Įvertinę esamą specialistų skaičių ir tai, kaip jų poreikis keisis per dešimtmetį, MOSTA specialistai nustatė, jog trūks 7,4 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 189 vidaus ligų gydytojų ir 140 vaikų ligų gydytojų.

Prognozuojama, kad kai kurių specialistų po dešimtmečio bus per daug: prognozuojamas 766 burnos higienistų, 763 gydytojų odontologų, 257 šeimos gydytojų ir 235 odontologo padėjėjų perteklius.

Skaičiuojama, jog po dešimtmečio Lietuvoje specialistų poreikis išaugs 3,4 tūkstančio, tačiau jis augs vos devyniose iš 73 sričių.

„Iki 2028 reikšmingai padidės didžiausios grupės – bendrosios praktikos slaugytojų – poreikis. Šių sveikatos specialistų poreikis 2028 metais bus 4,2 tūkst. didesnis nei dirbančių specialistų skaičius 2018 m. Atmetus slaugos specialistų poreikio augimą, visų likusių sveikatos specialistų suminis poreikis 2028 m. bus mažesnis nei dirbusiųjų 2018 m. skaičius“, – teigiama tyrimo rezultatuose.

Prognozės atliktos įvertinus į pensiją išeinančius ar darbą paliekančius darbuotojus, įsidarbinančius absolventus ir kitus veiksnius.

Ministerijos teigimu, tokį profesinių mokyklų moksleivių poreikį yra nustatęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Pernai jis pateikė specialistų poreikio prognozę iki 2020 metų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, planuodama priėmimą į profesinio mokymo įstaigas, MOSTA pateiktą skaičių padalijo dvejiems metams perpus ir padidino 10 proc., tvirtina ministras Algirdas Monkevičius.

Šiemet MOSTA specialistai prognozę peržiūrėjo, tačiau reikšmingų pokyčių nenustatė, todėl paliktas toks pats pirmakursių skaičius.

Pernai į profesines mokyklas mokytis priimta 17 tūkst. 917 asmenų.

Ministerijos teigimu, planą pavyko pasiekti tik trijose srityse: inžinerijos ir inžinerinių profesijų (4297), paslaugų asmenims (3460), sveikatos priežiūros (969). Didžiausias pirmakursių trūkumas liko renkant specialistus dirbti gamyboje ir perdirbime.

„(...) siekiant nuosekliai laikytis pasiūlos ir darbo rinkos poreikių derinimo, būtų tikslinga išlaikyti atitinkamą į profesinio mokymo įstaigas priimamų asmenų preliminarų skaičių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sritis, kaip tai buvo nustatyta praėjusiais metais. Todėl Vyriausybės nutarimu siūlomas tvirtinti skaičius yra toks pat kaip ir praėjusiais metais“, – aiškino ministras.

Šiemet į profesines mokyklas priimamų moksleivių skaičių trečiadienį planuoja svarstyti Vyriausybė.

Dažniausiai korepetitorių paslaugomis naudojosi Vilniaus mieste besimokantys dvyliktokai. Papildomai mokėsi kas antras (47 proc.) sostinės dvyliktokas. Kitose vietovėse korepetitorių paslaugos šiek tiek mažiau populiariosios – jomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų.

„Korepetitoriaus paslaugomis dažniau naudojasi tie moksleiviai, kurie savo mokymąsi apibūdina kaip sistemingą ir atsakingą. Taip pat pastebime, kad kur kas dažniau korepetitorių paslaugomis naudojasi gerai besimokantys dvyliktokai“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Pusė moksleivių, turinčių 9-10 balų pažymių vidurkį, mokėsi papildomai. Tarp mokinių, turinčių 7-8 balų vidurkį, korepetitorių paslaugomis naudojosi 38 proc. dvyliktokų. Šios paslaugos mažiausiai populiarios tarp žemiausius pažymius turinčių moksleivių. Tik kas penktas moksleivis, kurio vidurkis 6 balai arba mažesnis, naudojosi papildomo mokymo paslaugomis.

