Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, didesnė metinės apyvartos riba skatintų smulkias įmones rodyti didesnes pajamas. 

„Padidinus ribą sumažėtų administracinė ir mokestinė našta mažoms įmonėms, nes jos būtų atleistos nuo įprastinių PVM procedūrų, pavyzdžiui, prievolės saugoti PVM registrus ar teikti PVM deklaracijas“, – BNS tvirtino M. Majauskas.

Jis, be kita ko, pripažino, kad aukštesnė riba naudinga smulkiajam verslui, ypač tiems verslininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.

M. Majauskas skaičiuoja, kad padidinus registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.

Šiuo metu dėl 45 tūkst. eurų ribos nesurinktas PVM siekia apie 13,2 mln. eurų per metus. 

Nuo 2025 metų pagal Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą įsigalios taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms bendrijos valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų.

M. Majauskas siūlo atlikti išsamią analizę dėl tokios ribos galimo poveikio ekonomikai.  

Pagal ES PVM direktyvą Lietuva taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Vėliau Lietuvai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą, o nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos – 55 tūkst. eurų.

Iškalbinga tai, kad apie šešėlio priežastis – didelius bei sudėtingus mokesčius, blogą viešųjų finansų reputaciją – renginyje apie šešėlį kalbėta nebuvo. Pasiųsta labai aiški žinia: mokesčiai nebus nei mažesni, nei paprastesni. Taip, jie bus geriau renkami, nes Mokesčių inspekcija pasitelks dar daugiau išmanių sistemų. O štai žmogų reikės perauklėti – išsiugdysime sąmoningą pilietį. Tiesa, sąmoningas pilietis, pasirodo, visai neturi būti sąmoningas, t. y. turėti savo kritišką nuomonę, ją reikšti, abejoti valdžios sprendimais. Jis tiesiog turi būti besąlygiškai lojalus ir klusnus. Toks nuolankus, kad jokia nuomonės apklausa neparodytų, jog žmogui nepriimtina valdžios vykdoma politika.

Kas, anot valdžios, būtų geras mokesčių mokėtojas? Tas, kuris ir pats sumoka visus mokesčius, ir neleidžia kitam jų nemokėti. Geras mokesčių mokėtojas yra tas, kuris net minties neturi, kad galbūt mokesčiai kiek per dideli, gal neskaidriai išleidžiamos biudžeto lėšos. Jis niekada nemėgina legaliai optimizuoti mokesčių, net jei šie sudaro didžiąją dalį jo asmeninių ar verslo išlaidų. Mokėdamas daug ir noriai, geras mokesčių mokėtojas nieko nesitiki  iš savo valstybės. Susimokėk, ir atsikabink, gi būk sąmoningas! Koks gi skirtumas, kieno kišenėj pinigai – mokesčių mokėtojo ar „mokesčių mokėtojų“! Jums atrodo kitaip? Baikit, jums tiesiog trūksta sąmoningumo!

Sąmoningo mokesčių mokėtojo ilgesys – ne vienintelis. Pavyzdžiui, valdžia dar labai ilgisi sąmoningo darbdavio, tobulo verslininko. Kas valdžiai yra geras verslininkas ir darbdavys? Tobulas darbdavys niekada nemoka minimalios algos ir neatleidžia savo darbuotojų. Tobulas verslininkas niekada nekelia kainų ir viską parduoda be pelno, bet pelno mokestį sumoka. Jis konkuruoja, bet ne per stipriai. Bet ir ne per mažai. Valdžios akimis, pajamų nelygybę sukuria būtent nesąmoningi verslininkai. Tai dėl savo nesąmoningumo jie moka per mažas, be to, – skirtingas algas. Jei darbdaviai būtų sąmoningi, jie sukurtų daugiau darbo vietų ir neliktų nedarbo. Dar geri verslininkai nesiburtų į asociacijas ir nereikalautų iš valdžios geresnių verslo sąlygų. Priešingai, geri entuziastingai verslininkai palaikytų visas valdžios iniciatyvas.

Būna, kad ir žmogus tikisi tobulos valdžios, kuri viską duos, bet nieko nereikalaus. Duos darželį, mokyklą, darbą, pensiją, kelius, garantijas – tikrai, valdžia per rinkimus tokių pažadų primėto, būna. Grįžtant prie šešėlio temos, valdžia supranta, kad negali duoti, jei nepaima. Neturi iš ko. Bet tada, teisingumo dėlei, turi suprasti, kodėl žmogus, duodamas, irgi nori gauti. Pagarbą, dialogą, girdėjimą, skaidrias išlaidas, stabilius ir pakeliamus mokesčius. Tokio dydžio mokesčius, kurie nemestų šešėlio. Tikrai sąmoningą valdžią, kitaip sakant, kuri bent jau supranta savo sprendimų pasekmes ir nekvailina žmonių, jei ir šie supranta.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi įvardijamas pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius, nuo praėjusių metų birželio gyvenantis Londone, tapo ir Didžiosios Britanijos mokesčiu mokėtoju.

„Pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus, už visus mokestinius 2015 metus N.Numavičius yra laikomas Lietuvos mokesčių mokėtoju. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-ųjų liepos mėnesio Didžiojoje Britanijoje N.Numavičius turi vienintelį gyvenamąjį šeimos būstą ir nuolat ten gyvena, nuo to laiko jis laikomas ir Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtoju. Todėl už šį laikotarpį N. Numavičius laikomas abiejų valstybių mokesčių mokėtoju“, - BNS sakė N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė.

