„Visoje šalyje švelnėjant karantino draudimams, mokiniams atsirado galimybė grįžti į tikrus mokyklos suolus. Kadangi nuomonių, ar grįžti, ar tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu, pasigirdo įvairių, Kauno savivaldybė nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams. Jie geriausiai įvertina situaciją matydami ją iš arti, todėl gali priimti palankiausią sprendimą savo mokyklai“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pasak vicemerės, būtent pačios mokyklų bendruomenės geriausiai žino savo poreikius, stiprybes ir problemas. Taigi, sprendimus dėl grįžimo į klases arba tolesnio nuotolinio mokymo gali priimti kiekvienos miesto mokyklos taryba, sudaryta iš mokinių, tėvų ir mokytojų.

Nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams.

Beveik visų Kauno mokyklų atstovai pasirinko tęsti nuotolinį mokymą. Tą lėmė ir viso miesto mastu atlikta mokinių, tėvų bei mokytojų apklausa apie nuotolinio ugdymo kokybę. Apie ją kauniečiai atsiliepia itin palankiai. Beveik 40 proc. tėvų nuotolinį mokymą įvertino labai gerai arba puikiai. Dar 26 proc. šiam procesui skyrė aštuonis balus iš dešimties.

Moksleiviai nuotolinį mokymą taip pat vertina teigiamai. Net 80 proc. apklaustų jaunųjų kauniečių atsakė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems sekasi gerai. Mokytojai ligšiolinį ugdymo procesą irgi mato pozityviai. Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. Kauno pedagogų nuotolinio mokymo organizavimą savo mokyklose įvertino devynetu arba dešimtuku. Apie tai, kokį tolimesnio darbo būdą likusiems mokslo metams pasirinko kiekviena mokykla individualiai, vaikus ir tėvus ugdymo įstaigos informuos asmeniškai.

Suglumino žinutė

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos tėveliai iš mokytojų gavo žinutes, kurios privertė suabejoti, ar tikrai jau nuo penktadienio skelbiamas karantinas ir mokykla bus uždaryta. Pasak kauniečių, žinutėje buvo parašytą esą nedaug šios mokyklos pradinukų serga, todėl vaikus galima laisvai atvesti į mokyklą. Tačiau tėvai buvo įsitikinę, jog visoms švietimo įstaigoms galioja vienodi reikalavimai, todėl ir Jono Pauliaus II gimnazija bus uždaryta.

Pedagogė taip pat priminė, kad patiems tėveliams į mokyklą eiti negalima. Kai šie prie mokyklos atvyks pasiimti savo vaikų, tegul jiems paskambina ir pasako, kad jie išeitų, o jei vaikai neturi telefonų, apie atvykimą galima pranešti mokytojui ir šis išleis vaiką.

Portalo kauno.diena.lt kalbinti kauniečiai tikino, kad jokio oficialaus pranešimo iš mokyklos negavo, todėl ir nežino, ar ji veiks, ar ne. Kalbinta mama tikino, kad vaikus į mokyklą penktadienį planuoja vesti, o kitą savaitę jau vaikai praleis namuose.

Penktadienį mokykla veiks

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė aiškino, jog penktadienį mokykla veiks, nes buvo išplatinta rekomendacija, jog dar vieną dieną tėvai gali leisti vaikus mokytis. Ateinančias dvi savaites mokymo procesas vyks nuotoliniu būdu, o pats mokyklos pastatas bus uždarytas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Mokykla dirbs ir tie tėveliai, kurie neturi kur padėti vaikų, galės juos atvežti. Yra rekomendacijos nutraukti ugdymo procesą, bet ministras Aurelijus Veryga dar sakė pasaugoti tuos vaikus, kurie visgi ateis į mokyklą. Tad penktadienį paliekame tėveliams patiems spręsti, ar leisti vaikus į mokyklą, ar ne. Tačiau nuo pirmadienio mokykla jau tikrai bus uždaryta“, – portalui kalbėjo mokyklos vadovė. Ji pridūrė, jog penktadienį mokymo procesas bus vykdomas net ir tuo atveju, jei klasėje bus vienas vaikas.

