R.Balsys 1984 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos Teatro meno fakultetą. 1984–1990 m. dirbo mokytoju, o 1991 m. pradėjo dėstyti Klaipėdos universitete. Nuo 2018 m. – Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys – etnologija, mitologija (ypač prūsų), folkloristika.

Profesorius R.Balsys yra aštuonių monografijų ir daugelio kitų leidinių autorius.

Minėtai premijai taip pat nominuoti: archeologas Vytautas Urbanavičius, muziejininkė Regina Lukminienė, mokslininkė Daiva Vaitkevičienė, muziejininkė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Pagal nuostatus, iš pradžių Nacionalinės J.Basanavičiaus premijos komisija iš šio sąrašo atrinks kandidatus, dėl kurių bus balsuojama baigiamajame posėdyje.

Jame slaptu visų komisijos narių balsavimu bus priimtas sprendimas dėl premijos skyrimo išrinktam laureatui – asmeniui ar grupei.

Nacionalinės J.Basanavičiaus premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.

Kandidatų sąraše – etnologas Rimantas Balsys, archeologas Vytautas Urbanavičius, muziejininkė Regina Lukminienė, mokslininkė Daiva Vaitkevičienė, muziejininkė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Pagal nuostatus, iš pradžių Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisija iš šio sąrašo atrinks kandidatus, dėl kurių bus balsuojama baigiamajame posėdyje.

Jame slaptu visų komisijos narių balsavimu bus priimtas sprendimas dėl premijos skyrimo išrinktam laureatui – asmeniui ar grupei.

Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.

„Prasminga, kad ši premija pavadinta tautos patriarcho Jono Basanavičiaus vardu. Jis – vienas iš etnologijos pradininkų Lietuvoje, ypač gerai suvokęs, kokią didžiulę reikšmę tautos savivertei turi žinios apie savo šaknis“, – įteikdamas šią premiją sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip pranešė Prezidentūra, jis dėkojo premijos laureatei, kad ji tautos patriarcho uždegtą fakelą neša toliau, nušviesdama kelią Lietuvos kultūrai, mokslui ir valstybei.

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai N. Laurinkienei skirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą.

„Etninė kultūra toli gražu nėra praeities suvenyras, kuriam vieta tik muziejuose ar tautosakos knygose. Ji gyva – ne tik pulsuojanti kiekvieno iš mūsų gyslomis, bet ir gyvybinga, dinamiška – besikeičianti, prisitaikanti prie laikmečio aktualijų. Įsileidžianti jos esmę atitinkančias naujoves ir atmetanti tai, kas nelimpa prie per daugelį amžių susilydžiusio branduolio“, – savo kalboje teigė valstybės vadovas.

N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir esmingas lietuvių mitologijos temas atskleidžiančių knygų autorė.

Jos kandidatūrą teikusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rekomendacijoje pažymima, kad mokslininkės straipsniuose ir monografijose nagrinėjami iki tol mažai tirti svarbieji baltų mitiniai vaizdiniai. Visi jos per daugelį metų paskelbti tyrimai drauge atskleidžia sisteminį baltų mitologijos pjūvį.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Premija skiriama už reikšmingus darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu ir sklaida.

Premijos dydis – 30,4 tūkst. eurų.

Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus, svarią visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą.

Kaip praneša Kultūros ministerija, N. Laurinkienė yra paskelbusi per 130 mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, ji yra keturių svarbių ir esmingas lietuvių mitologijos temas atskleidžiančių knygų autorė. 1990 m. publikuota jos knyga „Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose“, 1996 m. – monografija „Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose“, 2013 m. – monografija „Žemyna ir jos mitinis pasaulis“, 2019 m. – monografija „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“. N. Laurinkienė yra parengusi „Lietuvių liaudies dainyno“ X tomą, penkis tęstinio leidinio „Tautosakos darbai“ tomus. Netrukus prestižinėje Suomijos mokslų akademijos knygų serijoje „Folklore Fellows Communications“ („Folkloro bičiulių žinios“) pasirodys atnaujinta ir papildyta N. Laurinkienės monografija apie Perkūną anglų kalba.

