Kaukes turi duoti vadovas

„Mokytojas iš vadovo turėtų pareikalauti to, kas priklauso pagal įstatymas. Pagal darbų saugos įstatymą, vadovas privalo aprūpinti visus darbuotojus medicininėmis kaukėmis ir kitomis priemonėmis. Vadovas aprūpina, perka kaukes, respiratorius ar kažkokias kitas priemones. Aišku, jei trūksta tam tikrų lėšų, kreipiasi į steigėją, savivaldą. O Savivalda turi kreiptis į Finansų ministeriją, kuri pagal nustatytas tvarkas kompensuoja šias išlaidas“, – sakė E. Milešinas.

Pasak pirmininko, vis dėlto pirmiausia mokyklų įstaigų vadovai, o ne savivaldybės yra atsakingi už tai, kad mokytojai gautų kaukes.

„Vadovai atsakingi už darbuotojų saugą. Jei jie turi kažkokių finansinių problemų ir pan., jie turi kreiptis į steigėjus, t. y. savivaldą. Kiek man yra žinoma, yra Finansų ministerijos patvirtintas kovos su COVID-19 fondas, kuris įsiteigtas nuo praėjusios Vyriausybės. Tame fonde yra skirtos lėšos. Kiek mums žinoma, tikrai atskiros savivaldybės yra kreipusios, ir iš Finansų ministerijos kompensavimą gavo“, – aiškino jis.

Kaip teigė E. Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga dar nėra gavusi skundų, kad mokytojai negauna kaukių.

„Mes, kaip profesinė sąjunga, darome švietėjišką veiklą – kartas nuo karto primename mokytojų teises. Praeitą savaitę mes paskelbėme tokią informaciją. Žinių iš savo norių, kad kažkas kažko kažkur negautų, mes neturime“, – kalbėjo jis.

Kas mokės už mokytojų testus?

Esą kalbant apie vakcinaciją, mokytojus galima prilyginti medikams – jie atsidūrę priešakinėse pandemijos linijose.

„Pagal tai, kokie yra priimami teisės aktai, ką svarsto apie privalomą vakcinaciją, apie tai, kad nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kad nesivakcinavę testuosis už savo pinigus, galima teigti, kad mokytojai yra pirmose gretose. Tą mes matome ir su kiekvieną dieną skelbiama informacija, kad pagrinde visi užsikrėtimo židiniai yra švietimo įstaigose“, – komentavo E. Milešinas.

Vis dėlto mokytojų imunizacijos lygis yra labai didelis – pasiskiepiję daugiau nei 90 proc. Pasak pirmininko, nepasiskiepijusiems beliks tik mokamas testavimas, tačiau neaišku, kam teks už jį mokėti.

Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis.

„Įstatyme numatyta, kad darbdavys arba darbuotojas dengia lėšas už testavimą. Tai tikriausiai bus susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Kiek man žinoma, bendros politikos, kad visoje Lietuvoje vienodai būtų nuspręsta – to nėra. Nors, kiek buvo girdėta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija traktuoja, kad darbuotojai turės patys mokėti už testus. Reikėtų dar palaukti, nes dar praėjo tik savaitė, kai įsigaliojo įstatymas. Ir tada matysime, kiek toks sprendimas paskatino vakcinuotis mokytojus ir visus švietimo darbuotojus, kurie nebuvo iki to laiko vakcinavęsi, o kokia dalis galbūt ir paliks švietimo sektorių“, – kalbėjo E. Milešinas.

Pasak jo, pedagogams pasipiktinimą gali kelti ne tik kaukės.

„Spalio mėnesį mes kreipėmės į premjerę, nes gavome paklausimų ne tik iš profesinės sąjungos narių. Pagrindinis švietimo įstaigų tikslas yra užkardyti ligą. Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis. Mes kreipėmės į premjerę ir po gero mėnesio iš Vyriausybės gavome žinių, kad galima suteikti mokytojams profilaktinį testavimą. Tik yra logistinis klausimas, nes tose mokyklose, kurios testuoja mokinius greitaisiais antigenų testais, tų testų turi, bet, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai netestuojami, testuojami tik paviršiai, aplinka. Reikėtų, kad tie greitieji antigenų testai būtų pristatyti į įstaigas, kad tais testais testuotųsi“, – šnekėjo E. Milešinas.

