„Vienas iš tikslų šios grupės ir kitų grupių, kurios vyks vėliau, – labai jiems suprantama kalba, per profesionalius vertėjus dar kartą papasakoti, paaiškinti, kas jų laukia“, – žurnalistams antradienį Vydenių kaime Varėnos rajone įkurtoje migrantų stovykloje sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Vis dėlto, pasak jos, migrantai dažnai nepasitiki valstybės įstaigomis.

„Jie mano, kad mes jiems meluojame ir jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko galės išvykti iš Lietuvos į Europą“, – sakė ji.

Bendraujant su migrantais, pasak departamento vadovės, šie dažniausiai sako, kad nori geriau gyventi Europoje. Net ir tie, kurie teigia esantys persekiojami, šį persekiojimą teigia patyrę iš kaimynų ar giminių, sutuoktinio tėvų. Jie teigia, kad gimtinėje neranda darbo, ieško oresnių gyvenimo sąlygų.

„Dažniausias tikslas yra – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas kuris pasako, kad jį kažkas persekioja“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamentas iki šiol išnagrinėjo per 200 migrantų pateiktų prieglobsčio prašymų, jie visi atmesti. Šiuo metu departamente apmokomi nauji darbuotojai, todėl tikimasi, kad per tris mėnesius pavyks išnagrinėti jeigu ne visus, tai didžiąją dalį migrantų prašymų.

Pasak E. Gudzinskaitės, pirmiausia siekiama kuo greičiau išnagrinėti aiškiausius atvejus, kai kyla nedaug abejonių, jog prašymai nepagrįsti.

„Aš žinau, kad tame sraute gali būti tokių asmenų, kuriuos vis dėlto reikia įvertinti giliau. (...) Tiesiog mes, kad neapkrautume savivaldybių, pirmiausia stengiamės kuo greičiau išnagrinėti tuos akivaizdžiai nepagrįstus, o jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu taip atidėta detalesniam nagrinėjimui yra kelios dešimtys prašymų, tarp jų – ir afganistaniečių bylos.

„Būtent afganistaniečių bylos šiuo metu ir dedamos į šalį, mes dirbame su jomis, nereiškia, kad jos įšaldytos. Tačiau vertiname situaciją kilmės valstybėje ir tada žiūrėsime, kokius sprendimus dėl jų priimti“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.

Į stovyklas vykstantys departamento darbuotojai taip pat informuoja migrantus apie pasiūlymą gauti 300 eurų ir grįžti namo. Ir nors, pasak E. Gudzinskaitės, pasiūlymu susidomima, kol kas rimtai šią galimybę svarsto 15–20 žmonių.

„Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina. Dabar tiesiog jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300 eurų, mes po kurio laiko grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė. Sudarysime visas galimybes tiems, kurie apsispręs, kreiptis į mus ir gauti grįžimo pagalbą“, – kalbėjo ji.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Kaip rodo praktika, dauguma savivaldybių formuoti arba teikti paslaugas koronavirusu sergantiems pacientams pavedė pirminiams sveikatos priežiūros centrams arba poliklinikoms.

Pagal naująją tvarką, koronavirusu sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, atsiradus naujų simptomų arba pablogėjus sveikatos būklei, nedelsiant turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį vidaus ligų gydytoją, vaikų ligų gydytoją. Šis, nustatęs, kad pacientui reikalinga kontaktinė konsultacija, turės nukreipti į mobilią komandą.

Tokią mobilią komandą sudaro šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas (ar bendruomenės slaugytojas) ir slaugytojo padėjėjas. Komanda pas pacientus turėtų vykti paciento kreipimosi dieną.

Mobili komanda paslaugas teiks kasdien, ne darbo metu pablogėjus paciento sveikatos būklei, jis turėtų kviestis greitąją medicinos pagalbą.

Už mobilios komandos narių darbą bus apmokama iš tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie dirba, lėšų.

SAM primena, kad sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo sprendimu kiekviena savivaldybė turi suformuoti bent vieną mobilią komandą iš savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros įstaigų – tiek iš privačių, tiek iš valstybinių. Komandos nariai gali būti iš skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų.

