Kaip praėjusią savaitė nurodė JAV Teisingumo departamentas, programišiai paveikti bandė ir visus Europos Sąjungos šalių Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos (IPAC) atstovus. Aljansui priklauso Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir konservatorius, diplomatas Žygimantas Pavilionis, vadovaujantis Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Šiuo metu papildomos informacijos apie kitus asmenis neturime, į mus nesikreipė niekas daugiau“, – BNS trečiadienį teigė NKSC vadovo pavaduotojas Antanas Aleknavičius.

Vis tik jis pabrėžė, kad tokie bandymai įsilaužti į asmenines paskyras yra tikėtini.

„Kaip pateikiama žvalgybos institucijų kasmetiniuose vertinimuose, priešiškos ar nedraugiškos valstybės domisi Lietuvoje vykstančiais procesais, todėl galimas toks variantas, kad buvo bandymų. Kiek jie buvo sėkmingi, sunku būtų pasakyti, čia būtų spėliojimas“, – sakė NKSC vadovo pavaduotojas.

Atakos prieš IPAC politikus rengtos 2021-ųjų pradžioje per užkrėstus elektroninius laiškus. Juos atsidarius, programišiai gaudavo prieigą prie aukų duomenų, įskaitant IP adresus, naudojamas naršykles, operacines sistemas.

D. Šakalienė, norėdama patikrinti, ar jos įrenginiai saugūs, kreipėsi į Lietuvos institucijas, tačiau nusprendė kol kas neįvardyti nei kreipimosi laiko, nei konkrečių įstaigų.

Savo ruožtu NKSC teigė gavę jos užklausą, tačiau pabrėžė neturintys „tokios informacijos, kad būtų gauta prieiga prie duomenų“.

A. Aleknavičius taip pat teigė, kad Lietuvos institucijos kreipėsi į JAV, jog ši suteiktų daugiau duomenų.

„Mes su partneriais bendraujame, esame pateikę jiems užklausą. Nuo jų sprendimo priklausys, kiek ir kokia informacija pasidalins“, – sakė jis.

Iš viso atakos prieš įvairius JAV ir kitų šalių politikus, pareigūnus, visuomenės veikėjus, įmones vykdytos apie 14 metų.

Septyni JAV apkaltinti kinų įsilaužėliai, anot Teisingumo departamento, priklausė APT31 grupei, dalyvavusiai Pekino kibernetinio šnipinėjimo programoje, kuriai vadovavo Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.

Vykdant kibernetines atakas, APT31 grupė išsiuntė daugiau nei 10 tūkst. kenkėjiškų elektroninių laiškų.

JAV pareigūnų teigimu, jie dažnai atrodė kaip žinomų naujienų agentūrų ar žurnalistų laiškai, kuriuose pateikta patikimai atrodanti informacija.

Kinija kaltinimus atmeta, vadindama tai „politiniu gudravimu“.

„Abiejų incidentų metu buvo sutrikdyta trečiųjų šalių internetu teikiama muzikos transliacijos paslauga, kai pakeitus originalų grojaraštį vietoj jo buvo pradėta transliuoti su dezinformacija susijusi informacija“, – teigiama centro pateiktame komentare.

Pasak NKSC, Abu atvejai buvo greitai pastebėti, o nelegalios transliacijos – nutrauktos.

NKSC atlieka išsamų kibernetinių incidentų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu buvo įsilaužta ir pakeistas transliacijų turinys. Apie įvykius informuota Lietuvos policija ir kitos atsakingos institucijos.

Centras nedetalizuoja, kokio pobūdžio dezinformacija buvo platinama. BNS žiniomis, ji buvo nukreipta prieš NATO ir ginklų tiekimą Ukrainai.

NKSC direktorius Liudas Ališauskas spaudos konferencijoje vėliau pirmadienį teigė, jog tai pirmas centrui žinomas atvejis, kai buvo įsibrauta į garso sistemas.

Svarbu, kad gyventojai ir toliau išliktų budrūs, kritiškai priimtų informaciją.

