Užklupo skambučių lavina

Karantino metu moksleivių ugdymas nuotoliniu būdu turi savų niuansų – tam tikrų mokslų užsiėmimus dar įmanoma vesti nuotoliniu būdu, bet fizinio aktyvumo skatinimas namuose sėdintiems vaikams tampa sudėtingu reikalu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, norėdama paskatinti moksleivius sportuoti ir namų sąlygomis, mokykloms rekomendavo programėlę “#walk15“, kuria būtų skaičiuojami klasės mokinių nueiti žingsniai.

Paprastai tariant, mobiliojoje programėlėje klasė gali registruotis tam tikram iššūkiui – pavyzdžiui, žingsniuoti į Paryžių.

Visos klasės vaikų nueiti žingsniai sumuojami, ir taip siekiama įveikti iššūkį.

Per dieną nueitų žingsnių skaičių fiksuoja, sumuoja ir lyderių lentelėje išskirsto mobiliosios programėlės algoritmas.

„Sulaukiau tėvų skambučių lavinos. Nors ministerija rekomenduoja šią programėlę, bet paaiškėjo, kad tai – peklų pekla. Kai tik mūsų klasė užsiregistravo šiam iššūkiui, tris dienas skambino mamos ir tėčiai. Programėlė neveikia, skambučiai netilo net ir vėlyvą vakarą. Vaikai verkia, negali prisijungti. Draugė draugės negali matyti bendrame iššūkyje, nors nori kartu sportuoti, mergaitės nori sekti viena kitos pasiekimus. Tačiau iš visų klasės mokinių programėlėje matomi tik pirmieji dešimt – geriausius pasiekimus rodantys vaikai“, – pasakojo vienos klasės auklėtoja (čia ir toliau konkretūs duomenys neteiktini dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimų – A.A.).

Pramogos: specialia programėle visą vasarį vaikai raginami daugiau judėti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Galioja amžiaus cenzas

Moteris tikino, kad tėvai susidūrė su dar viena problema – programėlė “#walk15“ susieta su „Google Fit“ fizinio aktyvumo stebėjimo programėle, kuria gali naudotis ne jaunesni nei 13 metų vaikai.

„Tėvai kreipėsi į lietuvių startuolį paaiškinimo. Ką jiems daryti, jei jų vaikas aštuonerių ar devynerių, o kompanija „Google“ taiko amžiaus apribojimus. Tėvams, švelniai tariant, liepta meluoti. Paaiškinta, kad lai tėvai vaikus registruoja kaip vyresnius, nei jie yra iš tiesų. Mano klasėje visų vaikų tėvai gavo tokius atsakymus“, – pasakojo mokytoja.

Nevykėliai turi susimokėti?

Vienas tėvų dienraščiui aiškino, kad liko šokiruotas tokio programėlės kūrėjų paaiškinimo.

„Visi tėvai yra įsidiegę tam tikrus apribojimus ir dažniausiai stebi savo vaikų veiklą internete. Tėvai turi tokią prievolę – vaikas negali susikurti net pašto adreso be tėvų priežiūros. O jei jis ką nors veikia internete pats, vadinasi, jis tai turi daryti legaliai – pagal jo amžių jam prieinamose interneto ribose. Tokio požiūrio laikomasi ne tik dėl vaikų gerovės, bet ir dėl vaikų duomenų apsaugos. Tai reiškia, kad ministerijos aprobuota programėlė ne tik verčia tėvus meluoti, bet ir skatina pažeidinėti nusistovėjusias nuostatas?“ – stebėjosi vienos aštuonmetės tėtis.

Paprastai tariant, teisėtai jaunesnių nei 13 metų amžiaus moksleivių klasės net neturėtų naudotis programėlėmis, kurios nėra skirtos jų amžiaus grupei.

