Parodymo metu registruotas oficialus Lietuvos rekordas: „Daugiausia patalpoje spektaklio atlikėjų – 105 aktoriai, dainininkai ir šokėjai“.

Rekordas, pasiektas Lietuvoje ir JAV gyvenančių tautiečių bendru darbu, tarsi garsiai paliudijo, kad nėra lietuvių „čia“ ir „ten“. Yra viena tauta, kuri susivienijusi gali sukurti nuostabų meno kūrinį: žavintį, jaudinantį, išskirtinį.  Vos chorui uždainavus, per salę tarsi šilumos banga nusirito, toks stiprus buvo pusšimčio balsų kuriamas efektas.

Penkerius metus gyvuojantis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“  (kompozitorius - Kipras Mašanauskas, libreto autorius - Romas Lileikis)  jau pelnė publikos meilę ir susižavėjimą. Prie jo prisijungusi „Dainava“, tapo tarsi trūkstamu žėrinčios karūnos deimantu – suteikė dar daugiau jėgos ir naujo skambesio. Choristai tapo ir masines scenas puikiai papildžiusiais aktoriais.

Bendras Lietuvos ir JAV tautiečių darbas parodė, kad jokių nesusikalbėjimų tarp šios ir anos Atlanto pusės lietuvių nėra. Visi puikiai suprato vieni kitus tiek scenoje, tiek už jos ribų. Miuziklo režisierė ir choreografė Anželika Cholina gyrė choristų kūrybingumą ir užsidegimą kuo organiškiau įsilieti į miuziklą.  „Choras – gyvi balsai. Ir ne bet kokie, o tie, kurie pasiilgę Lietuvos, todėl „Dainava“ dainuoja kitaip. Jie nepaprasti: entuziastingi, atsiduodantys ir labai šilti žmonės“, – sakė A. Cholina.

Choristai išties labai džiaugėsi ne tik galimybe prisijungti prie didžiausio lietuviško miuziklo trupės, bet ir vėl atvykti į Lietuvą. Pasak choro vadovo Dariaus Polikaičio, įgyvendinti šį sumanymą nebuvo paprasta ir iš pradžių net atrodė nelabai realu: reikėjo atsiprašyti iš darbų; paaukoti nemažą dalį atostogų; rasti finansavimą; dalį kelionės išlaidų susimokėti patiems. Tačiau noras pasirodyti Lietuvoje buvo milžiniškas ir įveikė visas kliūtis.

„Mūsų tauta – paplitusi po pasaulį. Labai svarbu, kad mes pažintume ir suprastume vieni kitus. O toks pažinimas, supratimas labai natūraliai išsivysto dirbant kartu. Jaučiame, kad ypač dabar, artėjant referendumui dėl prigimtinės  teisės į pilietybę, mūsų dalyvavimas miuzikle – labai svarbus“, – sakė „Dainavos“ vadovas Darius Polikaitis.

Jaučiame, kad artėjant referendumui dėl prigimtinės  teisės į pilietybę, mūsų dalyvavimas miuzikle – labai svarbus.

Bendra miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ ir choro „Dainava“ istorija prasidėjo praėjusiais metais. Tuomet  JAV lietuvių bendruomenė sugalvojo taip pat visiškai nerealiai skambantį projektą – vienam parodymui pasikviesti į Čikagą  didžiausią lietuvišką miuziklą. Pagrindinė projekto organizatorė Austėja Sruoga  ir „Dainavos“ vadovas D. Polikaitis pamanė, kad būtų puiku, jei su lietuviška trupe pasirodytų jau daug metų labai sėkmingai  Čikagoje gyvuojantis choras „Dainava“.

Praėjusių metų spalio 6 d. šis „neįgyvendinamas“ sumanymas tapo kūnu – jungtinė Lietuvos ir JAV lietuvių trupė  istoriniame Čikagos „Auditorium“ teatre parodė miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Tuomet ir kilo sumanymas projektą pratęsti – bendrai atlikti miuziklą ir Lietuvoje.

