Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai teigė, kad atėjus rudens sezonui, įvairiausia namų tekstilė tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje susilaukia daugiau pirkėjų dėmesio. Pirkinių krepšeliuose vis dažniau atsiduria jaukūs pledai, pastelinių spalvų lovos užtiesalai bei dekoratyvinės pagalvėlės.

Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė sakė, kad šį sezoną namų tekstilės tendencijose vyrauja lengvumas, natūralumas, prigesinti, neintensyvūs atspalviai, švelnūs raštai.

„Po sunkios darbo dienos žmonės namuose ieško ramybės, todėl pastebiu, kad jau kurį laiką interjeruose vyrauja šilti žemės tonai. O tam, kad namuose įsivyrautų balansas – jie papildomi ryškesniais interjero akcentais. Nesvarbu, kokią spalvinę gamą rinksitės – namuose svarbiausia jauki, raminanti aplinka ir harmonija“, – patarė D. Sakevičė.

Pakeiskite kelias detales

Kaip ji sakė, norint atnaujinti namus – užtenka pakeisti kelis interjero akcentus. Pavyzdžiui, sukurti jaukią miegamojo atmosferą ir juos šiek tiek atnaujinti galima tiesiog pakeitus patalynę ar užuolaidas. Vonios kambaryje – dušo užuolaidas, grindų kilimėlį, rankšluosčius ar muilines. Svetainė atrodys neatpažįstama jeigu pakeisite kilimą, pagalvėles, smulkesnius interjero aksesuarus. Virtuvę – įsigijus naujų indų, rankšluosčių.

Po sunkios darbo dienos žmonės namuose ieško ramybės, todėl pastebiu, kad jau kurį laiką interjeruose vyrauja šilti žemės tonai.

„Jaukus pledas namams tikrai suteiks papildomo jaukumo. Naujos, spalvotos pagalvėlės taip pat įneš naujų vėjų. Kilimas – vienas iš pagrindinių jaukumo kūrėjų interjere, todėl svarbu jį išsirinkti tinkamą. Pavyzdžiui, jeigu interjere vyrauja neutralios spalvos galima būtų rinktis ir ryškesnių atspalvių kilimą, kuris pagyvintų namus. Jeigu turite vaikų ar gyvūnų – rinkitės šiuo metu tikrai stilingus trumpo plauko kilimus, kurių priežiūra kur kas paprastesnė“, – sakė D. Sakevičė.

Renkantis namų tekstilę, ji pataria atkreipti dėmesį ir į spalviškumą, raštus, medžiagas.

„Visos detalės svarbios ir turi derėti prie bendro interjero stiliaus. Jeigu namus nusprendėte atnaujinti rudenį – daugeliui mielesni tampa šilti tonai, žemės atspalviai, tačiau svarbu į namus neįnešti per daug chaoso. Kurdama interjerus visuomet vadovaujuosi taisyklėmis – mažiau yra daugiau ir grožis slypi paprastume. Per daug spalvų, raštų, skirtingų medžiagų, harmonijos namuose, greičiausiai, nesukurs“, – pasakojo interjero dizainerė.

Dar keli naudingi patarimai

Perstumdykite baldus. Dar vienas paprastas ir nieko nekainuojantis būdas atnaujinti namus, pasak interjero dizainerės, baldų perstumdymas. Kitu kampu perstumkite sofą, pakeiskite valgomojo stalo, fotelio vietą, atnaujinkite spintelių ar komodos rankenėles – tokiu būdu namai gali pasikeisti neatpažįstamai.

Gėlės suteikia gyvumo. Žydinčių gėlių žiedai namuose gali pakelti nuotaiką, suteikti teigiamų emocijų. Rudenį D. Sakevičė pataria rinktis gėles, kurios reikalauja mažiau priežiūros: eukaliptą, monsterą, strelicijos lapus, kraspedijas ar medvilnę. Na, o jeigu išlaidauti nenorite – tiesiog iš miško parsineškite įvairiausių šakelių.

Paveikslai – taip pat įneš jaukumo. Paveikslai, pasak D. Sakevičės, taip pat puikus būdas pagyvinti ar atnaujinti namų interjerą. Atnaujinti namus galima paprasčiausiai pakeitus jau turimų paveikslų rėmelius, pasikabinus daugiau šeimos nuotraukų. O jeigu esate kūrybingi – griebkite teptuką, leiskite atsikleisti kūrybiškumui ir patys nutapykite paveikslą. Paveikslai namams įneša originalumo, unikalumo, savitumo.

Namų kvapai – maloniems aromatams namuose. Žinoma, namuose rudenį ypatingos atmosferos įneš įvairiausios žvakės bei namų kvapai. Šaltuoju sezonu interjero dizainerė siūlo rinktis muskuso, sūrios karamelės, imbiero, kavos, kedrų, medienos aromatų kvapus.

Jaukumo teikiantis apšvietimas. Rudenį namams norisi suteikti daugiau jaukumo, tai paprasta atlikti reguliuojant apšvietimą – keičiant jo intensyvumą, šaltos šviesos tonus keičiant šiltesniais, pasitelkus spalvų magiją. Pasak „Senukų“ ekspertų, pastačius papildomą toršerą svetainėje, ne tik atnaujinsite interjerą, tačiau taip pat suteiksite daugiau šviesos ir jaukumo tamsiems rudens vakarams.

