„Dabar pastate atliekami vidaus apdailos darbai, liejamas viršutinis grindų sluoksnis, montuojama pagrindinio statinio akcento – 26 metrų skersmens ore „pakibusio“ disko – apdaila“, – feisbuko paskyroje skelbia savivaldybė.

Planuojama, kad statybų darbai bus baigti iki metų pabaigos, o tada prasidės ekspozicijos įrengimas.

„Nuolatinių parodų erdvėje įsikurs 140 eksponatų. Jie bus suskirstyti į septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Lankytojai galės lavinti savo kūrybiškumą atlikdami bandymus ir tyrimus“, – skelbia savivaldybės atstovai.

„Nemuno saloje kylančiame Mokslo ir inovacijų centre matyti dar daugiau pokyčių! Šiuo metu čia liejamos grindys, baigiamos montuoti lubos bei įrenginėjamos administracinės patalpos. Dar ryškesni tampa ir planetariumo kontūrai. Jis bus 8K rezoliucijos ir pats moderniausias Lietuvoje. Lankytojai planetariume galės leistis ne tik į kosmoso pažinimo keliones, bet ir virtualių projekcijų programas“, – tikino miesto atstovai.

Ryškėja ir pagrindinis „Mokslo salos“ akcentas, išskiriantis pastatą iš kitų objektų.

„Darbai įsibėgėja ir ties pagrindiniu įėjimu, kuriuo lankytojai pateks į vidų per pastato stogą. Jo akcentas – 21 metro skersmens tarsi ore pakibęs diskas, jau tapęs „Mokslo salos“ simboliu“, – pridūrė specialistai.

Planuojama, kad rudenį Kauną pasieks ir nuolatinės ekspozicijos eksponatai. Iš viso numatyta jų įrengti 140. Eksponatai apims įvairias mokslo sritis, kvies pažinti mus supančią aplinką, žmogaus kūną, išmėginti fizikos jėgas ir pan.

„Parodos muziejuje bus suskirstytos į septynias nuolatines temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Lankytojai galės lavinti savo kūrybiškumą atlikdami bandymus ir tyrimus“, – apie tai, kad „Mokslo salos“ ekspozicijos tikrai žadins smalsumą, kalbėjo miesto atstovai.

Unikalus visoje Europoje

„Naujasis Kauno centras vis labiau plečiasi Nemuno salos kryptimi – Žemosios Fredos, Aleksoto link. Tokie mokslo muziejai traukia lankytojus, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Iki šiol su pavydu žvalgėmės į Koperniko mokslo centrą Lenkijoje ar estų AHHAA. Netrukus moderni ekspozicija visos Lietuvos žmonių lauks ir Kaune, Nemuno saloje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Į kauniečių pamėgtą kraštovaizdį įsiliesiantis pastatas bus unikalus visoje Europoje. Jo puošmena taps 21 m skersmens pasvirusio disko konstrukcija. Muziejuje bus įrengtos interaktyvios nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, unikali virtualiųjų projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos, kavinės.

A++ energinio naudingumo klasės pastatą suprojektavo tarptautinį konkursą laimėjusi Ispanijos ir Australijos architektų kompanija „SMAR Architecture Studio“. Techninę dalį padeda įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda.

Projekto autorių vizualizacija

Statybų pabaiga – kitąmet

11,5 tūkst. kv. m plotą užimsiančiame mokslo ir inovacijų centre įrengtos beveik visos monolitinės konstrukcijos – poliai, sienos, perdangos, grindys. Sumontuota apie 1,7 tūkst. kv. m lauko vitrinų. Iki metų pabaigos numatyta apšiltinti stogą.

Nemuno salos reljefą atkartojančio statinio ilgis siekia 300 m, tačiau didžioji dalis patalpų išsidėsčiusios požeminiuose aukštuose.

„Rangovai skuba iki įšalo užbaigti visus pagrindinius išorės darbus, kad galėtų tęsti vidaus apdailą – montuoti ir dažyti sienas, lubas. Kai kurioms muziejaus erdvėms įrengti skirtos medžiagos atkeliavo net iš pačios Kanados.

Kai kurioms muziejaus erdvėms įrengti skirtos medžiagos atkeliavo net iš pačios Kanados.

Iš viso statybvietėje atlikta apie 70 proc. statybos darbų. Viską oficialiai užbaigti planuojame kitąmet“, – žada Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Be to, baigiama išskirtinio akcento – atkelto disko – konstrukcijų gamyba. Jo surinkimo darbus statybvietėje tikimasi pradėti gruodžio pradžioje.

Keičiasi visas salos veidas

Greta pastatyto baseino ir vis dar kylančio mokslo muziejaus keičiasi visa Nemuno salos aplinka – čia ryškėja apšviesti nauji pėsčiųjų takai su krepšinio, tinklinio aikštelėmis ir kitomis tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek ir ramiam poilsiui skirtomis erdvėmis.