„Tačiau realybė visai kitokia – daugybė klasių yra užsiregistravusios šioje programėlėje. Klasės vaikai juda ir vaikščioja namuose, programėlė bendrai skaičiuoja vaikų nueitus žingsnius. Pirminė mintis lyg ir graži, tačiau viešai matomi tik pirmojo dešimtuko pasiekimai. Vaikas, kurio pasiekimai įvertinti 15-ąja vieta, nemato savo geriausio draugo pasiekimų, kuris galbūt yra 19-oje vietoje. Norint tai padaryti, reikia susimokėti keliasdešimt centų. Tad ir klausimas – kaip ši programėlė gali būti vadinama nemokama, jei vis tiek prašoma susimokėti, nors ir labai nedaug? Vadinamiesiems „lūzeriams“ mokėti reikia, o mokestis galioja tik parą“, – pasakojo mokytoja.

Už kiekvieną vaiko norą matyti programėlėje klasės draugą ar draugę tėvai turi sumokėti 35 centus, o prisijungimas galioja tik parą.

Prakalbo apie patyčias

Vienas tėvų užklausė programėlės kūrėjų, ar verta dalyvauti tokiame iššūkyje, kuris kelia erzelį, skatina nepasitenkinimą.

„Gal programėlės kūrėjai nevisiškai supranta, ką jie siūlo ir kokie įstatymai egzistuoja? Atsakyta, kad vaikai tegul jungiasi vyresnio asmens duomenimis. Neturiu komentarų tokiai kūrėjų komandai. Antras momentas, kuris iš karto užkliuvo šioje istorijoje, – ar bus skatinamos patyčios? Kai mano dukra paklausė, ką jai daryti, nes klasės iššūkyje jos indėlio net nematyti, aš sukau galvą, ar pasakyti teisybę. Aštuonmetei reikėtų apreikšti, kad ji yra visiškas nulis, nevykėlė, visiškas niekas, o ją tokia padarė ministerija, leidusi vaikams naudoti štai tokias programėles. Ar tikrai čia viskas gerai? Štai tokios programėlės yra valstybės edukacinė dalis. Gal ministerijai pirma reikėjo pasidomėti, kur nuves štai tokios iniciatyvos ir kaip jos veikia?“ – sukrėstas kalbėjo mergaitės tėtis.

Turi 130 tūkst. vartotojų

Mobiliosios programėlės “#walk15“ kūrėjų komanda, sulaukusi skundų, tėvams ir mokytojams esą atsakė, kad ateityje koreguos programėlę.

Norėtųsi, kad iš musės nebūtų daromas dramblys.

„Juk karantinas. O kodėl ne dabar? O kodėl tik ateityje jie koreguos? Tai būtent ja dabar siūloma naudotis mokykloms?“ – stebėjosi mokytoja.

Įmonės „Walk15“ darbuotoja Justina Verbickaitė telefonu dienraštį patikino, kad programėlės veikimo logikos niekas nežada keisti.

„Mes esame startuolis, veikiame tik antrus metus. Bet tikimės, kad yra kur tobulėti. Šis projektas organizuojamas tik vieną mėnesį. Akcija startavo nuo sausio 28-osios ir vyks vasarį. Taip, tai yra mūsų paslauga, kurią mes teikiame mokamai, bet mokykloms mėnesį ji teikiama nemokamai“, – tikino J.Verbickaitė.

Vieno vadinamojo iššūkio pirkimas, kuriame dalyvautų dešimt žmonių, kainuoja 4,99 euro.

Įmonės „Walk15“ direktorė, Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, televizijos ir radijo laidų vedėja Vlada Musvydaitė „Klaipėdai“ aiškino, kad kuriant mobiliąją programėlę buvo remtasi konkuravimo principais.

„Jei nori, kad tave pamatytų iššūkio dalyviai, turi stengtis daugiau vaikščioti ir tu pamatai tik pirmuosius dešimt dalyvių. Kiti, kurie yra 19-oje ar 30-oje vietoje, tikėtina, nenori, kad būtų matomi. Šiaip mūsų paslauga yra mokama. Mes esame startuoliai, Lietuvoje turintys 130 tūkst. vartotojų“, – tikino V.Musvydaitė.

