Tai bus unikali patirtis klausytojams, nes jie stebės spektaklį, kurio scena įrengta vilkiko priekaboje. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekte klausytojai išvys ir išgirs italų vėlyvojo baroko kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi komišką operą „Tarnaitė ponia“. Joje pagrindinius vaidmenis atliks Monika Pleškytė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas) ir Lukas Ignatavičius (aktorius). Intriguojantis renginys vyks Klaipėdos koncertų salės vidiniame kiemelyje liepos 2 dieną, šeštadienį, 19.30 valandą.

Didžiausią sceną Lietuvoje turinčio teatro spektaklių į kitas scenas perkelti neįmanoma, tad LNOBT sugalvojo įgyvendinti keliaujančios operos idėją. Kelyje pamatę šį vilkiką niekas neįtartų, kad jo viduje telpa viskas, ko reikia komiškai operai: tiek tarnaitės Serpinos rūpestingai prižiūrimi viengungio pono Umberto namai, tiek baltais perukais pasipuošusių muzikantų ložė. Ryškiaspalves „Tarnaitės ponios“ dekoracijas scenai ant ratų sukūrė scenografė Sigita Šimkūnaitė, ne mažiau ryškiais solistų kostiumais pasirūpino dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė. Abi kūrėjos tvirtina, jog meninį sprendimą, primenantį trijų pereinamų kambarių lėlių namelį, padiktavo komiška operos nuotaika ir ilgos, bet itin siauros priekabos parametrai.

„Keliaujančios operos idėją pasiūlė LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini. Tiesa, jis įsivaizdavo operos pastatymą jūriniame konteineryje. Bet mes su teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, vystydami šią idėją, nutarėme, kad patogiau keliauti būtų su ratus turinčia, specialiai spektakliui paruošta priekaba“, – pasakoja „Tarnaitės ponios“ režisierius Gediminas Šeduikis. Projektas savo kelionę pradėjo pandemijos įkarštyje ir laimėjo ne tik kultūros pasiilgusios publikos simpatijas, bet ir profesionalų įvertinimą. Keliaujanti opera buvo nominuota specialioje „Auksinių scenos kryžių“ kategorijoje „Pandemijai atsparus teatras“.

Ištikimi Klaipėdos koncertų salės klausytojai prisimena, kad B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“ čia jau porą kartų buvo atlikta, tačiau įstaigos vidiniame kiemelyje pasirodymas rengiamas pirmą kartą. Operos siužetas sukasi apie namų šeimininke trokštančią tapti tarnaitę, išradingai apgaudinėjančią savo poną, tad spektaklis sukelia ne vieną juoko bangą. Meilė ir gudrumas galiausiai triumfuoja: visi susirinkusieji tampa tarnaitės ir pono vestuvių svečiais.

Tai bus galimybė pamatyti ir išgirsti Lietuvos publikos mylimus operos solistus M. Pleškytę ir L. Mikalauską. Greta aktyvios veiklos LNOBT abu randa laiko ir kitiems įdomiems užsiėmimams, be to, L. Mikalauskas žinomas ir kaip festivalio gimtojoje Tauragėje organizatorius. Jo sukurtų vaidmenų sąrašas yra išties įspūdingas. Atlikėjo profesionalumas ir universalumas lemia tai, kad solistui pavaldūs tiek komiški, tiek dramatiniai vaidmenys. Jis pasirodo ir kituose Lietuvos muzikiniuose teatruose, koncertuoja su svarbiausiais šalies muzikiniais  kolektyvais.

Greta L. Mikalausko pono Umberto klausytojus neabejotinai žavės M. Pleškytės kuriamas vaidmuo. „Mano herojė Serpina pasistengs jus įtikinti, kad mes, moterys, pačios esame savo likimo audėjos: jei santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, visada galima pasitelkti fantaziją, apsukrumą ir nekaltas moteriškas gudrybes“, – pasakoja ši jaunosios kartos solistė. Nors Lietuvoje sopranų konkurencija išties didelė, M. Pleškytė gali pasigirti labai darbingu karjeros laikotarpiu, kvietimais dainuoti įvairiuose projektuose, spektakliuose, koncertuose. Solistė greitai įsiliejo į LNOBT repertuarą ir įsitvirtino kaip viena perspektyviausių: už 2019 metais sukurtus vaidmenis ji buvo pripažinta Metų operos viltimi.