Prieš metus salą ir Karaliaus Mindaugo prospektą sujungė penktasis pėsčiųjų tiltas. Artimiausioje ateityje jį pratęs ir centrinę miesto dalį dar labiau pagyvins planuojamas naujas pėsčiųjų tiltas su amfiteatrais, sujungsiantis Nemuno salą su H. ir O. Minkovskių gatve Žemojoje Fredoje.

Praėjusią savaitę visuomenei pristatyti ir kitapus Nemuno, netoli vadinamojo Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tilto iškilsiančio M. K. Čiurlionio koncertų centro projektiniai pasiūlymai.

Susitarimą dėl mokslo ir inovacijų centro R-E-D (angl. Research, Engagement and Delivery) sukūrimo VU Verslo mokykloje rektorius Rimvydas Petrauskas ketvirtadienį virtualiai pasirašė su Lankasterio universiteto vicekancleriu Simonu Guy'umi, (Saimonu Gajumi), BNS informavo VU atstovai.

Pasak VU, vienas pagrindinių naujojo centro tikslų – mokslo potencialo stiprinimas Lietuvoje ir visame Vidurio Europos regione, plėtojant inovatyvias ir kūrybiškas veiklas, inovacijas, stiprinant aukštos kokybės mokslo ir verslo partnerystę bei verslo studijas.

VU tikisi, kad į Lietuvą ateinant pasaulyje pripažintam universitetui bus sustiprintas Lietuvos mokslo potencialas, kartu su VU Verslo mokykla bus plėtojami aukšto lygio moksliniai tyrimai, stiprinama Lietuvos startuolių ekosistema, skatinama inovacijų plėtra ir apskritai prisidedama prie aukštojo mokslo konkurencingumo didinimo.

VU ir Lankasterio universiteto susitarimas apima ir bendradarbiavimą studijų srityje, kuriuo siekiama plėtoti verslo studijas ir mokymąsi visą gyvenimą.

Pasaulinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ vertinimu, Lankasterio universitetas yra 135-oje vietoje, Vilniaus universitetas – 423-iojoje.

Norėtumėte perlėkti gatve automobiliu be vairuotojo? O gal virtualiai aplankyti Marsą? Arba trimačiu spausdintuvu atsispausdinti sau kokį nors labai reikalingą ar mielą širdžiai daikčiuką? Tai galėtumėte nesunkiai įgyvendinti, jeigu Kaune, Nemuno saloje, įsikurtų mokslo ir inovacijų centras.

Žvilgsnis – į salą

Miesto vadovai tiki, kad iki tokios idėjos įgyvendinimo – vos vienas žingsnis. "Keista, kad dar skelbiamas konkursas, į kurį pakviesti Kaunas ir Vilnius. Ir taip aišku, kad toks centras turi būti Kaune", – spaudos konferencijoje juokavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja tokio centro statybą, kuriam iš ES fondų ketinama skirti 10 mln. eurų. Apie mokslo salą Nemuno saloje prabilę Kauno vadovai, verslininkai ir mokslininkai yra pasiryžę nurungti Vilnių, kuris modernų mokslo muziejų siūlo statyti Saulėtekio mokslo centre.

Kauno savivaldybė svarstė įvairias galimas vietas pirmajam Lietuvoje mokslo ir inovacijų centrui, tačiau galiausiai akys nukrypo į Nemuno salą kaip į reprezentatyviausią Kauno erdvę, atsižvelgiant ir į tai, kaip vyksta miesto plėtra.

"Miesto plėtra dabar krypsta Aleksoto link, tad Nemuno sala taps XXI a. miesto centru. Statyti saloje ką nors komercinio būtų šventvagiška, o nacionalinės reikšmės mokslo centrui tai būtų pati tinkamiausia vieta. Tokį centrą saloje galima statyti čia ir dabar, nes žemė priklauso miestui, o mes ją atiduodame visai Lietuvai", – pastebėjo miesto tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Pranašumų netrūksta

Planuojamas statyti mokslo ir inovacijų centras užims 9 tūkst. kv. m plotą – kelis kartus mažiau vietos nei "Žalgirio" arena, o Nemuno sala ir arena taps tomis erdvėmis, kur galėtų išsiplėsti ir centro edukacijų bei ekspozicijų plotai.

J.Audėjaitis atkreipė dėmesį, kad vos už 15 km nuo Nemuno salos yra Kauno oro uostas, 7–8 km atstumu nuo šios Kauno vietos nutolusios pagrindinės šalies magistralės, o universitetai pasiekiami per 5 min.

"Sala tampa tuo tikruoju miesto centru, kur turėtų atsirasti kažkas tokio, kas ženklintų XXI a.", – pridūrė J.Audėjaitis. Kurioje tiksliai salos vietoje galėtų iškilti naujas statinys, spręs architektai ir architektūrinio konkurso komisija.

