Iškilmingame renginyje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie šios kultūros ir žinių šventovės gyvavimo.
„Šimtą metų visiškai neseniai šventė mūsų valstybė, šimtą metų darnai dabar švenčiame, kuomet kalbame apie mūsų diplomatinių santykių užmezgimą su įvairiomis valstybėmis. Su tuo susiduriu vos ne kiekvieną savaitę. Bet biblioteka yra ypatingas reiškinys. Biblioteka nėra rūmai, materijos. Biblioteka pirmiausia yra sudaryta iš dviejų dalių, ir abi jos yra vienodai svarbios. Tai yra žmonės, kurie dirba toje bibliotekoje, ir, žinoma, knygos. Šiais laikais galbūt pasakytų, kad skaitmenizuotame pasaulyje gyvename, ir knyga, kaip fizinis objektas, tartum ir nebėra absoliučiai lemiantis, bet patikėkite, kuomet aš matau šitas lentynas, aš manau, kad knyga visgi yra visa ko matas, nuo jos mes atsispiriame, iš jos mes semiamės žinių, kartu su ja mes augame“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.
Prieš trisdešimt metų čia toks garbanotas ir susivėlęs jaunuolis, tuometinis doktorantas Gitanas Nausėda praleisdavo čia dienų dienas.
Dėkodamas bibliotekos darbuotojams už pasišventimą, prezidentas prisiminė, kaip bibliotekoje leisdavo dienas, rašydamas disertaciją.
„Jūs puoselėjate puikią estetiką. Prieš trisdešimt metų čia toks garbanotas ir susivėlęs jaunuolis, tuometinis doktorantas Gitanas Nausėda praleisdavo čia dienų dienas. Prisimenu net ir skaityklą, kurioje lankydavausi. Mes leisdavome savo dienas, tai mums tapo gyvenimo būdu, čia mes rašėme savo disertacijas, čia mes diskutavome iki užkimimo, tarpusavyje ginčijomės, ir dėl to tai yra neišbraukiamas iš mano gyvenimo epizodas“, – sakė G. Nausėda.
„Tegul gyvuoja biblioteka, kurios pagrindinė paskirtis – tarnauti visuomenei, tarnauti žmonėms“, – savo kalbą užbaigė prezidentas.
Šventėje dalyvavęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis džiaugėsi biblioteka ir jos aplinka. M. Mažvydo biblioteką jis pavadino ištiesta ranka ar glėbiu, kuriame nepaprastai gera būti, būti teisingai ir netuščiai.
„Prezidentas prisiminė, ir aš galiu prisiminti, koks pavojingas dalykas yra biblioteka. Jeigu tu esi pagautas skaitytojo viruso, paskui kartais kai ką pagauna ir rašymo virusas, tai tu gali ir neišeiti iš tokių vietų, kur yra tiek daug ko skaityti. Man labai gražu matyti žmones, kuriems čia gera, nebūtinai jie čia apsikrovę foliantais skaito, studijuoja. Bet tie foliantai aplink esantys savaime veikia. Žmonės, kurie čia ateina, ne į smuklę ateina, o galbūt į pačią geriausią smuklę, kokią tiktai galima sugalvoti. Kur galima susirinkti, susikaupti, susiburti, susiglausti arba ir vienam pabūti su savo mintimis ir su visų žmonių mintimis, kurių tiek daug aplink mus yra“, – sakė V. Landsbergis.
„Senais, senais mūsų senelių ir prosenelių laikais kažkas išleido knygelę, gal Petras Vileišis, o gal kas nors kitas. Knygelės pavadinimas nuostabus „Žmogus ne pliuškis“. Štai kuo verta būti. Ir biblioteka, ir knyga padeda būti žmogui ne pliuškiu, o šiuo tuo...“, – pridūrė profesorius V. Landsbergis.
Lietuvos nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiandien kaupia ir saugo Lietuvos ir su Lietuva susijusius publikuotus dokumentus, vykdo jų bibliografinę apskaitą, kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą; kaupia ir saugo kitus šalies kultūrai turinčius vertę publikuotus ir nepublikuotus dokumentus; aptarnauja Lietuvos ir užsienio piliečius, įstaigas ir organizacijas; rengia ir leidžia nacionalinės bibliografijos leidinius, kitas bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes; vykdo Lietuvoje išleistų dokumentų statistinę apskaitą, teikia jiems tarptautinius standartinius numerius; vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS; kuria ir diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą LIBIS; vykdo fondų apsaugos, restauravimo ir mikrofilmavimo programas; tyrinėja bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros teorijos, istorijos ir praktikos problemas, rengia mokslines konferencijas, leidžia mokslinius ir metodinius leidinius, profesinį žurnalą „Tarp knygų“.
Biblioteka taip pat vykdo nacionalinius, regioninius ir tarptautinius strateginius projektus; rengia parodas, literatūros vakarus ir kitus kultūrinius renginius, propaguoja Lietuvos kultūrą ir mokslą užsienyje.