Kartu su minėtais solistais scenoje bus Vesponės vaidmenį atliekantis aktorius Lukas Ignatavičius, o viename iš trijų vilkike telpančių kambarių gros LNOBT simfoninio orkestro stygininkai: Rusnė Matutienė (I smuikas), Giedrė Mišeikytė (II smuikas), Silvija Čiuladytė (altas), Lukas Abromaitis (violončelė). Klavesinu skambins koncertmeisterė Olga Taškinaitė.

Organizatoriai kviečia į nuotaikingą spektaklį po atviru dangumi, kurį į Klaipėdą vilkiko priekaboje atveža Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras! Projekto partneris – bendrovė „Girteka".

Rafinuotos harmonijos

Liepos 22 d., ketvirtadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kvies į susitikimą su mėgstamu pianistu Luku Geniušu. Jo parengta programa "Rafinuotos harmonijos" susies XIX a. romantines improvizacijas su Ukrainos ir Rumunijos pasienio tautų muzikos atgarsiais žinomo rusų kompozitoriaus Leonido Desyatnikovo kūryboje.

Žymių muzikų šeimoje gimęs pianistas – vienas labiausiai pripažintų lietuvių pianistų. Prieš šešerius metus laimėtas sidabro medalis tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse jaunajam menininkui atvėrė prestižinių pasaulio koncertų salių duris. Pasirodymai nuo Paryžiaus iki Tokijo, nuo Montevidėjaus iki Toronto – L.Geniušas per sezoną sugroja daugiau negu 70 koncertų.

"Spindesys ir branda, nugalėtojo talentas ir gili interpretacija", – taip pianisto pasirodymą apibendrino įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis "The Guardian". L.Geniušas yra koncertavęs su Hamburgo, Duisburgo, BBC Škotijos, Sankt Peterburgo filharmonijos, "Kremerata Baltica", Sankt Peterburgo Marijos teatro ir kitais žymiais simfoniniais orkestrais.

Menininkas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Atlikėjas liaupsinamas kritikų: "L.Geniušas groja tarsi tikras nugalėtojas, demonstruodamas brandų gebėjimą pateikti kūrinio architektūrą ir išraišką, netampančią dominuojančiu veiksniu."

Pianisto repertuaras itin platus, aprėpiantis tiek baroko epochą, tiek šiuolaikinius kūrinius, ypatingą vietą jame užima rusų romantikų fortepijoninė kūryba. Pianistas neapsiriboja solisto amplua, bet noriai pasirodo ir kamerinių ansamblių sudėtyse, jam įdomu prikelti iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ar imtis naujai sukurtų opusų premjerų.

Jau keletą metų L.Geniušas yra vienas iš artistų, atstovaujančių Toronte įkurtam filantropiniam projektui "Looking at the stars", siekiančiam populiarinti akademinę muziką kalėjimuose, ligoninėse, globos namuose ir kitose įstaigose, kuriose esantys žmonės neturi galimybės gyvai klausytis koncertų.

Koncertą atlikėjas pradės keturiais Franzo Schuberto ekspromtais D.935. Šios žavios miniatiūros laikomos vienu ryškiausių XIX a. šio žanro pavyzdžių ir nuskambės neatsitiktinai. L.Desyatnikovas – keleto operų, baletų, stambios formos vokalinių kūrinių autorius, muzikos kino filmams kūrėjas, artimas smuikininko Gidono Kremerio bičiulis ir bendražygis, du sezonus vadovavęs Didžiajam teatrui Maskvoje – savo fortepijoninių pjesių ciklą "Bukovinos dainos" dedikavo F.Schubertui.