Nuo spalio 12 d. mobiliosios krizių įveikimo komandos pradeda darbą dviejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Planuojama, kad iki metų pabaigos šis bandomasis projektas vyks tik Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vėliau, jei projektas pasiteisins, planuojama šių paslaugų teikimą plėsti, teigia ministerija.

Psichologinę pagalbą bus galima gauti, kai žmonės, bendruomenės ar kolektyvai yra emociškai sukrėsti tokių įvykių, kuriuose kyla reali ar įsivaizduojama grėsmė žmogaus sveikatai arba gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais.

Pagalbą taip pat bus galima gauti tais atvejais, kai žmonės yra patyrę šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės. Specialistai taip pat galės suteikti pagalbą artimiesiems ir liudininkams smurtinės mirties atvejais.

Esant galimybei, pagalba bus teikiama ir kitų krizių atvejais.

Paslaugoms gauti asmenį nukreips greitosios medicinos pagalbos, Bendrojo pagalbos centro, gaisrinės, policijos ir kitos tarnybos. Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį.

Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais, pažymima SAM pranešime.

Krizę patiriantiems žmonėms psichologai teiks krizinį konsultavimą, kuris gali sumažinti savižudybės ar potrauminio streso riziką, padės išgyventi, geriau suprasti ir normalizuoti su krize susijusius jausmus, padės rasti būdų, kaip žmogus gali padėti pačiam sau, patars, kur, esant reikalui, galėtų kreiptis tolesnės pagalbos.

Bendruomenėms ir kolektyvams šios mobiliosios komandos padės išgyventi, geriau suprasti su krize susijusius jausmus, padės sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą.

Su specialistais bus galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius mob. tel. 861622252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Mobiliosiose psichologinių krizių įveikimo komandose dirbs VšĮ Krizių įveikimo centro specialistai, kurie laimėjo Valstybinio psichikos sveikatos centro skelbtą atvirą konkursą teikti šias paslaugas. Projekto bendra vertė – 86,5 tūkst. eurų.

Mobiliose komandose dirba 33 specialistai, vis dar trūksta trijų psichologų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą šią savaitę informavo reformos eigą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Pasak Seimo pranešimo, mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo trijų iki 20 šeimų. Šios komandos nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teikia šeimai intensyvią pagalbą, padeda jos nariams keisti elgesį, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 3816 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Vaikų, kuriuos reikėjo apsaugoti, ne darbo metu buvo beveik dvigubai daugiau nei darbo valandomis ar darbo dienomis.

Daugiausia pranešimų susiję su galimu smurtu prieš vaiką. Per šį laikotarpį pirmasis grėsmės vaikui lygis, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės saugumui sveikatai ir gyvybei, nustatytas 2491 vaikui. Antrasis grėsmės vaikui lygis, kai vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą nustatytas 589-iems vaikams.

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad nustatant vaikų laikiną apgyvendinimą net 7 proc. atvejų vaikai apgyvendinami ligoninėse. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad tokių apgyvendinimo atvejų iš viso neturėtų būti.

Be to, nors ir plėtojamos vaikų globos paslaugos, tačiau daugiau nei trečdaliui (32 proc.) vaikų, netekusių tėvų globos, laikinas apgyvendinimas nustatomas globos institucijose.

Ministerijos atstovai pateikė duomenis, kad šiuo metu globos centrų funkcijas šalyje vykdo 58 įstaigos, kuriose paslaugas teikia 73 budintys globotojai. Vidutiniškai vienam globotojui tenka po du vaikus.

Aptariant atvejo vadybininkų darbo krūvius, paminėta, kad rugsėjo mėnesį jau yra įvykę apie 400 atvejo vadybos posėdžių. Pažymėta, kad savivaldybėse su šeimomis dirba apie 1200 socialinių darbuotojų ir 219 iš jų pareiginėse instrukcijose numatyta atvejo vadybos funkcija.