Miesteliuose – VMI desantas

Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės Laimutės Mačernienės, šiais metais į gyvenvietes atvyksta VMI darbuotojai, kurie suteikia pagalbą pildant deklaracijas.

„Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų, mes siūlome naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Nustatytu tvarkaraščiu į gyvenvietes nuo šiol vyksta VMI autobusiukas, kuriame klientams, be kitų inspekcijos paslaugų, bus teikiama ir pagalba pildant deklaracijas“, – pasakojo vadovė.

Kiekvienais metais, iki vasario 15 d., duomenis apie gyventojų gautas pajamas bei patirtas išlaidas turi pateikti mokesčius išskaičiuojantys asmenys bei įmonės ar įstaigos.

Pasak L. Mačernienės, šiandien didelę dalį informacijos VMI jau yra gavusi ir sukėlusi klientams į jų preliminariąsias metines pajamų deklaracijas, bet duomenų dar trūksta, todėl norintiems anksčiau pateikti deklaracijas nevertėtų skubėti.

Skubėti dar neverta

VMI atstovė teigė, kad šiuo metu aktyviai informuoja darbdavius apie spragas jų pateiktuose duomenyse.

„Mes džiaugiamės, kad klientams deklaravimas puikiai sekasi ir savarankiškai, šiuo metu gyventojų pajamų deklaracijas jau yra pateikę per 56 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų, iš jų – apie 14 tūkst. Klaipėdos gyventojų“, – teigė L. Mačernienė.

Gyventojai, pildydami deklaracijas, neretai susiduria su įvairiausiais sunkumais.

Svarbu nepamiršti deklaruoti nekilnojamojo turto, automobilių, finansinių priemonių pardavimo ir individualios veiklos pajamų, taip pat visas pajamų mokestį mažinančias išlaidas, pateikti teisingus duomenis apie apmokestinamąsias pajamas ir patirtas išlaidas.

Įspėja saugoti duomenis

Prireikus pagalbos sudėtingesniais klausimais, pavyzdžiui, apie nekilnojamąjį turtą, gyventojai gali kreiptis į VMI specialistus.

Klaipėdos AVMI atkreipia dėmesį ir pataria gyventojams būti budriems, nes sukčiai bando pasinaudoti gyventojų pajamų deklaravimo periodu, kai aktyviai teikiamos deklaracijos bei grąžinamos pajamų mokesčio permokos.

„Sukčiai gyventojus apgauti bando įvairiais būdais, pavyzdžiui, žinutėmis, laiškais ir QR kodais su nuorodomis, šios nuorodos veda į sukčių internetinius puslapius, imituojančius VMI tinklalapius ir siūlančius prisijungti su e. bankininkystės prisijungimo duomenimis, čia ir kyla didžiausias pavojus atskleisti savo duomenis“, – perspėjo L. Mačernienė.

Praėjusią savaitę demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų Finansų ir mokesčių komitetas nubalsavo už tai, kad deklaracijos būtų paskelbtos su tam tikra neskelbtinos informacijos, pavyzdžiui, socialinio draudimo numerių ir kontaktinės informacijos, redakcija.

Jos bus paskelbtos paskutinėmis demokratų kontrolės Atstovų Rūmuose dienomis, D. Trumpo kolegoms respublikonams ruošiantis perimti juose valdžią.

Komitetas gavo D. Trumpo asmeninius ir verslo mokesčių įrašus nuo 2015 iki 2020 metų, kol tyrė, kaip teigiama gruodžio 20 dienos ataskaitoje, Vidaus pajamų tarnybos nesugebėjimą laiku atlikti privalomo D. Trumpo audito jo prezidentavimo laikotarpiu, kaip reikalaujama pagal mokesčių agentūros protokolą.

Paskelbus šią informaciją, gali paaiškėti naujų dalykų apie D. Trumpo finansus, kurie buvo apgaubti paslapčių ir intrigų nuo tada, kai jis buvo pradedantysis Manhatano nekilnojamojo turto vystytojas devintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Dabar, politikui jau pradėjus trečiąją prezidento rinkimų kampaniją, deklaracijos gali būti dar svarbesnės.

Tikėtina, kad D. Trumpo mokesčių deklaracijos suteiks iki šiol aiškiausią vaizdą apie jo finansus jo prezidentavimo metu.