„Dainava“ – tai choras, gyvuojantis jau 74 metus. Kolektyvas įsikūrė 1945 m. Hanau pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Ansamblio steigėjai — lietuviai tremtiniai pasitraukę į Vakarus sovietams okupuojant Lietuvą. 1950 m., daugeliui narių emigravus į Jungtines Amerikos Valstijas, ansamblis vėl susibūrė Čikagoje. Šiandieninė „Dainava“ – brandus choras, buriantis daugiau nei šešiasdešimt įvairaus amžiaus, profesijų ir pomėgių narių.  Vieni choristai emigravę į JAV po antrojo pasaulinio karo, kiti atvykę į šį kraštą per paskutinius 25 metus, o dar kiti jau gimę ir augę JAV.  Visi jie ne tik dainuoja, bet ir puikiai kalba lietuviškai.

Kaune choras pasirodė drauge su visa tituluota miuziklo trupe: Mantu Jankavičiumi (Žygimantas Augustas), Benu Jankavičiumi (Žygimantas Augustas vaikystėje),  Kostu Smoriginu (ponas Tvardovskis), Karina Krysko (Barbora Radvilaitė), Jeronimu Miliumi (Radvila Juodasis), Tadu Juodsnukiu (Radvila Rudasis), Gitana Pečkyte  (Bona Sforca),  Roku Spalinsku (Žygimantas Senasis), Rafailu Karpiu (rūmų juokdarys), Dominyku Vaitiekūnu (rūmų juokdarys),  A. Cholinos šokio teatru ir  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariais.

Miuziklo kūrybinė komanda: kompozitorius – Kipras Mašanauskas, libreto autorius – Romas Lileikis, režisierė-choreografė  - Anželika Cholina,  scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius, kompanija – „Promostar“.

Iš Čikagos į Lietuvą vieninteliam vakarui atvyksta net 60  žmonių, kurie prisijungs prie lietuviškos trupės. Šis parodymas taps vienu didžiausių per visą lietuviško miuziklo istoriją. Ta proga, režisierė sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie chorą, su kuriuo jai teko dirbti praėjusiais metais Čikagoje. Be to, prisiminė, kaip gimė didžiausias ir tuo metu brangiausias lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, davęs puikią pradžią lietuviško miuziklo žanro atgimimui.

- Kuo bus ypatingas tarptautinis miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ parodymas su choru „Dainava“ iš JAV?

- Tai bus tikrai unikalus spektaklis, apjungiantis dviejų žemynų lietuvius vienoje scenoje.  Jis, deja, bus parodytas tik vieną kartą, todėl labai noriu, kad šį reginį pamatytų kuo daugiau žiūrovų. Tai bus mums visiems didelė šventė, prilygstanti nacionalinei. Neįtikėtina jungtis vienoje scenoje – virš šimto artistų susitikimas. Jų energija ir balsai papasakos vieną ryškiausių mūsų tautos – karališką Žygimanto ir Barboros meilės istoriją. 

- Jums teko dirbti su „Dainava“  praėjusį spalį per vienintelį miuziklo parodymą Čikagoje.  Ką galite pasakyti apie šį kolektyvą? Kaip jam sekėsi per labai trumpą repeticijų laiką įsilieti į miuziklą?

- Amerikos lietuvių choras „Dainava“ ir jo vadovas Darius Polikaitis savarankiškai ir kruopščiai surepetavo nelengvą muzikos autoriaus Kipro Mašanausko sukurtą miuziklo choro partiją. Man atvykus, liko tik išaiškinti jiems spektaklio minties kontekstą ir viską sustyguoti. Beje, choro artistai pasirodė labai kūrybingi, noriai mokėsi judėti, vaidinti, todėl aš drąsiai juos integravau į spektaklio audinį, jie tapo visaverčiais veiksmo dalyviais, gyva siena kuri, specialiai jiems sukurtu judesių piešiniu, puikiai papildė scenoje vykstantį veiksmą.

- Koks įspūdis Jums išliko po miuziklo parodymo Čikagoje? 

- Man labai patiko dirbti su choristais, kurie kiekvieną vakarą po darbų, iš visų Čikagos kampelių susirinkdavo dainuoti ir darė tai labai stropiai, su didžiuliu entuziazmu ir malonumu. Kartą, vienos repeticijos metu, aš sustabdžiau juos ir paklausiau: pasakykite man, prašau, kas iš jūsų yra jau gimę Amerikoje? Buvau nustebusi, kai rankas pakėlė didžioji dauguma! Tada aš supratau, kaip išeivijos lietuviai, jų tėvai ir seneliai, stipriai puoselėja lietuvybę, kokia jiems svarbi mūsų kultūra, tradicijos ir kalba. Visi choro artistai puikiai kalba lietuviškai! Ir dar… Aš niekada nepamiršiu akimirkos, kai „Auditorium“  teatro scenoje, šildydami balsus, jie netikėtai uždainavo „Kur giria žaliuoja“. Mes visi sustingom ir… nuoširdžiai susigraudinom.