Mokykla dirbs ir tie tėveliai, kurie neturi kur padėti vaikų, galės juos atvežti.

Mokymai nuotoliniu būdu

Portalas kauno.diena.lt primena, jog ketvirtadienį buvo susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija ir nusprendė laikinai nutraukti ugdymo procesą mokyklose. Kai kurios ugdymo įstaigos planuoja mokymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu, kitos – darys pertrauką ir mokslus tęs vietoj vaikų atostogų.

Išplatintame pranešime skelbiama, kad nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos.

Toks sprendimas ketvirtadienį priimtas Vyriausybės posėdyje.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

„Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kitą savaitę bus patikslinta, kokių atostogų dalies (pavasario, vasaros) bus atsisakyta vėliau. Taip pat bus svarstoma dėl kitų mokymosi formų tokiu atveju, jei dviejų savaičių karantino nepakaktų. Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatyto darbą nuotoliniu režimu.

Savivaldybės privalės užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejai įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.

Rekomenduojam darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.

– Kiek moksleivių šį rudenį susirinks į mokyklų klases? – naujienų agentūra ELTA pirmiausia paklausė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją Virginijų Mažeiką.

– Tikslaus skaičiaus dar negaliu pasakyti, nes jį žinosime tik rugsėjo pradžioje, kai visi susirinks į savo mokyklas. Galvojame, kad šiais mokslo metais bendrojo lavinimo įstaigose mokysis apie 31,5 tūkstančio moksleivių. Panašiai tiek, kiek pernai, gal kokiu šimtu mažiau, – bus matyti. Tačiau jau dabar aišku, kad moksleivių skaičius stabilizuojasi ir, galima konstatuoti, kad didysis jo mažėjimo periodas Kaune baigiasi.

– Daugelis švietimo bei ugdymo įstaigų – mokyklų, gimnazijų, daugiafunkcių centrų, vaikų darželių (o jų iš viso Kaune, kaip minėjote, yra 155) vasaros atostogų metą gražinasi, remontuoja vidaus patalpas, tvarko aplinką. Kuriose iš mokyklų vyksta ryškiausi pokyčiai?

– Remontuojama V. Adamkaus gimnazija, Inžinerijos licėjus Vaidoto gatvėje, artėja prie pabaigos priestato statyba Žaliakalnio progimnazijoje, tvarkomasi ir daugelyje kitų mokyklų. Nemažiau svarbūs kitokie pokyčiai. J. Dobkevičiaus progimnazijoje nuo rugsėjo 1-osios numatytas dvikalbis ugdymas pagal pradinio ugdymo programą bei dalį pagrindinio ugdymo programos. A. Puškino gimnazijoje, esant poreikiui, leistina formuoti išlyginamąją klasę (nuo 5 iki 8-os) Lietuvos Respublikos piliečiams ir mokiniams, atvykusiems iš užsienio bei nemokantiems lietuvių kalbos.

– O kitose Kauno mokyklose nebus galimybių mokytis grįžusių emigrantų vaikams?

– Jau dabar yra ir ateityje bus. Pagal teisės aktus jie gali mokytis visose mokyklose. Tačiau stengiamasi sudaryti kuo platesnes galimybes mokytis ne tik grįžusių mūsų valstybės piliečių, bet ir atvykusių į Lietuvą (Kauną) gyventi bei dirbti užsieniečių vaikams.

Kalbėdamas apie naujoves, kurios miesto švietimo tinkle bus nuo rudens, turėčiau paminėti ir tai, kad J. Jablonskio gimnazijoje bei J. Dobkevičiaus progimnazijoje diegiama bakalaureato programa, – gimnazijoje integruota anglų kalba, progimnazijoje – prancūzų. Tarptautiniame projekte dalyvauja ir A. Puškino gimnazija, kurioje mokosi ir užsieniečių vaikai, ypač pastaraisiais metais daugėja ukrainiečių moksleivių.