D. Trumpas, kuris, prieš patekdamas į Baltuosius rūmus, garsėjo dangoraižių statyba ir realybės šou vedimu, nesilaikė politinių normų ir atsisakė paviešinti savo pajamų deklaracijas, kai siekė prezidento posto, nors privalomose informacijos atskleidimo formose jis pateikė ribotą informaciją apie turimą turtą ir pajamas.

Vietoj to D. Trumpas savo turtus išreiškė metinėse finansinėse ataskaitose, kurias teikia bankams, norėdamas užsitikrinti paskolas, ir finansų žurnalams, kad pateisintų savo vietą pasaulio milijardierių reitinguose.

Ilgametė D. Trumpo apskaitos įmonė vėliau paneigė šias ataskaitas, o Niujorko generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) pateikė ieškinį, kuriame teigiama, kad verslininkas ir jo organizacija „Trump Organization“, vykdydami ilgus metus trukusį sukčiavimą, ataskaitose išpūtė turto vertę. D. Trumpas ir jo bendrovė neigia padarę pažeidimų.

Skunde Vašingtono teismui, kurį pateikė D. Trumpo advokatai, prieštaraujama praėjusios savaitės Teisingumo departamento nutarimui, kad Finansų departamentas po ilgus metus trukusio delsimo turi pateikti Atstovų rūmų biudžeto komisijai D. Trumpo šešerių metų deklaracijas, kurias jis ilgai atsisakinėjo viešinti.

D. Trumpas daugelį metų tvirtino negalintis paviešinti deklaracijų, nes jos esą buvo audituojamos, o kai jis buvo prezidentas, respublikonų kontroliuojami Iždo ir Teisingumo departamentai jį palaikė.

Abiem departamentams dabar vadovauja demokratai, ir Teisingumo departamentas praėjusią savaitę tvirtino, kad komitetas turi teisėtą interesą pamatyti D. Trumpo deklaracijas.

Manoma, kad iš deklaracijų būtų matyti, jog milijardierius nekilnojamojo turto magnatas manipuliavo mokesčių kodeksu ir ilgą laiką mokėjo labai mažus mokesčius.

Skunde sakoma, kad šis nutarimas „išskiria Trumpą todėl, kad jis yra respublikonas ir politinis oponentas“ ir kad demokratai taip siekia politinės naudos.

Tačiau visi JAV prezidentai nuo Richardo Nixono, užėmusio postą 1969 metais, laiku viešindavo savo mokesčių ir turto deklaracijas.

Ši byla gali nustatyti prezidento neliečiamybės ribas.

Koronaviruso pandemijos namuose įkalinti devyni Teismo teisėjai per nekantriai laukiamą posėdį, kuris bus transliuojamas tiesiogiai, telefonu apklaus abiejų bylos šalių advokatus. Posėdis turi prasidėti 10 val. (17 val. Lietuvos laiku). 

Planuojama, kad Teismas nutartį šioje byloje priims iki birželio pabaigos. Tai reiškia, kad teisėjai savo sprendimą paskelbs iki lapkričio 3 dieną vyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose D. Trumpas sieks būti perrinktas antrai kadencijai.   

Buvęs nekilnojamojo turto magnatas, per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją akcentavęs savo sukauptą turtą kaip vieną iš argumentų patikėti jam valstybės vairą, yra pirmasis prezidentas po Richardo Nixono (Ričardo Niksono), atsisakęs paviešinti savo mokesčių deklaracijas. Tai pakurstė spėliones apie tikrąją D. Trumpo turto vertę ir galimus keblius finansinius ryšius.          

Laukiamas Aukščiausiojo teismo sprendimas taip pat sukels reikšmingų ilgalaikių pasekmių valdžios institucijų pusiausvyrai Jungtinėse Valstijose.

Prezidento advokatai tvirtina, kad kol eina prezidento pareigas, D. Trumpas iš esmės turi absoliučią teisinę neliečiamybę, kuri būtina, kad jis galėtų visą dėmesį skirti darbui, o teisininkai ar Kongreso nariai negalėtų jo atžvilgiu vykdyti tyrimų.  

