Ministerijos pateiktais duomenimis, iki šiol daugiausiai muziejuose buvo apsilankę 5,588 mln. žmonių, šis lankytojų skaičius fiksuotas 2019 metais.

2022 metais muziejus aplankė 4,968 mln., 2021 metais – 3,186 mln. gyventojų.

Iš Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių ir valstybinių muziejų didžiausios lankytojų gausos sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (661 tūkst. lankytojų), iš kitoms įstaigoms pavaldžių valstybinių muziejų – Vytauto Didžiojo karo muziejus (101 tūkst.).

Daugiausiai žmonių sulaukusiu savivaldybės muziejumi pernai tapo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje (79 tūkst.), iš kitų muziejų gausiausiai lankytasi Vilniuje esančiame Energetikos ir technikos muziejuje (145 tūkst.).

Pernai mūsų šalies muziejai surengė 41 tūkst. edukacinių užsiėmimų, kuriuose apsilankė 724 tūkst. dalyvių. Tai – dešimtadaliu daugiau negu 2022 metais, pačiuose užsiėmimuose dalyvavo 14 proc. daugiau žmonių.

Daugiausiai edukacinių užsiėmimų surengė Lietuvos jūrų muziejus – per 3 tūkst., o daugiausiai dalyvių užsiėmimuose sulaukė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – per 48 tūkst.

Pasak ministerijos, pernai išaugusiam lankytojų skaičiui reikšmingą įtaką turėjo sostinės muziejuose organizuotos Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtos parodos, kiti renginiai, taip pat nemokamo ministerijai pavaldžių muziejų lankymo paskutinį mėnesio sekmadienį iniciatyva.

Lietuvos muziejų rinkiniuose 2023 metais buvo saugoma beveik 8,1 mln. muziejinių vertybių, muziejai įsigijo 133 tūkst. vertybių.

Šie duomenys gauti iš Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemos.

Pasak ministerijos, informacija gauta apibendrinus  į Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemą suvestus duomenis. Šių metų pradžioje statistines ataskaitas pateikė 4 nacionaliniai, 16 respublikinių, 54 savivaldybių, 25 žinybiniai, 11 privačių muziejų.

Skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir dalyviai.

Iš Kultūros ministerijos pavaldžių nacionalinių ir respublikinių muziejų 2022-aisiais buvo daugiausiai lankytojų apsilankė Lietuvos jūrų muziejuje (614 tūkst. 728 lankytojai), kitų ministerijų pavaldumo respublikinių muziejų – Vytauto Didžiojo karo muziejuje (92 tūkst. 193 lankytojai).

Gausiausio lankytojų skaičiaus sulaukęs savivaldybės muziejus pernai buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (68 tūkst. 304 lankytojai). Iš kitų muziejų daugiausiai žmonių apsilankė MO muziejuje – 121 tūkst. 255.

2022 metais muziejai surengė 37 tūkst. 381 edukacinį užsiėmimą, juose apsilankė 638 tūkst. 158 dalyviai – tai 76 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Daugiausiai edukacinių užsiėmimų surengė Lietuvos jūrų muziejus (3 tūkst. 660), o daugiausiai edukacinių užsiėmimų dalyvių sulaukė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (42 tūkst. 752).

Pernai atnaujintos 394 muziejų ekspozicijos (2021 metais – 189), surengtos 1 905 parodos (2021-aisiais – 1 665).

Lietuvos muziejų rinkiniuose 2022-aisiais iš viso saugota beveik 8 mln. vertybių, pernai muziejai įsigijo 140 tūkst. 275 vertybes.

Pasak ministerijos, palyginus su pandeminiais 2020-aisiais, lankytojų skaičius išaugo 12 procentų, vertinant tiek pavienius, tiek organizuotus lankytojus, edukacinių užsiėmimų ir kitų renginių dalyvius.

Metų pradžioje statistines ataskaitas pateikė keturi nacionaliniai, 16 respublikinių, 53 savivaldybių, 23 žinybiniai, 10 viešųjų įstaigų / nevalstybinių muziejų.