„Senukų“ nuotr.

Didžiausios klaidos

Interjero dizainerė įvardijo ir pagrindines klaidas, kurias dažniausiai daro žmonės, savarankiškai kurdami namų interjerą.

„Žmonės neretai pamiršta skirti pakankamai dėmesio detalėms, o tai būna klaida, kuri trukdo sukurti jaukumą ir harmoniją namuose. Atrodo taip paprasta – gėlių vaza ant stalo, gražūs indai, ant sienos kabantis laikrodis, paveikslai, kilimas, pagalvėlės – visumoje šios smulkmenos lemia labai daug“, – pabrėžė ji.

Dekoruojant namus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į smulkias, per daug į akis nekrentančias detales.

„Kiekvienas siūlelis pagalvėlėje, gulinčioje ant sofos svetainėje, ar užuolaidoje, kabančioje virš miegamojo lango, yra kambario ir interjero dalis. Ir iš tiesų siūlelis yra tiek pat reikšmingas, kiek ir pati pagalvėlė, užuolaida, sofa ar visas kambario interjeras“, – sakė interjero dizainerė.

Dar vienas jos patarimas – neskubėti. Rinktis po vieną ar keletą detalių, o ne visas iš karto. Pavyzdžiui, į namus parsivežus kilimą: įvertinkite, ar jis tinka, ar ne. Tik tuomet jau galima ieškoti tinkamo kavos staliuko ar pagalvėlės ant sofos.

Interjero stilistė Laura Tamulaitytė dalija patarimus, nuo ko pradėti tokios atmosferos kūrimą namuose, o prekybos tinklo „Senukai“ atstovė atskleidžia, kokiais madingais akcentais klientai jau suskubo atnaujinti būstus šį sezoną.

Suteikite daugiau jaukumo namams

Šaltasis metų sezonas mus priartina prie gamtos ir natūralumo – visa tai gali persipinti ir dekoruojant interjerą naujais akcentais. Jaukumo ir šilumos namams suteiks mediniai pinti krepšiai, vilnos pledai, natūralaus audinio tekstilė, augalų bei medžių raštai.

„Sezonas mums diktuoja interjero liniją, kurios ašis – sezoninės gėrybės. Rekomenduočiau namus dekoruoti medžių, lapų raštais margintomis pagalvėlėmis, rinktis sezoniniais motyvais puoštas užuolaidas, virtuvės indus, vonios rankšluosčius ar patalynę“, – patarimus dalija L. Tamulaitytė.

Renkantis naujus sezono akcentus, interjero stilistė taip pat siūlo nepamiršti natūralumo, tinkančio tiek ant valgomojo stalo, tiek kiemo terasoje. Namams jaukią atmosferą dovanos ir prie židinio sukrautos malkos, iš šakų nupintas vainikas, vaza su džiūstančiais šermukšniais ar krištolo indas su sodo gėrybėmis.

„Senukų“ nuotr.

„Kiekvieną sezoną pasitinkame atnaujinę prekių asortimentą bei jį papildę madingomis naujienomis. Pastebime, kad pirkėjai tik atvėsus orams suskubo ieškoti jaukių namų atributų. Vienas iš dažniausiai jų lankomų skyrių – tekstilės. Šilti merino vilnos pledai, švelnaus audinio chalatai ar pastelinių spalvų lovos užtiesalai bei dekoratyvinės pagalvėlės – tokiais akcentais dažnai pirkėjai atnaujino namus“, – pristato Elona Uckutė, „Kesko Senukai“ atstovė.

Anot jos, pirkinių krepšeliuose taip pat dažnai atsiranda ir tokie šilumos interjerui suteikiantys elementai kaip nuotraukų rėmeliai, stilingi šviestuvai, grakščios žvakidės, paveikslai, krištolinės vazos, natūralių raštų stalo padėkliukai, žalialapiai augalai, šiltų spalvų kilimai.

Karaliauja žemiškos spalvos ir tekstūros

Namams jaukumo visuomet suteikia žemiškos spalvos: smėlio, šokolado, kakavos, rusvos atspalviai. 2021 m. karaliaus dar viena neutrali, bet ypatingai madinga interjero spalva – pilka ir visi įmanomi jos atspalviai. Pilką spalvą šio sezono metu gali puikiai papildyti alyviniai ir violetiniai pasteliniai atspalviai. Šių spalvų veliūrinės pagalvėlės, kilimas, aksominiai pufai ar foteliai suteiks namams rafinuotumo, prabangos, jaukumo.

Vis tik stilistė taip pat ragina nebijoti prie pastelinių spalvų derinti ir ryškius bei tamsius interjero akcentus.

„Šviesiame interjere nereikia bijoti ryškių ir tamsių interjero dekoro detalių. Tokie akcentai namams suteikia originalumo, prabangos, modernumo pojūtį. Tad marmurinis juodas kavos staliukas ar miegamojo kambario naktinis tamsaus medžio staliukas puikiai derės pastelinių spalvų fone“, – atkreipia dėmesį interjero ekspertė.