Naudojasi pasiturinčių tėvų atžalos

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vaikai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip pasiturinčią, dažniau naudojasi korepetitorių paslaugomis. Apie pusė dvyliktokų, kilusių iš ekonomiškai stipresnių šeimų, bent kartą per praėjusius metus mokėsi su korepetitoriaus pagalba ar lankė kursus. Mažiau pasiturinčių šeimų atžalos papildomo mokymosi galimybėmis naudojasi rečiau. Šiek tiek daugiau nei trečdalis moksleivių iš ekonomiškai silpnesnių šeimų galėjo pasinaudoti korepetitoriaus paslaugomis, nepaisant to, kad korepetitoriaus poreikį išreiškė panašus skaičius moksleivių abiejose grupėse.

Skiriasi ir dalykų, kuriuos papildomai mokosi skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikai, skaičius. Tyrimas atskleidžia, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniausiai papildomai mokosi vieną dalyką, o labiau pasiturintys jų bendramoksliai samdo 2 ir daugiau korepetitorių. Tris ir daugiau dalykų papildomai mokosi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos.

Dažniausiai šias paslaugas renkasi pažangesni ir stipresnėse mokyklose besimokantys, ekonomiškai labiau privilegijuoti dvyliktokai.

„Taigi, nors poreikį turėti korepetitorių ir išreiškė panaši dalis moksleivių abiejose grupėse, pasiturintys moksleiviai kur kas dažniau samdo korepetitorius ir gali sau leisti mokytis daugiau dalykų. Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai žemo socioekonominio statuso moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas“, – sako G. Jakštas.

Pagrindinis motyvas – dalykas neįsisavintas pamokų metu

Nepaisant to, kad papildomo mokymo paslaugomis dažniausiai naudojasi geriausi moksleiviai, pagrindine korepetitorių pasitelkimo priežastimi dvyliktokai nurodo dalyko turinio neįsisavinimą pamokų metu. Net 44 proc. moksleivių, besinaudojančių korepetitorių paslaugomis, mano, kad per pamokas nepajėgia įsisavinti mokomojo dalyko. Trečdalis korepetitorių paslaugomis besinaudojančių moksleivių tai daro, nes mano, kad jų turimi mokytojai prastai išaiškina dalyko turinį.

Mokytojai į savo darbą žvelgia mažiau kritiškai. Vos 1 proc. mokytojų teigia, kad moksleiviai korepetitorių paslaugas renkasi dėl to, kad mokytojai prastai aiškina mokomojo dalyko turinį. 44 proc. mokytojų mano, kad svarbiausia korepetitoriaus pasirinkimo priežastis yra ta, kad mokiniai nepajėgia per pamoką įsisavinti mokomojo dalyko turinio. Penktadalis mokytojų mano, kad dvyliktokai renkasi korepetitorius dėl tėvų ar kitų artimųjų daromos įtakos.

G. Jakšto teigimu, naudojimosi korepetitorių paslaugomis tendencijos kinta mažai. „Lyginant šio tyrimo ir 2015 m. atliktos apklausos rezultatus pastebime, kad tendencijos išlieka panašios. Korepetitorių paslaugomis naudojasi vidutiniškai du iš penkių moksleivių. Valstybės kontrolės vykdytos tėvų apklausos duomenimis, apie trečdalis tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, nurodė besinaudojantys korepetitorių paslaugomis. Dažniausiai šias paslaugas renkasi pažangesni ir stipresnėse mokyklose besimokantys, ekonomiškai labiau privilegijuoti dvyliktokai“, – sako G. Jakštas.

MOSTA vykdytu tyrimu buvo siekiama atskleisti suinteresuotų šalių požiūrį į pretendentų pasirengimą pirmosios pakopos aukštojo mokslo studijoms. Tyrime dalyvavo keturios tikslinės grupės: vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų 12-ų klasių bei gimnazijų 4 klasių mokiniai; aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai; mokyklų, profesinių mokymo įstaigų bei gimnazijų mokytojai, paskutinius trejus metus dirbę su baigiamųjų klasių mokiniais; aukštųjų mokyklų dėstytojai, dėstantys pirmos studijų pakopos studentams. MOSTA suinteresuotų šalių apklausose dalyvavo beveik 8000 respondentų: 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai. Suinteresuotų šalių apklausos vykdytos 2017 m. sausio-gegužės mėn

Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6 proc. iki 921 euro. Tuo metu valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.

„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, - pranešime teigia MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1154 eurus, universitetuose - 1556 eurus. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1538 eurus, universitetuose - 1699 eurus.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų. Tyrėjų universitetuose augo 250 eurų, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 eurų prieš mokesčius.

Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse - šie atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc.

Pasak analitikės, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų ir toliau likti dėmesio centre.

„Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai-du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių studentai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, - sakė K. Masevičiūtė.

Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui.

„Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna kone dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, - teigė K. Masevičiūtė.

MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 eurus, antrų-ketvirtų metų doktorantų - 836 eurus. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. eurų.

Naujuoju MOSTA vadovu tapo ilgametės organizacinio ir vadovaujamo darbo patirties viešajame valdyme, moksliniuose tyrimuose turintis Giedrius Viliūnas. G. Viliūnas yra prisidėjęs prie MOSTA įkūrimo, keletą metų  dirbęs jos valdymo organuose, atstovavęs Lietuvai šį centrą įvairiose tarptautinėse organizacijose ir projektuose.

56-erių metų G. Viliūnas Vilniaus universitete yra įgijęs filologo kvalifikaciją.  Daug metų dirbo Vilniaus universitete, buvo Aukštojo mokslo tarybos nariu ir universiteto senato nariu, švietimo ir mokslo ministro konsultantu, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertu, mokslo žurnalų vertinimo grupių vadovu.

G. Viliūnui teko eiti švietimo ir mokslo ministro patarėjo, ŠMM sekretoriaus pareigas, dirbti Lietuvos mokslo taryboje. Jis buvo Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius, docentas. Paskutiniu metu užėmė švietimo ir mokslo viceministro pareigas.

G. Viliūnas moka anglų, rusų, vokiečių, lenkų kalbas. Vedęs, turi du sūnus.

Vyriausybės kanceliarija MOSTA kelia ambicingus tikslus. MOSTA pagrindu kuriamas kompetencijų centras, atliksiantis sisteminį strateginių valstybės pažangai klausimų vertinimą. Analitinių žinių ir duomenų pasitelkimas priimant strateginius sprendimus leistų sustiprinti struktūrinių reformų ir viešosios politikos sprendimų kokybę bei įvertinti politikos intervencijų rezultatyvumą.

Plėsis ir MOSTA analizuojamų sričių laukas. Šalia šiuo metu atliekamų švietimo, mokslo ir inovacijų tyrimų, analitinis centras gilins kompetencijas žmogiškojo kapitalo, konkurencingumo didinimo, geresnio reglamentavimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse. 

Prioritetiniai 2019 m. MOSTA darbai yra žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos kūrimas, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, rekomendacijų dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo ir socialinės paramos didinimo priemonių rengimas, profesinio ir aukštojo mokslo pažangos stebėsena bei tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio kūrimas.

Konkursui į MOSTA direktoriaus pareigas iš viso dokumentus šiai pareigybei buvo pateikę 5 kandidatai. Atranką vykdė Vyriausybės kanclerio įsakymu sudaryta komisija.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas, kaip numatyta teisės aktuose, dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų.

Kandidatų pavardės kol kas neatskleidžiamos, tačiau netrukus bus sudaryta komisija, kuri vykdys tolesnę atranką.

MOSTA vadovo konkursas sausio pabaigoje paskelbtas antrą kartą. Pernai gruodį paskelbtame pirmame konkurse neatsirado nė vieno kandidato.

Tuo metu konkurso reikalavimus kritikavo Lietuvos sociologų draugija, todėl antrajam konkursui kai kurie reikalavimai buvo pakeisti.

Dabar kandidatui privaloma turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą – magistro kvalifikacinį laipsnį, taip pat turėti ne mažiau nei trejų metų vadovaujamojo darbo patirties, išmanyti anglų kalbą C1 lygiu.

Gruodį pasibaigusio konkurso reikalavimuose buvo numatyta kandidatui turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – socialinių, fizinių ar technologijų mokslų krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį. Šį reikalavimą buvo sukritikavusi Lietuvos sociologų draugija, kuri teigė, kad taip diskriminuojami humanitarinių ar biomedicinos sričių atstovai.

Nuolatinio vadovo MOSTA neturi nuo 2016 metų pabaigos – nuo tos dienos, kai šio centro vadovės pareigas paliko tuomet švietimo ir mokslo ministre paskirta Jurgita Petrauskienė.

