Pasak ŠMSM viceministrės Jolantos Urbanovič, antradienį įvykusiame susitikime nuspręsta visas mokytojų profesines sąjungas pakviesti prie derybų stalo tartis dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.

„Kai gavome raštą iš vienos profsąjungų grupės, kuri yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį, (...) tai mūsų siekis buvo pasiūlyti susėsti prie vieno stalo visoms profesinėms sąjungoms“, – kalbėjo J. Urbanovič apie trečiadienį vyksiantį visų profsąjungų susitikimą.

Viceministrė patikino, kad visų mokytojų profsąjungų tikslas yra vienas – kad gerėtų mokytojų darbo sąlygos.

„(Profsąjungų – ELTA) tikslas yra tas pats: kad gerėtų mokytojų darbo sąlygos, kad didėtų pasitenkinimas darbu, didėtų atlyginimai. Visa tai sueina į mokytojo motyvacijos didėjimą, o motyvuotas mokytojas – tai ir motyvuotas mokinys“, – teigė ŠMSM viceministrė, akcentuodama, kad naujoji kolektyvinė sutartis būtų orientuota į ateinančius kelerius metus.

Visgi J. Urbanovič patvirtino, kad iniciatyvai nepavykus, atskirai būtų tęsiamos derybos su sutarties nepasirašiusia Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.

„Jeigu būtų nuspręsta, kad būtų redaguojama dabartinė sutartis, tų profesinių sąjungų, kurios ją yra pasirašiusios, tai tęsime derybas su kitomis profesinėmis sąjungomis, nes derybos jau yra prasidėjusios“, – patikino J. Urbanovič.

Derybas inicijavęs LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat patvirtino, kad susitikimo metu buvo nuspręsta kolektyvinės sutarties nepasirašiusias profsąjungas kviesti susėsti prie derybų stalo.

„Rytoj vyks posėdis, kur bus sukviestos visos profesinės sąjungos, siūlysime pradėti derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties, prisijungiant visoms profesinėms sąjungoms“, – tvirtino LŠMPS pirmininkas.

Bus paliečiami absoliučiai visi klausimai: pradedant nuo mokytojo darbo užmokesčio, mokyklų tinklo, ugdymo turinio atnaujinimo, profesinio tobulėjimo ir visų kitų esminių klausimų.

E. Milešinas taip pat patikino, kad derybose dėl kolektyvinės sutarties bus paliečiami visi klausimai, susiję su švietimo kokybe mokyklose.

„Bus paliečiami absoliučiai visi klausimai: pradedant nuo mokytojo darbo užmokesčio, mokyklų tinklo, ugdymo turinio atnaujinimo, profesinio tobulėjimo ir visų kitų esminių klausimų, kurie liečia ne tik mokytojus, bet ir švietimo kokybę, mokymosi kokybę. Dėl viso to bus deramasi“, – teigė jis.

LŠMPS informavo, kad dabartinė kolektyvinė sutartis jo vadovaujamam profsąjungų susivienijimui yra tinkama, tačiau kiekvienais metais iki kovo 1 dienos yra numatyta siūlyti sutarties pakeitimus.

„Dabartinė kolektyvinė sutartis yra tinkama, niekas nesako, kad ji netinkama, nes jei ji būtų netinkama, mes jos nebūtume nepasirašę. Bet paprasčiausiai ir dabartinėje kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, kad kiekvienais metais iki kovo 1 dienos (sutartis – ELTA) yra peržiūrima ir siūlomi pakeitimai ir pasiūlymai“, – informavo E. Miliešinas.

Derybose dėl sutarties pakeitimų ir papildymų kartu su LŠMPS antradienį dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

„Mūsų taryba yra priėmusi sprendimą skelbti streiką ir mes jo neatšaukėme, ir, kaip ne kartą minėjau, laukiam, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir kokių žingsnių imsis Vyriausybė, jei bus tenkinama, kas susitarta, streiko tikrai nebus“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė E. Milešinas.

Mokytojų profesinės sąjungos atstovai penktadienį susitiko su opozicine Socialdemokratų partijos frakcija. Dar prieš savaitę profesinių sąjungų atstovai buvo susitikę su opoziciniais konservatoriais, dalyvaujant švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.

Jei bus tenkinama, kas susitarta, streiko tikrai nebus.

„Kiek yra žinių, ir iš susitikimo su ministru, sakė, kad kažkiek pinigų jau yra rasta, kai grįš biudžetas, tada matysim. Aš kaip supratau iš ministro pasisakymo, dar jie ieško apie 40 mln., kad 10 proc. kiltų atlyginimai tiek dėstytojams, tiek mokytojams“, – kalbėjo E. Milešinas.

Po susitikimo praėjusią savaitę švietimo ministras A. Monkevičius žadėjo ieškoti daugiau lėšų, kad algos augtų daugiau, nei leidžia dabartinis biudžeto projektas, pakeliant švietimo darbuotojų atlyginimų koeficientus.

„Mes norėtume, kad didėtų ir per koeficientą, ko nėra beveik dešimt metų, bet tam reikia maždaug 44 mln. eurų, čia įeina ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dabartiniame projekte to nebuvo numatyta, bet tai be galo svarbu ir svarstydami biudžetą mes ieškosim pajamų tam“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Ministras yra pripažinęs, kad kitų metų biudžeto projekte susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį po kelių valandų posėdžiavimo nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateikė savo siūlymų už 180 mln. eurų.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Pedagogai tikėjosi ne 55,5 mln. eurų, o beveik 118 mln. eurų augimo, kaip numato liepą pakoreguota 2017 metais pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Tačiau Vyriausybė laikosi pozicijos, jog suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems dar nėra pritaręs visas Ministrų kabinetas.

Švietimo ministerija yra registravusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įgaliota pasirašyti atnaujintą kolektyvinę sutartį su naujais įsipareigojimais. Vyriausybėje šis projektas dar nebuvo svarstytas.

Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga žada streikus lapkričio pabaigoje, jeigu švietimo biudžetas nebus pakoreguotas per svarstymus Seime.