„Nuo pačios mokslų metų pradžios ir dar prieš tai, pavasarį, kai buvo kalbama apie grįžimą į mokyklas, didžioji dalis vakcinuotų mokytojų palaikytų idėją, kad būtų privalomas testavimas – visi mokiniai, visi darbuotojai testuotųsi profilaktiškai. Greitieji testai sustabdo viruso plitimą“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, kad nejauti simptomų ir jautiesi gerai, vis tiek turi kas dešimt dienų važiuoti, gaišti laiką, užimti žmonių, jaučiančių COVID-19 simptomus, vietas.

Manau, kad visuomenės sveikatos specialistai galėtų padaryti prieinamą testavimą ir mokyklose dirbantiems darbuotojams. Didelio skirtumo nepasijaustų, jei greitieji testai būtų daromi ne mobiliuose punktuose, o mokyklos skyriuose.

Taip būtų taupomi visi resursai – laikas, lėšos ir žmogiškieji ištekliai.

Kodėl tokie paprasti dalykai nėra siūlomi valdžioje sėdinčių žmonių?

Visi kalba apie psichinę vaikų sveikatą ir į tai telkiamas dėmesys, bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į mokytojų psichologinę būklę.

Dabar vyksta visapusiškas žmonių ir jų veiklos išderinimas, viešai išsakomos nuomonės kinta kasdien, nebėra jokio stabilumo.

Keista, kad mes, paprasti žmonės, matome tuos svarbius dalykus, bet sėdintieji valdžioje to tarsi nepastebi.

„Jau yra ištestuota apie 6 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, maždaug 1,1 tūkst. tyrimų parodė, kad jie turi teigiamus atsakymus. Tai yra 18 procentų, tai yra pakankamai nemažas procentas, ypač jei lyginsime su rudens rezultatais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Apie pradedamą pedagogų testavimą buvo paskelbta sausio pabaigoje.

Kaip teigė ministras, mažėjančios simptominių tyrimų apimtys leidžia atlikti daugiau profilaktinių testavimų – tiek atliekant molekulinį (PGR) tyrimą, tiek tiriant antigenų ar antikūnų testais.

„Tas mums atveria naujas galimybes, mes dabar jau labiau plėsime savanorišką testavimą“, – komentavo A. Dulkys.

Jau yra ištestuota apie 6 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, maždaug 1,1 tūkst. tyrimų parodė, kad jie turi teigiamus atsakymus. Tai yra 18 procentų, tai yra pakankamai nemažas procentas, ypač jei lyginsime su rudens rezultatais.

Pasak jo, pastaruoju metu sudarytos sąlygos profilaktiškai išsitirti pedagogams, psichologinę pagalbą, psichoterapines paslaugas teikiantiems specialistams.

„Šią savaitę savo ruožtu galvosime, dar kokias grupes būtų galima įtraukti į tą profilaktinį testavimą. (...) Matydami kokie mūsų limitai, kokios laboratorijų galimybės, planuojame suteikti ir tam tikrą erdvę savivaldybėms, kad jos pagal savo specifiką galėtų pasiūlyti, kokioms sritims reikėtų profilaktinio testavimo“, – sakė A. Dulkys.

Anot jo, toks testavimas yra labai svarbus, priimant sprendimus dėl karantino atlaisvinimo konkrečiose savivaldybėse.

Siekiant užtikrinti darželių ir mokyklų bendruomenių saugumą bei užkirsti kelią galimiems COVID-19 židinių atsiradimams, labai svarbu nustatyti koronavirusu persirgusius ar besimptome šio viruso forma sergančius pedagogus. Tuo tikslu pasitelkiami serologiniai antikūnų ir PGR testai.

Testavimo greitaisiais serologiniais antikūnų testais tikslas yra išsiaiškinti, ar asmuo yra persirgęs COVID-19, t. y. ar kraujyje randama koronaviruso antikūnų, atsirandančių persirgus šia liga. O PGR tyrimų tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantįjį asmenį.

Jau šią savaitę startavo pedagogų testavimas serologiniais antikūnų testais, siekiant išsiaiškinti, kokia dalis pedagogų jau yra persirgusi koronaviruso infekcija. Testavimas pradėtas nuo turinčių tiesioginį – nuolatinį ar laikiną – kontaktą su mokiniais ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įgyvendinančių pedagogų, taip pat dirbančių specialiosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ar profesinio mokymo įstaigose pagal specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skirtas profesinio mokymo ir socialinių įgūdžių programas.

