Nacionalinės premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nacionalinės premijos skirtos už ilgus darbo ir kūrybos metus, o šiuo laiku būti menininku nėra paprasta.

„Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.

„Juoba, kai kalbame apie nacionalinių premijų laureatus, pirmiausia irgi kalbame apie žmones, kurie neatsirado per vieną dieną, neatsirado iš niekur, jų neatvedė į tuos apdovanojimus kokia nors viena proga, o tai yra jų ilgamečio triūso, darbo, kūrybiškumo rezultatas. Ir tai yra diena, kada jie yra įvertinti“, – pridūrė ministras.

Režisierius M. Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.

Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys.

„Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti, kad likimas taip negailestingai nutraukė jo kūrybinę trajektoriją“, – sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

„Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba. Manome, kad nors ir trumpa jo kūrybinė biografija, paliko iš tikrųjų tokį neišdildomą galingą pėdsaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino padangėje“, – teigė jis.

Mantas Kvedaravičius. / V. Ovadnevo / BNS nuotr. 

M. Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje, kur buvo nuvykęs filmuoti dokumentinės juostos „Mariupolis 2“ apie Rusijos užpultą miestą.

A. Stonys pažymėjo, jog tai yra trečias atvejis, kai premija skiriama po mirties.

„M. Kvedaravičiaus atvejis yra visiškai išskirtinis. Jis apdovanojamas tikrai ne vien dėl to, kad jis žuvo, nors, aišku, kad jo mirtis gali būti prilyginama milžiniškam žygdarbiui (...), bet ir už jo tikrai išskirtinę kūrybą. Jis sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, jo darbų buvo laukiama, jis buvo didžiulis Lietuvos kino pažadas“, – sakė komisijos pirmininkas.

Savaitgalį paskutinis režisieriaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu šiemetiniu Europos dokumentiniu filmu.

Rašytojas K. Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Aukščiausias kultūros įvertinimas jam skirtas „už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje“, poetui R. Stankevičiui – „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“, operos solistui E. Montvidui – „už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose“, kompozitorei Ž. Martinaitytė-Rosaschi – „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kino režisierei G. Žickytei – „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“.

Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba.

A. Stonio teigimu, nacionalinės premijos paskirtis – iškelti, parodyti, apdovanoti menininkus, kai yra savo kūrybos zenite.

„Nacionalinės kultūros ir meno premijos misija yra iškelti, parodyti, pažymėti tuos žmones, kurie yra kūrybos viršūnėje, paskatinti juos toliau kurti, atverti jiems duris, atkreipti visuomenės dėmesį į jų darbus. Ne tada, kada ta kūryba pradeda eiti nuokalnėn, kai tampa prisiminimais, o būtent tada, kai yra jų pats aukščiausias ir gražiausias išsiskleidimo taškas“, – teigė komisijos pirmininkas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.

2019 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai bus paskelbti Kultūros ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje.

Vėliau ten pat bus įteikta 2019 metų B. Savukyno premija ir trys premijos už publicistikos kūrinius.

Gruodžio pradžioje Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka): operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.

Gruodžio 16-ąją Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis laureatus. Jų pavardės ir bus paskelbtos pirmadienį, 13 val., Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Tą pačią dieną, pirmadienį, Kultūros ministerijoje bus teikiama B. Savukyno premija ir premijos už publicistikos kūrinius.

B. Savukyno premija skiriama intelektualiosios eseistikos kūrinių autoriams, kultūros leidinių redaktoriams už vertingą indėlį į kultūros temų sklaidą, kultūros problemų apmąstymą periodiniuose kultūros leidiniuose per pastaruosius penkerius metus.

Kasmetinės trys premijos už publicistikos kūrinius skiriamos už reikšmingiausius ir profesionaliausiai sukurtus publicistinius kūrinius, paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse kultūros temomis per praėjusius metus.

Vienintelė moteris Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų sąraše – aktorė Nelė Savičenko. už kino vaidmenis pelniusi Sidabrinę gervę, už kūrybą teatre – tris Auksinius scenos kryžius. Nacionalinė premija aktorei skirta už iškilius moterų vaidmenis, už ištikimybę teatro menui.

Tai – pirmasis LRT Televizijos laidos „Panorama“ reportažų ciklas apie šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Teatro ir kino aktorė N. Savičenko – vilnietė, aktorinio meistriškumo studijas baigė Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete. Nuo 1980-ųjų buvo viena pagrindinių Klaipėdos dramos teatro aktorių. Nuo 2008-ųjų, kai Oskaras Koršunovas pakvietė ją atlikti Gertrūdos vaidmenį spektaklyje „Hamletas“, vaidina OKT teatre, o pastaruosius trejus metus yra ir Nacionalinio dramos teatro aktorė.

Už savo kūrybą N. Savičenko yra pelniusi tris Auksinius scenos kryžius, Padėkos kaukę Klaipėdoje, Sidabrinę gervę, o vasario mėnesį jai bus įteikta ir Nacionalinė kultūros ir meno premija.

„Ji tiesiog griuvo, kaip koks reklaminis skydas: skambučiai, žinutės – telefonas išsikrovė. [Apėmė] tokia nesvarumo būklė. Labai džiaugiausi“, – prisimena N. Savičenko.

Aktorė sako, kad pasirinko šią profesiją, nes tai tarsi buvo nulemta teatrinės bangos, tuo metu buvusios visuomenėje. 23-iojoje mokykloje, kurioje mokėsi, aktorinio meistriškumo studentai pristatydavo savo programas, pašnekovė lankė Valerijos Karalienės dramos būrelį Profsąjungų rūmuose, į Profsąjungų rūmų kalną taip pat kildavo ir žiūrėti Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko spektaklių, todėl sako, stoti į aktorinį buvo natūralus dalykas.

„Teatras mano kartai buvo didžiulė mada. [Kai kuriuos] spektaklius žiūrėdavome po kelioliką kartų. Budinčios mus varydavo: „Jūs į šokius eikit, senmergės liksit, ką gi jūs matot kasdien žiūrėdamos?“ Jos nesuprato mūsų ką mes ten matom“, – sako laureatė.

Pasak aktorės, ji iki šiol nėra nusivylusi šia profesija, nes nėra kitos tokios, kuri leistų tiek daug patirti ir išgyventi skirtingas patirtis. Kita vertus, nėra kitos profesijos, kur dirbdamas gautum tiek daug pastabų.

„Tai – profesija, kur nuolat gauni pastabas. Nežinau kitos darbovietės, kur tiek gautum pastabų, bet tik tada, kai suvoki, kad pastaba tavęs nežeidžia ir nelaužo, o ji kaip tamsiam koridoriuj – šviesa užsidega, ir tu matai kur eiti, – tada viskas tvarkoj, tada profesija tau yra šventė ir laimė, o ne vargas ir savęs laužymas“, – atskleidžia N. Savičenko.

Nacionalinė kultūros ir meno premija N. Savičenko ir dar penkiems laureatams bus įteikta Vasario 16-ąją.