„Senukų“ nuotr.

Didelė stilių, skirtingų formų, spalvų įvairovė gali labai greitai pavirsti kiču, tad labai svarbu, kad tie patys spalvų akcentai vyrautų visuose namuose: tada bendra visuma kurs išbaigtą harmonijos jausmą.

Dar vienas ypatingas jaukių namų akcentas – šviesus medis, kuris gali būti naudojamas įvairiomis formomis. „Grindys, sienos, netgi medžio lubos, baldai, konstrukcijos, pertvaros, pastatomos sienos – visa tai kuria išbaigto, vientiso interjero įspūdį“, – pristato L. Tamulaitytė.

Jaukumo suteiks apšvietimas

Norint namuose sukurti jaukų apšvietimą, neužtenka pasirūpinti tik naujomis žvakidėmis ir kvapniais aromatais. Namuose įrengus reguliuojamą apšvietimą, bus lengva sukurti pageidaujamą atmosferą tiesiog pakeitus šviesos intensyvumą.

„Šaltais vakarais pritemdžius apšvietimą kur kas maloniau jaukiai įsisupus į merino vilnos pledą gerti karštą arbatą ir skaityti mėgstamą knygą“, – idėjomis dalijasi interjero stilistė.

Taip pat rekomenduojama kambariuose įrengti bent po kelis apšvietimo variantus: centrinį apšvietimą derinti su stalo lempų, grindų, sieniniais šviestuvais bei jų kombinacijomis. Anot L. Tamulaitytės, kuo įvairesnis apšvietimas, kuo daugiau „sluoksnių“ jis turi, tuo jis atrodys įspūdingiau, jaukiau, įdomiau.

Renkantis naujus šviestuvus, derėtų nepamiršti, kad jie atlieka ne tik pagrindinę funkciją, tačiau taip pat yra puošybos dalis. Tad miegamojo kambaryje ekspertė siūlo rinktis vienos kolekcijos lubinį šviestuvą bei prie jo derančius sieninius ar stalinius šviestuvus. Pasirinkus šviestuvus su gaubteliais, ne tik kambarys taps jaukesnis, tačiau ir šviesa bus gražiai išsklaidyta ruoželiais.

„Kesko Senukai“ atstovė pastebi, kad klientai šį sezoną mielai renkasi pagrindiniais kambario akcentais tampančius šviestuvus.

„Pirkėjai vertina originalų prekių dizainą ir funkcionalumą. Pastačius masyvų šiuolaikišką toršerą svetainėje, interjeras ne tik įgauna modernesnį vaizdą, jis taip pat suteikia daugiau šviesos ir jaukumo tamsiems vakarams“, – klientų pasirinkimą komentuoja E. Uckutė.

Anot jos, šiuo sezonu taip pat išauga ir židinių pardavimai. Tie, kas neturi galimybės įsirengti tradicinį, dažnai renkasi alternatyvą – elektrinį židinį. Jis ne tik papuošia interjerą, tačiau ir sukuria tikrą liepsnos efektą bei sušildo namus, suteikia jiems modernumo įspūdį.

Mažos interjero gudrybės

Spalvų pasirinkimas ypač svarbus įrenginėjant mažas patalpas. Šviesus interjeras visada didins erdves, suteiks švaros ir tyrumo jausmą, bendrą lengvumo pojūtį. Mažuose būstuose stilistė pataria vengti didelės spalvų gamos, nes per daug spalvų sukuria chaoso efektą.

Jei kambaryje trūksta natūralios saulės šviesos, verta pasirūpinti stipresniu apšvietimu, geriausia – šiltą šviesą skleidžiančius šviesos šaltinius. Tam, kad tamsesnės patalpos įgautų daugiau jaukumo ir šviesos, juose patariama kabinti šviesias ir lengvas užuolaidas.

Anot E. Uckutės, kambariui norėdami suteikti daugiau šviesos, klientai dažnai renkasi ir įvairių formų bei dydžių veidrodžius: „Pro langą prasiskverbusi šviesa labai gražiai atsispindi veidrodyje, tad jis gali ne tik didinti, bet ir šviesinti erdves“.

L. Tamulaitytė taip pat siūlo namuose atsisakyti nereikalingų daiktų ir baldų – tuomet tamsi erdvė atrodys didesnė ir šviesesnė, o interjeras – lengvesnis, skoningesnis

Tinklaraščio "Namų terapija" kūrėjos, knygos "Namų psichologija" bendraautorės, psichologės Irmos Skruibienės teigimu, namai – tai ne tik sienos ar baldai. Tai pirmiausia – jausmas.

– Kas yra toji namų terapija?

– Namų terapija aš vadinu gilinimąsi į savo vidinius namus, o taip pat ir savų namų kūrimą išoriniame pasaulyje. Tikiu, kad tiek refleksija apie vidinius namus, tiek išorinių namų kūrimas gali virsti terapiniu procesu: gydančiu ir kartu reikalaujančiu daug darbo. Vidiniai ir išoriniai namai yra tarpusavyje susiję.