„Hibridinės atakos, kai kibernetinis incidentas yra naudojamas dezinformacijos sklaidai, Lietuvoje fiksuojamos jau ne pirmą kartą. Institucijos yra įgudusios į tokias atakas reaguoti, tačiau didžiausią efektą užkardant šių atakų plitimą duoda bendri veiksmai su visuomene“ – pranešime cituojamas NKSC vadovas.

„Svarbu, kad gyventojai ir toliau išliktų budrūs, kritiškai priimtų informaciją ir praneštų atsakingoms institucijoms apie įtarimą sukėlusią informaciją viešoje erdvėje“, – teigia jis.

Kol tyrimas nėra baigtas, NKSC prevenciškai rekomenduoja visoms organizacijoms, kurios viešose erdvėse naudojasi internetu teikiama trečiųjų šalių muzikos transliacijos paslauga, imtis papildomų kibernetinio saugumo priemonių: pakeisti naudojamų įrenginių gamyklinius slaptažodžius ir apriboti viešą įrenginių matomumą.

Taip pat reikėtų atidžiau stebėti transliuojamą turinį ir būti pasirengusiems nedelsiant stabdyti transliacijas, jeigu įvyktų neteisėti turinio pakeitimai. Apie pastebėtus incidentus organizacijų atstovai ir pavieniai piliečiai turėtų nedelsiant pranešti Lietuvos policijai ir NKSC.

Šio centro Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktoriaus Jono Skardinsko teigimu, iš viso identifikuota 30 institucijų, kurių funkcijos susijusios su informacinėmis sistemomis, nustatytos 363 nepriimtinos rizikos.

„Joms nurodytos valdymo priemonės, kad rizikos lygis būtų sumažintas iki priimtino, pateikti įpareigojimai institucijoms pasirengti tvarkymo planus, nusimatyti išteklius, sudiegti reikiamą įrangą (...). Šiuo metu gauname ataskaitas, kaip jie pasirengė“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė J. Skardinskas.

Jo teigimu, didžioji dalis įstaigų atliko bent būtinuosius veiksmus, kad rizikos būtų valdomos.

„Manome, kad dabar kiekviena institucija turi geresnį supratimą, kokios grėsmės galėtų būti“, – tvirtino specialistas.

Esant reikalui ir kilus pavojui, tiek NKSC, tiek policija turi galimybę atiduoti privalomus nurodymus „Telia“, kad būtų blokuojami tam tikri IP adresai.

Pasak Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktoriaus, papildomai išplatintos instrukcijos viešbučiams, kuriuose apsistos delegacijos, dėl bevielio tinklo kibernetinio saugumo stiprinimo.

J. Skardinskas pranešė, kad „Litexpo“, kur vyks NATO viršūnių susitikimas, įkurtas Saugumo operacijų centras, savo operacijų centrą įkūrė ir renginį aptarnausianti telekomunikacijų bendrovė „Telia“.

„Esant reikalui ir kilus pavojui, tiek NKSC, tiek policija turi galimybę atiduoti privalomus nurodymus „Telia“, kad būtų blokuojami tam tikri IP adresai ir užtikrinamas kibernetinis saugumas“, – sakė NKSC atstovas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Seimo NSGK trečiadienį domėjosi kibernetinės erdvės saugumo užtikrinimu per šį renginį.

Jau nuo gegužės pabaigos Lietuvoje stebimos padažnėjusios paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakos. Bandyta sutrikdyti ir valstybės institucijų, ir verslo organizacijų sistemas.

Per DDoS atakas įvairių įstaigų ir įmonių sistemos bombarduotos užklausomis iš milijonų užkrėstų kompiuterių, telefonų ir kitų įrenginių, tokiu būdu siekiant jas padaryti nepasiekiamas vartotojams.

Centro teigimu, „TikTok“ naudojimas yra rizikos veiksnys, galintis turėti didelį neigiamą poveikį naudotojo skaitmeninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.