Testuotis kviečiami tik turintieji tiesioginį kontaktą, o pradinių klasių mokytojai reguliariai testuotis bus kviečiami prieš sugrįžtant į mokyklas.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad testuotis kviečiami tik turintieji tiesioginį kontaktą, o pradinių klasių mokytojai reguliariai testuotis bus kviečiami prieš sugrįžtant į mokyklas.

Greitieji serologiniai testai gali būti atliekami savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba mobiliuose punktuose, PGR tyrimai – tik mobiliuose punktuose. Kiekvienas, norintis atlikti serologinį antikūnų testą arba PGR tyrimą mobiliuose punktuose gali registruotis adresu www.1808.lt,  savarankiškai užpildydamas elektroninę formą tyrimui dėl COVID-19. Registruojantis reikia žinoti švietimo įstaigos ar kito švietimo teikėjo, kuriame asmuo dirba, įmonės kodą bei turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Testo rezultatai turi būti pateikti e. sveikatoje, jie yra naudojami, sprendžiant dėl asmens dalyvavimo vakcinacijos programoje, sprendžiant dėl asmens dalyvavimo prevencinio testavimo programoje,  taip pat leidžiant nesiizoliuoti po didelės rizikos sąlyčio turėjimo.

Ministerija primena, kad testuotis serologiniais antikūnų testais ar darytis PGR tyrimo nereikia tiems, kurie sirgo COVID-19 liga per pastarąsias 90 dienų ar turi teigiamą serologinio antikūnų tyrimo atsakymą, gautą per pastarąsias 60 dienų.

Viena mokyklų, kurios pedagogai pradėti testuoti – Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras. „Mūsų darbuotojai noriai naudojasi galimybe nemokamai pasitikrinti dėl COVID-19. Manau, kad pasitikrins visi“, – sakė centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Pasak jo, kad liga plačiai nepasklistų, mokytojams labai svarbu tikrintis dėl COVID-19, kaip ir greitai sužinoti tyrimų rezultatus.

Kauno miesto poliklinikos (KMP), organizuojančios COVID-19 testavimą mobiliuosiuose patikros punktuose, direktoriaus Pauliaus Kibišos teigimu, vienos mokyklos mokytojai autobusu atvežami į patikros punktą, ten jiems atskiroje erdvėje atliekamas greitasis testas. Jei, atlikus tokį testą, būtų sulaukta teigiamo rezultato, jis nebūtų laikomas galutiniu. Tokiu atveju gretimoje mobiliojo patikros punkto erdvėje būtų atliktas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas ir toks pacientas atskiru transportu būtų parvežtas į saugią aplinką saviizoliacijai, kol būtų gauti šio testo rezultatai. Anot P.Kibišos, siekiama kad visi duomenys būtų gaunami kiek galima operatyviau, kad PGR testų atsakymai pasiektų tiriamuosius greičiau nei per parą laiko.

Paulius Kibiša/Vilmanto Raupelio nuotr.

Mūsų darbuotojai noriai naudojasi galimybe nemokamai pasitikrinti dėl COVID-19. Manau, kad pasitikrins visi.

Miesto mokytojai testuojami bendradarbiaujant KMP, savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Šio biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė negalėjo pasakyti, per kiek laiko ruošiamasi patikrinti miesto pedagogus ir ar jie vėliau bus tikrinami pakartotinai. „Mokytojams testuoti Sveikatos apsaugos ministro ir Operacijų vadovo sprendimu Kaunui yra paskirta beveik 6 tūkst. greitųjų testų. Per kiek laiko tie testai bus panaudoti ir ar jų liks pakartotiniam testavimui, negaliu pasakyti – kol kas dar tik sudarome grafiką, kada kurių mokyklų mokytojai turėtų atvykti atlikti greituosius testus“, – pasak G.Kuzmarskienės, tikrintis dėl COVID-19 mokytojams yra neprivaloma – jie tikrinasi savo noru.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pranešama, kad artimiausiu metu bus sudarytos sąlygos išsitirti ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams.

Mokytojai priskiriami aukštos rizikos visuomenės grupei, kuri nuolat kontaktuoja ir lankosi vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija. Šiuo nemokamu testavimu siekiama išsiaiškinti ir įsivertinti, kokia visuomenės dalis gali būti persirgusi koronavirusu ir ateityje lengviau prognozuoti epidemiologinę situaciją.

