164 tonų krovinys
Barža iš Klaipėdos iki Kauno atplukdytas ir krovininėje Marvelės prieplaukoje iškrautas net 164 t sveriantis autotransformatorius.
Jis skirtas itin svarbiai mūsų šaliai elektros sistemų jungčiai su Lenkija „LitPol Link“ išplėsti.
„Labai džiaugiamės, kad Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) galėjo prisidėti prie šio strateginio projekto įgyvendinimo“, – prieplaukoje pasitikęs krovinį kalbėjo direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Krovinys išskirtinis ir dėl savo svorio energetinei Lietuvos nepriklausomybei nuo Rusijos galutinai įtvirtinti, ir dėl savo tikrojo milžiniško svorio, tačiau gan mažo tūrio. Dažniausiai tokio dydžio konteineriai sveria 20–24 t. Šis – aštuoniskart daugiau.
Šis autotransformatorius – pirmasis iš trijų įrenginių, kurie sudarys „LitPol Link“ jungties šerdį ir leis Baltijos šalių elektros sistemoms veikti vienu dažniu, sinchroniškai su Vakarų Europa.
Galutinė autotransformatoriaus stotelė – Alytaus rajone esanti „LitPol Link“ keitiklių stotis, kurią iš Kauno jis pasiekė jau sausumos keliais.
Pastarajai kelionei prireikė 39 m ilgio vilkiko ir specialios platformos sąstato bei dar vieno vilkiko, daugybės derinimų, sukėlė nepatogumų kitiems keliautojams, nes tam tikram laikui teko uždaryti kelius, kuriais krovinys buvo vežamas.
Sunkių ir nestandartinių gabaritų krovinių gabenimas yra galimas tik tam tikrais keliais, tik naktį ir tik gavus reikalingus leidimus.
Vandeniu – patogiau
V.Vinokurovas akcentavo pažangų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ komandos požiūrį įgyvendinant šaliai svarbų projektą. „Litgrid“ komandą jis pasveikino „su dar vienu stipriu žingsniu einant saugios ir tvarios energetikos link“.
„Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybės valdomos, turi laikytis žaliojo kurso ir tvarios ekonomikos ne tik pasiekdamos galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse, šiuo atveju logistikos grandinėje“, – pridūrė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Vandens transportas, kalbėjo V.Vinokurovas, – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias.
V.Vinokurovas išvardijo daugybę transportavimo vandeniu pranašumų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Laivas vietoje 50 vilkikų
„Iššūkių plukdyti net ir tokio svorio krovinius nėra. Vidaus vandenų laivyba yra neriboto pralaidumo. Nei svoris, nei gabaritai, kurie yra didelis iššūkis sausumos keliams, vidaus vandens keliams nesudėtingas dalykas“, – teigė V.Vinokurovas.
Jis pridūrė, kad grimzlė, pavyzdžiui, plukdant tokį krovinį kaip šis, 164 t, buvo iki 1 m. Šiuo metu Nemune vandens lygis daugiau nei pakankamas. „Tinkamai prižiūrint vagą net ir per hidrologinę sausrą laivyba yra galima“, – patikino generalinis direktorius.
Įsivaizduokite, kaip sumažėtų sausumos kelių apkrova! Kiek daug vilkikų būtų galima pakeisti!
Vertinant pagal svorį, barža „Tauragnas“ galėtų gabenti šešis tokius supersunkius transformatorius – net iki 1 000 t krovinį. Tai atitiktų apie 40–50 vilkikų.
Beje, direkcija pradėjo statyti 1 800 t keliamosios galios baržą. Ji viena galėtų plukdyti tiek krovinių, kuriems pervežti prireiktų net 80–90 vilkikų.
„Vienu baržos varikliu, kuris panašus į naudojamus ir vilkikuose, galėsime gabenti 90 vilkikų krovinį“, – sakė V.Vinokurovas.