„NKSC rekomenduoja šios programinės įrangos nenaudoti, ir ypač tuose mobiliuosiuose įrenginiuose, kurie priklauso darbuotojams, iš kurių jie turi galimybę jungtis prie kritinės infrastruktūros ryšių ir informacinių sistemų“, – nurodoma BNS pateiktame NKSC komentare.

Analizės metu nustatyta, kad pagal „TikTok“ privatumo politiką programėlė registruojantis reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų.

„Pavyzdžiui, visus naudotojo nurodytus asmeninius duomenis, naudojimo metu įkeliamų vaizdo ir garso įrašų, tiesioginių transliacijų informaciją, naudojamo įrenginio tinklo, laiko ir kitų parametrų informaciją, įskaitant (jei suteiktas leidimas) kontaktinę informaciją, esančią telefono kontaktų sąraše arba socialinio tinklo „Facebook“ draugų sąraše“, – teigia NKSC.

Centras taip pat informuoja, kad aplikacija vykdo didelės apimties vykdomojo kodo atsisiuntimą.

„Pirminio paleidimo metu iš serverių buvo atsisiųsta 600 MB duomenų, taip pat ir diegiamoje aplikacijoje nebuvusio programinio kodo, todėl gali kilti rizika, kad jos funkcionalumas gali būti keičiamas nuotoliniu būdu“, – rašoma komentare.

NKSC atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ programėlės infrastruktūra ir jos priežiūros sistemos priklauso Kinijoje įsteigtai bendrovei, kurios privatumo politika leidžia sukauptus naudotojų duomenis perduoti Kinijos vyriausybės institucijoms pagal vyriausybės užklausą.

Ši programėlė jau yra uždrausta vyriausybės įrenginiuose Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, keliose Europos šalyse. Vakarų valstybės baiminasi, kad Kinijos pareigūnai gali turėti prieigą prie „TikTok“ naudotojų duomenų bei jais piktnaudžiauti.

„TikTok“ turi daugiau nei 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje.

Anot jo, sumažėjimą lėmė, jog 2022 metais „daug organizacijų, kibernetinio saugumo subjektų – tiek ypatingos svarbos infrastruktūros, tiek ir valstybinių informacinių išteklių valdytojai – padarė neblogą pažangą“. Jis taip pat pabrėžė, kad didesnį dėmesį kibernetiniam saugumui lėmė ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Priemonės, panašu, kad duoda visai neblogų rezultatų, vaisių“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje kalbėjo L. Ališauskas.

Pasak jo, iš beveik 600 incidentų septyni buvo vidutinio poveikio, likusieji – mažos reikšmės.

„Tarptautinės organizacijos išskiria tendenciją, kad augantis tipas kibernetinių atakų yra šifruojantys virusai. Iš septynių minėtų incidentų šeši yra būtent šifruojančios atakos“, – sakė NKSC vadovas.

L. Ališauskas taip pat teigė, kad dvi incidentų kategorijos jau daug metų nesikeičia – kenkimo programinė įranga, informacijos rinkimas.

Vien per 2022-uosius metus Lietuvoje fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių atakų, 33 iš jų buvo vidutinio poveikio.

Pasiruošimas NATO susitikimui

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė savo ruožtu teigė, kad Lietuva daug dėmesio skiria ne tik fiziniam, bet ir kibernetiniam saugumui NATO Vilniaus viršūnių susitikimo metu.

„Dedame visas pastangas, kad visi klausimai, susiję su kibernetika, būti atliepti, kad mes užtikrintume saugumą, jog visos institucijos šioje srityje būtų susikoordinavusios, kad galėtų užbėgti už akių bet kokiems potencialiems incidentams“, – sakė viceministrė.

„Mes esame tam pasiruošę ir toliau sėkmingai ruošiamės“, – pridūrė ji.

NKSC teigia atlikęs „išsamų rizikos vertinimą“, kuriame išanalizuota apie 1,5 tūkst. galimų incidentų scenarijų.