"Pagal kitų šalių praktiką matome, kad tokie centrai kuriami ne sostinėse, siekiant padidinti trauką ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus. Pavyzdžiui, Estijoje toks centras yra Tartu mieste", – pastebėjo V.Matijošaitis. Jo nuomone, Kaunas turi ne vieną pranašumą. Pirmiausia tai – akademinis miestas, jau nekalbant apie aukštųjų mokyklų ir studentų skaičių, parengiamų specialistų lygį. Antras labai svarbus dalykas – Kauno geografinė padėtis. "Kaunas yra Lietuvos centre, ir 100 kilometrų spinduliu aplink Kauną gyvena 2 mln. šalies gyventojų. Kaunas visada garsėjo kaip pramonės miestas, ir dabar čia plečiasi inovacijas diegiančios įmonės", – akcentavo miesto vadovas V.Matijošaitis.

Užkrės noru kurti

Kauno technologijos universiteto prorektorė Asta Pundzienė pastebėjo, kad toks centras nebus skirtas vien mokslininkams. "Tikslinės grupės – vaikai, šeimos su vaikais, pedagogai. Galėsime interaktyviai pristatyti mokslo, technologijų ir inovacijų pasiekimus. Ne tik pamatyti, kas jau sukurta, bet ir dalyvauti, išbandyti, kaip kuriamos technologijos. Mokytojai turės galimybę atvežti vaikus ir parodyti tai, ko negali išbandyti mokyklose", – apie galimybes kalbėjo KTU mokslininkė.

Anot A.Pundzienės, būsimojo centro ekspozicija būtų suskirstyta į tris pagrindines grupes: žmogus, gamta, mašina, ir demonstruos jų tarpusavio ryšius bei negalėjimą išgyventi vieniems be kitų. Žinioms, mokslo pasiekimams ir ateities vizijoms perteikti bus pasitelkta ir tai, kas netelpa po tokio centro stogu – tai ir Botanikos bei Zoologijos sodai, Zoologijos muziejus, kitos institucijos, verslo įmonės. KTU prorektorė pasidžiaugė, kad kurti modernų centrą buriasi tvirta ir motyvuota komanda – savivaldybė, aukštojo mokslo institucijos, verslininkai.

"Toks centras – sena mano svajonė. Šiandien verslas reikalauja nuolat mokytis, kurti naujus dalykus ir galvoti ne apie artimiausio ketvirčio planus, o penkerius, dešimt, dvidešimt metų į priekį", – sakė save ne tik verslininku, bet ir amžinuoju studentu pavadinęs Vladas Lašas. Jo manymu, toks centras padėtų parodyti, kokių įdomių technologijų yra šalia, ir užkrėstų noru patiems kurti. "Argi nenorėtumėte salos aikštelę perlėkti automobiliu be vairuotojo? Atsispausdinti kokį nors daiktą 3D spausdintuvu ar virtualiai nukeliauti į Marsą? Fantastika – ne Marsas. Fantastinis yra žmogaus gebėjimas pritaikyti žinias ir nepasiduoti nesėkmei. Manau, kad mokslo sala – puikus būdas tai pasiekti", – kalbėjo V.Lašas ir pasižadėjo pats prisidėti kuriant tokį centrą Kaune bei skatinant dalyvauti jaunimą.

Nacionalinės reikšmės objektas

Tam, kad toks nacionalinės svarbos objektas Kaune atsirastų, reikia apie 23 mln. eurų. Bene didžiausio indėlio – apie 10 mln. eurų – tikimasi iš Švietimo ir mokslo ministerijos skirstomų ES paramos lėšų.

"Nemuno sala patenka į integruotų teritorijų sąrašą, todėl šiam objektui mes galėtume skirti ir per integruotoms teritorijoms numatytas europines lėšas. Žinoma, tai yra nacionalinės reikšmės objektas, todėl tikimės, kad prie jo finansiškai prisidėtų ir valstybė. Prisidėti yra pasiruošusi ir Kauno savivaldybė kartu su savo partneriais", – akcentavo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Preliminariai planuojama, kad iš Valstybės investicijų programos tokiam centrui galėtų tekti apie 5 mln. eurų, o iš Vidaus reikalų ministerijos skirstomų ES lėšų integruotoms teritorijoms – dar 2,5 mln. eurų. Daugiau nei 5 mln. eurų pasiryžusi skirti miesto savivaldybė kartu su centrą norinčiais kurti partneriais, kurių sąrašas išties nemažas.

Prognozuojama, kad tokį centrą aplankytų apie 300 tūkst. žmonių per metus. Tokį centrą išlaikyti per metus atsieitų apie 2,5 mln. eurų. Tikimasi, kad iki 80 proc. sumos pavyks surinkti iš lankytojų bilietų, kurie turėtų kainuoti pigiau nei tokiuose centruose užsienyje. Mokslo, technologijų ir inovacijų centrai labai populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje. Vadinamuosius mokslo muziejus turi ir estai bei lenkai.

Kur toks centras bus statomas – Kaune ar Vilniuje, Švietimo ir mokslo ministerija žada nuspręsti iki Naujųjų metų. Kauno vadovai yra pasiryžę mokslo salą atverti lankytojams 2018 m.