Kai jaučiamės turintys saugius ir jaukius namus vidiniame pasaulyje, lengviau juos kuriame ir išoriniame. Taip pat ir būdami savuose namuose, kuriuose norime gyventi, kurie bent iš dalies atspindi mūsų vidinį pasaulį, jaučiamės labiau esantys ir savo gyvenimo šeimininkais.

Mūsų vidiniai ir išoriniai namai iš pirmo žvilgsnio gali būti labai panašūs, bet namus kuriame vadovaudamiesi sava patirtimi, atsižvelgdami į savo vidinį pasaulį, jie tampa labai saviti. Įsiklausę į vidinį pasaulį galime išgirsti tai, kas paslėpta, kas nepasiekiama arba tik iš dalies pasiekiama mūsų sąmonei. Taip ir vidinių bei išorinių namų kūrimas iš tiesų yra ir ilgai trunkantis, gilus procesas, dažnai intuityviai nuvedantis ten, kur nesitikime atsidurti.

– Kai kuriame savo namus, dažniausiai galvojame apie tai, kaip jie atrodys, jų vizualinę išraišką, kaip derės tarpusavyje erdvės, spalvos, baldai, kaip siesis su šiuolaikiniu stiliumi. Vadinasi, ne tai svarbiausia?

– Taip, svarbu, kaip atrodys erdvė, tačiau toli gražu ne visi pagalvoja, kad namų erdvė smarkiai susijusi ir su įvairiais mūsų patyrimais bei išgyvenimais, kuriuos į tuos namus atsinešame.

Namų psichologija tiesiog padeda daugiau suprasti, atrasti, kodėl ir kokių namų norisi bei kokie būtų man savi namai, kuriuose jaukiai ir saugiai galėčiau jaustis. Namų terapija – tai žvilgsnis į individualią patirtį, susijusią su namais. Ji gali remtis tiek vaikystės patirtimi, emocijomis ir pojūčiais namuose, tiek ir kultūrine ar visos žmonijos, prigimtine patirtimi, kur žmonės jaučiasi saugiai, jaukiai ir komfortiškai.

Ta individuali patirtis – ji arčiausiai mūsų ir labiausiai siejasi su prisiminimais ar dalykais, kurių galbūt net ir neprisimename, bet per psichologinius ieškojimus galime daug ką atrasti ir susieti. Nors kurdami namus visų pirma galvojame apie fizinį jų įrengimą, vis dėlto pagrindinis dalykas, kurio norisi, – kad namai būtų jaukūs ir savi.

Tad, viena vertus, kalbame apie erdvę, bet, kita vertus, ta erdvė nusisplavina per emocijas, ateinančias iš ankstesnės individualios patirties, dažniausiai tos, kurią turėjome vaikystėje. Jeigu ankstyvoje patirtyje kažkokia erdvė siejosi su saugumu, su meile grįstais santykiais, kur buvo emocinė šiluma, atliepimas, kur žmogus galėjo save išreikšti augdamas, tai žmogus ir dabar, gal net nesąmoningai, siekia sukurti kažką panašaus – visų pirma todėl, kad tai jam siejasi su saugumu ir komfortu.

Tai gali būti net nebūtinai tėvų namai – gal senelių namai, kur buvo leidžiamos vasaros, kur seneliai ir globojo, bet ir daug laisvės suteikė. Ta erdvė pasąmonėje išlieka kaip labai sava, kur gali jaustis laisvai ir išreikšti save saugiai. Tokias erdves dažnai ir labai intuityviai siekiama perkelti į savo kuriamus namus. Arba kaimas, kuris siejasi su pievomis, miškais ir žaluma, erdve ir plotais. Tad gali būti, kad ir užaugus labai norisi žalumos – nebūtinai nuosavo namo ir erdvės tiesiogine prasme, bet kažko, kur arti žaluma, pievos, miškas.

Kita vertus, tikrai gali būti – esu girdėjusi tokių pasidalijimų, – kad jeigu vaikystė praleista didmiestyje tarp daugiabučių kvartalų, tai užaugus gali norėtis ir tokių namų, kur mažiau žalumos. Būtent tai gali atrodyti kaip sava vieta.

Kitaip sakant, kurdami savo namus mes pasąmoningai siekiame susikurti tai, kas mums siejasi su saugumu, galėjimu būti kaip norisi, laisve reikštis ir išreikšti save, teigiamomis emocijomis. Tačiau pirmoje vietoje visada yra emocinis saugumas.

– Jūs kalbate apie pozityvų variantą, kai tas saugumas yra buvęs vaikystėje. Bet vaikystės būna visokios...

– Kaip esu pastebėjusi per savo vedamus seminarus, tada, kai yra galimybė remtis ta ankstyvąja patirtimi, turėta santykių, emocijų šiluma, kyla mažiau klausimų, intuityviai jaučiama, ko tuose namuose norisi, ir žmogus mėgina tą susikurti. Ir jei mažiau buvo to emocinio atliepimo, šilumos vaikystėje, tada svarbesnė tampa simbolinė patirtis, tai, kokie namų simboliai yra kultūroje ar žmonijos patirtyje.

Pavyzdžiui, turime namų židinio simboliką – židinys, kaip namų sinonimas. Namų židinys siejasi ir su žmogumi, kuris jį namuose kūrena, namų židinio jausmas gali būti kaip namų, kuriuose gyvena darniai, vienas kitu besirūpindami, simbolis.

Nusikeliant į ankstyvąją žmonijos patirtį, laužas buvo ta vieta, aplink kurią visi susiburia. Kažkada tai buvo tokia vieta, kur buvo saugu – maistas, šiluma, galimybė apsiginti nuo kažkokių plėšrūnų. Tad šis simbolis atkeliavęs iki šių laikų, ir dažnuose namuose yra židinys, prie kurio visi susiburia, susėda kartu. Namų židinys mataforine prasme gali būti tiesiog vieta, erdvė, kuri suburia.

Tai gali būti tiesiog stalas, prie kurio visi susėda ir kartu vakarieniauja, ar sofa, ant kurios visi susėda ir žiūri televizorių. Net ir tą patį televizorių galima matyti kaip namų židinio simbolikos dalį, nes prie jo žmonės susėda klausytis istorijų.

Tad nebūtinai namuose turi būti ugnis, židinys – galima jam ieškoti kažkokių kitų pavidalų. Kažkoks apšvietimas, toršeras, jeigu žmogui asocijuojasi su židinio simbolika, gali suteikti namams jaukumo.

Toli gražu ne visi pagalvoja, kad namų erdvė smarkiai susijusi ir su įvairiais mūsų patyrimais bei išgyvenimais, kuriuos į tuos namus atsinešame.

Taip namų terapijoje visas susipina – atrodo, kalbame apie erdvę, apie kažkokius konkrečius daiktus, bet kartu ir apie simbolinę jų prasmę. Ir gali būti, kad apie prasmę, besisiejančią su kažkokia patirtimi iš anksčiau. Kitaip sakant, požiūris į namus yra labai platus – negali pasakyti, kad tik erdvė, negali pasakyti, kad tik santykis. Visa, kas tarpusavyje dažniausiai persipina.

– Jūsų teigimu, namai nėra tik vieta – tai ir jausmas, ir emocija?

– Galime taip sakyti. Kai kuriems gal net ne taip svarbu erdvė, kaip ją sudėlios, bet svarbu tai, kaip jie kurs santykį su tais namais. Pasaulyje yra tokia tendencija, kad žmonės apskritai namų jau nelabai sieja su konkrečia, fizine erdve. Žmonės sako, kad namai jiems gali būti erdvė, kur tiesiog gera būti. Bet šiame tyrimo kontekste lietuviai ir latviai labai stipriai išsiskyrė – jiems namų erdvė labai svarbi.

Kodėl lietuviams taip svarbu turėti namus – ne kokius nors nuomojamus, o savo nekilnojamąjį turtą? Tai galima sieti su skaudžia mūsų tautos patirtimi, kai buvo nusavintos žemės, namai, ištremti ar įkalinti žmonės. Tai skaudžios kultūrinės mūsų šalies žmonių patirtos traumos, kurios perduotos vėlesnėms kartoms – gal ne tiesiogiai, iš pasakojimų, gal per tokį emocinį patyrimą. Galima galvoti, kad iš to ir atsirado noras turėti erdvę, kurios niekas negali atimti.

Tuo metu pasaulio tendencija labiau tokia, kad namai – tai jausmas. Todėl jie ir sako: aš namus su savimi nešiojuosi. Vidinis jausmas, vidinių namų patyrimas.

– Vieni žmonės sako: mano namai – mano tvirtovė. Kiti tuo metu nenori eiti į namus, kuriuos savo rankomis susikūrė, sako – mane slegia, man jie svetimi. Kodėl?

– Galima ieškoti atsakymo, kodėl taip atsitiko. Ar iš tiesų tai, ką čia sukūriau, buvo tai, ko man reikėjo, ar sukūriau kažką veikiamas aplinkos. Mūsų aplinka labai dažnai diktuoja, kokie mes lyg ir turėtume būti. Ir dėl tų pačių namų kūrimo. Kiek mes buvome paveikti iš išorės, kaip tie namai turi atrodyti? Kartais žmogus vadovaujasi kažkokiais pavyzdžiais, kurie iš tiesų nėra jo paties – tiesiog visuomenei taip priimtina, taip madinga, taip sako tendencijų tyrėjai. Bet gal tam konkrečiam žmogui tai tiesiog netinka.

Tai, kad savuose namuose jaučiamės nejaukiai, gali būti susiję, pavyzdžiui, ir su santykiais, kuriuos puoselėjame ar nepuoselėjame namuose. Jei namuose nejauku, tvyro įtampa, tai gali rodyti santykių įtampą. Tai, ką jaučiame būdami namuose, yra mūsų vidinių jausmų atspindys.

Nejaukumo jausmas gali būti susijęs ir su ankstesnėmis namų patirtimis. Gal vaikystėje namai nebuvo ta vieta, kurioje buvo saugu ir gera būti. Ką daryti? Bandyti suprasti, su kuo susiję skaudūs prisiminimai, nes jei galime atrasti sąsajų, galime ieškoti, ką galėtume keisti, daryti kitaip ir pan.

– Kiekvienas žmogus namus įsivaizduoja savaip. Šeima – tai mažiausiai du žmonės. Ar įmanoma suderinti, nes dviejų žmonių poreikiai dažniausiai būna skirtingi?

– Kad būna iššūkių – tai tikrai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai žmonės įsigilina, kodėl vienam ar kitam kažko būtent reikia, kai pavyksta suprasti, kas už to slypi, tada labiau norisi ir atsižvelgti į kito žmogaus norus, nes supranti, kodėl jam to reikia.

Pavyzdžiui, kalbant apie tas žaliąsias erdves ir betoną: gal vienam yra itin svarbi žaluma, nes būtent tai yra apie namų jausmą ir saugumą, o kitam tai svetima. Kaip rasti tą kompromisą? Gal tada ne nuosavas namas, pievos ir miškai, o kažkokia erdvė, kur yra žalumos, bet yra ir to betono.

Žinoma, kartais tų kompromisų ne visada atrasi. Todėl, manau, kad tiesiog labai svarbu namuose šalia bendrų erdvių kiekvienam turėti ir savo atskirą erdvę. Nebūtinai tai turi būti kambarys – gali būti stalas ar kažkokios lentynos, kuriose tvarka ir daiktai yra tik to žmogaus. Ir nors gali atrodyti, kad, jeigu norisi atskiros savo erdvės, gal pas mus kažkas santykiuose ne taip, bet iš tiesų, nors žmonės ir yra santykiuose, kiekvienas jų yra atskiras individas.

Galimybė savo erdvėje daryti tai, kas miela širdžiai, daryti kažką dėl savęs, sau, gali padėti namuose jaustis geriau. Jei norisi tapyti, pastatykite kažkur molbertą ir stalelį su dažais. Norisi siūti? Raskite vietos siuvimo mašinai. Norisi skaityti? Susikurkite nuolatinę skaitymo vietą. Susikurkite kelis skirtingų veiklų kampelius, kuriuos matysite, ir jie nuolat primins, kiek turite galimybių save realizuoti namuose.

Labai dažnai pastebiu, kad neturi žmonės namuose savo erdvės ir niekad apie tai net nesusimąstė. Mano vedamuose seminaruose pasikartojantis atradimas, kad vaikai turi vietą, vyras turi vietą, o moteris kažkodėl – ne.

– Tad savų namų jausmo reikia ieškoti ne išoriniame, o vidiniame pasaulyje?

– Interjeras emocijomis tik nusispalvina. Kai mes atsinešame kažkokį jausmą, kurį mums suteikė kažkada patirta emocija, santykis ir saugus, jaukus buvimas, kai mes interjere atkartojame kažkokius panašius motyvus, galime panašiai ir pasijusti. Sakyčiau, per interjerą keliauja ta emocija, su kuria mes galime susisieti.

Ir jeigu erdvėje – ar spalvose, formose, išdėstyme – yra kažkas labai ne taip, kertasi su mūsų prigimtimi, tada jau kalbame apie namų nejaukumo jausmą. Negera, nes kažkas primena nemalonias patirtis, kartojasi iš ankstyvosios patirties, kažkas emociškai šalto. Kai gali tas savo vidines emocijas įsivardyti, tada jau gali galvoti, kaip kažką pakeisti. Namų jausmas labiausiai susijęs su santykiu, su emocija, o namų erdvė tik nusispalvina visu tuo.

Kuo kvepia namai

Kiekvieni namai turi savo kvapą. Vienų kvapas mums malonus, kitų – nelabai. Psichologė I.Skruibienė aiškina, kad kvapas yra labiausiai su atmintimi susijęs pojūtis, jis lieka giliausiuose atminties sluoksniuose. Paradoksalu yra tai, kad tam, jog jį prisimintume, turime pajausti, užuosti. Jo neišgirsi, nepamatysi, neapsakysi, neparsineši iš vienų namų į kitus, tačiau užuodi – ir akimirksniu aplanko prisiminimai. Jį persikelti iš vienų namų į kitus galime nebent aiškiai žinodami, koks tai kvapas. Pavyzdžiui, po vaikystės namų langais augo alyva arba jazminas ir jų žiedų kvapas rytais pasklisdavo į kambarį. Taigi, galime ieškoti alyvos kvapo žvakių, namų kvapų ir pan., kad atsineštume į naujus namus tų namų, kuriuose buvo gera, jausmą. Užburkite savo namus kvapų magija!