- Ką Jums kaip kūrėjai reiškia miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“?

- Tai buvo labai ambicingas sumanymas: suburti profesionalią kūrėjų komandą ir pradėti kurti viską nuo nulio – libretą, muziką, tekstus, spektaklio meninį, vizualinį sprendimą.  Šiame procese mums nebuvo jokiu apribojimų. Atvirksčiai – duota visiška laisvė fantazijai!  Per visą miuziklo kūrimo laiką aš neišgirdau iš prodiuserių nei vieno „ne“. Mažai žmonių Lietuvoje drįsta taip rizikuoti ir sugeba suorganizuoti tokio masto ir kokybės projektus. Aš pirmą kartą kūriau tokio žanro ir apimties veikalą. Todėl patirtis – neapsakoma ir neįkainojama. Mes, visa komanda drauge ir kiekvienas atskirai, mokam dirbti savo darbą. Tai buvo puikių patirčių susitikimas. O apjungti įdomius pasaulius į vieną būna nesunku, nes jie  savaime linkę susijungti  ir sukurti kažką nepaprasto.

- Kokie prisiminimai iš „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės“ kūrybinio proceso ryškiausiai išliko iki šiandien?

- Tai buvo ilgas, daug etapų turintis procesas. Šiam darbui mes drauge susitikome pirmą kartą, todėl svarbiausia buvo atrasti bendrą kalbą. Tai nebuvo sunku, padėjo visų patriotiškas nusiteikimas, atsakomybės jausmas prieš pasirinktą temą ir, be abejonės, visiems buvo labai įdomu, nes dar nebandyta.  Pradžioje Kipras Mašanauskas rašė muziką. Libreto štrichus ir tekstus dėliojo Romas Lileikis. Erdve, į kurią perkeliama istorija, rūpinosi  scenografas Marijus Jacovskis, artistų kostiumus ir grimą kūrė Juozas Statkevičius. Tuo pat metu vyko kūrybinės repeticijos su solistais ir puikia, rinktine, 32 šokėjų trupe.  Šis kūrinys  man tapo labai brangus, nes jo gimimo metu, vyravo puiki kūrybinė atmosfera. Mane iki šiol visada maloniai nustebina artistai, kurie puikiai atsimena visus tekstus ir choreografiją. Smagu žiūrėti, kaip po ilgos pertraukos visi su didžiausiu malonumu, kaip į šeimos šventę, susirenka repetuoti.

- Miuziklo trupė nuo pat premjeros keitėsi nežymiai. Tačiau vieno dramatiško pakeitimo nebuvo išvengta. K. Smoriginas negalėjo vaidinti keliuose paskutiniuose spektakliuose dėl sušlubavusios sveikatos, o  jo vaidmuo miuzikle – vienas emociškai stipriausių, jo kuriamas ponas Tvardovskis atliekantis „Dangus tau dovanojo aukštį“  sujaudina žiūrovus iki širdies gelmių.  Ar išvysime jį tarptautiniame parodyme Kaune?

- Išties, miuziklo solistų sudėtis visada išlikdavo stebėtinai stabili, todėl visi labai apgailestavo, kai prieš metus atėjo žinia, kad Kostas dainuoti negalės. Tai tikrai sudėtingas ir dramatiškas vaidmuo, todėl kilo klausimas, kas galėtų lygiaverčiai jį pakeisti? Laimei, per trumpą laiką išmokti šią sudėtingą partiją sutiko puikus aktorius Vladas Bagdonas.  Jis labai sėkmingai susitvarkė su užduotimis, įnešė savitumo ir naujų spalvų į spektaklį. Šis vaidmuo parašytas būtent aktoriaus balso registrui, todėl įdomu klausytis kito atlikimo. Šiandien, mūsų džiaugsmui, Kosto Smorigino sveikata gerėja jis sugrįžta  ir  vėl jaudins mus savo išskirtiniu tembru ir puikiai sukurtu vaidmeniu.

