Pirminiais duomenimis, šių metų „Tyrėjų nakties” renginiuose dalyvavo daugiau nei 250 mokslininkų, o apsilankė keliolika tūkstančių žmonių. Tuo tarpu renginio organizatoriai jau pradeda planuoti kitų metų „Tyrėjų nakties“ atradimus, nes laukia nemažas iššūkis – supažindinti su mokslo ateitimi, kuri gali labai greitai persikelti į mūsų kasdienybę ir buitį.

„Matant kasmet augantį žmonių susidomėjimą „Tyrėjų naktimi“, mūsų motyvacija nustebinti kaskart tik auga. Tačiau, suprantama, kad tai padaryti tampa vis sunkiau. Todėl kitiems metams pasirinkome itin ambicingą – ateities mokslo technologijų (angl. science futurity) – temą. Tai – plati, daugelį sričių aprėpianti tema, kurią atskleisti viešose įvairių Lietuvos miestų erdvėse bus nelengva užduotis, kuriai ruoštis pradedame jau dabar. Kaip tai turėtų atrodyti? Norime suteikti progą žmonėms gyvai pasižvalgyti po atradimus ir technologijas, kurios greitai neatpažįstamai pakeis mūsų namus, gatves ir aplinką“, – sako kasmetę „Tyrėjų naktį” koordinuojančio Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Anot jo, jau seniai pastebėta tendencija, kad „Tyrėjų nakties“ lankytojų tikslas – apie mokslinius pasiekimus ne tik išgirsti, bet juos pamatyti gyvai, išbandyti, patirti, pajusti ir suprasti jų poveikį mūsų kasdienybei. Todėl organizatoriai jau dabar pradeda ieškoti partnerių – mokslininkų, įmonių ir organizacijų, kurios padėtų kitų metų „Tyrėjų naktyje“ ateities technologijų galimybes pademonstruoti kuo gyviau ir patraukliau.

Šių metų „Tyrėjų naktyje“ netrūko įvairių atradimų, tačiau vis labiau temstant renginiuose ėmė karaliauti virtualioji realybė. Vakarinėje renginio dalyje, kuri vyko Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje, patirti virtualių atradimų siekė daugiau nei 1700 įvairaus amžiaus žmonių: daugiausiai lankytojų dėmesio čia sulaukė VR laboratorija, kurioje žmonės patys galėjo išbandyti virtualiosios realybės akinius, fizikų ir lazerių šou, bei „VR Injekcija“ – masinis prisijungimas prie virtualiosios realybės. Pastarajame dalyvavo beveik 500 VR entuziastų, stebėjusių organizme gyvenančių bakteriofagų kovą su bakterijomis.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30-yje Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus tądien kviečia daugiau nei 300 Europos miestų. Tai – Europos Komisijos iniciatyva, kurios tikslas – didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.

Jau dešimtą kartą šiemet vyksiantis Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ mėgins suintriguoti renginiais penkių Lietuvos miestų gyventojus. Rugsėjo 10 – 19 dienomis visi norintys galės rinktis iš daugiau kaip 200 nemokamų renginių mokyklose, universitetuose, geriausiose šalies laboratorijose, miestų aikštėse.

Vilniuje pakviesime visus norinčius, o ypač moksleivius savo akimis pamatyti, kaip gimsta garsieji lietuviški lazeriai, kaip unikaliame reaktoriuje auginami puslaidininkiniai kristalai, kaip mokslininkai, bendradarbiaudami su JAV farmacijos bendrovėmis, kuria naujos kartos priešvėžinius vaistus. Vilniaus universiteto Žmogaus genomo tyrimų centro mokslininkai, vadovaujami akad. Vaidučio Kučinsko, vykdo lietuvių genomo tyrimus, siekdami nustatyti Lietuvos populiacijos genetinę įvairovę, kad  šias žinias galėtų taikyti diagnozuojant ar net prognozuojant ligas.

Lietuvos mokslų akademijos patalpose Lietuvos mokslo premijos laureatai paskaitų cikle atskleis, už kokius darbus pelnė šį apdovanojimą. Pavyzdžiui, prof. Zigmuntas Kiaupa išduos paslaptį, kaip tiriama ir rašoma Lietuvos istorija, o prof. Romas Baronas – kodėl mokslininkai kompiuteriais modeliuoja bakterijų judėjimą skystyje.

VU Gamtos mokslų fakultete, kaip ir kasmet – intriguojanti programa ir įdėmus žvilgsnis į mus supančią gamtą. Ar girdėjote apie augalus – parazitus, kurie gyvena Lietuvoje? Kaip jie parazituoja kitus augalus? Dr. Rolandas Tučas papasakos, kas Lietuvos teritorijoje gyveno I – XII amžiais, doktorantė Tatjana Iznova - iš kur atsirado grybai, kaip jie auga, kaip maitinasi ir dauginasi. Pamatysite meteoritų kolekciją, švytinčias chromosomas, baltymus „prožektorius“ ir dar daug kitų įdomybių.

Kodėl drėgnuosiuose Amazonės miškuose žolės „sulipo“ į medžius? Kaip augalai gyvi išlieka karščiausiose ir sausiausiose dykumose? Apie tai Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje  kalbės vyr. botanikė Teresė Jokšienė.