N. Laurinkienės kandidatūrą teikusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rekomendacijoje pažymima, kad jos straipsniuose ir monografijose atidžiu tyrėjos žvilgsniu nagrinėjami iki tol mažai tirti svarbieji baltų mitiniai vaizdiniai. Visi jos per daugelį metų paskelbti tyrimai drauge atskleidžia sisteminį baltų mitologijos pjūvį, apimdami visą mus supantį pasaulį: nuo dangaus skliauto šviesulių iki žemės ir deivės Žemynos. N. Laurinkienės moksliniai darbai pasižymi naudojamų šaltinių gausa, sisteminga jų analize. Mitinių įvaizdžių prasmė, kilmė aiškinama plačiame – indoeuropiečių ir kitų tautų – kultūros kontekste. Ji žvelgia į lietuvių religiją ir mitologiją kaip į didžiulę sistemą, kuri atkuriama remiantis rašytiniais šaltiniais, žodine tradicija, kalba, archeologija ir kitais tradicinės kultūros faktais. Taip N. Laurinkienė sėkmingai tęsia lietuvių mitologijos tyrimų mokyklos tradicijas.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Pagal premijos nuostatus ji išmokama ne vėliau kaip vasario 16 dieną, premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja N. Laurinkienė premijai siūloma už mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus, visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą. Kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė M. Liugienė į premiją pretenduoja už edukacinę, kūrybinę bei leidybinę veiklą ir šiaudinių sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, ilgametę veiklą puoselėjant ir plėtojant tradicinę kultūrą. Kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras.

Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas E. J. Morkūnas nominuotas už ilgametį muziejinį darbą, formuojant tautinę savimonę, skatinant visuomenę dalyvauti pažinimo procese. Kandidatūrą pateikė Lietuvos liaudies buities muziejus.

Tautodailininkų sąjungos vadovas J. Rudzinskas premijai siūlomas už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, ypač tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur. Kandidatūrą pateikė Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas.

Pagal premijos nuostatus, laureato vardas skelbiamas J. Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23-ąją.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Premija skiriama už reikšmingus darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu ir sklaida.

Premijos dydis – 30,4 tūkst. eurų.

Kandidatais premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje. Kandidatus turi teisę siūlyti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla, taip pat ir fiziniai asmenys.

Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijos komisijai atrinkus geriausią kandidatą, premijos laureato vardas skelbiamas J. Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23 d. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o 2017 m. jai suteiktas nacionalinės premijos statusas.

Kaip penktadienį pranešė Kultūros ministerija, premija kūrėjams skiriama už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

„Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos nacionaliniame parke per 25-erius metus surinktą, užrašytą, nufotografuotą ir publikuotą lietuviškosios etninės kultūros istoriniams tyrimams vertingą ir reikšmingą medžiagą – Dainavos krašto ir jos gyventojų unikalumą atskleidžiančias knygas ir leidžiamą Dzūkijos nacionalinio parko laikraštį „Šalcinis“, – pranešė ministerija.

Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos H. Gudavičiaus parašytos ir A. Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, „Gamtmeldžio sodas“, „Laiškai iš kaimo“, „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, „Tarp žemės ir dangaus“. Jose atskleidžiamas Dainavos krašto gamtos, kraštovaizdžio, vietos žmonių ryškūs paveikslai, senųjų kaimų kultūrinio ir dvasinio paveldo lobiai.

Nuo 1992 metų rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas ir fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis „Šalcinis“, anot ministerijos, atspindi ir aiškina Dainavos krašto kalbinės kultūros, etikos ir estetikos, papročių ir tradicijų vertybes.

2017 metais pasirodė šimtasis šio laikraščio numeris. Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienio šalyse.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 -osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.

J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992-aisiais, jos dydis – 30,4 tūkst. eurų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.

Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla:

Rašytojo Henriko Gudavičiaus ir fotomenininko Algimanto Černiausko – bendrą jų kandidatūrą pateikė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, siūlydama skirti premiją už sukauptus Dainavos krašto etninės kultūros šaltinius, jų tyrinėjimus, sklaidą ir puoselėjimą.

Marijos Liugienės – jos kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras, siūlydamas skirti premiją už darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, už leidybinę veiklą ir sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje bei tradicijų perdavimą.

Jono Rudzinsko – šią kandidatūrą pateikė Lietuvių etninės kultūros draugija, siūlydama skirti premiją už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur.

Juozo Šorio – jo kandidatūrą pateikė Lietuvos kraštotyros draugijos valdyba, siūlydama skirti premiją už darbinę bei visuomeninę etnokultūrinę, kraštotyrinę ir žurnalistinę veiklą, kartu su Irena Seliukaite parengtą knygą „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai“, rezultatyvų darbą tautinės kultūros srityje.

Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Premijos laureato vardas skelbiamas tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23 d., o premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.

Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo šių metų ji įgyja nacionalinės premijos statusą.