Ji gyrėsi, kad jos įmonės paslaugomis naudojasi net tokios bendrovės, kuriose yra po keturis tūkstančius darbuotojų.

„Didesnės įmonės kreipiasi elektroniniu paštu. Didesnių įmonių darbuotojams vieno dalyvio mokestis mėnesiui kainuoja tris eurus“, – neslėpė V.Musvydaitė.

Išeitų, kad vien iš vienos įmonės programėlės darbuotojai galėtų uždirbti 12 tūkst. eurų.

„Reikia tik eiti ir dalyvauti iššūkyje. Bet mokykloms tai kainuoja 50 centų. Kadangi nusprendėme daryti projektą vasario mėnesiui, taip nustatėme, kad galėtų kreiptis klasės, pavyzdžiui, iki 30 žmonių, ir taip judėti. Pamatėme, kad karantino metu buvo didelis susidomėjimas. Per dvi dienas užsiregistravo 150 mokyklų. Mes rankiniu būdu turėjome kurti iššūkius, ir tai tikrai buvo didelis krūvis mums patiems“, – pasakojo V.Musvydaitė.

Už ką moka?

Kaip paaiškinti tėvams tai, kad jie verčiami meluoti dėl vaikų amžiaus? V.Musvydaitė patikino, kad dėl to kalta kompanija „Google“, o ne programėlės kūrėjai.

„Tai „Google“, ne mes, prieš kelerius metus pakeitė privatumo politiką, įvedė apribojimus dėl asmens duomenų. Pats vartotojas sprendžia, kaip jam reikia prisijungti. Fizinio aktyvumo stebėjimas internete galimas tik nuo 13 metų. Mes čia nieko negalime pakeisti. Reaguodami į susidariusią situaciją ir matydami, kad vaikščioti nori jaunesni, kartu su programuotojais sieksime, kad žingsnius skaičiuotų mūsų programėlė. O kas iki šiol skaičiavo? Kompanijos „Google“ programėlė „Google Fit“, – pripažino V.Musvydaitė.

Paklausta, tad už ką reikia mokėti startuolio programėlei, jei žingsnius realiai skaičiuoja kompanijos „Google Fit“, V.Musvydaitė pritilo.

„Tai mums nereikėtų mokėti. Tiesiog jaunesni vaikai galėtų prisijungti. Mūsų pajamos nėra didelės. Turime penkis darbuotojus, programavimui skiriame didelius pinigus ir negalime sakyti, kad išsilaikome iš programėlės. Mintis buvo karantino metu mokykloms duoti nemokamų iššūkių“, – aiškino V.Musvydaitė.

Ji sakė, jog sulaukė skambučio iš vienos mamos, kuri pasakojo, kad jos vaikas jaučia nuoskaudą dėl to, jog nepatenka į geriausiųjų dešimtuką. Programėlės kūrėjai padovanojo vaikui žingsnius skaičiuojančią apyrankę.

„Mes šiuo metu tai darome kaip neatlygintiną darbą, o krūvis yra labai didelis. Aš nesu girdėjusi apie jokias patyčias. Mes mokykloms paslaugą teikiame nemokamai, kai kitiems tai parduodame. Švietimo ministerija mums nieko nemoka, tai tik partneris, kuris džiaugiasi, kad tokiais sunkiais laikais kažkas nori nemokamai padėti. Norėtųsi, kad iš musės nebūtų daromas dramblys“, – teigė V.Musvydaitė.

Ugdymo procesas nuo pirmadienio rajone planuojamas vadovaujantis Vyriausybės trečiadienį patvirtintais sprendimais dėl švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo.