Svečias iš Lenkijos, Varšuvos Koperniko mokslo centro direktorius Robertas Firmhoferis  papasakos apie Mokslo muziejų reikšmę, skatinant moksleivių ir visuomenės mokslinį smalsumą, o BBC žurnalistas ir dokumentinių filmų autorius Ch. Riley primins intriguojančius faktus apie „Apollo“ kosminę programą ir parodys savo režisuotą filmą „Mėnulio šešėlyje“.

Kaune šiemet planuojamos  ne tik dešimtys įvairių ekskursijų, praktikos darbų ir paskaitų, bet ir tarptautinė mokslo mugė, kuri vyks festivalio metu, rugsėjo 13 dieną KTU miestelyje ir įvairiuose fakultetuose. Apie turiningą mugės programą papasakosime kitoje žinutėje, o dabar norime suintriguoti jus renginiais, kuriuos aplankę taip pat gausite daug naudingų, praktinių žinių.

Gyvūnų mylėtojai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje sužinos, ar galima iš didelės meilės pakenkti savo augintiniui. Kada laikas vykti į gyvūnų klinikas? Pamatys, kaip atrodo stambiųjų gyvūnų ligoninė. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje sužinosite apie ugniagesių gelbėtojų darbą, išbandysite gaisrų gesinimo priemones, išmoksite apsaugoti save ir kitus. Onkologijos ligoninės spindulinio gydymo sektoriuje ekskursijos metu susipažinsime su spinduliniu gydymu bei jo metu naudojamais įrenginiais, kurie generuoja pacientų gydymui skirtą jonizuojančiąją spinduliuotę. Taip pat susipažinsime su jonizuojančiosios spinduliuotės galima žala bei teikiama nauda. Ir netgi aplankysite pogrindinę spaustuvę „ab”, kurią  1980 m. savo sodyboje prie Kauno po namu iškastame požemyje įrengė spaustuvininkas Vytautas Andziulis.

Viena labiausiai intriguojančių temų – kosmosas. Todėl parengėme jums paskaitų ir demonstracijų ciklą „Žvaigždės žiūri į mus“. Prof. Vladas Vansevičius pateiks savo versiją, kodėl mes iki šiol nesutikome ateivių. KTU Telekomunikacijų katedra pasiūlys apžiūrėti 5,5 m skersmens palydovinio ryšio anteną bei susipažinti su veikiančia palydovinio ryšio sistema. Galėsite savo akimis pamatyti tikrą joninio variklio modelį, skirtą ateities raketoms. Ir sužinoti, kaip daugiau nei šimtmetį viso pasaulio mokslininkus kamavusį galvosūkį, kurio neįveikė JAV kosminių tyrimų agentūra NASA, išsprendė prof. Armino Ragausko vadovaujami lietuviai. Jų išradimai medikams padės išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių, o astronautams – atlikti ilgus kosminius skrydžius.

Klaipėdoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje moksleiviai susipažins su realia jūrinio laivo įranga, jos valdymo galimybėmis, patys valdys įvairius laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose. Apsilankę Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete, galėsite dalyvauti parodomuosiuose eksperimentuose atliekant naftos, aplinkos oro užterštumo, aplinkos triukšmo lygio ir metalų kietumo tyrimus. Arba pabandyti valdyti traukinį išmaniaisiais įrenginiais. Klaipėdos universiteto Uosto inžinerijos ir navigacinių sąlygų tyrimo laboratorija supažindins klausytojus su jūrų Klaipėdos uostu, jo galimybėmis ir plėtros perspektyvomis. Bus parodyta laboratorija ir jos įranga, pademonstruotas laivo įvedimas į „ateities“ Klaipėdos uostą.

Šiauliuose jūsų laukia augalai be grimo, arba žvilgsnis į jų mikropasaulį; taip pat pamoka, kaip naudotis viena naujausių inovacijų aerobiologijoje - žiedadulkių dienoraščiu. Tai itin aktualu alergiškiems žmonėms. Norite įvertinti savo fizinę formą? Tuomet atlikite fizinio ir sportinio parengtumo testus, o po to pasivaišinkite sveikatingumo kokteiliais. Įvairaus amžiaus vaikai galės patys pasigaminti žaislų, dalyvauti žaidybinėje veikloje.
Užsukę į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų Radioterapijos skyrių, susipažinsite su spindulinio gydymo metu naudojamomis technologinėmis galimybėmis bei jų taikymu gydymui.

„Detektyvas Botanikos sode“ – tai edukacinis žaidimas Šiaulių universiteto Botanikos sode, kurio dalyviams reikės rasti pradingusi augalą, remiantis užšifruotomis nuorodomis. Dalyviai žaidimo metu praplės žinias apie augalų fiziologiją, dauginimąsi ir kitas savybes.

Panevėžyje duris svetingai atvers KTU Panevėžio instituto Technologijų fakultetas. Čia lankytojai susipažins su įmonių valdymo ypatumais. Patirs, kokių žinių reikia, norint įsteigti ir valdyti įmones.

Sužinos, ar kompiuteris turi intelektą, ir kaip robotai suranda kelią namo. Na, o būsimus studentus turėtų sudominti informacija apie vietiniuose universitetuose siūlomas tarptautines mainų programas.

Tiesą sakant, neįmanoma viename tekste išvardinti visko, ką  jums parengė geriausi Lietuvos mokslininkai, išradingiausi doktorantai, sumaniausi studentai. Kviečiame savo akimis pamatyti naująjį, sparčiai kintantį mokslo bei technologijų pasaulį. Visą festivalio programą rasite interneto svetainėje www.mokslofestivalis.eu  

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ informacija.