„Mūsų fokusas yra stebėjimas kelių geografiškai apibrėžtų vietų, be detalių. Taip pat nedingsta iš centro uždavinys stebėti visą šalies kibernetinę erdvę“, – teigė L. Ališauskas.

Kibernetinį saugumą užtikrins ne tik NKSC, bet ir privačios įmonės, policija.

„Taip pat sudarėme galimybę viename objekte stebėjimą ir reagavimą į incidentus vykdyti tarptautiniam, labai patikimam partneriui“, – kalbėjo NKSC vadovas.

Viena iš jo paminėtų teritorijų – „Litexpo“ parodų rūmai, kuriuose liepą ir vyks NATO viršūnių susitikimas.

„Kalbame apie DDoS atakas, kurios šią savaitę startavo ir tebevyksta (...). Taikomasi visur. Negaliu atsakyti dėl algoritmo arba logikos, kodėl pasirinkti vienokie ar kitokie taikiniai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Liudas Ališauskas.

Pasak jo, tai apima ir privatų sektorių, ir valstybės kritinę infrastruktūrą.

„Organizacijos, kurios nukentėjo, nenaudojo esamų ir labai lengvai pasiekiamų anti DDoS atakų paslaugų. Jos nėra beprotiškai brangios“, – sakė NKSC vadovas.

Apie tai, kad patyrė kibernetines atakas šią savaitę pranešė aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG). DDoS ataką patyrė ir viena didžiausių Lietuvoje agroverslo bendrovių „Linas Agro“, grupės „Icor“ pastatų priežiūros grupė „City Service“.

Dėl kibernetinės atakos antradienį ryte kurį laiką buvo sutrikusi naujienų agentūros BNS veikla.

DDoS ataka – tai didelis skaičius užklausų, nukreiptų į interneto svetaines, siekiant perkrauti palaikančias sistemas.

Destabilizavimui panaudotas duomenų srautas keliavo ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių, įskaitant Rusiją.

„Pagal šį vertinimą bus priimami tolimesni sprendimai. Įvertinusi visas galimas rizikas, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateiks rekomendacijas dėl programėlės naudojimo valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybiniuose telefonuose bei kituose išmaniuose įrenginiuose“, – BNS informavo ministerija.

Vakarų valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, laikosi vis griežtesnio požiūrio į šią programėlę, baimindamosi, kad Kinijos pareigūnai gali turėti prieigą prie naudotojų duomenų bei jais piktnaudžiauti.

Kiek anksčiau KAM teigė tokiems griežtiems apribojimams pagrindo kol kas nematanti, bet naudotis šia programėlė nerekomenduoja.

Populiari vaizdo įrašų dalijimosi programėlė „TikTok“ šią savaitę patvirtino, jog JAV pareigūnai rekomendavo jai atsiskirti nuo patronuojančiosios Kinijos bendrovės „ByteDance“, kad būtų išvengta nacionalinio draudimo.

Tą numatantis projektas svarstomas JAV Senate.

„TikTok“ turi daugiau nei 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje.

Kaip ketvirtadienį nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), NKSC vadovas ypatingą dėmesį turės skirti Lietuvos kritinės infrastruktūros atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimui, kibernetinių incidentų valdymui ir visos valstybės kibernetinės brandos ugdymui.

Kartu jis turės užtikrinti, kad NKCS struktūra, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų optimalūs NKSC užduotims vykdyti.

L. Ališauskas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, 2004–2016 metais tarnavo kariuomenėje ir skirtinguose krašto apsaugos sistemos padaliniuose, nuo 2016-ųjų dirbo verslo sektoriuje ir buvo atsakingas už kibernetinio saugumo užtikrinimą energetikos ir finansų bendrovėse.

Ankstesnis NKSC vadovas Rytis Rainys kadenciją baigė balandį, tačiau KAM nuo praėjusio rudens vis nepavykdavo rasti jį galinčio pakeisti specialisto. Konkursas šioms pareigoms užimti rengtas trečią kartą.

Iki šiol laikinai NKSC vadovavo Jonas Skardinskas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras savo veiklą pradėjo 2018 metais.