Lankomiausių 2021 metų muziejų penketuko viršuje – Lietuvos jūrų muziejus su beveik 458 tūkst. lankytojų, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, sulaukęs beveik 255 lankytojų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (daugiau nei 201 tūkst. lankytojų), Trakų istorijos muziejus (beveik 142 tūkst. lankytojai), Lietuvos nacionalinis muziejus (beveik 141 tūkst. lankytojų).

Muziejų rinkiniuose pernai buvo saugoma per 7,8 mln. vertybių, papildomai pernai jų įsigyta apie 160 tūkstančių.

Muziejai surengė 21,2 tūkst. edukacinių užsiėmimų, kuriuose apsilankė per 360 tūkst. dalyvių – 45 proc. daugiau, nei prieš metus.

Taip pat pernai atnaujinta beveik 190 nuolatinių ekspozicijų, surengta beveik 1,7 tūkst. parodų. Nemokamai muziejuose paskutiniais kiekvieno mėnesio sekmadieniais pernai apsilankė per 200 tūkst. lankytojų.

„Švelninant karantino ribojimus muziejai prie įprastų veiklų ėmė grįžti tam puikiai pasirengę. Kalbu ne tik apie užtikrintas saugias sąlygas darbuotojams ir lankytojams, bet ir apie pačias ekspozicijas. Sveikindamas visą muziejininkų bendruomenę šventės proga noriu ypač padėkoti už tai, kad net ir įtemptu metu jie aktyviai kūrė ambicingus planus, todėl artimoje ateityje mūsų laukia dar daug puikių naujienų“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus atidarė savo 11-ąjį padalinį – Istorijų namus Vilniuje, kurie savo veiklos istoriją pradėjo išskirtine paroda „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Joje lankytojai vienoje vietoje gali pamatyti visas šalies muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus. Antrajame Istorijų namų aukšte dar kelis mėnesius veiks Arūno Baltėno fotografijų paroda „Darbai ir gyvenimai“.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šiemet švenčiantis savo veiklos 100-metį, jau kviečia į restauruotus Juozo Zikaro namus-muziejų, kuriuose netrukus bus įrengta atnaujinta ekspozicija, supažindinanti su skulptoriaus gyvenimu ir kūryba. Šie metai Seimo nutarimu paskelbti J. Zikaro metais. Per artimiausius dvejus metus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus taip pat ketina atnaujinti Velnių muziejaus ekspoziciją, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejų, Lietuvoje ir užsienyje surengti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą pristatančias parodas.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kitąmet visuomenei po rekonstrukcijos ketina atverti Prano Gudyno restauravimo centrą, atgaivinti iš dalies apleistą istorinį Jonušo Radvilos rūmų kompleksą ir sukurti jame šiuolaikišką muziejų, o atkurtose Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėse numatoma įrengti XV–XIX a. Vakarų Europos dailės nuolatinę ekspoziciją. Šiame muziejuje taip pat planuojama eksponuoti Caravaggio (Michelangelo Merisi) paveikslą „Kristaus suėmimas“.

Lietuvos jūrų muziejuje kitąmet ketinama atidaryti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai, skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija. Šis centras, pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai, svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visoms prie Baltijos jūros esančioms šalims.

Planuojama, kad po kelerių metų rekonstravus Lietuvos jūrų muziejaus administracinį pastatą jame bus įkurtas atviros prieigos Jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo informacinis centras, kuriame veiks lankytojams prieinama šiuolaikiška eksponatų saugykla ir biblioteka. Šiam centrui planuojama suteikti Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus, rašytojo, istoriko Aloyzo Každailio vardą.

Žemaičių muziejus „Alka“ šiuo metu įgyvendina net du ES investicinius projektus: pagrindiniame muziejaus pastate Telšiuose, taip pat Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose atliekamas kapitalinis remontas ir atnaujinamos ekspozicijos. Kaip pažymi Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, dar šiemet bendradarbiaujant su Telšių vyskupija ir Telšių rajono savivaldybe ketinama lankytojams atverti naują žydų kultūros paveldo ekspoziciją rekonstruotose Telšių ješivos patalpose ir Telšių vyskupijos istoriją reprezentuojančią ekspoziciją Telšių kunigų seminarijoje.

