-
Dėl naujų koronaviruso antirekordų Kaune jau stoja gyvenimas: įspėja, kad tai – tik tyla prieš audrą 36
Kaunietė Ainė iš namų išneša šiukšles, o jas tenka ne į konteinerį mesti, o padėti šalia, nes į vidų jau nebetelpa. Įprastai šiukšlės būna išvežamos penktadieniais, tačiau šią savaitę jos vis dar guli šalia konteinerio. Mergina pradėjo domėtis, kodėl.
„Praėjusią savaitę mums neišvežė šiukšlių ir mes jau sunerimome, nes šią savaitę jų jau yra pilna. Paskambinome ir sužinojome, kad dvi brigados, vyrukai, serga koronavirusu“, – LNK kalbėjo Ainė Dvilevičiūtė.
Mergina sako, kad išgirdo, jog išvežimo reikės laukti dar savaitę. „Skambinome praėjusią savaitę, penktadienį, ir sakė, kad galbūt po savaitės atvažiuos kiti pagalbiniai vyrukai išvežti šiukšlių. Tai gan ilgas laiko tarpas laukti savaitę, kai jau konteineris yra pilnas“, – sakė ji.
„Kauno švaros“ atstovas sako, kad taip galėjo nutikti, kai susirgusiųjų buvo siunčiamos pavaduoti kitos brigados.
„Pas mus kartais būna atsilikimų kartais vienai, maksimaliai – dviem dienomis. Bet, žinote, dabar yra įtemptas laikas, karantinas, daug darbuotojų bendrai Lietuvoje serga, dėl to tas vėlavimas gali būti. Bet tikrai stengiamės. Jeigu yra kažkoks vėlavimas, darbuotojai iš kitų maršrutų padeda kolegoms“, – sakė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.
Visgi, J. Tumpa sako, kad jeigu sergančiųjų daugės, įmonė turi planą B.
„Greičiausiai, dar tokios situacijos nėra, bet greičiausiai skolintumėmės iš miestą tvarkančių darbuotojų vairuotojus, kurie yra susipažinę su darbo specifika, galėtų užpildyti bent jau laikinai, kol praeis tas izoliacijos periodas“, – sakė įmonės atstovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Drastiškai didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui, įtampa – ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, poliklinikose.
„Šiuo metu serga 36. Niekada nebuvo tiek daug sergančiųjų, bet kol kas darbas nesutrinka, vyksta įprastu ritmu. Eilės pas šeimos gydytojus yra apie savaitę“, – sakė Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Maksimalus galėtų būti 10–12 tūkstančių matomų naujų užsikrėtimų, o nematomų, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali nuo buvusių tokių rekordų padidėti ir keturis, ir penkis kartus. Taigi ir iki 25, ir iki 30 tūkstančių užsikrėtusiųjų per dieną realiai gali būti.
Mobilieji punktai yra perkrauti, eilės tęsiasi ne vieną kilometrą. Teigiamą COVID-19 atsakymą gauna daugiau nei pusė besitestuojančiųjų. Kaunas nebeišsitenka su vienu mobiliu punktu – artimiausiu metu atsiras dar viena patikros vieta, ilginamas darbo laikas.
„Susiduriame su milžiniškai išaugusiais srautais, jie išaugo penkis kartus. Ketvirtadienį jau testuosime šešis kartus daugiau nei įprasta, jau bus 3000. Paprastai būdavo apie 580“, – teigė P. Kibiša.
Kauno ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras sako, kad kitose biudžetinėse įstaigose situacija dar kontroliuojama, nors sergančiųjų daugėja. Tačiau dauguma dirba tarsi per karantiną – nuotoliu.
„Tiek įmonės, tiek ir pati savivaldybės administracija pagal galimybes dirba nuotoliniu būdu, tiek padaliniai ir seniūnijos, šiuo metu visus prašymus ir kitus dokumentus priima nuotoliniu būdu. Tiesioginiai kontaktai vyksta tik tada, kai tai yra neišvengiama“, – sakė P. Keras.
Mokslininkai sako, kad šie skaičiai tėra tik tyla prieš audrą.
„Galima jau drąsiai daryti prielaidą, kad nemaža dalis užsikrėtusiųjų lieka ir už borto – nepatenka į statistiką. Taigi, realūs skaičiai yra greičiausiai gerokai net ir didesni. Ir ta banga vis dar yra kylanti“, – sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Juozas Augutis.
Profesorius prieš kelias savaites numatė, kad turėsime tokius sergamumo skaičius, kokie yra šiandien. Šį kartą prognozė dar niūresnė.
