Legendai – 800 metų
Nuostabaus grožio ir gilaus jausmo kupiną meilės istoriją didžiojoje scenoje pasakoja solistai Karina Krysko, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Povilas Meškėla, Iglė Bernotaitytė, Tadas Juodsnukis, Michailas Levinas ir Donato Bakėjaus vadovaujama šokių trupė.
Izoldos ir Tristano meilės istorija žinoma jau daugiau nei 800 metų. Ji įvairiomis variacijomis randama senuose keltų rankraščiuose, apdainuota trubadūrų, pasakota kaip pasaka. Bėgant šimtmečiams ji tapo tikra legenda – meilės, stipresnės už mirtį, simboliu. Statyta daugybėje pasaulio teatrų, atskleista filmuose, ji pagaliau turi ir lietuvišką muzikinę versiją.
„Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ pastatymo režisierius – Kostas Smoriginas, režisierius choreografas – D. Bakėjus, scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė, kompozitorius – Stanislavas Stavickis, libreto autorė – Ieva Narkutė, garso režisierius – Tomas Ždanavičius, šviesų dailininkas – Matas Šimonis.
M. Repečkos nuotr.
Papasakojo istoriją
Pagal XII a. visuomenės moralės standartus Tristano ir Izoldos istorija – skandalinga ir laužanti visas normas. Anglija ir Airija anuomet buvo nuolat besikaunančios karalystės. Senasis Kornvalio (Anglija) karalius Markas – valdingas ir žiaurus, įtikinamai įkūnijamas P. Meškėlos, savo patikėtiniui jaunam ir išvaizdžiam riteriui Tristanui paveda pagrobti Airijos princesę Izoldą, kurią ketina vesti ir taip užbaigti varginančius karus.
Planas gana gudrus, tačiau niekas negalėjo numatyti pažeidžiamiausios jo vietos: nugalėjęs Airijos riterius, kuriems aršiai vadovauja T. Juodsnukis, ir laimėjęs princesę, Tristanas staiga patiria stipriausią akinančią meilę jai. Tikro jausmo visą gyvenimą ieškanti Izolda akimirksniu supranta, kad pagaliau sutiko sau skirtąjį...
M. Repečkos nuotr.
J. Miliaus kuriamas Tristanas – drąsus negailestingas karys, tačiau žiūrovai nesunkiai pastebės ir jo vidinę jautrią asmenybę, kuri blaškosi tarp meilės ir pareigos, ištikimybės karaliui ir asmeninės laimės. K. Krysko Izolda – trapi ir emocinga, ji beatodairiškai pasiduoda jausmui ir naiviai tikisi, kad vyras karalius „supras ir atleis“. Toks ponios elgesys atrodo nelogiškas ir pavojingas ištikimai jos tarnaitei Branganei. Jos švelnų, bet tvirtą charakterį atskleidė miuziklo scenos debiutantė I. Bernotaitytė.
Kiekviena didi meilės istorija neapsieina be išdavystės. Ši purvina misija miuzikle atiteko vienuoliui Tomui, kurį vaidina D. Varnas. Vienuolis – itin ryškus neigiamas personažas: apsimetėlis, godus, parsidavėlis. D. Varnas puikiai perkando šį veikėją. Jo vienuolis apgailėtinas, tačiau turi ir komiškumo, kuris pralinksmina žiūrovus ne ką mažiau, nei spalvingasis miuziklo juokdarys M. Levinas. Pastarasis, kaip dažnai būdinga dvaro komediantams, suvokia daugiau nei parodo. Lemiamu momentu net sugeba demaskuoti išdaviką.
Suteikė šviesos ir vilties
Nors Tristano ir Izoldos meilės istorija kupina gilaus tragizmo, miuziklo kūrėjai nutarė jai suteikti šviesos ir vilties. Muzikinės dramos finalas gana netikėtas.
Visas miuziklas persmelktas angliškos ir airiškos kultūros, muzikos ir šokio. Milžinišką darbą kuriant choreografiją nuveikęs D. Bakėjus sakė pastebėjęs, kad senoji Anglijos ir Airijos šokio tradicija turi sąsajų ir su lietuvių tautiniais šokiais. Kurdamas choreografiją, jis šias sąsajas sumaniai supynė, todėl šokėjai publikai neatrodo egzotiški svetimšaliai. Jų judesiuose atpažįstama kažkas labai lietuviško ir savo.
M. Vitėno nuotr.
Miuziklas „Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ praturtintas specialiais efektais, stilingas apšvietimas išryškina milžiniškų gabaritų scenografinius elementus. Puiki garso kokybė leidžia į valias mėgautis išties puikiais ir profesionaliais lietuviškais vokalais. Pusantros valandos, žiūrint naują lietuvišką miuziklą, prabėga nepastebimai. O tai jau didelė kūrinio sėkmė.
Miuziklas „Tristanas ir Izolda / Uždrausta meilė“ gruodžio 28 d. 19 val. bus rodomas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