Paskutinį kovo sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldžiuose nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose nemokamai apsilankė 7428 žmonės. Iš viso per kiek daugiau nei mėnesį nacionalinius muziejus aplankė beveik 27 tūkstančiai žmonių.

„Kokybiškas, aktualias ir vertingas parodas paruošę muziejai bei galerijos tampa visuomenės traukos centrais ir leidžia ne tik lengviau išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, bet ir sugrįžti prie esminių, žmogaus būties gelmes paliečiančių klausimų, kurie liks aktualūs ir popandeminiame pasaulyje“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Šalies muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės savo veiklą galėjo atnaujinti nuo kovo 16 dienos. Per šį laikotarpį iš Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų daugiausiai lankytojų sulaukė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – 10067. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje ir jo padaliniuose apsilankė 8095 žmonės, Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose – 5026, o Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose – 3743 lankytojai.

Šiemet Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai nemokamai lankytojus priims balandžio 25 d., gegužės 30 d., birželio 27 d., liepos 25 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 26 d., spalio 31 d., lapkričio 28 d. ir gruodžio 26 d. Prie šios iniciatyvos taip pat prisijungė Lietuvos sporto muziejus, kurio steigėja – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Muziejų bilietų ir ekskursijų prekybą kovo mėnesį pradėjusi bendrovė „Tiketa“ atskleidė per pirmas 30 dienų po muziejų atidarymo iš viso pardavusi 2,000 bilietų. Daugiausia dėmesio platformoje sulaukė Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų dailės muziejus bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejus.

Visi kalbinti muziejų atstovai vieningai teigia, jog meno mylėtojai, kaip ir anksčiau, muziejuose dažniausiai lankosi savaitgaliais, o piko laikai išlieka tokie patys. Susidomėjimas visur yra labai nevienodas, didžiausio dėmesio sulaukia didieji muziejai, tačiau bendras lankytojų skaičius – ženkliai mažesnis negu prieš pandemiją.

Bilietų kainos per pandemiją – nepakito, bet kai kurie šalies muziejai sulaukia net iki dešimties kartų mažesnio lankytojų srauto, o susigrąžinti turėtą žmonių srautą tikisi per ateinantį pusmetį. Be abejo, mažesnius žmonių srautus lemia ir lankytojų kiekio ribojimai bei elementari baimė ten lankytis, kai šalyje toliau siaučia virusas.

Dalis lankytojų išreiškė džiugesį, galėdami pagaliau vėl mėgautis kultūriniu gyvenimu, prasiblaškyti po ilgo griežtų karantino apribojimų laikotarpio.

Didžiausiu dėmesiu džiaugėsi Dailės galerija

Vilniuje įsikūrusi Nacionalinė dailės galerija per pirmąjį mėnesį po atidarymo „Tiketa“ svetainėje buvo populiariausia iš visų. Galerijos atstovai džiaugėsi didžiuliu susidomėjimu ir teigia, jog pirmąjį savaitgalį, po durų atvėrimo, į galeriją lankytojai plūdo šimtais.

„Pirmąjį savaitgalį sulaukėme labai daug žmonių, buvo rezervuoti visi galerijos lankymo laikai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog šiuo metu yra ribojami lankytojų srautai. Lankytojai – sąmoningi, registruojasi, nesibūriuoja, dėvi kaukes ir laikosi saugių atstumų“, – teigė Nacionalinės dailės galerijos informacijos skyriaus vedėja Ieva Mazūraitė-Novickienė.

„Susidomėjimas parodomis yra nevienodas, bet tikrai jaučiasi, kad žmonės yra išsiilgę galimybės išeiti, kur nors apsilankyti ir turiningai praleisti laiką. Neabejotinai savaitgaliais sulaukiama didesnio lankytojų srauto, tačiau nemažai jų lankosi ir darbo dienomis, ypač ketvirtadienį, kai galerija dirba iki 20 valandos ir penktadienį“, – pridūrė I. Mazūraitė-Novickienė.