„Maksimalus galėtų būti 10–12 tūkstančių matomų naujų užsikrėtimų, o nematomų, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali nuo buvusių tokių rekordų padidėti ir keturis, ir penkis kartus. Taigi ir iki 25, ir iki 30 tūkstančių užsikrėtusiųjų per dieną realiai gali būti“, – teigė J. Augutis.
Specialistai sako, kad didžiausią užsikrėtimų piką Lietuvoje pasieksime vasario pradžioje.
Komentaras
„Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa
Dėkojame sąmoningiems kauniečiams, kurie rūpinasi savo aplinka ir informuoja mūsų darbuotojus. Visgi, apmaudu, kad kaunietė iškraipė mūsų meistrės žodžius. Mūsų darbuotoja gyventojai pasakė tiesą – mūsų vairuotojui buvo diagnozuotas COVID-19, todėl yra tikimybė, kad konteineriai bus ištuštinti tik už kelių dienų. Tuo tarpu apie informaciją, kad atliekos bus ištuštintos tik sekančią savaitę, nebuvo nė kalbos.
Norime pabrėžti, kad atliekas ištuštinome 2 d.d. vėliau nei įprastai (antradienį), o patys atliekų konteineriai nebuvo perpildyti – šalia konteinerio radome netvarkingai išmestų atliekų, kurias surinkome atliekų tuštinimo metu.
Šiuo metu mūsų bendrovėje dirba 530 darbuotojų ir iš jų serga „tik“ septyni žmonės. Du skiepus turi apie 90 proc., o tris – virš 50 proc. bendrovės darbuotojų. Labai džiaugiamės, kad mūsų darbuotojai noriai skiepijasi ir viliamės, kad sąlyginai mažas apsikrėtusiųjų kiekis yra tiesiogiai susijęs su aukštu pasiskiepijusių žmonių rodikliu.
-
P. Saudargas: atvejų skaičiui peržengus 10 tūkst., nebe visi galės išsitirti 15
„Čia galbūt kažkoks laikinas disbalansas dėl to, kad dabar šiaip daugiau žmonių važiuoja testuotis. Turi atvažiuoti tie, kurie registruojasi, ir ta registracija turi būti kas tiek minučių, per kiek punktas logistiškai pajėgus priimti. Man atrodo situacija susinormalizuos, bet jeigu punktai užsikraus dešimtimis tūkstančių atvejų per dieną, galbūt nebus pajėgios laboratorijos nustatyti tikslaus atvejų skaičius ir bus labai platus užsikrėtimas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.
Seimo narys neturi atsakymo, dėl ko prie testavimo punktų yra tokios didelės eilės. Jo teigimu, logistika dabar yra pajėgi priimti žmones testavimui kas tris minutes.
„Ekspertai ir valstybinės institucijos sako, kad gali būti užsikrėtimų skaičius toks per dieną, kad nebus įmanoma visų nustatyti ir nėra pajėgios laboratorijos. Kodėl šiuo metu yra eilės, man sunku pasakyti. Man teko dirbti mobiliuose patikros punktuose, kai jie tik atsidarė, pirmos, antros bangos kontekste, tai ten pradėjome nuo registracijos kas 15 minučių, vėliau susitvarkė logistika ir galėjome kas 5 ir kas 3 minutes registruoti. Negalima registruoti dažniau, negu punktai pajėgūs priimti“, – tikino parlamentaras.
Jeigu punktai užsikraus dešimtimis tūkstančių atvejų per dieną, galbūt nebus pajėgios laboratorijos nustatyti tikslaus atvejų skaičius ir bus labai platus užsikrėtimas.
Praėjusią parą nustatyta 9490 naujų COVID-19 atvejų, 12 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias iki šiol registruotas paros naujų atvejų skaičius Lietuvoje. Paskutinį kartą rekordinis atvejų skaičius fiksuotas prieš savaitę, kai nustatyti 7,2 tūkst. atvejų.
Vėl kalba apie privalomą medikų skiepijimą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys P. Saudargas nesureikšmina, kad parlamentarai praėjusią savaitę nepalaikė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Vis tik Seimo vicepirmininkas sako neatmetąs galimybės, kad esant rimtam poreikiui, prie šio klausimo dar bus galima grįžti.
„Atsiremčiau į sveikatos ministro komentarą, kad dėl to pasaulis nesugriuvo. Bandė priimti šį sprendimą, manė, kad jis yra reikalingas. Bet tokia yra Seimo politinė valia, na ką dabar padarysi. Jeigu reikės, grįšime prie to sprendimo vėliau, jeigu matysime, kad situacija dramatiškai blogėja ir mums vėl reikia visų sprendimų“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.