Koronavirusui tarp žmonių plintant itin sparčiai, natūralu, kad pavojaus neišvengia ir ugdymo įstaigos.

Laikantis visų saugumo reikalavimų, ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas švietimo įstaigose vyks kaip įprastai. Ugdymo įstaigas lankys ir specialiųjų mokyklų bei specialiųjų klasių mokiniai.

Mokiniai pagal pagrindinio ugdymo programą didžiojoje daugumoje mokyklų mokysis nuotoliniu būdu. Planuojama, kad Endriejavo ir Ketvergių pagrindinėse mokyklose kitą savaitę kai kurie mokiniai grįš į klases.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 5–12 klasių mokiniai, o Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos visi mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.

Kaip vyks ugdymo procesas, tėvai taip pat bus informuojami mokytojų, pasitelkiant naudojamas „Tamo“, „Eduka“ ir kitas informacines priemones.

„Koronavirusui tarp žmonių plintant itin sparčiai, natūralu, kad pavojaus neišvengia ir ugdymo įstaigos. Todėl svarbu kiek įmanoma labiau visose gyvenimo srityse apriboti kontaktinį bendravimą ir laikytis visų saugumo reikalavimų. Tik taip galėsime greičiau grįžti į įprastą ritmą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Džiugu, kad mokyklų direktoriai bent kol kas labai profesionaliai užtikrina infekcijos plitimo ribojimą įstaigose. Šis laikotarpis labai gerai parodo įstaigų vadovų vadybinius gebėjimus dirbti sudėtingomis situacijomis“, – teigia Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė, brangiausiai vieną moksleivį ugdyti atsiėjo Vilniaus rajono savivaldybėje, pigiausiai - Alytaus mieste.

Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tokie skirtumai rodo, kad mokyklų tinklas yra valdomas neefektyviai.

„Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lėšos skiriamos vieno moksleivio švietimui skiriasi kone dvigubai. Išeina, kad vieni moksleiviai privilegijuojami, o kiti - skriaudžiami ” - sakė Ž. Šilėnas.

24,7 mln. eurų - mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant mokyklų infrastruktūrą, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

LLRI analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį, kad situacija yra sudėtingesnė nei dažnai pateikiama priešprieša tarp kaimo ir miesto mokyklų.

„Taip, skirtumai yra ir jie dideli. Bet ne tik tarp didelių ar mažų mokyklų. Dar daugiau - kai kurios kaimiškos savivaldybės mokyklų tinklą valdo ne ką prasčiau nei didmiesčiai. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje vienam mokiniui tenka 11,41 kvadratinio metrų ploto, panašiai kaip ir Kauno mieste - 10,96 kvadratinio metro ploto“, - atkreipė dėmesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas.

Vidutinės išlaidos mokyklų infrastruktūrai tarp savivaldybių skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Tai leidžia manyti, kad kai kurios savivaldybės neskuba pritaikyti infrastruktūros prie pasikeitusios situacijos. Tačiau už tokias pustuštes mokyklas sumoka mokesčių mokėtojai,” - priminė Ž. Šilėnas.

LLRI skaičiavimais, jei 7,5 tūkstančio mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių (9 tūkstančius) turinti Kauno rajono savivaldybė, per metus sutaupytų 4,5 mln. eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,2 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 1,1 mln. eurų. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1,1 mln. eurų ir t.t. Taip šalies mastu būtų galima rasti mažiausiai 24 milijonus eurų.

Lyginant ne savivaldybių mokyklų tinklus, o individualias mokyklas, skirtumai dar ryškesni. Daugumoje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kvadratinio metro bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose vienam moksleiviui tenkantis plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą.

„Net 49 šalies mokyklose vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kvadratinių metrų. Yra mokyklų, kuriose yra daug ploto ir mažai vaikų, ir tai akivaizdu lyginant tiek bendrą mokyklos plotą, tiek klasių plotą,” - sako M. Tininis.