Grandiozinis projektas
Siekdama svarbių pokyčių laivyboje VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas“. Jį įgyvendinus, apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, ir taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sudarytos palankios sąlygos krovininei, keleivinei, pramoginei laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
„Viskas vyksta pagal planą, nepaisant to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba buvo sustabdžiusi pirmą konkursą. Teko jį skelbti iš naujo, taip buvo prarasta laiko. Bet vis tiek dar telpame į grafikus. Spėjome pasinaudoti galimybe. Kitos tokios galimybės gauti ES finansavimą Nemuno vagai sutvarkyti Lietuva greičiausiai nebūtų turėjusi“, – akcentavo V.Vinokurovas.
Šis projektas vadinamas esminiu lūžiu gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe.
„Investuotojams, krovinių pervežėjams jis leidžia patikėti, kad laivybos gaivinimo planai nėra tik popieriniai, jie yra nebe teorinio, o praktinio lygmens. Lietuva vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo direkcijos vadovas.
Grandiozinis Nemuno vagos tvarkymo projektas virs esminiu lūžiu atgaivinant krovininę ir pramoginę laivybą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Didėja susidomėjimas
Direkcija pastebi, kad pradėjus Nemuno vagos tvarkymo projektą žaibiškai išaugo susidomėjimas naujais ir naudotais laivais.
„Žinome, kad verslas labai aktyviai ieško baržų būsimiems projektams“, – teigė V.Vinokurovas ir pridūrė, kad laivai tarnauja apie 30–40 metų, tad tai yra gera investicija, didelis atsiperkamumas.
„Jau turime preliminarius susitarimus su didžiaisiais pasauliniais konteinerių gabentojais, kurie nori teikti savo klientams paslaugą nuo durų iki durų. Jie pareiškė, kad nori įtraukti šią vandens kelio dalį kaip pristatymo būdą iki Kauno apskrities“, – sakė VVKD atstovas.
Šiuo metu krovinių, Lietuvoje plukdomų vandeniu, dalis, palyginti su visu krovinių srautu šalyje, – vos atsiplėšusi nuo nulio.
Anot V.Vinokurovo, tai yra nesėkmingos privatizacijos padariniai. „Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, beveik nebeliko laivų. Geležinkelius ir autotransportą Lietuvai pavyko išlaikyti, o laivai pateko į tokias rankas, kad viskas buvo supjaustyta ir parduota į metalo laužą arba į užsienį“, – sakė pašnekovas.
Įspūdingos galimybės
Tarp Kauno ir Klaipėdos regionų įvairiais keliais gabenama apie 15 mln. t krovinių per metus. V.Vinokurovo vertinimu, apie 10 mln. t jų būtų galima gana lengvai perkelti ant vandens. Tam prireiktų vos 50 baržų.
„Įsivaizduokite, kaip sumažėtų sausumos kelių apkrova! Kiek daug vilkikų būtų galima pakeisti! Vos 50 baržų ir nulinis avaringumas, mažesnis oro užterštumas, mažesnės spūstys keliuose“, – vardijo direkcijos vadovas.
Plukdymas vandens keliais lyginant su pervežimu autotransportu, skaičiavo V.Vinokurovas, priklausomai nuo sąlygų gali atsieiti net ir perpus pigiau. Transportavimas laivais pigesnis ir už vežimą geležinkeliu (iki 15-30 proc.).
„Kokį turime neišnaudotą potencialą! Ir visa tai tik todėl, kad nesėkmingai susiklostė privatizacija, ir paskui daug metų trūko sisteminio valstybės požiūrio į šią sritį“, – apie krovininės laivybos situaciją kalbėjo VVKD generalinis direktorius.
Iš esmės vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra taip transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Bet vandeniu keliauja ir konteineriai.
„Šiuo metu dažniausiai plukdomos statybinės medžiagos: akmenys, žvyras, skalda. Vasaros sezonui labai tinkamas krovinys – grūdai, kurių dideli eksportuotojai yra Šakių, Jurbarko ir Kauno regionai“, – vardijo V.Vinokurovas.