Gausius būrius lankytojų į Nacionalinę dailės galeriją traukia trys naujos parodos: „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“, Emilijos Škarnulytės video instaliacija „Daugdara. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“ bei paroda „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“.

Žmonės išsiilgę kultūros, bet įpročių nepakeitė

Dalis muziejų pastebi, kad žmonių susidomėjimas po antrojo karantino yra didesnis negu buvo po pirmojo. Lankytojų skaičius pirmosiomis savaitėmis rodo, kad žmonės yra išsiilgę kultūros, tačiau muziejininkai vieningai pripažįsta, kad didžiausias susidomėjimą lemiantis faktorius – turimų ekspozicijų patrauklumas.

„Lankytojai atvyksta susidomėję šiuo metu rodomomis ekspozicijomis. Taip pat iš smalsumo pamatyti atnaujintą muziejų, jame architektų įgyvendintus pokyčius. Dalis lankytojų išreiškė džiugesį, galėdami pagaliau vėl mėgautis kultūriniu gyvenimu, prasiblaškyti po ilgo griežtų karantino apribojimų laikotarpio“, – atskleidžia Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojų aptarnavimo operatorė Kristina Alsytė.

Panašiu pastebėjimu dalinosi ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus ekspozicijos konsultantė Eva Cibulskaitė: „Pirmąją savaitę susidomėjimas buvo išties didelis. Kovo mėnesį tikrai sulaukėme daugiau lankytojų negu po pirmojo karantino, bet žmonių įpročių nepakeitė – piko laikai išlieka panašūs, kaip ir prieš karantiną“.

„Populiariausia diena buvo paskutinis mėnesio sekmadienis, kurį turėjome maksimalų lankytojų skaičių – 15 žmonių per valandą. Pirmųjų dienų lankytojai buvo labai džiugūs ir laimingi, galėdami apsilankyti muziejuje, žmonės atrodo pasiilgę kultūrinių renginių“, – pridūrė E. Cibulskaitė.

Paskutinis mėnesio sekmadienis mušė rekordus

Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį visos Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių ir respublikinių muziejų nuolatinės ekspozicijos lankytojams yra nemokamos, todėl šią dieną muziejai sulaukia klientų antplūdžio. Paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai duris iš viso atveria apie 50 muziejų visoje Lietuvoje.

„Paskutinį kovo sekmadienį lankytojų skaičius pasiekė mėnesio rekordą, todėl, siekiant užtikrinti saugumą, teko atidžiai kontroliuoti žmonių skaičių ir srautus, o kai kuriems norintiems apžiūrėti parodas teko lukterėti“, – prisimena Radvilų rūmų dailės muziejaus atstovė K. Alsytė.

Jai pritaria ir Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus vedėja Džiuljeta Žiugždienė: „Paskutinį mėnesio sekmadienį lankytojų buvo daugiausia – apie 400. Tiek pradžioje, tiek dabar susidomėjimas išlieka vidutinis. Žmonės į muziejų eina tikslingai pažiūrėti vienos ar kitos parodos ir tvarkingai laikosi visų reikalavimų“.

Metų pabaiga – puikus momentas apžvelgti prabėgusį laiką, leisti sau pareflektuoti ir nuspręsti, kokių tikslų norėtųsi pasiekti ateinančiais metais. Neretai pasitikdami Naujuosius metus žmonės sau išsikelia tikslus, kuriems įgyvendinti ketina paskirti dvylika ateinančių mėnesių.

Atsižvelgiant į esamą laikmetį, ko gero, būtų galima teigti, kad siekis pasirūpinti savo vidine darna ir harmonija, skirti pastarosioms daugiau dėmesio, būtų vienas tikslingiausių. Vienas tikslingiausių ne tik dėl emocinei būklei daug išbandymų pateikusių metų, bet ir dėl suvokimo, kad mūsų vidinė darna siunčia stiprius impulsus apatijos ir priešiškumo nykimui visuomenėje.

Kad ir kaip banaliai skambėtų, ne be reikalo yra sakoma, jog pokyčius reikia pradėti nuo savo kiemo. Taigi palinkėkime sau leisti susikurti ramybės akimirkų. Akimirkų, kurios leistų geriau pažinti savo tikrąją savastį ir dar labiau su ja susidraugauti. Tokiam tikslui pasiekti galima pasitelkti labai skirtingus ir individualius būdus, o vienas itin rekomenduojamų būtų apsilankymas muziejuje.