Vis tik parlamentaras tikina, kad šių pataisų nepavyko priimti ne dėl to, jog projektas nesusilaukė pakankamo palaikymo iš konservatorių frakcijos.
„Ten pas mus gal tik koks vienas atvejis buvo, nes buvo ministrų, kurie buvo išvykę. Bet kiti kolegos iš koalicijos partnerių, jie buvo salėje, bet jie tiesiog nebalsavo. Matyt, jie liko prie savo nuomonės ir tas sprendimas nebuvo priimtas“, – aiškino P. Saudargas.
ELTA primena, kad Seimas nepriėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.
Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 53, susilaikė 10 parlamentarų.
Privalomą vakcinaciją buvo ketinama įvesti asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Buvo siūloma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Išimtį buvo siūloma numatyti tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat tiems darbuotojams, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
-
Vilniečiai kviečiami savanoriauti mobiliuosiuose punktuose: žada paskiepyti nuo COVID-19 1
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ mobiliuosius COVID-19 patikros punktus koordinuoja ir įgyvendina vilniečių testavimą jau daugiau nei metus. Anot „Vilnius sveikiau“ vadovės Guodos Ropaitės-Beigės, per tiek laiko pasikeitė ir buvo optimizuoti ne tik patys mobilieji punktai, visi procesai, jų valdymas, bet ir išaugo patikros punkto miestelis bei atsirado daugiau įvairių COVID-19 virusą nustatančių testų.
„Daugiau nei metus mobiliuosiuose punktuose dirba visa „Vilnius sveikiau“ komanda, turinti ir savo įprastas kasdienines darbo funkcijas, bei slaugytojai, kurie be tiesioginių savo pareigų dirba ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, vakcinuoja, važiuoja į ugdymo įstaigas, kur atlieka testavimą ir kartu dar moko vaikus savitestacijos. Motyvacijos dirbti vilniečių labui šiems žmonėms tikrai netrūksta, matau kasdien jų degančias akis, tačiau taip pat negaliu nepastebėti ir didelio nuovargio bei emocinio išsekimo. Išaugus testavimo apimtims ir pačių testų skaičiui, žmonių reikia dar daugiau. Todėl kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipiamės į savanorius, kviesdami prisidėti prie veiklos mobiliuosiuose punktuose“, – pasakojo G. Ropaitė-Beigė.
Savanoriai bus paskiepyti
Savanoriai, vykdantys savanorišką veiklą mobiliajame patikros punkte ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės teisės aktų numatyta tvarka gali būti paskiepyti vakcina nuo COVID-19 ligos.
Savanoriai, dirbantys mobiliuosiuose patikros punktuose ir pageidaujantys būti pasiskiepyti, turi atitikti šiuos kriterijus:
– būti pasirašę savanorystės sutartį su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“;
– būti pabaigę 3 akad. val. trukmės darbo mobiliame patikros punkte mokymus;
– atlikti savanorystę kaip mobiliojo punkto koordinatoriai ir/arba imant tepinėlius tyrimams ne mažiau kaip keturis (4 val. trukmės) budėjimus per 14 dienų.
Ieškomi koordinatoriai ir slaugytojai
„Vilnius sveikiau“ ieško savanorių, galinčių dirbti mobiliųjų punktų koordinatoriais darbui su registracijos sistema.
Reikalavimai:
– 18 m. ir vyresni;
– gebėti dirbti kompiuteriu (programa MS excel);
– gebėti greitai mokytis ir orientuotis įvairiose situacijose.
Kviečiami savanoriai, galintys imti tepinėlius tyrimams kaupinių metodu arba greitiesiems antigenų testams.
Savanoris turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:
– aukštojoje mokykloje studijuoti pagal slaugos arba akušerijos studijų programą ir būti baigus pirmą kursą bei turėti mokymo įstaigos išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą);
– universitete studijuoti pagal medicinos studijų programą ir būti baigus antrą kursą bei turėti universiteto išduotą tai patvirtinantį dokumentą (akademinę pažymą);
– būti įgijus bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio profesinę kvalifikaciją ar bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kvalifikacijai prilyginamą profesinę kvalifikaciją;
– būti įgijus medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
Norintys prisijungti prie mobiliųjų punktų savanorių kviečiami užpildyti anketą: https://forms.gle/FWHpcfHtBPQjmTrbA.