Keli Kongreso komitetai ir vienas Manhatano prokuroras teisminiu keliu pareikalavo, kad įmonė „Mazars“, daugelį metų teikianti D. Trumpui audito ir apskaitos paslaugas, taip pat bankai „Deutsche Bank“ ir „Capital One“ pateiktų milijardieriaus respublikono 2011–2018 metų finansinius dokumentus.

D. Trumpas iškart ėmėsi teisinių žingsnių blokuoti dokumentų paskelbimą.   

„Siaubingos pasekmės“

Patyręs nesėkmę žemesnės instancijos teismuose, D. Trumpas kreipėsi į aukščiausią JAV teisminės valdžios instituciją.

Nuo atėjimo į valdžią D. Trumpas paskyrė du Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Dabar jame dirba penki konservatyvių pažiūrų teisėjai ir keturi nuosaikesnių pažiūrų teisininkai.

Sutikęs svarstyti šią bylą, Aukščiausiasis Teismas, regis, nori pakeisti anksčiau teismų priimtas nutartis, galinčias paveikti firmų sprendimą pateikti prezidento finansinius dokumentus.

Pirmąją antradienio posėdžio valandą teisėjai išklausys argumentus dėl demokratų iniciatyva trijų Atstovų Rūmų komitetų paskelbtų reikalavimų pateikti finansinius dokumentus. 

Balandžio pabaigoje Aukščiausiojo Teismo teisėjai netikėtai paprašė bylos šalių pateikti papildomų argumentų dėl bylos politinio pobūdžio, leisdami suprasti, jog galbūt nori atsisakyti ją nagrinėti. 

Jeigu teisėjai prieis prie išvados, jog tai politinis, o ne teisinis klausimas, jie gali nuspręsti, kad teismams negalima kištis į šį reikalą. Toks sprendimas automatiškai panaikintų ankstesnes nutartis. Tokiu atveju „Mazars“, „Deutsche Bank“ ir „Capital One“ galės pačios spręsti, ar perduoti finansinius dokumentus Kongresui.

Tai galėtų būti laikoma „kompromisu“, tačiau toks žingsnis turėtų „siaubingų pasekmių valdžių atskyrimo principui“, neseniai viename komentare rašė teisės profesorius Stephenas Vladeckas (Stivenas Vladekas). 

„Tokia nutartis paliktų Kongresą be mechanizmo, kuris leistų priversti vykdyti jo įpareigojimus, kai negali būti taikomos jo turimos prievartos priemonės“, – rašė jis.    

Įkaitusi atmosfera

Per antrąją antradienio posėdžio dalį Aukščiausiojo Teismo teisėjai imsis Manhatano apygardos prokuroro Cyruso Vance'o (Sairuso Vonso) bylos.

Demokratas C. Vance'as oficialiai pareikalavo „Mazars“ pateikti D. Trumpo finansinius dokumentus vykdydamas tyrimą dėl mokėjimų filmų suaugusiesiems žvaigždei Stormy Daniels (Stormi Daniels). Aktorei, kuri tvirtino turėjusi intymių ryšių su D. Trumpu, buvo sumokėta mainais į tylą.  

Šiais mokėjimais, neįtrauktais į prezidento rinkimų kampanijos išlaidų apskaitą, galėjo būti pažeisti Niujorko politinės kampanijos finansavimo įstatymai. 

D. Trumpo advokatai laikosi pozicijos, kad prezidentas turi absoliučią neliečiamybę, kol eina pareigas. Vienas jo advokatų apeliaciniame teisme netgi tvirtino, kad net nušovęs kokį nors žmogų Penktojoje aveniu prezidentas nesulauktų jokių teisinių pasekmių.   

Virtinė teisės ekspertų, tarp jų keli buvę aukšti Teisingumo departamento pareigūnai, savo kreipimuose į Aukščiausiąjį Teismą rašė, kad postą užimančiam prezidentui negali būti pareikšti kaltinimai, susiję su pareigų vykdymu, tačiau tai neužkerta kelio vykdyti tyrimus. 

Pats Aukščiausiasis Teismas praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje pareikalavo, kad tuometinis prezidentas R. Nixonas perduotų Votergeito („Watergate“) skandalą tyrusiam specialiajam prokurorui slaptus Baltųjų rūmų įrašus.  