Muziejus moko išbūti aplinkoje, kuri ne visuomet yra ar turėtų būti kelianti tik pačias pozityviausias emocijas. Priešingai nei socialiniai tinklai.

Teigiamas meno ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime poveikis žmogui yra tapęs ne vieno tyrimo pagrindiniu objektu, apie tai yra rašyta ne viename literatūriniame šaltinyje. Šią akimirką lengviausia prisiminti praėjusių metų pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtą publikaciją, kurioje buvo pateikiama informacija, kokiais būdais asmens santykis su menu ir kultūra gali prisidėti prie jo geros savijautos. Remdamiesi šia informacija dalis Lietuvos muziejų dar ne taip seniai kreipėsi į prezidentūrą, siekdami inicijuoti muziejų atvėrimą visuomenei karantino metu.

Svarbu pabrėžti tai, kad PSO pateiktoje medžiagoje yra rašoma ne tik apie emocinę gerovę, tačiau ir apie meno bei kultūros poveikį fizinei būklei. Gera atsitraukti nuo kūno ir proto atskirties. Dualizmas yra stiprus filosofinis požiūris, tačiau su visa derama pagarba René Descartes'ui, paneigti sąmonės kūno pasitelkimą galvoje besisukančių minčių raiškai per kūniškus pojūčius tampa vis sudėtingiau. Taigi minint žodžių junginį "gera savijauta", šiame kontekste omenyje yra turimos tiek jausminė, tiek fizinė žmogaus būsenos.

Per pastaruosius mėnesius patirtas stresas, nerimas ir įtampa gali turėti įtakos ir minčių sumaišties kilimui, ir nemaloniems fiziniams pojūčiams. Norėtųsi žinoti, kad vieną rytą nubudus visos patirtos nemalonios emocijos liks praeityje ir neturės reikšmės ateinančių dienų, savaičių ar mėnesių jausenoms. Deja, stiprūs išgyvenimai, ypač mažiau džiaugsmo ir daugiau nerimasties keliantys, yra gana egoistiški – atrodo, kad jie nori būti nepamiršti ir nevengia palikti gilių pėdsakų.

Ateis diena, kai karantinas ir jo metu galiojantys suvaržymai baigsis, tačiau to nepakaks, kad žmonės vėl imtų jaustis taip, kaip jautėsi lygiai prieš metus. Tam, kad emocinis imunitetas stiprėtų, reikės pasitelkti tam tinkamus vitaminus. Mąstant apie juos, vertėtų pagalvoti apie muziejaus erdves. Vietas, kuriose mintys nurimsta, įtampa apleidžia kūną, o vaizduotė įgauna laisvę. Vietas, kurios suteikia sąlygas gerai savijautai.

Apsilankymas muziejuje emocinei būklei gali būti reikšmingas ne tik dėl pandemijos laikmečio. Ši praeis, tačiau socialinių tinklų poveikis žmonėms tęsis. Paklausite, kaip čia viskas susiję? Pamėginsiu paaiškinti. Kiekvienais metais yra pastebimas agresyvesnis dalies visuomenės reagavimas į jų nuomonei prieštaraujančias idėjas. Kiekvienais metais žmonėms vis psichologiškai sunkesne užduotimi tampa supratimas, kad medalis turi dvi puses.

Realiame gyvenime susidūrus su diskusija, tampa sudėtingiau joje išbūti, nes tai yra akistata su oponuojančia nuomone ar turiniu, kurio virtualiajame pasaulyje yra pastebima kur kas mažiau. Kitaip tariant, socialiniai tinklai naikina plačių horizontų matymą. Nesileidžiant į detales apie konstruojamas socialinių tinklų inžinierių struktūras, galima pasakyti, kad socialiniuose tinkluose žmonėms yra siunčiamas toks turinys, koks jiems yra arba turėtų, algoritmų manymu, būti įdomus.