Pirmą kartą scenoje prie Lietuvos trupės prisijungs tituluotas JAV choras „Dainava“, kuriame dainuoja Amerikos lietuviai ir lietuvių kultūrą puoselėjantys amerikiečiai. Net šešiasdešimt dainininkų vien dėl šio išskirtinio vakaro į „Žalgirio“ areną atvyks tiesiai iš Amerikos.

Parodymas taps ne tik simboliniu lietuvius šiapus ir anapus Atlanto jungiančiu tiltu, bet ir tikru bendru darbu, kurį išvysti galės tūkstančiai žmonių. Parodymo tikslas – priminti visiems, kad esame vienos šalies vaikai. Ir nebereikėtų mūsų skaldyti į „čia“ ir „ten“, nereikėtų matuotis patriotiškumo mastais ar gerovės koeficientais. Visus mus jungia meilė savo Lietuvai ir tą vakarą mes tai darbais parodysim drauge atlikdami Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio istorinį miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.

Tą išskirtinį balandžio 3-iosios vakarą publika bus daugybės pirmų kartų liudininke. Pirmą kartą Lietuvoje miuziklo scenoje pasirodys tokio dydžio trupė. Pirmą kartą ši trupė bus jungtinė. Pirmą kartą artistų iš JAV scenoje bus daugiau nei iš Lietuvos. Pirmą kartą tokio dydžio choras gyvai dainuos miuziklo parodyme Lietuvoje. Ir galėtume dar ilgai vardinti pirmus kartus.

Galėtume įrodinėti, kuo šis miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ parodymas bus išskirtinis ir neturintis analogo, tačiau už skaičius ir trupės dydį svarbiau tas įspūdis, kurį palieka kūrinys su „Dainavos“ choru. Jis – tarsi briliantas, kurį staiga apšviečia itin ryški šviesa.

Pirmą, ir iki šiol vienintelį kartą, tą šiurpuliukais per kūną srovenantį įspūdį publiką patyrė pernai Čikagoje, per ten vykusį „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendos“ parodymą. Jėga ir gyvastis, kurią miuziklui suteikė „Dainavos“ choras, nustebino ne tik publiką, bet ir pačią trupę bei choristus. Nors buvo svarstoma padaryti miuziklo parodymų pertrauką, o pasirodymo Čikagoje buvo nuspręsta, kad bent vieną kartą Lietuvos publika turi išvysti neįtikėtinai gyvybingą miuziklą su „Dainavos“ choru.

„Dainavos“ choras pagal vokalinio meistriškumo lygį gali drąsiai vadintis profesionaliu. Be to, choristai puikiai susitvarkė su užduotimis, ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Buvo nuostabu matyti, kaip jie iki smulkmenų suderino judesius, kaip apgalvotai ir atsakingai žiūrėjo net į menkiausią režisierės Anželikos Cholinos nurodymą.

„Choristai su džiaugsmu priėmė kvietimą prisijungti prie miuziklo Čikagoje. Pirmiausia – tai nuostabus kūrinys, apie kurį garsas iš Lietuvos atsklido net iki mūsų. Be to, mums – didelė garbė būti vienoje scenoje su tokio lygio profesionalais. O dainuoti pačioje Lietuvoje – svajonės, apie kurią net garsiai nedrįsdavome prasitarti, išsipildymas“, – sakė „Dainavos“ choro vadovas Darius Polikaitis.

Svajonės tuo ir nuostabios, kad net slapčiausios ima ir išsipildo. Todėl balandžio 3 dieną „Dainavos“ choristai bus ten, kur širdis – mylimos Lietuvos scenoje ir dainuos išsiilgtai Lietuvos publikai.

,,Dainava” – tai choras, gyvuojantis jau 74 metus. Kolektyvas įsikūrė 1945 m. Hanau pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Ansamblio steigėjai — lietuviai tremtiniai pasitraukę į vakarus sovietams okupuojant Lietuvą. 1950 m., daugeliui narių emigravus į Jungtines Amerikos Valstijas, ansamblis vėl susibūrė Čikagoje ir atgaivino savo muzikinę veiklą. Šiandieninė ,,Dainava” – brandus ir kasmet atsinaujinantis choras, buriantis apie 65įvairaus amžiaus, profesijų ir pomėgių narių. Tai įvairių imigracinių ,,bangų” atstovai – kai kurie choristai emigravę į JAV po antrojo pasaulinio karo, kiti atvykę į šį kraštą per paskutinius 25 metus, o dar kiti jau gimę ir augę JAV. Chore taip pat dainuoja ir nelietuviai - Amerikos lietuvių šeimų nariai. Visus juos vienija meilė dainai ir ryšys su Lietuva.