Anksčiau buvęs pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, nuo 2017 metų sausio 1 dienos MOSTA perėjo Vyriausybės kanceliarijos žinion.

Kaip skelbiama MOSTA svetainėje, centras  atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sričių stebėseną, vertinimus, teikia Seimui bei Vyriausybei rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.

Pirmąjį kartą paskelbus atranką pernai gruodį neatsirado nė vieno kandidato, o konkurso reikalavimus kritikavo Lietuvos sociologų draugija, todėl buvo pakeisti kai kurie reikalavimai.

Dabar kandidatui privaloma turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą – magistro kvalifikacinį laipsnį, taip pat turėti ne mažiau nei 3 metų vadovaujamojo darbo patirties, išmanyti anglų kalbą C1 lygiu.

Gruodį pasibaigusio konkurso reikalavimuose buvo numatyta kandidatui turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – socialinių, fizinių ar technologijų mokslų krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį. Šį reikalavimą buvo sukritikavusi Lietuvos sociologų draugija, kuri teigė, kad taip diskriminuojami humanitarinių ar biomedicinos sričių atstovai.

Nuolatinio vadovo MOSTA neturi nuo 2016 metų pabaigos – nuo tos dienos, kai šio centro vadovės pareigas paliko tuomet švietimo ir mokslo ministre paskirta Jurgita Petrauskienė.

Anksčiau buvęs pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, nuo 2017 metų sausio 1 dienos MOSTA perėjo Vyriausybės kanceliarijos žinion.

Kaip skelbiama MOSTA svetainėje, centras nešališkai, kompetentingai atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sričių stebėseną, vertinimus, teikia Seimui bei Vyriausybei rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.

„Artimiausiu metu turėsime pakartotinai skelbti naują konkursą į šias pareigas“, – BNS teigė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Nuolatinio vadovo MOSTA neturi nuo 2016 metų pabaigos – nuo tos dienos, kai šio centro vadovės pareigas paliko tuomet švietimo ir mokslo ministre paskirta Jurgita Petrauskienė.

Naujo vadovo atranka nebuvo skelbiama dvejus metus, tačiau paskelbus konkursą prieš kelias savaites norinčiųjų vadovauti neatsirado.

Pateikti dokumentus į šį konkursą buvo galima per dvi savaites – konkursas paskelbtas lapkričio 20 dieną, o baigėsi gruodžio 4-ąją.

MOSTA vadovo atranka buvo sulaukusi ir kritikos. Kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvos sociologų draugija paragino stabdyti ir iš naujo skelbti konkursą, nes reikalavimai būsimam centro direktoriui jame suformuluoti pažeidžiant skaidrumo principus ir yra diskriminaciniai.

Reikalavimuose be kita ko numatyta, kad kandidatai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą - socialinių, fizinių ar technologijų mokslų krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį. Anot sociologų, pagal centro funkcijas akivaizdu, kad visiškai be pagrindo diskriminuojami humanitarinių ar biomedicinos sričių atstovai.

Taip pat tarp reikalavimų akcentuojami gebėjimai ir žinios, susijusios su vadovaujamo darbo valstybės tarnyboje patirtimi. Lietuvos sociologų draugija teigia, kad taip diskriminuojami vadovavimo patirties ne valstybės tarnyboje turintys kandidatai.

Pasak Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio, reikalavimai buvo adekvatūs, tačiau pastebėjimai bus įvertinti.

„Šiam centrui tapus pavaldžiam Vyriausybės kanceliarijai, buvo nuspręsta praplėsti MOSTA funkcijas, kad šios apimtų ne tik švietimo sektorių, kaip buvo iki tol, bet ir kitas veiklas, pavyzdžiui, norime ugdyti MOSTA kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo, migracijos bei inovacijų srityse. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, buvo iškelti atitinkami konkurso reikalavimai. Mano nuomone, reikalavimai tikrai nėra diskriminuojantys. Skelbiant naują konkursą, įvertinsime Vyriausybės kanceliarijai pateiktus pastebėjimus“, – BNS teigė kancleris.

Vyriausybės kanceliarija BNS anksčiau yra aiškinusi, kad dvejus metus MOSTA direktoriaus atranka neskelbta dėl to, kad „šiam centrui tapus pavaldžiam Vyriausybės kanceliarijai, buvo kuriama nauja jo veiklos vizija – daug diskutuota, kaip ši įstaiga veiks būdama pavaldi jau nebe Švietimo ir mokslo ministerijai, o Vyriausybės kanceliarijai“.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos MOSTA, anksčiau buvęs pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, perėjo Vyriausybės kanceliarijos žinion.