Tai mažais žingsniais prisideda prie kritinio mąstymo, gebėjimo pasirinkti pačiam žmogui tai, kas jam yra įdomu, ir priešingų idėjų matymo destrukcijos. Ima kurtis iškreiptų veidrodžių karalystė, kuri gali turėti stiprios įtakos prastėjant emocinei būklei. Dėl šios priežasties yra itin svarbu suteikti sau galimybę apsilankyti vietose, kuriose yra išsaugoma pasirinkimo laisvė matant ne algoritmų primestą, o įvairiapusį turinį. Tokį, koks ir yra pasaulis.

Muziejaus ekspozicija labai įvairi – kiekvienas lankytojas, remdamasis savo vertybėmis, lūkesčiais ir patirtimi, joje galės rasti smalsumą, apatiją, širdgėlą ir džiaugsmą keliančių eksponatų. Ir visus šiuos bei dar daugiau jausmų keliantys eksponatai atlieka labai didelį darbą, iliustruodami du dalykus: visų pirma, kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, į ką norėtų nukreipti savo dėmesį ir, antra, žmogus negali paneigti, kad aplinka susideda iš daugybės skirtingų detalių, kurios ne visuomet yra artimos širdžiai, tačiau yra reikalingos išlaikant gyvenimo įvairovės pusiausvyrą.

Muziejus moko išbūti aplinkoje, kuri ne visuomet yra ar turėtų būti kelianti tik pačias pozityviausias emocijas. Priešingai nei socialiniai tinklai. Muziejaus ekspozicija netiesiogiai įkvepia priimti neiškreiptą tikrovę, o įvairialypės tikrovės priėmimas, kaip ir buvo minėta, siunčia impulsus priešiškumui nykti visuomenėje. Tai ypač aktualu kalbant apie jaunesniąją kartą, kuri praleidžia labai daug laiko socialiniuose tinkluose, bet jos emocinis imunitetas, deja, aukštais rodikliais pasididžiuoti negali.

Tekstas buvo pradėtas žodžiais apie švenčių laukimą ir pasiruošimą joms, galbūt vertėtų sugrįžti prie linksmesnės gaidos? Apmąstant išdėstytas mintis, norėtųsi palinkėti, artėjančių Naujųjų metų proga kiekvienam dažniau save patį pakviesti į pasimatymą ir pabūti gerai savijautai palankioje aplinkoje. Ar muziejus yra vienintelė tokia vieta? Tikrai ne.

Jų yra daugybė ir kiekviena jų gali turėti labai individualų santykį su ten besilankančiuoju. Kad ir kaip būtų, muziejus yra viena galimų pasimatymo su savimi krypčių, todėl belieka palinkėti ateinančiais metais jos neaplenkti. Lai menas, kultūra ir pasaulio pažinimas prisideda prie gražiausio – geros savijautos – žiedo skleidimosi. Pažintimis su muziejais ir su savimi kvepiančių 2021-ųjų!

Kultūros ministerija detalizuoja, kad muziejai ir galerijos galės būti lankomi ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, kai užtikrinamas dešimties kvadratinių metrų muziejaus ar galerijos lankomas plotas vienam lankytojui ir laikomasi ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių. Taip pat nuo gruodžio 10 d. bus leidžiama rengti ekskursijas, kai jose dalyvauja ne daugiau nei du asmenys, išskyrus šeimos narius.

Visais atvejais turės būti užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Toliau lieka galioti lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimo nuostatos, karantino laikotarpiu draudžiančios kultūros, laisvalaikio, pramogų įstaigų lankymą ir fizinį lankytojų aptarnavimą, išskyrus lankymąsi ir aptarnavimą bibliotekose, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Per karantiną darbas kultūros įstaigose, kaip ir kitose valstybės ir savivaldybių įstaigose, organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Vyriausybės nutarimu taip pat nustatoma, kad karantino metu draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku. Tačiau nedraudžiama organizuoti koncertus ar spektaklius be žiūrovų, juos įrašant ar vykdant tiesiogines transliacijas.

Karantinas Lietuvos teritorijoje pratęstas iki gruodžio 17 d. 24 val.