Dešimtame dešimtmetyje Aukščiausiasis Teismas taip pat leido pateikti civilinį ieškinį dėl seksualinio priekabiavimo tuometiniam prezidentui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).

Ilgametis D.Trumpo bankas anksčiau yra pareiškęs turintis mokestinių duomenų, kuriuos siekia gauti Kongresas, kuris šiuo metu atlieka tyrimą, susijusį su Jungtinių Valstijų prezidento sumokėtais mokesčiais.

Šią vasarą bankas, atsakydamas į Kongreso užklausą, kuria buvo prašoma pateikti su D. Trumpu ir jo šeima susijusius dokumentus, pareiškė savo žinioje turintis mokestinių duomenų.

Remdamasis privatumo taisyklėmis, „Deutsche Bank“ atsisakė viešai įvardinti asmenis, kurių mokestinius duomenis jis turi.

Jungtinių Valstijų 2-asis apeliacinis apygardos teismas ketvirtadienį atskleidė, kad „Deutsche Bank“ turimos mokesčių deklaracijos „nėra prezidento“ mokesčių deklaracijos.

Teismas neįvardijo, kieno dokumentus turi bankas.

D. Trumpas kreipėsi į teismą, siekdamas užkirsti kelią dviem Atstovų Rūmų komitetams gauti prieigą prie jo mokestinės informacijos.

Kaip nurodo VMI, iki birželio 17 dienos šalies juridiniai asmenys, Lietuvoje įsteigti kolektyvinio investavimo subjektai, užsienio vienetų nuolatinės buveinės, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, turi pateikti pelno mokesčio deklaracijas ir sumokėti jose apskaičiuotą pelno mokestį.

Tais atvejais, kai mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, metinė pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikta iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos.

Kaip primena VMI, pelno mokesčio deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys Lietuvos juridiniai asmenys, nuolatinėmis buveinėmis laikomi užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos bei Lietuvoje įsteigti kolektyvinio investavimo subjektai, neturintys juridinio asmens statuso.

Tais atvejais, kai metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, į valstybės biudžetą mokesčių mokėtojai turi sumokėti tik skirtumą, nurodo VMI.

Pernai mokesčių mokėtojai sumokėjo daugiau nei 691 mln. eurų pelno mokesčio. Prognozuojama, kad šiemet į valstybės biudžetą bus surinkta beveik 739 mln. eurų šio mokesčio.

Dėl tokių įsitikinimų iš emigracijos grįžtantys lietuviai praranda jiems legaliai priklausančius pinigus, teigia mokesčių grąžinimo kompanija „RT Tax“.

„Pradėkime nuo to, kad dirbant užsienyje mokesčių deklaracijos teikimas dažniausiai yra privalomas ir šį procesą prižiūri valstybinės užsienio šalių mokesčių institucijos. Pateikus deklaraciją yra tiksliai paskaičiuojama, kokie mokesčiai buvo mokėti, o jeigu yra susidariusi permoka – dalį ar net visus mokesčius galima susigrąžinti.

Mokesčių grąžinimas tėra deklaracijos pateikimo proceso dalis, neturinti nieko bendro su socialinėmis garantijomis. Tai yra legalus asmeniui priklausančių pinigų atsiėmimas iš užsienio valstybės, o nesusigrąžinti mokesčių yra tas pats, kas parduotuvėje palikti grąžą“, – sako įmonės direktorius Žydrūnas Janušauskas.

Anot jo, iš užsienio grįžę emigrantai labiausiai bijo netekti socialinių garantijų. Pasak Ž. Janušausko, socialinės garantijos ir mokesčių deklaracijos teikimas bei mokesčių susigrąžinimas yra tarpusavyje nesusiję, dėl to, kad grąžinami tik pajamų mokesčiai, tuo tarpu socialinio draudimo mokesčiai lieka neliečiami.

„Susigrąžinus dalį ar net visus pajamų mokesčius, nekils jokia grėsmė nei senatvės pensijai, nei darbo stažui, nei galimybei dirbti užsienyje ateityje“, – sako Ž. Janušauskas.

