Dabar byla bus perduota šalies aukščiausiajam teologiniam vadovui didžiajam muftijui, kuris turi pareikšti neįpareigojančią nuomonę dėl šių bausmių (tai formalumas, būtinas prieš imantis vykdyti griežčiausią bausmę) prieš kitą teismo posėdį birželio 19 dieną.

Iš 10 asmenų devyni yra suimti, o vienas nuteistas už akių, pranešė šaltinis.

Nuteistieji apkaltinti daugybe smurto prieš policiją incidentų 2015 metais – laikotarpiu, kai išpuolių, nukreiptų prieš saugumo pajėgas, skaičius buvo išaugęs.

Egiptas 2013 metais uždraudė islamistų grupuotę „Musulmonų Brolija“ ir paskelbė ją teroristine organizacija, kai per karinį perversmą, kuriam vadovavo dabartinis Egipto lyderis, buvo nušalintas tuometis islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Morsi (Mohamedas Mursis).

Prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) nuo tada vykdė aktyvų grupuotės persekiojimą, įkalindamas tūkstančius žmonių, įskaitant aukščiausią grupuotė lyderį.

M. Mursi mirė būdamas sulaikytas 2019 metų birželį, susirgęs per teismo posėdį.

Kairas paskelbė mirties nuosprendžius arba ilgas įkalinimo bausmes po masinių teismų, kuriuos pasmerkė Jungtinės Tautos.

Mirties bausmė civiliams nuteistiesiems Egipte, daugiausiai gyventojų turinčioje arabų pasaulio šalyje, vykdoma pakariant.

„Amnesty International“ duomenimis, Egiptas praėjusiais metais pagal žinomų mirties bausmių skaičių buvo trečias pasaulyje po Kinijos ir Irano.

M. Mursi valdymas buvo paženklintas giliu Egipto visuomenės susiskaldymu, žlugdančia ekonomikos krize ir dažnai gyvybių nusinešdavusiais opozicijos protestais.

Musulmonų Brolija, įkurta 1928 metais, nepaisant dešimtmečius trukusių represijų, save vadino pagrindiniu opoziciniu judėjimu Egipte. Ji neigia bet kokį ryšį su smurtu, kuriuo ją kaltina vyriausybė.

Brolija įkvėpė judėjimų ir politinių partijų formavimąsi visame musulmoniškajame pasaulyje.

Musulmonių brolijos aukščiausiajam lyderiui Mohamedui Badie (Mohamedui Badžiui) jau anksčiau buvo skirti mirties ir įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendžiai pagal kitus kaltinimus.

Teismas taip pat skyrė 3-15 metų laisvės atėmimo bausmes kitiems 48 kaltinamiesiems, o dar 20 žmonių buvo išteisinti.

Pareigūnai suėmė tūkstančius Brolijos narių ir lyderių, tarp jų M.Mursi, po to, kai šalies vadovas buvo nuverstas armijos 2013 metais.

Šimtams jų buvo skirta mirties bausmė, nors daugelis pateikė apeliacijas ir laimėjo procesus aukštesnės instancijos teisme.

Pirmadienį teismas paskelbė nuosprendį M.Badie ir kitiems kaltinamiesiems dėl jų indėlio per Ismailijos mieste, esančiame prie Sueco kanalo, vykusius neramumus, per kuriuos žuvo trys žmonės.

Šalį daug savaičių krėtė smurtas, kai M.Mursi šalininkai įkūrė protesto stovyklas ir rengė demonstracijas prieš lyderio nuvertimą.

Policijos veiksmai malšinant tuos protestus nusinešė šimtus žmonių gyvybių, o 2013 metų rugpjūčio 14 dieną vaikant demonstrantus iš vienos protestų stovyklos Kaire žuvo daugiau negu 600 žmonių.

M.Mursi, kuris buvo vienas iš aukšto rango Musulmonų brolijos veikėjų, 2012 metais laimėjo pirmuosius šalyje laisvus rinkimus, praėjus kiek daugiau negu metams po Arabų pavasario sukilimo, nuvertusio autoritarinį lyderį Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką).

Islamiškų pažiūrų prezidento vadovavimas buvo vertinamas prieštaringai, o milijonai protestuotojų Kaire buvo išėję į gatves, reikalaudami jo atstatydinimo. Šie neramumai paskatino armiją nuversti M.Mursi ir jį suimti.

Vadovavimą Musulmonų brolijai Egipte perima jaunesnieji jos nariai, antradienį pranešė vienas aukšto rango Brolijos narys Stambule, vykstant judėjimo atsinaujinimui, nepaisant masinių jo narių suėmimų.

„Brolijos požiūris yra labiau revoliucingas, nes jį perimanti karta yra jaunesnė, revoliucingesnė ir matanti, kokį Egiptą mes turėsime, jeigu jie nedarys to, ką reikia daryti“, – sakė Amras Darragas (Amras Daragas).

