„Mūsų partijos valdyba svarstė susitarimo projektą dėl užsienio politikos, mes jo nepasirašysime, jei jis nebus koreguojamas“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Buvusio premjero teigimu, jame yra „daugybė nuostatų“, kurioms partija negali pritarti.

„Pirmiausia, mūsų partijos nuomone, yra ne tas akcentas įdėtas. Manome, kad Lietuvos ir jos žmonių interesai užsienio politikos srityje yra prioritetiniai. Daugiau ten kalbama apie vertybinius dalykus, nors tie vertybiniai dalykai nėra apibrėžti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Labai brukamos Vakarų liberaliosios demokratijos nuostatos. O kas tai yra, matome dabar konflikte Ukrainoje. Vakarų liberalios demokratijos kai kurios siūlo Ukrainai atiduoti agresoriui savo teritorijas, aplaistytas žmonių, vaikų krauju“, – pridūrė jis.

Aš pasigendu sprendimų priėmimo mechanizmo tame susitarime, kad nebūtų, kaip buvo su Taivanu – viena politinė partija nusprendė ir padarė.

Politikas teigė, kad susitarime taip pat yra „buitinių, techninių darbo grupių subūrimas“. Pasak jo, to susitarime neturėtų būti. Parlamentarui taip pat kliūva tam tikros nuostatos, pavyzdžiui, dėl Taivano.

„Aš pasigendu sprendimų priėmimo mechanizmo tame susitarime, kad nebūtų, kaip buvo su Taivanu – viena politinė partija nusprendė ir padarė“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelio teigimu, susitarime „pamirštama, kad turime lietuvius, gyvenančius Lietuvos etninėse žemėse“.

„Tiek Lenkijos lietuviai, tiek lietuviai gyvenantys Karaliaučiaus srityje, tiek Baltarusijoje. Apie juos neužsimenama. Strategijos jų atžvilgiu nėra“, – aiškino politikas.

Pasak „Vardan Lietuvos“ vadovo, pastabų susitarimui esama ir daugiau. Vis dėlto jis teigė manąs, kad nesutarimai – išsprendžiami.

S. Skvernelis taip pat nurodė, kad kiti susitarimai – dėl nacionalinio saugumo ir švietimo – yra tinkami.

„Žinoma, kas yra numatyta Vyriausybės programoje (...) tą vykdysime, nepaisant to, ar susitarimas bus pasirašytas ar ne (...) Bet jei nepasirašys, tai taip pat bus tam tikras indikatorius švietimo bendruomenei, ar šitas klausimas politinėms partijoms yra svarbus. (...) Gali būti, kad pasirašys keturios ar penkios politinės partijos, nebūtinai visos“, – teigė S. Skvernelis.

Anot premjero, didelių nesutarimų dėl susitarimo nėra, bet visoms partijoms pasirašyti gali nepavykti dėl artėjančių rinkimų.

„Didelių nesutarimų nėra, tai daugiau politiniai dalykai, ar prieš rinkimus čia pavyks pasirašyti“, – svarstė S. Skvernelis. Jis atkreipė dėmesį, kad ne visos partijos palaiko švietimo susitarimą.

„Yra parengtas susitarimas, kuris yra išplatintas partijoms ir švietimo bendruomenei, ekspertams. Šiandien buvo išgirstos nuomonės, kokios perspektyvos ir galimybės susitarimą pasirašyti ir kaip jį patobulinti. Aš džiaugiuosi, kad tos politinės jėgos, kurios atsiliepė ir šiandien dalyvavo, jos dar kartą parodė, kad joms rūpi švietimas. Tos, kurios pasirinko kitą kelią, naudoja tik retoriką ir, vadinasi, konkrečiais darbais prie to prisidėti nenori“, –teigė jis.

Premjeras viliasi, kad po kitų diskusijų susitarimas atsidurs Seime.

„Matau, kad bus sudėtinga net ir toms politinėms jėgoms, kurios šiandien dalyvavo, surasti bendrus sutarimus, bet įmanoma, todėl darbas bus tęsiamas toliau. Darysime antrą ratą, grįšime prie politinių partijų su jų išsakytais pasiūlymais ir pastabomis, pajungsime švietimo visuomenę ir ekspertus. Parengę antrą variantą, išėmę tuos raudonus punktus, kurie buvo nepriimtini, atiduosime projektą į politinį lygmenį, konkrečiai į Seimą. Seime politinės partijos turės galimybę dar jį patobulinti. Aš tikiuosi, kad jeigu tai yra ne tik deklaracijos, o esminis mūsų valstybės tikslas, ateitis, tai bus tikrai galimybė pasirašyti“ , – teigė jis.