Jo teigimu, sugrįžę emigrantai kartais vengia pateikti mokesčių deklaracijas užsienio šalims, bijodami, kad teks mokesčius sumokėti ir Lietuvai. Tokius įsitikinimus turėtų panaikinti faktas, kad Lietuva su užsienio valstybėmis yra pasirašiusi „Tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartis, kurios leidžia išvengti atvejų, kai nuo tų pačių pajamų reikėtų mokėti mokesčius ir Lietuvoje, ir užsienio šalyje, pabrėžiama pranešime.

„Tai reiškia, kad sumokėjus pajamų mokesčius užsienyje, visiškai legaliai dalį ar net visus juos galima ir susigrąžinti, be jokios rizikos, kad atsiras prievolė sumokėti mokesčius dar kartą Lietuvoje. Tai užtikrina tarptautiniai oficialūs dokumentai“, – teigia Ž. Janušauskas.

Deklaracijos pildymas, anot jo, yra svarbus ne tik dėl galimybės atgauti pinigus. Dažnais atvejais šis procesas yra privalomas, o neužpildžius deklaracijos gali grėsti baudos . Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems (self-employed) Jungtinėje Karalystėje, kurie be išimčių privalo teikti deklaracijas kasmet.

„Yra buvę atvejų, kai į mus kreipiasi žmonės, turintys susikaupusias tūkstantines skolas. Dėl to visada yra rekomenduotina teikti deklaracijas už kiekvienus mokestinius metus. Vis dėlto, net ir susikaupus skolai, ją sumažinti ar visai panaikinti yra įmanoma – kiekvienas atvejis yra individualus“ – sako Ž.Janušauskas.

„RT Tax“ duomenimis, teisingai užpildžiusiems mokesčių deklaracijas lietuviams iš užsienio sugrįžta vidutiniškai apie 804 Eur.

Daugiausia pateikta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijų – jų VMI gavo 1,33 mln. Iš 893 tūkst. gyventojų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių privalėjusių pateikti deklaracijas, laiku to nepadarė 138 tūkst., rašoma VMI pranešime.

Stropesni šiemet buvo individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu pernai vykdę smulkieji verslininkai – šiemet, pasak VMI, tik 15 proc. jų nespėjo ar pamiršo deklaruoti pernai gautas pajamas. VMI primena, kad ir negavus pajamų, bet vykdžius individualią veiklą, reikia pateikti deklaracijas.

VMI jau patikrino 655 tūkst. pajamų deklaracijų, kuriose gyventojai deklaravo GPM permoką. Iš patikrintų pajamų deklaracijų 4,9 proc. (per 32 tūkst.) nustatyti neatitikimai su VMI turimais duomenimis. Tiems gyventojams VMI netrukus išsiųs pranešimus apie pastebėtus neatitikimus ir informaciją, kaip juos ištaisyti.

Nuo kovo 27 dienos VMI beveik 300 tūkst. gyventojų jau grąžino 47,7 mln. eurų permokos – 8,4 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Iki gegužės 2 dienos 561 tūkst. gyventojų pateikė prašymus skirti GPM dalį (2+1 proc.) paramai. Iš jų 315 tūkst. gyventojų pateikė prašymus šiais metais, 246 tūkst. gyventojų apie paramos skyrimą už 2017 m. deklaravo ankstesnių metų prašymuose.

VMI ragina visus, užmiršusius ar neturėjusius laiko pateikti deklaracijas iki gegužės 2 dienos, jas pateikti kuo greičiau, nes jeigu praėjusiais metais susidarė mokėtina suma ir ji nesumokėta iki gegužės 2 d., už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.

Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento vadovės Stasės Aliukonytės-Šniurienės, gali grėsti ir automatiškas pinigų nuskaičiavimas nuo sąskaitų, tačiau iš karto drastiškų priemonių nebus imamasi.

Tie gyventojai, kurie turėtų sumokėti pajamų mokestį, tačiau dėl finansinių sunkumų laikinai neišgali to padaryti, gali kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją arba pateikti prašymus per „Mano VMI“ dėl mokestinės paskolos ar mokesčių atidėjimo.

Ar tikrai?