Pasak jos, paskutiniai mokestiniai metai Didžiojoje Britanijoje baigėsi šių metų balandžio 5 dieną. Tai reiškia, kad britų mokestiniai įstatymai N.Numavičiui gali būti taikomi už laiką nuo pernai liepos iki šių metų balandžio.

O. Petroševičienės teigimu, N.Numavičius mokesčius mokės pagal Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teisės aktus bei dviejų valstybių pasirašytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, kaip tai darytų bent koks tokioje situacijoje atsidūręs fizinis asmuo.

„Jei situacija iš esmės nepasikeis ir N.Numavičius nepakeis gyvenamosios vietos, už 2016 metus mokesčių mokėtoju jis bus laikomas tik Didžiojoje Britanijoje“, - BNS sakė O.Petroševičienė.

Pasak VMI atstovo spaudai Dariaus Butos, inspekcija negali teikti informacijos apie konkretaus žmogaus mokestines prievoles ar komentuoti kitų jo veiksmų, susijusių su mokesčių mokėjimu. Jis pripažino, kad VMI praktikoje pasitaikė tik keletas atvejų, kai mokesčių mokėtojas buvo laikomas dviejų šalių rezidentu tais pačiais metais.

„Jei gyventojas pakeičia rezidavimo vietą, VMI labai kruopščiai vertina, ar kitos valstybės rezidento statuso nėra siekiama vien mokestinės naudos gavimo tikslais. VMI, bendradarbiaudama su užsienio šalies administratoriumi, vertina mokesčių mokėtojo pasirinkimo tapti kitos šalies rezidentu faktines aplinkybes“, - BNS teigė D.Buta.

Anot jo, kiekvienu konkrečiu atveju abiejų valstybių mokesčių administratoriai turi įvertinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ir nustatyti, kuriai valstybei turi būti mokami mokesčiai tiek iš rezidavimo valstybės, tiek iš kitų valstybių.

VMI duomenimis, nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas tas, kuris per metus Lietuvoje išbūna ilgiau kaip 183 dienas arba daugiau, arba jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, arba jo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje nei užsienio valstybėje.

Jeigu galutinai iš Lietuvos išvykstantysis iki tol nuolatiniu gyventoju buvo ne mažiau kaip trejus metus ir jis išvyksta antrąjį pusmetį, jis laikomas nuolatiniu šalies gyventoju visus metus.

Mokestinius ginčus tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių nagrinėjanti Mokestinių ginčų komisija pernai išnagrinėjo 277 skundus ir prašymus dėl 300,8 mln. litų ginčijamų mokesčių sumos.

Skundų skaičius per metus išaugo 11 proc., o ginčijamų mokesčių suma sumažėjo 17,2 proc. (2012 metais - 352,5 mln. litų), nurodoma Vyriausybei pateiktoje praėjusių metų komisijos ataskaitoje. Anot jo, mokestiniai ginčai pastaraisiais metais buvo kur kas sudėtingesni.

2011 metais komisija nagrinėjo ginčus dėl 67,5 mln. litų, o 2010-aisiais - dėl 88,6 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

222 skundai ir prašymai pernai gauti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, 55 - dėl Mutinės departamento sprendimų. Daugiausiai skųstasi dėl pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, individualios veiklos bei turto pajamų apmokestinimo.

Ataskaitoje nurodoma, kad iš 287 komisijos priimtų sprendimų teismui apskųsti 153, iš jų 108 bylose teismas paliko nepakeistus komisijos sprendimus. Pati komisija panaikino nurodymus sumokėti 18 mln. litų apskaičiuotų mokesčių.

Mokesčių mokėtojai gali sklandžiai naudotis visomis VMI paslaugomis, o apskaitos kortelėje matyti korektiškus duomenis, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sėkmingai pašalinus sisteminę klaidą vienoje iš institucijos duomenų bazių, klientams teikiamos visos elektroninės paslaugos, mokėtojai operatyviai aptarnaujami institucijos teritoriniuose padaliniuose.

„Prisijungę prie Mano VMI mokesčių mokėtojai jau gali matyti atnaujintus aktualius duomenis apie savo prievoles, sumokėtas įmokas, permokas ir nepriemokas apskaitos kortelėse bei įmokų sugretinimo rezultatus.", – teigia VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Dėl registruoto incidento vienoje iš institucijos duomenų bazių mokesčių mokėtojams pateikiama neaktuali (spalio 12 dienos) informacija apskaitos kortelėse, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Informacija bus atnaujinta (aktualizuota) per 5 darbo dienas. Šiuo laikotarpiu nauji mokesčių mokėtojai nebus traukiami į PVM registrą. Verslo liudijimų išdavimas vyksta įprasta tvarka.

VMI pažymi, kad sisteminė klaida „Oracle" duomenų bazėje šiuo metu šalinama, visi duomenys yra perkeliami iš padarytų kopijų, o realiu laiku vykstančios procedūros žurnalizuojamos ir perkeliamos į VMI sistemas. Tai reiškia, kad mokėtojai apskaitos kortelėje po nurodyto termino matys visus savo mokėjimus, mokesčių nepriemokų ir permokų „sudengimus" bei kitas dabar vykstančias operacijas.

„Valstybinė mokesčių inspekcija, pastebėjusi incidentą duomenų bazėje, ėmėsi visų būtinų priemonių operatyviai pašalinti klaidą, pakoregavo mokėtojams teikiamų paslaugų procedūras ir didžioji jų dalis gyventojams bei įmonėms yra teikiama", - sako VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad mokėtojas, negalintis gauti paslaugos e.būdu, gali kreiptis į savo apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją, o visą informaciją mokesčių klausimais teikia Mokesčių informacijos centro specialistai telefonu 1882.