Choras pasirodo drauge su visa tituluota miuziklo trupe: Mantu Jankavičiumi (Žygimantas Augustas), Benu Jankavičiumi (Žygimantas Augustas vaikystėje), Kostu Smoriginu (ponas Tvardovskis), Karina Krysko (Barbora Radvilaitė), Jeronimu Miliumi (Radvila Juodasis), Tadu Juodsnukiu (Radvila Rudasis), Gitana Pečkyte (Bona Sforca), Roku Spalinsku (Žygimantas Senasis), Rafailu Karpiu (rūmų juokdarys), Dominyku Vaitiekūnu (rūmų juokdarys) ir A. Cholinos šokio teatru.

Miuziklo kūrybinė komanda: kompozitorius Kipras Mašanauskas, libreto autorius Romas Lileikis, režisierė-choreografė Anželika Cholina, scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius, prodiuserinė kompanija - „Promostar".

Miuziklo "Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”  gerbėjų laukia įspūdinga  kalėdinė staigmena - dvigubas kompaktinis diskas su miuziklo įrašu ir speciali knygutė su libretu ir nuotraukomis. Brangiausias lietuviškas miuziklas sulaukė  stulbinančio populiarumo - į gruodžio 12 dieną vyksiantį parodymą Klaipėdoje bilietų jau nėra. Gruodio 18 d. Vilniuje ir antrąją Kalėdų dieną Kaune taip pat susirinks tūkstančiai unikalaus kūrinio gerbėjų - graibstomi paskutiniai bilietai.

Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai išleidžiamas tokios didelės apimties gyvas miuziklo įrašas. "Turėjau du lagaminus natų. Jei sujungtumėme kiekvieno solisto  ir  instrumento partijas vieną po kito, būtų maždaug 170 valandų, t.y. savaitė,  nepertraukiamo muzikos skambesio”, - miuziklo mastus apibūdino jo kūrėjas kompozitorius Kipras Mašanauskas.

Jis ir  garso režisierius Artūras Pugačiauskas mėnesį  beveik gyveno studijoje, kol 170 valandų suvedė į 2 valandas ir 14 minučių aukščiausios kokybės miuziklo įrašą.  "Kai susitikome studijoje, Artūras jau buvo porą mėnesių pasėdėjęs prie įrašo ir atlikęs juodžiausią darbą”, - juokėsi K. Mašanauskas.

Jis prisipažino, kad kurdamas miuziklą buvo beveik susitaikęs su mintimi, kad jo garso įrašas niekada nebus išleistas, nes ir labai brangu, ir techniškai sudėtinga.

Vis dėl to pernai per  Šv. Kalėdas jis įrašė Kaune "Žalgirio” arenoje rodytą miuziklą ir  įrašą atnešė A.Pugačiauskui, kuris laikomas pačiu profesionaliausiu ir didžiausią patirtį turinčiu garso postprodukcijos meistru Lietuvoje.

Toks įrašas turi neįkainuojamą privalumą. "Gyvas įrašas suteikia kūriniui daugiau ekspresijos, gyvybės ir pojūčio, tarsi būtum spektaklio žiurovu čia ir dabar”, - pasakojo A.Pugačiauskas.

Tačiau su tokiu įrašu - daug darbo. "Aktoriai scenoje laksto, šokinėja, yra kilnojami. Mikrofonai liečiasi prie drabužių, yra užkliudomi ir sujudinami. Taip  įraše atsiranda kalnai nereikalingų garsų, kuriuos reikia chirurgiškai išoperuoti. Be to, yra ir kitų niuansų, kurių nebūna studijiniame įraše”, -  iki išprotėjimo smulkmenišką darbą paaiškino A.Pugačiauskas.