Mokesčių ekspertai teigia, kad kelių pėdų aukščio deklaracijų dokumentų krūvoje, šalia kurios jis pozuoja nuotraukose, tikrai galima rasti naujų duomenų apie numanomo JAV respublikonų kandidato į prezidento postą pajamas ir turtą, kiek jis skiria labdarai, kokia yra jo įmonė būklė ir apskritai, kaip jis žaidžia mokesčių žaidimą.

Iš D. Trumpo mokesčių deklaracijų, pavyzdžiui, būtų galima sužinoti štai ką:

Kiek turtingas?

Susidaryti visą vaizdą apie D. Trumpo turtus iš mokesčių deklaracijų nėra įmanoma, nes turimo turto deklaruoti nereikia. Tačiau jose galima rasti naujų užuominų apie finansinį turtingiausio istorijoje kandidato į JAV prezidentus gyvenimą. Mokesčių deklaracijos galėtų padėti nustatyti, ar D. Trumpas savo pajamas išpučia arba, priešingai, skelbia turintis mažesnes pajamas, negu jos yra iš tikrųjų.

Mažai mokesčių, jokių mokesčių?

D. Trumpas agentūrai AP yra „kukliai“ pareiškęs, jog apie mokesčius žino daugiau negu kas kitas, „galbūt viso pasaulio istorijoje“. Ir jis neslepia, jog bando mokėti „kuo mažiau“.

Mokesčių ekspertai teigia, jog pastaraisiais metais galėjo būti metų, kuriais jis iš viso neturėjo mokėti pajamų mokesčių, nes pasinaudodavo nuostatomis dėl nekilnojamojo turto nusidėvėjimo ar verslo veiklos nuostolius iš ankstesnių metų perkėlinėjo į kitus metus.

Rašytojas Davidas Cay‘us Johnstonas (Deividas Kėjus Džonstonas) savo knygoje „Šanso šventovės“ (angl. „Temples of Chance“) rašė, kad D. Trumpas savo verslo karjeros pradžioje ataskaitose nurodydavo neigiamas pajamas.

Kaip rodo D. C. Johnstono surasti dokumentai, 1977 metais D. Trumpas gavo 118,53 tūkst. JAV dolerių pajamų ir sumokėjo 42,386 tūkst. JAV dolerių mokesčių. Jau 1978 metais jis dokumentuose nurodė gavęs neigiamas 406,379 tūkst. JAV dolerių pajamas ir nesumokėjo nieko. 1979 metais jo neigiamos pajamos, oficialiais duomenims, jau siekė 3,4 mln. JAV dolerių ir jis vėl nesumokėjo jokių mokesčių.

Paklausta apie tuos laikus ir apie tai, ar pastaraisiais metais D. Trumpas mokėjo mokesčius, jo kampanijos atstovė spaudai Hope Hicks (Houp Hiks) elektroniniu paštu atsakė: „Jūs turbūt juokaujate. Tai buvo prieš daugiau kaip 35 metus, kai mokesčių sistema buvo visiškai kitokia.“

Žaidimas su mokesčiais

D. Trumpas yra sakęs, kad „daug mokesčių moka tik tikri kvailiai“. Tai, kaip jis pildo savo mokesčių deklaracijas, parodys, „kaip jis žaidžia žaidimą su mokesčiais“, sako ne pelno organizacijos „Tax Analysts“ mokesčių istorijos projekto vadovas Josephas Thorndike‘as (Džozefas Torndaikas).

D. Trumpo prekinis vardas

Nemaža D. Trumpo asmeninio turto dalis yra susieta su Trumpo prekinio vardo, kurį jis aktyviai licencijuoja, verte. Milijardierius pernai yra skelbęs, kad jo asmeninio prekinio vardo ir rinkodaros sandorių vertė siekia 3,3 mlrd. JAV dolerių, tačiau įtakingo žurnalo „Forbes“ apskaičiuota suma yra kur kas kuklesnė – „tik“ 125 mln. JAV dolerių.

Pasak J. Thorndike‘o, D. Trumpo mokesčių deklaracijose būtų galima sužinoti, kiek jis uždirba iš licencijavimo sutarčių, taigi būtų galima ir daugiau sužinoti apie tikrąją jo prekinio vardo vertę.