„Dabar provincijose galima rasti 29-30 metų vadovus“, – kalbėjo jis.

Egipto teismai pirmadienį skyrė mirties bausmes Musulmonų brolijos lyderiui Mohamedui Badie (Mohamedui Badijei) ir dar 21 šio uždrausto judėjimo nariui.

Mirties nuosprendžiai paskelbti per du atskirus teismo procesus dėl smurto kurstymo.

Valstybinė naujienų agentūra MENA pranešė, kad 71 metų M.Badie ir 13-a aukščiausio rango Musulmonų brolijos narių buvo pripažinti kaltais dėl „sąmokslo rengti atakas, kurių tikslas buvo sėti chaosą“ Egipte 2013 metais.

Jie buvo kaltinami tuo, kad praėjus kelioms savaitėms po to, kai armija 2013 metų liepą nušalino Musulmonų brolijos į valdžią iškeltą prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), įkūrė „operacijų skyrių“ atakoms prieš valstybę rengti.

2013 metų lapkritį Brolija buvo paskelbta „teroristine organizacija“, o valdžia ėmėsi griežtų priemonių prieš šio judėjimo narius ir šalininkus.

Tūkstančiai jų buvo suimti ir nuteisti per masinius teismo procesus, kurie, anot žmogaus teisių organizacijų, rodo, jog vyriausybė vykdo sistemingas represijas prieš oponentus.

Egipto teismas šeštadienį skyrė įkalinimą iki gyvos galvos uždraustos Musulmonų brolijos vadovui dėl protestuotojų, kurie 2013 metais buvo įsiveržę į šios organizacijos būstinę Kaire, žudymo.

Tuo tarpu kitiems trims kaltinamiesiems, teistiems toje pačioje byloje su Musulmonų brolijos dvasiniu lyderiu Mohamedu Badie (Mohamedu Badija), buvo skirta mirties bausmė.

M.Badie yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos dar trijose kitose bylose.

Visam gyvenimui už grotų buvo pasiųsti dar 14 asmenų, tarp jų M.Badie pavaduotojas Khairatas al Shateras (Chairatas Šateras) ir Saadas al Katatni (Saadas Katatnis).

Jie visi buvo nuteisti už „žmogžudystes“ ir „skatinimą žudyti žmones“, taip pat šaunamųjų ginklų turėjimą, bet dar galės apskųsti nuosprendžius.

M.Badie ir kiti teismo posėdyje dalyvavę kaltinamieji pasmerkė teismo sprendimą ir sušuko „Šalin kariškių valdymą!“

2013 metų birželio 30-ąją protestuotojai įsiveržė į Musulmonų brolijos būstinę Kaire ir ją padegė, kai milijonai žmonių išėjo į Egipto gatves, reikalaudami, kad atsistatydintų islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Mursi (Mohamedas Mursis).

Prokurorai sakė, kad 12 protestuotojų žuvo per susirėmimus su M.Mursi šalininkais, šturmuodami Musulmonų brolijos biurus. Dar per 90 žmonių buvo sužeisti.

M.Badie anksčiau buvo nuteistas myriop dviejose kitose bylose, bet vėliau tie nuosprendžiai buvo atšaukti apeliaciniame procese.

Egipto kalėjime laikomas arabų naujienų televizijos „al Jazeera“ žurnalistas - egiptiečių kilmės kanadietis Mohamedas Fahmy (Mohamedas Fahmis) – atsisakė Egipto pilietybės, antradienį pranešė jo šeima.

Toks reporterio žingsnis atveria kelią jo paleidimui ir deportavimui į Kanadą pagal Egipto prezidento įsaką.

Kanados užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas (Džonas Berdas) pirmadienio vakarą sakė, kad M.Fahmy turėtų būti paleistas „artimiausiu metu“.

Egiptas sekmadienį paleido iš kalėjimo ir deportavo į Australiją jo kolegą, latvių kilmės žurnalistą Peterį Greste (Piterį Grestę).

Abu šie „al Jazeera“ žurnalistai buvo suimti 2013 metų gruodį kartu su savo kolega egiptiečiu Baheru Mohamedu ir nuteisti dėl pagalbos Egipte uždraustai Musulmonų brolijai bei „klaidinančių naujienų platinimo“.

„Jis prieš daugiau nei savaitę pasirašė dokumentus“, atsisakydamas Egipto pilietybės, naujienų agentūrai AFP sakė M.Fahmy giminaitis, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Vienas egiptietis pareigūnas, susipažinęs su ta byla, AFP patvirtino, kad M.Fahmy pilietybės atsisakymo procedūra jau užbaigta ir šiuo metu jau baigiamos paskutinės teisinės procedūros dėl jo deportacijos.

Egipto teismas pažeidė šalies tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje, pirmadienį skirdamas mirties bausmę 183-ims žmonėms dėl 13-os policininkų nužudymo, pareiškė Europos Sąjunga (ES).

