Pranešime nurodoma, kad tokį sprendimą penktadienį priėmė LŠDPS visuotinis pirmininkų susirinkimas.

Penktadienį vykusiame derybiniame susitikime švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., o dirbantiems su atnaujintomis programomis – dar 3 procentais.

LŠDPS teigimu, ir su tokiu didinimu vis tiek 2024 metais nebus pasiektas nacionaliniame sutarime numatytas įsipareigojimas, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

„Švietimo bendruomenė laukia, kol ministerijos derybų komanda pateiks pasiūlymus, kurie leis įgyvendinti Vyriausybės išsakytus įsipareigojimus“, – sakoma pranešime.

Niekas tiksliai nežino, kiek savaitinių pamokų turi būti, kad būtų sudarytas etatas.

Profesinė sąjunga taip pat teigia, kad reikia keisti etatinio darbo apmokėjimo tvarką, kuri, anot pedagogų, „yra labiau betvarkė, sukelianti absoliutų neteisybės jausmą ir leidžianti įvairių lygių piktnaudžiavimą“.

„Niekas tiksliai nežino, kiek savaitinių pamokų turi būti, kad būtų sudarytas etatas. Todėl didėjant darbo krūviams ir mažėjant mokytojų bendruomenei etato ribos tiesiog praplečiamos ir mokytojams už sudėtingesnes sąlygas nemokama“, – teigiama pranešime.

Ministerijos ir mokytojų derybas planuojama pratęsti šią savaitę.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rugsėjo pradžioje yra surengusi įspėjamąjį streiką, o penktadienį planuoja pradėti ir tikrąjį.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio. 

Su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskutinę kolektyvinę sutartį LŠMPS pasirašė 2017 metais. Siekiama, kad ji būtų atnaujinta. Anot E. Milešino, jei iki spalio nepavyks pasiekti susitarimo – bus skelbiamas streikas.

„Jis būtų šiemet, iki biudžeto priėmimo Seime“, – BNS sakė E. Milešinas.

Konkrečius reikalavimus LŠMPS ketina paskelbti pirmadienį, rugsėjo 4-ąją.

Anot profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, tuomet bus paviešinta tikslesnė reikalavimų redakcija.

Reikalavimai bus keturi.

„Reikalavimai bus keturi: 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio kitais metais, dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, trečias – dėl mokytojo etato struktūros ir ketvirtas – dėl švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimo ne savarankiška savivaldybių funkcija, o dotuota valstybės funkcija. Kad būtų finansavimas toks pat kaip bendrajame ugdyme“, – BNS sakė E. Milešinas.

Anot jo, švietimo pagalbai ir ikimokykliniam ugdymui skiriant lėšas savivaldybėms, jose matoma manipuliacijų.

„Nors prašė savarankiškumo, (savivaldybės – BNS) nevykdo funkcijų. Švietimo pagalbai, nors savarankiška funkcija, valstybė skiria 80 proc. reikiamų lėšų, savivaldybės turėtų pridėti 20 proc, tačiau pernai iš 60 savivaldybių 47 neprisidėjo, 9 neskyrė nė cento. Ne gana to, kad verkia, kad trūksta pinigų, sugeba nepanaudot, 2,3 mln. eurų grąžino į biudžetą“, – teigė pirmininkas.

Siūlymai dėl atlyginimų – per dvi savaites

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį nuotoliniame susitikime su Seimo socialdemokratų partijos frakcija tvirtino, kad atlyginimus pedagogams kelti kitąmet numatyta dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vienu metu atlygis padidėtų apie 20 proc. Pasak ministro, tikslus pasiūlymas bus pateiktas per porą savaičių, nes rugsėjį bus aiškesnės vidutinio darbo užmokesčio prognozės.

„2024 metais IV ketvirtyje po antrojo didinimo pasieksime 130 nuo VDU, tada kasmet reikės didinti tokiu tempu kaip augs VDU, kad nepradėtume atsilikti, tą procentą palaikyt kasmet reikės skirti papildomas lėšas, o dėl klasių mažinimo ir kontaktinių valandų mažinimo – to nėra nacionaliniam susitarime dėl švietimo ir įsipareigojime profesinėms sąjungoms, bet to dabartinė profesinė sąjunga reikalauja“, – susitikime su socialdemokratų frakcija trečiadienį sakė G. Jakštas

Anot jo, klasių mažinimas kelia infrastruktūros, mokytojų poreikį ir papildomą finansavimą.

Apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ŠMSM šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio praėjusią savaitę pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Ji reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, taip pat, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis.

Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Jolantos Urbanovič, ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties projektas bus pakoreguotas, kad numatomi pokyčiai būtų planuojami 2021 metams.

„Sutarėme, kad koreguosime sutarties projektą labiau tuo požiūriu, kad orientuosimės labiau į 2021 metus“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su profsąjungos lyderiais sakė J. Urbanovič.

Jos teigimu, sutarties derybinė grupė turėtų susitikti sausį arba vasarį, panašiu metu pasiūlymus turėtų pateikti darbo grupė dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio tobulinimo.

A. Navicko profsąjunga reikalauja didinti mokytojų atlyginimus, taisyti etatinį modelį ir mažinti mokinių skaičių klasėse.

Tai yra varginantis procesas, kasmet derėtis ir derėtis.

Ji atsisakė pasirašyti Švietimo ministerijos su kitomis profsąjungomis suderėtą kolektyvinę sutartį, kur numatytas algų kėlimas bendrojo ugdymo mokytojams, aukštųjų mokylkų dėstytojams ir darželio auklėtojams.

A. Navickas teigė, kad ši sutartis buvo nepakankamai ambicinga. Visgi jis tvirtino, kad šiemet derantis dėl geresnių sąlygų švietimo darbuotojams buvo pasiekta „šiokių tokių“ pokyčių.

„Tikėjomės, kad jie (pokyčiai) bus ženkliai didesni, manome, kad ir galimybės tam buvo, bet įvyko, kaip įvyko“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas.

Jis taip pat apgailestavo, kad Seimas nepriima Vyriausybės patvirtintos viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo strategijos iki 2025 metų.

Pasak pedagogų atstovo, kasmetinės derybos dėl geresnių sąlygų neleidžia tikėtis stabilumo.

„Tai yra varginantis procesas, kasmet derėtis ir derėtis“, – tvirtino A. Navickas.

Pernai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga steikavo maždaug mėnesį. Dėl kilusių protestų buvo priversta atsistatydinti tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.