D. Trumpas-labdarys

Apie žmogų daug ką gali pasakyti jo skiriamos lėšos labdarai – kam tie pinigai skiriami ir kiek. D. Trumpas agentūrai AP yra sakęs, kad daugiausia aukoja asmeniškai, o ne per savo fondą, tačiau apie tai, kam jis aukoja pinigus ar kiek, jis nekalba. Tačiau tai būtų galima sužinoti iš jo mokesčių deklaracijų.

D. Trumpo gyvenimo būdas

Mokesčių deklaracijos taip pat daug galėtų pasakyti apie tai, kokia prabangaus D. Trumpo gyvenimo būdo išlaidų dalis yra nurašoma kaip verslo išlaidos. Pavyzdžiui, sąskaitos, susijusios su jo milžiniška jachta, buvo nurašytos kaip lošimo namų išlaidos, yra sakęs buvęs šių lošimo namų vadovas Johnas O‘Donnellis (Džonas O‘Donelis).

D. Trumpo tinklas

Pernai paskelbtose finansinėse ataskaitose D. Trumpas nurodė, jog turi beveik 500 įmonių ir yra vienintelis daugiau kaip 90 proc. šių įmonių akcininkas. Tačiau mokesčių ekspertai teigia, jog daugelis šių verslų gali būti įmonės, įsteigtos mokesčių tikslais, ir gali būti įtrauktos į jo asmeninę mokesčių deklaraciją. Taigi D. Trumpo mokesčių deklaracija parodytų, kiek jos uždirbo, o tai, pasak ekspertų, atskleistų daugiau duomenų apie finansinę jo organizacijos būklę.

Galimi netikėtumai

Per daugelį metų stebint lenktynes dėl JAV prezidento posto įgyta patirtis rodo, jog niekada negalima žinoti, kas dar gali išaiškėti iš tų deklaracijų. Pavyzdžiui, prezidentui Richardui Nixonui (Ričardui Niksonui) paskelbus savo deklaracijas, kuriose, kaip paaiškėjo, buvo klaidų ir netikslumų, teko papildomai sumokėti 465 tūkst. JAV dolerių, sako J. Thorndike‘as.

Clintonų (Klintonų) mokesčių deklaracijose buvo įdomių duomenų apie pelningą Hillary Clinton (Hilari Klinton) prekybą galvijų ateities sandoriais tais laikais, kai ji buvo Arkanzaso pirmoji ponia.

O Bernie‘s Sandersas (Bernis Sandersas) sulaukė dėmesio paaiškėjus, kad į atskaitymus įtraukė beveik 9 tūkst. JAV dolerių, kuriuos pernai esą išleido verslo pietums.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2015 metų pajamas deklaravusiems gyventojams penktadienį pervedė pirmuosius 2,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio permokos. Pinigai pervesti beveik 19 tūkst. žmonių, pranešė VMI.

„Kaip ir kasmet, grąžintų permokų pirmieji sulaukė tie gyventojai, kurie deklaraciją pateikė elektroniniu būdu ir ją užpildė be klaidų, o jų pateikti duomenys sutampa su VMI turimais duomenimis“, - pranešime sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė,.

Pasak jos, nuo šiol pavedimus VMI atliks kiekvieną darbo dieną, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų pajamas.

VMI pažymi, jog permokos grąžinamos tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie neturi skolų, yra pateikę ar patikslinę ankstesnių laikotarpių privalomas deklaracijas, pateikę 2015 metų turto ir kitas deklaracijas. 

„Norime priminti mokesčių mokėtojams, jog pasitaiko atvejų, kai gyventojas deklaracijoje pateikia duomenis, kurie nesutampa su VMI turima informacija apie jo pajamas ir išlaidas“, – sakė V. Vildžiūnaitė. Anot jos, tokiu atveju VMI specialistai susisiekia su gyventojais, kad pastarieji patikslintų informaciją arba pateiktų papildomus dokumentus.

Pajamas iki balandžio 1-osios jau deklaravo 396 tūkst. gyventojų, 19 tūkst. - turtą, 55 tūkst. prašo skirti paramą organizacijoms ir partijoms. 281 tūkst. gyventojų nori pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti beveik 31 mln. eurų sumokėto mokesčio, o beveik 65 tūkst. turės sumokėti 13 mln. eurų mokesčių.

Deklaracijas pateikti gyventojai turi iki gegužės 2 dienos.