SAM primena, kad greitieji serologiniai testai nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai, todėl gavus teigiamą rezultatą dėl koronaviruso, švietimo įstaigų darbuotojai turės išsitirti, ar šiuo metu neserga šia klastinga liga.

Švietimo įstaigų darbuotojams greitieji testai bus atliekami mokyklose arba savivaldybių paskirtose patalpose.

Jei matysime, kad situacija keičiasi į blogąją pusę, žinoma, kad bus reaguojama, ir sprendžiama, ką daryti, tariamasi su epidemiologais.

Greitųjų testų patikrai vadovavusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė praėjusią savaitę kritikavo sprendimą skirti greituosius testus mokytojams, kadangi jie nėra tinkami ankstyvos ligos diagnostikai ir geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų ar teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo.

Profesorė abejojo tokio mokytojų testavimo greitaisiais testais tikslingumu.

A. Veryga teigia, kad testais bus daugiau siekiama įvertinti esamą situaciją mokyklose, kaip ji keičiasi.

„Jei matysime, kad situacija neblogėja, reiškia, kad tų priemonių, kurios mokyklose taikomos, pakanka suvaldyti situacijai. Jei matysime, kad situacija keičiasi į blogąją pusę, žinoma, kad bus reaguojama, ir sprendžiama, ką daryti, tariamasi su epidemiologais. Pačių epidemiologinių tyrimų atlikimas tam ir skirtas – kad būtų galima priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti tam tikrais duomenimis, o ne spėlionėmis“, – sakė ministras.

„Antikūnų buvimas neparodo aktyvios infekcijos. Čia yra pagrindinė problema. Antikūnų buvimas gali parodyti buvusią infekciją ir tą mes parodėme, tą rodo ir užsienio mokslininkų publikacijos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Žvirblienė.

A. Žvirblienė kartu su kitais Vilniaus universiteto mokslininkai šių metų gegužę nustatė, kad greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14–50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo, todėl nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai.

Apie šių tyrimų rezultatus buvo informuota ir Sveikatos apsaugos ministerija. Juos balandį kartu su A. Žvirbliene pristatė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Gavome ekspertų išvadas. Greitieji testai nėra tinkami nustatyti šiuo metu sergančius koronavirusu“, – balandžio 19 dieną sakė A. Veryga.

Tačiau per spaudos konferenciją ketvirtadienį ministras A. Veryga pranešė, kad greitaisiais testais planuojama tirti mokytojus. Anot jo, tam tikrais atvejais esamą ligą šiais testais įmanoma nustatyti.

„Tai, kad nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus tikrai jau yra baigęs sirgti. (...) Gali būti nustatomi ir tam tikri židiniai. Žinoma, labai daug nenustatysim“, – aiškino A. Veryga.

A. Žvirblienė sutinka, kad tokių atvejų būna, tačiau pabrėžia, kad jie yra reti.

„Teoriškai taip gali būti. Tai nėra dažni atvejai. Tais atvejais, kai infekcija užsitęsia, kai jau atsiranda antikūnų ir vis dar yra viruso, tas testavimas galbūt ir turi prasmę. (...) Tai gali būti kokiam penktadaliui, aš taip manyčiau“, – teigė profesorė.

Trumpai tariant, antikūnų testas nėra tinkamas ūmios infekcijos diagnostikai. Tuo viskas yra pasakyta.

„Trumpai tariant, antikūnų testas nėra tinkamas ūmios infekcijos diagnostikai. Tuo viskas yra pasakyta. (...) Moksliniai tyrimai rodo, kad tai nėra tikslinga“, – pridūrė ji.

Greitųjų testų šį pavasarį buvo įsigijusi ir Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, testais buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Tačiau nė vienas greitaisiais testais nustatytas įtariamas koronaviruso atvejis, vėliau atlikus laboratorinius tyrimus, nepasitvirtino.

„Būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID-19 diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – BNS yra sakęs Lietuvos kariuomenės atstovas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją kovo mėnesį už daugiau nei 6 mln. eurų iš įmonės „Profarma“ įsigijo daugiau nei pusę milijonų Austrijos gamintojo testų. Didžioji jų dalis iki šiol nepanaudota, nes nėra tinkami greitajai COVID-19 diagnostikai.

Dalis greitųjų testų šiuo metu yra naudojami populiacijos tyrimui.

Be kita ko, greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pateikti rugpjūtį iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ji įtarimus neigia.

Iš viso įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.