„Mes džiaugiamės, nes rašėme raštus, kreipėmės į Vyriausybę, į Prezidentūrą prašydami tokio leidimo, nes daugelyje pasaulio valstybių muziejai nebuvo uždaryti net ir griežtėjant karantino sąlygoms. Mes galime užtikrinti lankytojų saugumą ir įleisti tiek žmonių, kiek yra saugu (...). Tuo tarpu lankytojų prašysime, kad jie laikytųsi 2 m atstumo, būtų su kaukėmis, o savo ruoštu reguliariai dezinfekuosime paviršius po žmonių apsilankymo“, – Eltai teigė jis.

R. Balza tikino, kad pasirinktą muziejų atidarymo terminą – gruodžio 10 d. – vertina teigiamai, kadangi tai leis muziejams tinkamai pasiruošti priimti lankytojų srautus.

„Manau, kad tai yra protingas terminas, suteikiama galimybė žmonėms ir muziejininkams pasiruošti, apgalvoti srautų valdymą. Kai kurie jau ir taip esame pasiruošę, bet dabar turėsime dar daugiau laiko apgalvoti ir suplanuoti saugų muziejų lankymą“, – kalbėjo LMA valdybos pirmininkas.

Manau, kad tai yra protingas terminas, suteikiama galimybė žmonėms ir muziejininkams pasiruošti, apgalvoti srautų valdymą. Kai kurie jau ir taip esame pasiruošę, bet dabar turėsime dar daugiau laiko apgalvoti ir suplanuoti saugų muziejų lankymą.

Šiuo metu žmonės gali lankyti sutvarkytas muziejų lauko ekspozicijas, o atvėrus duris ir vidaus ekspozicijoms, anot R. Balzos, suplanuotos ir įgyvendintos parodos nenueitų veltui.

„Manome, kad ši priemonė visuomenei reikalinga. Juolab kad žmonės į muziejus nesiveržia taip, kaip į prekybos centrus ar kažkokias pramogų vietas (...). Šiuo metu muziejų parkuose ir skveruose, kuriuose yra sutvarkytos lauko ekspozicijos, žmonės ir taip lankosi, mes juos kviečiame tai daryti toliau. O jei saugus skaičius žmonių galėtų užeiti ir pamatyti ekspozicijas viduje būtų dar geriau. Tuo labiau kad daugelis muziejų jau yra suplanavę parodas, nemažai jų ir atidarytos“, – Eltai sakė R. Balza.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus šeimos narius), užtikrinant 10 kv. m muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki 2 asmenų, tačiau įsigaliojimą atidėjo gruodžiui.

„Šis siūlymas galėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną. Vyriausybė dar turėtų galimybę apsispręsti ir priimti kitokį sprendimą, jei situacija negerėtų“, – sakė A. Veryga.

Šiemet tradicinės akcijos tema – „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“. Pasak organizatorių, Muziejų naktis kasmet pritraukia vis daugiau žmonių.

„Kasmet Muziejų naktis darosi vis populiaresnė. Populiarėja ir muziejus aplanko net ir tie žmonės, kurie pro muziejus įprastai prasuka net nepažvelgę į afišas ir naujienas. Muziejų naktis – puikus būdas populiarinti Lietuvos muziejuose kaupiamus turtus“, – BNS sakė organizatorių atstovė Rasa Augutytė.

Vienuoliktą kartą Lietuvoje vykstančioje muziejus apjungiančioje akcijoje dalyvaus apie 130 muziejų ir įvairių organizacijų, renginiai vyks visoje Lietuvoje.

„Šį kartą dalyvaus gausus būrys muziejų ir organizacijų, kurių misija yra skleisti kultūrą – ir teatrai, ir bibliotekos, ir pramogų organizacijos. Dar užvakar papildėme programą naujais renginiais“, – teigė R. Augutytė.

Tradicinė „Muziejų naktis“ organizuojama Tarptautinės muziejų dienos proga, ji minima gegužės 18 dieną. Europoje akcija vyksta keturioliktą kartą, Lietuvoje – vienuoliktą.

Pernai Muziejų naktis pritraukė apie 120 tūkst. žmonių.