017 metais ekologiškų produktų paklausa augo 11 proc., o 2018 metais net 20 proc. Tai, kad pirkėjams yra svarbūs ekologiški ir sveikesni produktai rodo ir 2018 m. lapkritį atlikta lojalių mūsų klientų apklausa – net du trečdaliai respondentų teigė, kad jiems tai svarbu ar net labai svarbu“, – atskleidžia „Maximos“ ekspertas A. Poleninas.

Kuo mažiau laiko virtuvėje

Namuose iš šviežių produktų pagamintas maistas geriausias sveikatai, visgi spartus gyvenimo tempas diktuoja naujas taisykles.

„Grįžę po sunkios darbo dienos namo žmonės ne visada yra linkę dar kelias valandas sukiotis virtuvėje. Bet tam, kad sau ir šeimai būtų galima patiekti šviežiai paruoštą vakarienę, nebūtina eiti į kavinę ar restoraną. Skanų ir maistingą, jau paruoštą maistą – mėsos, žuvies patiekalus, salotas ir mišraines, konditerijos gaminius – galima įsigyti parduotuvėse. Keliose dešimtyse cechų visoje Lietuvoje šį maistą gamina patyrę maisto gamybos meistrai,“, – pabrėžia A. Poleninas.

Atsižvelgdamas į augantį paruošto maisto populiarumą, prekybos tinklas šiemet planuoja parengti apie 200 naujų maisto gamybos specialistų, kuriems apmokyti įmonė skirs 0,5 mln. eurų. Praėjusiais metais meistrų gretas papildė 33 „Meistrų mokyklą“ baigę mokiniai.

Jokių maisto likučių

„Norint nešvaistyti maisto, svarbiausia pasitelkti kūrybiškumą. Pridėjus keletą ingredientų, pasitelkus kitokį gaminimo būdą, maisto likučiai gali virsti itin skaniu patiekalu.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį atliktoje lojalių mūsų klientų apklausoje net 86 proc. pirkėjų sakė, jog gamindami stengiasi ar net labai stengiasi, kad neliktų maisto, kurį tektų išmesti. Apie 40 proc. apklaustųjų teigė dažniausiai siekiantys to išvengti pirkdami maistą pagal iš anksto sudarytą prekių sąrašą.

Šiais metais maisto švaistymo tema, manome, bus dar populiaresnė – žmonės ieškos, kokius būdus pasitelkti, kad būtų išmetama kuo mažiau maisto likučių bei kaip juos tinkamai ir kūrybiškai panaudoti“, – teigia A. Poleninas.

Žalias maistas

Vaisiai ir daržovės – neatskiriama sveikos mitybos raciono dalis. „Salotas lietuviai dažniausiai gamina iš įvairių lapinių augalų – salotinių sultenių, gražgarsčių, špinatų, romaninių salotų ir kt. Jų priedais dažnai tampa žaliosios paprikos, avokadai, agurkai ir įvairūs daigai. Kuo žaliau, tuo geriau“, – sako A. Poleninas.

Jis pastebi, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja ir dar viena „žalio maisto“ atmaina – neapdoroto, „gyvo“ maisto patiekalai. Tai ne tik įvairios vaisių ir daržovių salotos, bet ir sveikuolių pyragai, kokteiliai.

Gėrimai be laktozės

Vis daugiau žmonių, rūpindamiesi savo sveikata, išsiaiškina, kad netoleruoja laktozės. „Tad mūsų asortimente kasmet gausėja produktų be laktozės pasirinkimas. Pernai tokių produktų pasiūla išaugo apie 20 proc., lyginant su 2017 m. Asortimentą plečiame ne tik pieno produktais, iš kurių pašalinta laktozė, bet ir įvairiomis alternatyvomis – iš sojų, avižų, kokosų pagamintais gėrimais. Manome, kad gėrimai be laktozės šiemet ir toliau sparčiai populiarės ne tik tarp laktozės netoleruojančių, bet ir ją toleruojančių žmonių“, – sako gamybos ekspertas.

A. Poleninas pastebi, kad visas šių metų mitybos tendencijas galima apibendrinti dviem žodžiais: sveika ir naudinga – ne tik organizmui, bet ir aplinkai.