– Prieš sprendimų priėmimą politikams paaiškinote, kad pagal mokinių skaičių nustatomas klasių skaičius, o pagal šį skiriamos mokytojams kontaktinės valandos bei etatai. Pernai liepą Vyriausybės nutarimu patvirtintame Mokymo lėšų apskaitos, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašė nurodyta, kad 1 – 10 klasėse minimaliai turėtų būti po 8 mokinius, o 11 – 12 – po 12 mokinių. Maksimalūs moksleivių skaičiai galimi 1 – 4 klasėse – ne daugiau kaip 24, bet 5 – 12 – jau po 30 mokinių. Priešmokyklinėse grupėse siūloma 10 – 20 vaikų klasėje. Kaip pavyksta tokios tvarkos laikytis komplektuojant klases Kauno mokyklose?

– Kauno miesto savivaldybėje orientuojamasi į didelių klasių komplektavimą (nuo 21 iki 30 mokinių klasėje). Rengiant sprendimo projektą, pastebėta, kad dalis tėvų nenori vesti vaikų į mokyklą, kuri priskirta pagal gyvenamąją vietą. Daugelis pageidauja, kad pradinis vaiko ugdymas (1 – 4 kl.) vyktų mokykloje – darželyje ir pradinėje mokykloje. Tuo pasižymi dažnai toliau nuo miesto centro esančios mokyklos. Kai kurios jų turi pakraščio mokyklos statusą. Pavyzdžiui, nėra tėvelių, pageidaujančių vežioti savo vaikus mokytis į Vaišvydavos pagrindinę mokyklą, todėl joje ir dar kelių daugiafunkcių centrų komplektuojamose klasėse mokinių skaičius bus mažesnis. Dalis mokyklų (tarp jų yra ir kelios gimnazijos) nesukomplektuoja klasių iki reikiamo mokinių skaičiaus. Yra ir prašymų sumažinti klasių komplektų skaičių, kuris Kauno miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas šių metų vasarį. Bet dalis kitų mokyklų jau dabar norėtų daugiau sutalpinti moksleivių, nes sulaukė nemažai jų tėvų prašymų. Taip yra Šilainiuose – didžiausiame Kauno miesto gyvenamajame rajone, kurs pastaraisiais metais netgi paaugo.

Jau dabar aišku, kad moksleivių skaičius stabilizuojasi ir, galima konstatuoti, kad didysis jo mažėjimo periodas Kaune baigiasi.

Išanalizavus mokinių pasiskirstymą bei atsižvelgus į nuo vasario įvykusius pokyčius, teko skaičius tikslinti. Dabar mokyklos turi galimybę užbaigti komplektuoti klases 2019 – 2020 mokslo metams ir rengti ugdymo planų projektus, atsižvelgiant į gaunamas valstybės dotacijas, taip pat – planuoti etatus.

– Kai pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie mokytojų trūkumą, gal ir Kauno mokyklos su tokia problema susiduria?

– Kritinės situacijos dėl to tikrai Kaune nėra, ir mokytojų mokyklose netrūksta. Gal tik vienoje ar kitoje reikia ikimokyklinio ugdymo pedagogo ar matematikos mokytojo. Bet Kauno švietimo tinkle šiuo metu labiau trūksta vadovų. Sudėtingos mokyklų ar darželių direktorių atrankos procedūros iš dalies irgi nulemia tokį trūkumą.

Galiu dar paminėti, kad nuo šių mokslo metų pradžios pedagogai algas gaus pagal etatinį apmokėjimą, – atlyginant už dirbtas kontaktines ir už nekontaktines valandas.

– Dėkoju už pokalbį.