Kai  įrašas buvo išgrynintas, susitikę K.Mašanausko studijoje "Up Records”, vyrai pradėjo finalinį garso suvedimą. Jų ir vėl laukė sudėtingas uždavinys, nes "Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendoje” yra visko: nuo operos arijų iki popdainų. Ir visą tai reikėjo sujungti į  darnų, erdviai skambantį, aukščiausios kokybės įrašą.

"Kūrinio amplitudė plati - nuo turgaus iki bažnyčios. Be to, norėjau pabrėžti kartų konfliktą: senųjų karalių didybė yra klasikinio, sodraus skambesio, o jaunimas - provokuojantis, modernus. O juokdariai laviruoja tarp vienų ir kitų& Legendinis "Sony Oxford R3” garso pultas (tokių pasaulyje buvo pagaminta tik 37 vienetai!)  jau seniai nebuvo turėjęs tokios apkrovos, bet rezultatas pranoko lūkesčius”, - pasakojo K.Mašanauskas.

Anot jo, stebėdami miuziklą, žiūrovai negali visapusiškai įsigilinti į muzikos ir teksto esmę. "Todėl yra įrašas ir libreto knygutė, kad kiekvienas iš šio kūrinio galėtų pasiimti tiek, kiek nori”, - sako  K. Mašanauskas.

„Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda" rimtai sudomino pasaulinio garso užsienio kompanijų agentus. Miuziklo kūrėjas ir kompozitorius Kipras Mašanauskas patvirtino, kad į gruodžio mėnesį Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje vyksiančius parodymus atvyksta agentai iš Didžiosios Britanijos ir JAV. Jų tikslas - gyvai pamatyti lietuvių kūrinį, kurio vaizdo įrašas juos sužavėjo.

Miuziklo kūrėjai ir prodiuseriai teigia, kad galimybė, jog Lietuvos istorinę meilės legendą išvys ir kitų šalių žiūrovai, yra reali. Miuziklu domisi ne tik Didžiosios Britanijos ir JAV, bet ir kaimyninės Lenkijos muzikos agentai.

Miuziklo premjeros vaizdo įrašas pasiekė audiovizualinių kūrinių specialistus JAV bei Europoje ir sulaukė puikių jų vertinimų ir net liaupsių.

„Originalus ir rafinuotas kūrinys. Subtili, tačiau itin efektinga muzika ir paveiki meninė išraiška kuria giliai sukrečiantį uždraustos meilės paveikslą", - pagyrų lietuvių darbui negailėjo Candace Stewart,   daugiausiai „Grammy" nominacijų laimėjusios „EastWest Studios" (JAV) vadybininkė, dirbusi  su „The Rolling Stones", Tom Petty, „Red Hot Chili Peppers", Madonna, Ice Cube ir Snoop Dogg'u.

„Ištaigingas kūrinys, iš nedidelės šalies. Šiuolaikinėje muzikoje įsimintinos ir melodingos temos yra ypač trokštamos, tačiau - labai retos. „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda" būtent ir yra retenybė.  Viduramžių nuotaika nuostabiai atspindėta šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai sukuria netikėtą, unikalų, teatrališką įspūdį. Novatoriška kompozicija ir pateikimas, kuris turėtų tapti įkvėpimu nūdienos teatro scenai", -  taip miuziklą apibūdino Jody Toll, „Universal Pictures" ir „Sony Pictures Entertainment" kūrybos konsultantė iš JAV.

Istorinis lietuvių kūrinys sužavėjo ir legendinės specialiųjų efektų kūrėjų dinastijos atstovą Gene Warren III. „Įstabus senovės ir modernumo sąlytis.  Operiniais perlais puoštas lietuvių miuziklas gali drąsiai konkuruoti su Italijos pastatymais", - sakė filmų „Immortals"  („Nemirtingieji"),  „Moonrise Kingdom" („Mėnesienos karalystė"), „Scream 3" („Klyksmas 3") specialiųjų efektų meistras iš  Los Andželo. G. Warren  atstovauja jau trečiai  specialiuosius efektus kuriančiai kartai. Warren'ų dinastija yra pelniusi Oskarus už filmus „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena" (1991 m.) ir „Laiko mašina" (1960 m.).

Garsus suomių režisierius, dviejų Europos kino akademijos apdovanojimų nominantas, Aku Louhimies buvo lakoniškas: „Dramatiškai jautrus ir jaudinantis". Taip jis abibūdino daugiau nei tris valandas trunkantį didžiausią ir brangiausią lietuvišką miuziklą.