2017 metais bendrajam ugdymui, skaičiuojant mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšas, skirta 814,4 mln. eurų. Tai 7 proc. daugiau nei 2016 metais.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad 2006-2016 metais valstybės lėšų mokymui panaudota 53 proc. daugiau (nuo 377 iki 577 mln. eurų), tačiau mokinių pasiekimai negerėjo.

LLRI analizė rodo, jog 2017 metais, kaip ir 2015 metais, nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp švietimo finansavimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumo.

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau valdant mokyklų tinklą. Jei dalis mokyklų ir toliau bus pustuštės, nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, - pastebi Ž. Šilėnas.

ELTA primena, kad analizę „Daug kvadratų, mažai vaikų. Bendrojo lavinimo infrastruktūros naudojimas ir finansavimas 2017 m.“ atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais.

Vienas iš neformalaus ugdymo krepšelio iniciatorių liberalas Gintaras Steponavičius nuogąstauja, kad nebus spėta laikui pasirengti jo įvedimui iki spalio. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikina, jog procesas - jau „finišo tiesiojoje“.

G.Steponavičius pastebi, kad krepšelis turi būti įvestas spalį, o iki to laiko reikia parengti poįstatyminius teisės aktus, savivaldybės turi nusistatyti tvarką, paskelbti konkursus norintiems moksleiviams vesti būrelius, pasiūlytas programas įvertinti ir akredituoti. Pasak buvusio švietimo ir mokslo ministro, turint omenyje, kad valdžios įstaigos kaip tik ruošiasi atostogauti, realiai parengiamiesiems krepšelio įvedimo darbams teliks rugsėjis.

„Sprendimas buvo priimtas gruodį, praėjo jau beveik 8 mėnesiai, ir per tą laiką ministerija nėra padariusi, kas jai priklauso, nėra paruošusi tvarkos, kuri būtų aiški visiems. Projektai yra, jie daug kartų, spaudžiant Seimo komitetui, buvo ruošiami, vis nauji, vis einama į priekį, bet naujai atėjusi dirbti ministrė per šį laiką nėra užbaigusi proceso. Ir kai šiuo metu visi išsivaikšto atostogų, ir savivaldybės, ir nevyriausybinis sektorius, neaišku, kada, kaip reikės pradėti formaliąją pusę - teikti paraiškas, programas, per kiek laiko jos bus akredituotos. Akivaizdu, kad neįmanoma į vieną rugsėjo mėnesį sutilpti, jei norima sklandaus proceso“, - BNS sakė G.Steponavičius.

„Nesinorėtų, kad gera idėja būtų diskredituojama, viską paliekant daryti kūlvirsčiais“, - pridūrė Liberalų sąjūdžio atstovas.

ŠMM tuo tarpu išplatino pranešimą, kad yra parengusi teisės aktų projektus dėl neformaliojo švietimo krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, dokumentai baigiami derinti su Finansų ir Teisingumo ministerijomis, o Vyriausybei bus pateikti liepos 29-osios posėdyje.

„Švietimo ir mokslo ministerija intensyviai ruošiasi neformaliojo ugdymo plėtros finansavimui. Per artimiausią Vyriausybės posėdį teiksime svarstyti mokinio krepšelio metodikos pakeitimus, ministro įsakymu patvirtinsiu lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką. Susitinku su savivaldybių merais, mokyklų vadovais, informuoju juos apie naująją tvarką“, - pranešime spaudai teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak pranešimo, trečiadienį švietimo ir mokslo ministrė susitiks su šalies švietimo skyrių vedėjais, informuos juos apie neformaliojo ugdymo krepšelio įvedimą ir tvarką.

Neformalaus ugdymo krepšeliui iš 2015 metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto skirta 3,24 mln. eurų. Šie pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Tikimasi, kad su papildomomis lėšomis būrelius lankys 20 proc. vaikų daugiau, t.y. papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų.