Žinia apie nelaimę socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį pasidalijo sudegusio pastato savininko dukterėčia. Ji rašė: „Nutiko baisi nelaimė mano dėdės ūkyje – sudegė tvartas su visais gyvuliais – trimis kiaulėmis, vištomis, dviem karvėmis, dviem didelėmis telyčiomis, veršiuku ir triušiais. Ūkis – pagrindinis dėdės pragyvenimo šaltinis. Gyvena sunkiai, slaugo gulinčią mamą, todėl reikalinga finansinė pagalba atstatyti tvartui ir nusipirkti gyvulių. Jei kas galite, padėkite“.

Portalo žurnalistams nurodytu telefono numeriu susisiekus su moters dėde šis patvirtino – gaisras įsiplieskė antradienio vakarą. „Aš jau buvau atsigulęs. Pas mane buvo atvažiavusi sesuo, kuri padeda prižiūrėti nevaikščiojančią mamą. Sesuo, priėjusi prie lango, sako: „Tvartas dega“. Atidariau duris, dar galvojau, kad kokį gyvulį išvesiu, bet viduje jau buvo pilna ugnies ir dūmų“, – pasakojo Algis.

Įsisiautėjusias liepsnas apie 23 val., sakė jis, atvyko malšinti ugniagesiai. Tačiau ūkinis pastatas ir jame buvę naminiai gyvuliai sudegė. Kalbėdamas apie padarinius ir paklaustas, kokios pagalbos dabar reikėtų, pašnekovas nedrąsiai tarstelėjo: „Reikėtų lėšų arba statybinių medžiagų – ką tik žmonės galės“, pridurdamas, kad naminiai gyvuliai buvo bene vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, dukterėčiai antrino vyras.

Bendrosios pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė sakė, kad pranešimas apie gaisrą ūkiniame pastate esančiame Alytaus rajone, Balkūnų kaime, buvo gautas vasario 2 d. 22.01 val.

Per nelaimę žuvo daug naminių gyvulių. Ugniagesiams pavyko išgelbėti tik penkis triušius ir du trečdalius pastato. Nuostoliai – dideli. Įvykio aplinkybės aiškinamos.

Norintys ir galintys prisidėti prie ūkinio pastato atstatymo gali tai padaryti:

Gavėjas: Algis Giršius 

Banko sąskaitos nr.: LT784010040900095831

Siūlantys ne tik finansinę, bet ir kito pobūdžio pagalbą gali susisiekti su Algiu tel. nr. +37060231720.

Ypač pavojingi ūkiniams gyvūnams kai kurie parazituojantys vabzdžiai, nuo kurių būtina saugoti gyvulius:

• Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl gyvulius ypač erzina. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur gali veistis ir kur dažniausiai tupia šios musės, rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti jų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t. t.

• Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių nuodingų medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt. Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus parazitams naikinti (permitriną, deltametriną), jais rekomenduotina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Vabzdžiams atbaidyti taip pat galima naudoti specialius įsagus į ausis. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtines dalis. Aliejiniai išsilaiko ilgiau, o naudojant vandeninius, po lietaus reikia purkšti iš naujo.

• Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliams sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, nuo kurių jie gali net kristi. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos purškalams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymių (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

• Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia po oda ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuo vabzdžių ir mašalų rekomenduoja naudoti tam skirtas priemones iš veterinarijos vaistinių. Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir atsakyti į kitus klausimus gali  kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, veterinarijos vaistinių ar didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių specialistai. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, jie gali patarti, kokias apsaugos priemones pasirinkti.

Labai svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, taip pat atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį (tai laikas nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams iki maisto produktų iš tų gyvūnų gavimo). Šis laikotarpis būtinas siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų likučių.

Veterinarijos specialistai primena, kad norint saugiai ir efektyviai gydyti ir saugoti gyvulius, reikia naudoti tik vaistus, kurie įtraukti į Veterinarinių vaistų registrą (http://vetlt1.vet.lt/vr/Default.aspx). Kovai su vabzdžiais ūkinių gyvūnų laikymo vietose (pvz., tvartuose) taip pat turi būti naudojami tik autorizuoti ar registruoti biocidiniai produktai (https://biocidai.nvsc.lt/

Alytaus rajone per kelias dienas vilkams trijose vietose sudraskius dvylika avių ir ožkų, savivaldybės vadovai prašo aplinkosaugininkų jau dabar leisti sumedžioti šiuos plėšrūnus ir nelaukti jų medžioklės sezono pradžios spalio viduryje, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Medžiotojai mano, kad naminius gyvulius pjauna jauniklius medžioti mokanti vilkų šeimyna iš Varčios ar Dušnionių miškų. Rajonui skirtas limitas sumedžioti 2-3 vilkus nesikeis. Anksčiau tai padarius medžioklės sezono metu jie nebebūtų medžiojami.