„Šiandieninis Egipto teismo sprendimas po masinio teismo proceso skirti mirties bausmę 183 kaltinamiesiems yra Egipto tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje pažeidimas“, – sakoma Europos išorės veiksmų tarnybos paskelbtame pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad ES kategoriškai nusistačiusi prieš mirties bausmę, kurią laiko žiauria, nežmoniška ir neatliekančia atgrasančio vaidmens.

Šis teismo sprendimas, kuris dar gali būti skundžiamas, buvo paskelbtas po to, kai pirminiai nuosprendžiai buvo perduoti patvirtinti didžiajam muftijui – Egipto vyriausybės oficialiajam islamo teisės aiškintojui.

Minėti policininkai buvo nužudyti per ataką prieš vieną policijos nuovadą Kairo priemiestyje Kerdasoje 2013 metų rugpjūčio 14 dieną.

Egipto teismas pirmadienį skyrė mirties bausmę 183-ims uždraustos Musulmonų brolijos šalininkams, kaltinamiems prisidėjus prie policijos pareigūnų nužudymo, o šis nuosprendis paskelbtas Kairui tęsiant negailestingą kampaniją prieš tą islamišką judėjimą.

Šie 183 vyrai buvo nuteisti dėl savo vaidmens per 2013 metų rugpjūtį vykusius neramumus Kardasos mieste, nusinešusius 16 policininkų gyvybes, kai šalyje buvo smarkiai padidėjusi įtampa, armijai nuvertus islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį). 34 kaltinamieji buvo nuteisti jiems nedalyvaujant.

Egiptas pradėjo didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius vajų prieš Musulmonų broliją po to, kai buvo nuverstas M.Mursi – pirmasis šioje šalyje demokratiškai išrinktas prezidentas.

Tūkstančiai Brolijos šalininkų buvo suimti ir nuteisti masiniuose teismo procesuose, kurie, anot žmogaus teisių organizacijų, rodo, jog vyriausybė vykdo sistemingas represijas prieš oponentus.

Prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), kuris vadovavo M.Mursi nuvertimui 2013 metų liepą, būdamas šalies ginkluotųjų pajėgų vadu, teigia, kad Musulmonų brolija kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tuo tarpu judėjimas tvirtina užsiimantis tik taikia aktyvistine veikla.

Egipte mažiausiai 11 žmonių žuvo sekmadienį minint 2011-ųjų sukilimo, per kurį buvo nuverstas autokratas prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas), ketvirtąsias metines, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Policija ir protestuotojai susirėmė po padrikų demonstracijų Kaire ir kituose miestuose, o daugiausiai žmonių gyvybių, kaip pranešama, nusinešė susirėmimai viename šiauriniame sostinės rajone.

Saugumo šaltiniai anksčiau informavo, kad vienas protestuotojas žuvo nuo šūvio smulkiais šratais Egipto antrajame didžiausiame mieste Aleksandrijoje, o kitas žuvo per panašų incidentą Kairo priemiestyje Matarijoje.

Saugumo pajėgos šiurkščiai malšino bet kokį nepaklusnumą Egipte po to, kai 2013 metų liepą tuometis armijos vadas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) nuvertė islamiško judėjimo „Musulmonų brolija“ palaikomą demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), kilus dideliems protestams prieš jo valdymą.

Praeitais metais minint 2011-ųjų revoliucijos metines žuvo dešimtys protestuotojų. Šiemet saugumo pajėgos akivaizdžiai stengėsi užkirsti kelią smurto prasiveržimui, pasiuntusios daugybė pareigūnų patruliuoti sostinėje ir kituose miestuose.

Egipto teismas antradienį 68 Musulmonų brolijos šalininkams skyrė įkalinimo bausmes, pranešė šaltiniai teisme, nagrinėjusiame bylą, susijusią su kruvino smurto protrūkiu, kurį išprovokavo islamistų palaikomo prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) nušalinimas.

Visi teisiamieji buvo pripažinti kaltais dėl 30 žmonių nužudymo ir ketinimo žudyti kitus praėjusių metų spalio 6 dieną Kaire, kai visoje šalyje per M.Mursi šalininkų ir priešininkų susirėmimus žuvo daugiau nei 50 žmonių.

Teisėjas Mohamedas Ali Al Faqi (Mohamedas Alis Fakis) 63 kaltinamiesiems skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmes, o penkis nuteisė kalėti 10 metų.

Tarptautinės ir Egipto žmogaus teisių gynėjų grupės skelbia pavojų dėl augančio susidorojimo su opozicija nuo tada, kai tuometis armijos vadas Abdel Fattahas Sisi (Abdel Fatahas Sisis) perėmė valdžią.

Susidorojimo taikiniais per pastaruosius metus tapo ne tik tūkstančiai Musulmonų brolijos šalininkų, bet ir liberalių pažiūrų pasaulietiški aktyvistai, atlikę svarbų vaidmenį 2011 metų sukilime, per kurį buvo nuverstas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).