Jam antrino britų muzikos prodiuseris Marco Migliari, dirbęs su „Deep Purple", „Genesis", „Massive Attack", „New Order" ir pavadinęs „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendą „išties įspūdingu kūriniu".

Miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda"  bus rodomas gruodžio 12 dieną - Klaipėdoje, „Švyturio" arenoje,  18 d. - Vilniuje „Siemens" arenoje, 26 d. - Kaune „Žalgirio" arenoje.

Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko paskutinė išskirtinio lietuviško miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjera. Miuziklas sulaukė milžiniško populiarumo ir surinko pilnas arenas Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Rekordinis žiūrovų skaičius – apie  11 000  miuziklą stebėjo “Žalgirio” arenoje.

Iškart po premjeros trupė sulaukė  daugybės prašymų kartoti kūrinį.  Gerbėjams – džiugi žinia: “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”  bus rodomas pavasarį - kovo 8 d. Kaune “Žalgirio” arenoje ir kovo 11 d. Vilniaus “Siemens” arenoje.

Kauno publika užgniaužus kvapą stebėjo  dviejų valandų veiksmą scenoje. Nuo pat žaismingos istorijos pradžios, kai jaunasis Žygimantas Augustas lėbauja Vilniuje. Lengvabūdiškai ignoruoja jam suteiktą valdžią. Atsainiai reaguoja į Krokuvoje reziduojančių tėvų karaliaus Žygimanto Senojo (Tadas Girininkas) ir  karalienės Bonos Sforcos (Sigutė Stonytė) bandymus atvesti jį į protą. Iki tragiško finalo, kai pamilęs jam į porą netinkančią Barborą Radvilaitę (Karina Krysko-Skambinė), jis ryžtingai pasipriešina visiems ir nutaria ją vesti. Tačiau istorija, kuri galėjo baigtis laimingai, įgijo tragišką finalą. Silpnos sveikatos Barbora vos tapusi karaliene miršta ligos ir senosios karalienės Bonos neapykantos pakirsta. Perniek nueina Radvilų (Juodojo – Jeronimas Milius ir Rudojo – Tadas Juodsnukis) sąmokslai. Žygimantas Augustas, visą gyvenimą lydimas išmintingo mokytojo pono Tvardovskio (Kostas Smoriginas), supranta, kad būdamas karaliumi, jis pirmiausiai yra tik žmogus.

“Kai gimė šio miuziklo idėja,  žinojome, kad mums reikės įdėti labai daug  darbo, lėšų ir tikėjimo, kad ji taptų kūnu. Tačiau mūsų tikėjimas nebūtų turėjęs jokios prasmės, jei jūs  nebūtumėte patikėję mumis. Ačiū visiems atėjusiems, jūs visi prisidėjote prie šio miuziklo gyvenimo”, - po premjeros Kaune publikai dėkojo Mantas Jankavičius.

Miuziklas “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” nuo pat pirmųjų žingsnių buvo laikomas ne tik labai rizikingu, bet ir šiek tiek beprotišku projektu.  Jis buvo kuriamas visiškai nuo nulio ir žmonės, kurie jie pridėjo ranką prie jo gimimo susirinko taip stebuklingai, kaip kartais iškrenta “full house” pokeryje.  

Pačioje miuziklo pradžioje juokdariai (Rafailas Karpis ir Dominykas Vaitiekūnas) dainuoja: “Likimo grindimis atsirita kauliukas…” Šie žodžiai labai teisingai apibūdina ne tik šešiolikto amžiaus sudėtingą ir pilną peripetijų Lietuvos  istoriją, bet ir patį miuziklą. Kauliukas atsirito taip, kad į vieną komandą susibūrė žmonės, kurie  ne tik yra savo srities geriausi, bet ir puikiai papildė vienas kitą. Muzikos autorius Kipras Mašanauskas, libreto autorius Romas Lileikis,  kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, scenografas Marijus Jacovskis ir , žinoma, režisierė Anželika Cholina. “Svajonių komanda”, kuri buvo reikli esmei ir lanksti smulkmenoms.  Su puikia aktorių, šokėjų ir choristų  trupe jie sukūrė miuziklą, kuris neabejotinai taps ryškia ir reikšminga Lietuvos pramogų verslo istorijos dalimi.