Namų terapijos sąvoka siejasi su kriauklės simbolika

Namų terapijos sąvoka I.Skruibienei siejasi su kriauklės simbolika. "Filosofas Gastonas Bachelardas rašo apie kriauklės simbolinę prasmę, kaip namų, kuriuose gimstama, iš kurių atsirandama, kuriuos gyvybė – ar tai būtų moliuskas, ar sraigė – sukuria iš vidaus, – remiasi šaltiniu psichologė. – Tęsiant G.Bachelardo mintis, visos kriauklės yra sukurtos pagal tą patį planą, bet kokia jų įvairovė! Kiekvienos kriauklės forma yra labai aiški, pastovi, bet kartu ir labai individuali. Taip yra ir su mūsų vidiniais bei išoriniais namais – iš pirmo žvilgsnio jie gali būti labai panašūs, bet jei juos kuriame vadovaudamiesi sava patirtimi, atsižvelgdami į savo vidinį pasaulį, jie tampa labai saviti. Kriauklės forma yra labai lengvai atpažįstama, tačiau pats jos kūrimo procesas yra labai paslaptingas – sunku suvokti, kaip gyvybė sukuria tokias sudėtingas ir geometriškai taisyklingas formas. Kriauklės vaizdinys taip pat atskleidžia vidinės klausos simboliką, galimybę išgirsti tai, kas paslėpta, kas nepasiekiama arba tik iš dalies pasiekiama mūsų sąmonei. Taip ir vidinių bei išorinių namų kūrimas, nors išoriškai atrodo suprantamas, iš tiesų yra ir ilgai trunkantis, gilus procesas, dažnai intuityviai nuvedantis ten, kur nesitikime atsidurti."

Daiktai ir istorija

"Man visada norisi kuo greičiau grįžti namo. Čia man gera, jauku, ramu. Daugeliui pasirodys, kad gyvenu apsikrovusi begale nereikalingų daiktų, bet šiuo metu madingas minimalistinis interjero stilius – ne man. Beje, mokslininkai pastebėjo, kad ilgainiui gyventi išpuoselėtoje sterilioje aplinkoje darosi ne itin malonu – būsto erdves norisi sušildyti dekoratyviomis detalėmis", – pastebi V.Karmalavičienė ir kviečia apsidairyti aplinkui.

Visa, kas supa Violetą, jai yra labai svarbu ir reikšminga. "Nieko negaliu sukišti į stalčius, juolab išmesti. Nesu daiktų vergė: pinigus mieliau leidžiu knygoms, bilietams į koncertą, spektaklį. Man daiktas – niekas: atėjo ir išėjo. Jei tik žmogui patinka, lengva ranka atiduodu, dovanoju. Tačiau visi šie suvenyrai, nuotraukos, įvairios interjero detalės – ne paprasti daiktai, o mano, mūsų šeimos istorija – dovanos, prisiminimai, įspūdžiai, įsimintini susitikimai, emocijos. Negi galima juos nubraukti it dulkes nuo stalo?.." – dalijasi pašnekovė.

Violetos namuose iš tiesų visko labai daug: gėlių ir knygų, paveikslų ir meno darbų, suvenyrų ir įvairių mielų detalių. Negali nepastebėti baltutėlio alebastro skulptūrėlių rinkinio iš Egipto, įspūdingų Venecijos kaukių, suvenyrų iš Japonijos, auksu tviskančio "Oskaro", dedikuoto pačiai geriausiai tetai, didžiulio dubens su akmenėliais – tikrų tikriausiais stebuklais, kaip juos vadina šeimininkė.

Nusipirkti daiktą paprasta, tačiau jis – bedvasis, o galvoje subrandinti ir savo rankomis realizuoti sumanymai aplinkai suteikia individualumo, jaukumo.

"Šis iš Las Vegaso – sūnėnas atvežė, o šitas, panašus į graikinį riešutą, – iš Orvidų sodybos, štai – Dykumų rožė, dar vadinama proto akmeniu, o čia gabalėliai Berlyno sienos ir Piotro Stolypino dvaro rūmų Kalnaberžėje. Nors atkeliavo iš įvairių pasaulio kraštų, visi jie sušildyti tos pačios saulės, turi nuostabią energetiką. Ar jaučiate?" – klausia pašnekovė, į delną dėdama obuolio graužtuko formos akmenėlį iš Turkijos.

Violeta šypsosi ir tikina, kad ją, kaip ir kiekvieną moterį, traukia grožis. Todėl nenuostabu, kad kolekcijų šiame nedideliame bute – ne viena. Bene didžiausia, kurios negali nepastebėti, – įvairiomis technikomis sukurtų menininkų paveikslų, jie draugiškai pasisprausdami puošia absoliučiai visas būsto sienas. Kiek mažesnė – virtuvės lentynėlėje keliomis eilėmis išrikiuota suvenyrinių miniatiūrinių stikliukų kolekcija.

Kūryba: iš Venecijos parsivežtos kaukės įkvėpė sukurti originalius papuošalus. 

"Keliaudama ir pati perku kaip prisiminimą, ir draugai lauktuvių atveža, beje, kaip ir akmenėlius. Anksčiau turėjau itin gausią kolekciją puodelių su miestų, valstybių simboliais, paveiksliukais, tačiau išdalijau – ankšta, nesutelpa, – sako šeimininkė ir palieka intrigą. – Vėliau parodysiu dar vieną kolekciją, kuri ypač patinka stilingoms moterims ir skirta ne vien akims paganyti."

Emocinė tapyba

Violeta pati išmoningai dekoravo virtuvės sienas ir atnaujino seną, sovietinių laikų virtuvės spintelių komplektą, vąšelio nėrinių juostomis papuošė lentynėles, padarė akmenėlių kilimą, kurį vakarais skaitydama ar darydama rankdarbius mėgsta pasitiesti po kojomis, ant vidinių lauko durų nutapė spalvingame dangaus skliaute besišypsančią saulę, sienas puošia su įkvėpimu piešti jos paveikslai.