MOSTA, kaip skelbiama jos svetainėje, nešališkai, kompetetingai atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sričių stebėseną, vertinimus, teikia Seimui bei Vyriausybei rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.

„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo“, – nurodo pats centras.

MOSTA direktoriaus patariamąjį organą – tarybą sudaro premjero patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas (pirmininkas), Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas, Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė Vilija Salienė, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrai.

MOSTA, be kita ko, pavesta atlikti ir Vyriausybės komisijos – Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos – sekretoriato funkcijas.

Po to, kai MOSTA vadovės pareigas 2016-ųjų pabaigoje paliko švietimo ir mokslo ministre paskirta Jurgita Petrauskienė, naujo šios įstaigos vadovo atranka dvejus metus nebuvo skelbiama. Centrui laikinai vadovauja Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas Ramojus Reimeris.

Atrankos skelbime nurodoma, kad kandidatai į MOSTA vadovus turi turėti magistro kvalifikacinį laipsnį socialinių, fizinių ar technologijų mokslų kryptyse, turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, turėti projektų valdymo patirties, išmanyti mokslinių tyrimų metodologijas.

Pretendentams, be kita ko, keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Vyriausybės kanceliarija BNS anksčiau yra aiškinusi, kad dvejus metus MOSTA direktoriaus atranka neskelbta dėl to, kad „šiam centrui tapus pavaldžiam Vyriausybės kanceliarijai, buvo kuriama nauja jo veiklos vizija – daug diskutuota, kaip ši įstaiga veiks būdama pavaldi jau nebe Švietimo ir mokslo ministerijai, o Vyriausybės kanceliarijai“.

„Taip pat svarstyta, kaip MOSTA galėtų labiau plėstis, apimdama ne tik švietimo sektorių, bet ir kitas veiklas, t. y. kalbama apie šio centro funkcijų didinimą“, – teigta kanceliarijos komentare.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos MOSTA, anksčiau buvęs pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, perėjo Vyriausybės kanceliarijos žinion.

MOSTA, kaip skelbiama jos svetainėje, nešališkai, kompetetingai atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sričių stebėseną, vertinimus, teikia Seimui bei Vyriausybei rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.

„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo“, – nurodo pats centras.

MOSTA direktoriaus patariamąjį organą – tarybą sudaro premjero patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas (pirmininkas), Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas, Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė Vilija Salienė, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrai.

MOSTA, be kita ko, pavesta atlikti ir Vyriausybės komisijos – Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos – sekretoriato funkcijas.

2021 metais beveik 7000 mokytojų bus pensinio amžiaus, o jaunoji karta pedagogo karjeros rinktis neskuba. Kaip rodo MOSTA turimi duomenys, 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, šiemet - 900 absolventų.

Pasak MOSTA analitikų, šiuo metu kai kuriose savivaldybėse jaučiamas mokytojų stygius greitai gali tapti nacionalinės reikšmės iššūkiu.

„Visi norime, kad mūsų vaikus ruoštų gabiausi pedagogai. Vis dėlto priėmimo duomenų analizė rodo, kad vos 1 proc. „šimtukininkų“ stoja į ugdymo mokslus. Mažiau šimtukus gavusių abiturientų pritraukia tik sporto ir žemės ūkio mokslai. Tuo metu informatikos mokslus renkasi kas trečias aukščiausią įvertinimą gavęs abiturientas“, - sako MOSTA Studijų politikos skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Analitiko teigimu, priėmimo duomenys signalizuoja, kad pedagogo profesija jaunimui nėra patraukli.

„Pagrindinė Lietuvai gręsiančio pedagogų stygiaus problemos priežastis - prastos mokytojų darbo sąlygos. Pedagogų darbas yra atsakingas ir sudėtingas, o atlyginimai - maži“, - teigia G. Jakštas.

Pagrindinė Lietuvai gręsiančio pedagogų stygiaus problemos priežastis - prastos mokytojų darbo sąlygos. Pedagogų darbas yra atsakingas ir sudėtingas, o atlyginimai - maži.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai beveik dvigubai mažesni už EBPO vidurkį.