Autorius taip pristato savo kūrinį: "Prieš keletą metų panorau parašyti kažką sau. Aš, gimęs Ukrainoje, prisiminiau vaikystę Charkove ir tuo metu mane supusią muziką. Turbūt pirmą kartą panorau dirbti su pažįstama, tradicine medžiaga, o ne ieškoti naujų kelių ir krantų. Į mano rankas pateko senutėlis Bukovinos tautinių dainų rinkinys. Bukovina – Karpatų regionas, išsimėtęs tarp Ukrainos ir Rumunijos bei turintis savitą muzikinę kultūrą. Tai ukrainietiška muzika, bet joje aiškiai girdimi rumunų, moldavų, Balkanų šalių muzikinio paveldo pėdsakai. Remdamasis šiomis melodijomis parašiau 24 preliudus visose 24 tonacijose. Neketinau būti originalus ir orientavausi į Dmitrijaus Šostakovičiaus bei Frederico Chopino preliudus. Dainų tekstai man nebuvo labai svarbūs, jie man tapo tik pradiniu impulsu (todėl ciklas dedikuotas F.Schubertui ir jo ekspromtams). Aš dainą suvokiu kaip tam tikrą prioritetų išdėstymą: yra tam tikra garsinė struktūra ir ritminis piešinys, o aš dirbu su tuo kone taip pat, kaip naujosios Vienos mokyklos kompozitoriai dirbo su garsaeilių serijomis."

Pačiam L.Geniušui L.Desyatnikovas – ne vien atliekamų kūrinių autorius. Jis – ilgametis šeimos draugas, padėjęs formuoti L.Geniušui savąją pasaulėžiūrą. "Vieną kartą (laikau tai viena laimingiausių savo gyvenimo akimirkų) jis man papasakojo apie sukurtus preliudus fortepijonui "Bukovinos dainos". Tai – tikras opus magnum fortepijonui", – pasakojo L.Geniušas.

Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus.

24 pjesių ciklas (Pažaislio muzikos festivalio koncerte pianistas atliks dvylika jų) turi aiškų tautinės muzikos atspalvį, kiekvienas preliudas pagrįstas Bukovinos regiono liaudies dainų melodija. "L.Desyatnikovo kūryba aprėpia daugelį stilių: nuo P.Čaikovskio iki amerikietiškojo minimalizmo, bet joje visuomet girdimas unikalus jo paties balsas. Grynas muzikalumas, jautrumas ir kiekvieno niuanso tikslumas. Jo muzika traukia kaip narkotikas ir kiekvieną kartą norisi vis didesnės dozės. Tai – stiprus, originalus balsas. Karčiai saldus, bet be cukraus. Štai trys formulės, saviironiško kompozitoriaus išsakytos apie jo muzikos esmę: konsonanso išlaisvinimas, banalybės transformavimas, žmogiško veido minimalizmas", – sako L.Geniušas.

J.Strausso valsai rožyne

Liepos 25 d. festivalis pakvies į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą, kur vyks tradicinis koncertas "Johanno Strausso muzika rožyne", jau antrus metus persikeliantis nuo Kauno marių į jaukų, nuostabiausiais rožių kvapais persmelktą sodą. Svajingi valsai, trankūs maršai, smagios polkos, efektingos operečių arijos ir spalvingi žydinčių rožių tonai – tokią jausmingą popietę dovanos Martyno Staškaus diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras, koncerto vedėjas Giedrius Prunskus ir puiki solistė sopranas Monika Pleškytė.

Balsas: „Galimybė dainuoti man yra visatos dovana“, – sako jaunoji solistė M.Pleškytė, savo talentu pakerinti kiekvieną klausytoją. / Organizatorių nuotr.

Kas sieja J.Straussą ir rožes? Ne tik žiedų žavesys ir muzikos polėkis. Šio kompozitoriaus valsai – tai žėrinčios šviesios muzikos srautas, gebantis nuo visos žemės nuplauti nuovargį ir rūpesčius. J.Straussas kaip niekas kitas gebėjo atskleisti žaižaruojantį būties džiaugsmą, jaunystės ir galios pojūtį. Jo muzika – spindintis meilės himnas, apdainuojantis gamtą, pavasarį, žydrą dangų, šilto vėjelio dvelksmą, upelių čiurlenimą ir miško šlamėjimą. Jo melodijos sako: "Žmogau, gyvenk, džiūgauk ir švęsk. Juk pasaulis – nuostabus." Apie tai byloja ir vienas žinomiausių J.Strausso valsų "Rožės iš pietų", o daugelis rožių mėgėjų tikrai žino šių nuostabių gėlių veislę 'Johann Strauss'.