Susitarimas gali būti pasirašytas pavasario sesijoje

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė esąs įsitikinęs, kad pasirašyti susitarimą yra įmanoma.

„Mes esame pasiruošę toliau diskutuoti, yra skirtingi požiūriai ir, aš manau, kad tam tikrame rate partijų susitarimas yra tikrai įmanomas. Tikiuosi, kad bent jau valdančiosios koalicijos lygyje mums pavyks susitarti, kad bent jau parodytume koks yra valdančiosios koalicijos požiūris į švietimo ateitį“, - Vyriausybėje kalbėjo R. Karbauskis.

Tos, kurios pasirinko kitą kelią, naudoja tik retoriką ir, vadinasi, konkrečiais darbais prie to prisidėti nenori.

Jo teigimu, partijoms susitarti dėl esminių gairių daug laiko neprireiks.

„Visi turime savo matymą, artėja rinkimai, visos partijos dirba prie rinkimų programų. Mums lengviau šiek tiek, nes mes turime tęsti pradėtus darbus, turime Vyriausybės programą ir mums lengviau kalbėti apie tai, ką darysime rytoj“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Aš tikiuosi, kad iki pavasario sesijos pabaigos tie, kas sugebės susitarti – susitars“, - apibendrino R. Karbauskis.

V. Čmilytė–Nielsen: netinka nei susitarimo turinys, nei forma

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad kol kas susitarimas nekokybiškas ir jo pasirašyti negalima.

„Viena vertus toks susitarimas yra reikalingas. Kita vertus, toks koks yra dabar, manau, kad jo pasirašyti negalima (...). Susitarimas neturi tapti indulgencija neveikliai valdančiajai daugumai. Šiandien nesuprantu kalbų apie tai, kad valdantieji, kartu su savo koalicijos partneriais yra pasirengę pasirašyti susitarimą. Jie jau šiandien turi valdžią ir niekas netrukdo jiems vykdyti bent jau dalį nuostatų, kurios yra įrašytos į deklaraciją“, – teigė V. Č. Nielsen.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo diskusiją tęsti Seime

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai šiame formate nedalyvaus ir siūlo tęsti diskusiją Seime tarp frakcijų atstovų.

Kadangi pats Seimo komiteto pirmininkas nebuvo įtrauktas į šitas diskusijas, tai tikrai atrodo mažiausiai keista.

„Mes netęsime darbo šiame formate. Mes esame už diskusiją ir susitarimo rengimą Seimo kontekste. Kadangi pats Seimo komiteto pirmininkas nebuvo įtrauktas į šitas diskusijas, tai tikrai atrodo mažiausiai keista. Dokumentas šiandien buvo pripažintas, kad nėra iki galo kokybiškai paruoštas. Bet, manome, pasitelkiant švietimo ekspertus, kurie jau viešumoje išsakę kritiką ir pasiūlymus dėl šio juodraštinio varianto, mes šia diskusiją siūlysime pratęsti Seimo kontekste“, – sakė konservatorė.

ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.

Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante siūloma diskutuoti dėl anksčiau premjero kelis kartus keltos idėjos mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.

Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.

„Tvarkiečių" inicijuotas nacionalinis partijų susitarimas dėl emigracijos nesugebėjo suvienyti visų svarbiausių šalies politinių jėgų. Didžiosios opozicinės partijos jo pasirašyti neketina, rašo „Lietuvos žinios“.

Kitą savaitę Seime numatomame pasirašyti susitarime emigracija įvardijama kaip nacionalinė problema ir keliami tikslai artimiausiais metais per pusę sumažinti emigracijos mastą bei pasiekti, kad po dešimtmečio Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius negailėjo kritikos planuojamam pasirašyti susitarimui.

„Siūlyti juokingus susitarimus tokia svarbia tema yra paties nacionalinių susitarimų žanro diskreditavimas. Tai ir labai svarbios valstybės gyvenime emigracijos ir imigracijos valdymo politikos diskreditavimas“, - mano opozicijos lyderis.

„Man trūksta žodžių pasakyti ką nors kritiškesnio apie tokio susitarimo prasmę, kai apie jokias priemones, veiksmus, Lietuvos ekonomikos ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimą jame nekalbama, nors tai būtų esminiai dalykai, kurie leistų mažinti emigracijos srautą", - pabrėžė jis.

Vienas šio susitarimo iniciatorių „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas apgailestavo, kad pagrindinės opozicinės partijos neketina jo pasirašyti.

„Deja, kartais opozicijos ambicijos pralenkia požiūrį į valstybę. Dėl to labai gaila. Šį dokumentą lyginčiau su visų partijų pasirašytais susitarimais dėl narystės NATO, Europos Sąjungoje, finansavimo krašto gynybai didinimo“, - sakė jis.