Vis dėlto, anot G. Jakšto, mažas atlygis už darbą yra tik viena iš priežasčių, dėl kurios jauni specialistai neskuba rinktis mokytojo karjeros. „Dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net ir mažiau apmokamą darbą, o ne mokytojo profesiją“, - teigia G. Jakštas.

MOSTA skaičiavimais, praėjus pusei metų nuo studijų baigimo pedagogikos studijų absolventai, dirbantys mokyklose, uždirba 581 eurą (čia ir toliau nurodomas atlyginimas prieš mokesčius). Tuo metu ne švietimo sektoriuje įsidarbinusių absolventų vidutinis atlyginimas mažesnis - 502 eurai. Praėjus pusantrų metų nuo studijų baigimo pedagogai uždirba 718 eurų, o kitokią karjeros kryptį pasirinkę pedagogikos absolventai - 642 eurus.

Analitiko teigimu, tai rodo, kad paplitusi nuomonė, jog jaunimas nesirenka pedagogo karjeros dėl mažo atlyginimo teisinga tik iš dalies. „Maži atlyginimai neabejotinai yra problema, tačiau taip pat svarbu ir sudaryti specialistams geras darbo sąlygas, galimybes kilti karjeros laiptais, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Mažas šios profesijos patrauklumas lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi prastai pasirengę abiturientai, kurie net ir įgiję pedagogo kvalifikaciją nebūtinai gali ar nori dirbti mokytojais“, - sako G. Jakštas.

MOSTA vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 1051 mokytojas, duomenimis, vos 8 proc. pedagogų nurodo, kad jų profesiją visuomenė gerbia. Kas antras apklaustas mokytojas nurodė, kad pagarbos mokytojo profesijai iš visuomenės nejaučia.

Analitiko teigimu, galima išskirti kelias priežastis, lemiančias mažus mokytojų atlyginimus.

„Pirmiausia tai - prastas bendrojo ugdymo finansavimas. Lietuva bendrajam ugdymui skiria 2,4 proc. BVP - mažiausiai tarp visų EBPO šalių“, - sako G. Jakštas.

EBPO duomenimis, finansavimas bendrajam ugdymui Lietuvoje nuosekliai mažėjo nuo pat 2010 metų. Skaičiuojama, kad iki 2015-ųjų skiriamų lėšų dalis nuo BVP sumažėjo beveik trečdaliu (28 proc.).

Kitu veiksniu, darančiu įtaką pedagogų atlyginimų dydžiui, analitikas įvardina neefektyvų mokyklų tinklą. Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių, kaip ir mokytojui tenkantis kontaktinių valandų skaičius.

Mūsų klasių dydžiai taip pat bene patys mažiausi EBPO. Teoriškai tai galėtų teigiamai veikti mokinių rezultatus, tačiau, analitiko žodžiais, Lietuvoje matome priešingą efektą - kuo mažesnės klasės, tuo prastesni moksleivių rezultatai.

Pasak G. Jakšto, prastos karjeros perspektyvos lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi mažai abiturientų, todėl dėl valstybės finansuojamų studijų vietų praktiškai nekonkuruojama, o tai sudaro sąlygas įstoti prastai pasirengusiems studentams. Įstojusieji turi mažą motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais - vos kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbti mokytoju.

„Siekiant spęsti šią problemą reikėtų skirti daugiau išteklių mokytojų darbo sąlygų gerinimui. Pirmiausia būtina didinti finansavimą, skiriamą bendrajam ugdymui. Vis dėlto finansavimo didinimas, esant neefektyviam tinklui, duos tik minimalų efektą, todėl lygiagrečiai reikėtų peržiūrėti ir mokyklų tinklą“, - mano G. Jakštas.

Analitiko nuomone, investicijos į pedagogų rengimą, studijų kokybės ir studentų socialinės padėties gerinimą yra sveikintina kryptis.

„Tačiau tai yra antraeilis žingsnis. Pagerinę sąlygas studentams, gal ir pritrauksime daugiau norinčių studijuoti pedagogiką, bet tikėtina, kad mokyklose įsidarbinusių absolventų dalis nepadidės. Todėl pirmiausia turime pagerinti sąlygas mokyklose. Būtent tai yra kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga“, - pabrėžia G. Jakštas.