Dirigentas M.Staškus, Lietuvos muzikos akademijoje įgijęs orkestro ir operos dirigento specialybę, karjerą pradėjo kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigento asistentas, po metų tapo šio teatro dirigentu, dvejus metus buvo jo vyriausiasis dirigentas. M.Staškus yra daugelio tarptautinių choro dirigavimo konkursų laureatas, jo repertuare – per 40 įvairių žanrų spektaklių, taip pat – didelės apimties kūriniai chorui ir orkestrui. Dirigentas parengė keleto nacionalinių veikalų pasaulines premjeras, jam diriguojant dainavo ir grojo pasaulinio garso solistai. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Neseniai magistro studijas VDU Muzikos akademijoje užbaigusi M.Pleškytė jau gali pasigirti ryškiais pasiekimais. Jos laimėtų konkursų sąrašas – itin ilgas, negana to, ji jau kuria ryškius vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Kauno bei Klaipėdos valstybiniuose muzikiniuose teatruose, buvo Varšuvos didžiojo nacionalinio operos teatro operos studijos ir LNOBT stažuotoja, o prieš dvejus metus pelnė "Operos vilties" apdovanojimą. "Galimybė dainuoti man yra visatos dovana. Esu tokia laiminga, kad mane aukštesnės jėgos apdovanojo šiuo likimu. Personažo kūrimas man apskritai atrodo lyg tam tikras raganavimas. Kurioje kitoje srityje žmogus gali išgyventi šitiek skirtingų likimų ir turėti tiek charakterio savybių? Tai tarytum oficialus leidimas būti ne savimi. Tie kiti gyvenimai mane taip sudomina, kad kartais net reikia paieškoti svarių argumentų sau, kodėl verta grįžti į savąjį", – taip apie buvimą scenoje kalba charizmatiškoji atlikėja.

Kas? Koncertas "RAFINUOTOS HARMONIJOS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? liepos 22 d. 18 val.

Kas? Koncertas "JOHANNO STRAUSSO MUZIKA ROŽYNE".

Kur? VDU Botanikos sode.

Kada? liepos 25 d. 18 val.

Jubiliejinį sezoną teatras pradėjo nuotaikinga, bet kartu gyvenimiškos ironijos kupina Leonardo Bernsteino operete „Kandidas“.

Sezono atidarymo proga teatro balkone sustoję trombonininkai pakeitė įprastinį spektaklio pradžią skelbiantį gongą. Nuskambėjus LNOBT operos meno vadovo Sesto Quatrini diriguojamai „Kandido“ uvertiūrai, Pasakotojas–Rafailas Karpis, lydintis publiką daugelyje painių „Kandido“ siužeto vingių, pristatė žiūrovams kompozitoriaus L. Bernsteino veikalą ir jo personažus.

Režisieriaus Vincent‘o Boussard‘o ir scenografo Vincent‘o Lemaire‘o sumanymu visi spektaklio veikėjai tampa keisto eksperimento dalyviais: patirdami realybės smūgius, į šipulius daužančius jų infantilias svajones, jie pamažu tampa šilto ir šalto mačiusiais pasaulio piliečiais... Kas vykdo šį utopinį eksperimentą: Dievas ar pati keistų, šabloniškų nuostatų kupina visuomenė? Savąjį atsakymą žiūrovui siūloma išgvildenti pačiam.

Sezono atidarymo premjeroje žiūrovai išvydo solistus Enrico Casari (Italija), Margaritą Levchuk (Baltarusija), Steponą Zonį, Liudą Mikalauską, Rafailą Karpį, Jovitą Vaškevičiūtę, Moniką Pleškytę ir Juozą Janužą.

Kiti artimiausi „Kandido“ spektakliai – rugsėjo 14, 15 ir 17 dienomis.