NKSC yra pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, kuri atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.

„Šiuo metu pretendentą tikrina atitinkamos institucijos dėl jo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, kuriems būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, – BNS nurodė ministerija.

Iki kol jam bus išduotas šis leidimas, KAM nurodo negalinti pateikti informacijos apie pretendentą.

Ankstesnis NKSC vadovas Rytis Rainys kadenciją baigė šių metų balandį, tačiau KAM nuo praėjusio rudens nepavyksta rasti jį galinčio pakeisti specialisto.

Konkursas šioms pareigoms užimti rengtas trečią kartą. Į jas pretendavo devyni žmonės, tačiau reikalavimus atitiko septyni iš jų.

Tuomet surengtas reikalavimus atitikusių pretendentų kompetencijų kompleksinis vertinimas, kurį atliko Valstybės tarnybos departamento ekspertai. Galiausiai į konkursą komisijoje, sudarytoje iš Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės tarnybos departamento, Kertinio valstybės telekomunikacijų centro atstovų, atvyko trys pretendentai.

Iš jų atrinkti du, kurie rugsėjo pabaigoje dalyvavo pokalbyje su ministru Arvydu Anušausku. Po šios atrankos dalies galiausiai liko vienas pretendentas.

Šiuo metu laikinai NKSC vadovauja Jonas Skardinskas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras savo veiklą pradėjo 2018 metais.

Pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.

„Kibernetinio saugumo specialistams, kaip ir kariams, reikia nuolatos treniruotis. Naujasis virtualus poligonas leis saugioje uždaroje aplinkoje simuliuoti įvairaus sudėtingumo kibernetines atakas ir taip stiprinti Lietuvos kritinę infrastruktūrą prižiūrinčių specialistų gebėjimus tinkamai užtikrinti sistemų saugumą“, – sako laikinai NKSC vadovaujantis Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas.

Pasak KAM, virtualus techninių kibernetinio saugumo pratybų poligonas yra kontroliuojama uždara interaktyvi aplinka, kur kibernetinio saugumo specialistai, be žalos savo valdomai infrastruktūrai, gali stiprinti savo profesinius gebėjimus aptikti ir užkardyti kibernetines atakas, kurių sudėtingumas parenkamas atsižvelgiant į specialisto kompetencijos lygį.

Poligone galės treniruotis Krašto apsaugos sistemos, Lietuvos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojai ir tvarkytojai, užsienio partneriai. Pirmieji jį išbandė NKSC darbuotojai, o nuo liepos mėnesio jame gali treniruotis ir kiti kibernetinio saugumo subjektai.

Planuojama, kad iki metų pabaigos jame savo profesines žinias galės pasitikrinti apie 250 kibernetinio saugumo specialistų.

Prisijungti prie virtualiame poligone vykstančių pratybų bus galima iš NKSC specialiai įrengtos klasės arba nuotoliniu būdu. Pratybų dalyviai galės išbandyti įvairius technologinius scenarijus, apimančius dažniausiai pasitaikančias kibernetines atakas prieš „Windows“ ir „Linux“ sistemas.

Taip pat jie galės tarpusavyje rungtyniauti CTF (angl. Capture the Flag) žaidime, kurio metu turės surasti paslėptas „vėliavėles“ pažeidžiamose programose, sistemose ar interneto svetainėse, už kurių suradimą, atsižvelgiant į užduoties sudėtingumą, dalyviui skiriami taškai ir taip išrenkamas nugalėtojas.

Poligone taip pat bus galima rengti ir komandines realaus laiko pratybas, kur besiginančioji Mėlynoji komanda turės atremti puolančiosios Raudonos komandos atakas ir neleisti jai užvaldyti savo saugomos infrastruktūros.

Atskiras įrankis yra skirtas gilinti profesines žinias ginantis nuo žinomų APT (angl. Advanced Persistent Threat) grupuočių veiksmų.

Nurodoma, kad bendra virtualaus kibernetinio saugumo pratybų poligono projekto vertė yra 800 tūkst. eurų.