"Jokiu būdu nesitaikau į menininkų gretas – tai tik mano saviraiškos rezultatai. Man norisi kurti tarsi iš nieko – smagu, įdomu, įkvepia. Nusipirkti daiktą paprasta, tačiau jis – bedvasis, o galvoje subrandinti ir savo rankomis realizuoti sumanymai aplinkai suteikia individualumo, jaukumo", – mano pašnekovė.

Impulsas: tapydama Violeta niekada nesvarsto, ką vaizduos paveiksle, – atsiduoda akimirkos jausmui.

Kūryba visada buvo šalia. Violetos tėvelis laisvalaikiu inkrustacijos technika darė meniškus darbus iš medienos, mama kūrė eilėraščius, siuvinėjo, itin gerai siuvo, puošė save ir dukrą. Taip pat ji turėjo ir puikų stilių, kurį, kaip ir potraukį įvairiems rankų darbams, paveldėjo ir jos dukra Violeta. Tiesa, mergina pasirinko ir baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau beveik visą gyvenimą sukosi meno srityje: iš pradžių dirbo Dailininkų sąjungoje, vėliau – S.Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas), o prieš 22 metus Osvaldo Daugelio pakviesta atėjo dirbti į M.K.Čiurlionio dailės muziejų.

"Visada mėgau rankdarbius, bet apie tapybą negalvojau. Prisimenu, tuomet trumpai dirbau Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriuje, nuolat jaučiau didelę įtampą, greitai pervargdavau. Kartą grįžusi namo impulso pagauta suplėšiau seną suknelę, užtempiau ją ant rėmo, padengiau gruntu iš želatinos ir nupiešiau tai, kas plaukė iš vidaus. Piešinyje nebuvo nei siužeto, nei kažkokios minties – tiesiog ant drobės išliejau viską, kas buvo per ilgą laiką manyje susikaupę. Ir taip pasidarė gera, lengva..." – pasakoja pašnekovė ir pataria visiems išbandyti šią efektyvią meninės terapijos priemonę.

Ir dabar tapydama ji niekada nesvarsto, ką vaizduos paveiksle, koks bus jo koloritas – ant drobės gula emocijos. Tiesa, paskutinis Violetos darbas kur kas konkretesnis – spalvotos geometrijos mozaikoje ji pavaizdavo žaismingą varną – išminties simbolį.

Karoliukų pinklės

V.Karmalavičienė išbandė labai daug skirtingų rankdarbių technikų. Vienu metu ji buvo rimtai užsikrėtusi dekupažu: vaizdingais servetėlių lopeliais dailino viską, kas buvo po ranka, – įvairias dėžutes, šviestuvų gaubtus.

"Laimė, baldų nedekupažavau – nežinau, ką dabar būčiau dariusi", – juokiasi svetinga šeimininkė, kurios didžiausias pomėgis – papuošalų iš karoliukų kūryba. – Dažniausia papuošalus kuriu ilgais ir tamsiais šaltymečio vakarais. Šis užsiėmimas – taip pat saviraiška ir savotiška meditacija: padeda atsipalaiduoti, ramina, be to, teikia didelį džiaugsmą. Man malonus ne tik pats kūrybos procesas – emocinį pasitenkinimą jaučiu dovanodama savo rankų darbus."

Kolekcija: turtinga, net 67 rankinių kolekcija nedūlija – V.Karmalavičienė rankine pabrėžia pasirinktą įvaizdį.

Violeta pastebi, kad nė vieno per du dešimtmečius sukurto savo darbelio nėra pardavusi – dovanojimas jai teikia itin didelį pasitenkinimą, ypač jei puošmena buvo kurta galvojant apie konkretų žmogų.

"Atsižvelgiu į jo stilių, mėgstamas spalvas, sudedu savo prisiminimus, mintis, nuotaiką, todėl niekam kitam šis papuošalas ir neatiteks", – tikina pašnekovė.

Papuošalų kūryba Violetos gyvenime atsirado panašiu metu kaip ir tapyba. Ją įkvėpė muziejui dovanoti lituanistės, asmeniškai gerai pažįstamos Teresės Kuzmickienės rankdarbiai, taip pat jai, vienuoliktokei, Naujųjų metų proga mamos pasiūta ir karoliukais išsiuvinėta suknelė, prie kurios specialiai padarė apykaklės formos koljė ir apyrankės komplektą.

Iš pradžių V.Karmalavičienė darė seges – tiesiog sukdavo smulkių karoliukų vijas nuo centro spirale aplinkui, vėliau kilo mintis panaudoti pradėtas kolekcionuoti, o paskui jau specialiai tam tikslui parsivežtas miniatiūrines Venecijos kaukes, mamos pavyzdžiu sumanė karoliukais išsiuvinėti apykaklaitę, tokiu pat principu daryti apyrankes.

"Į segę "Vaikystė" sudėjau savo jaunų dienų prisiminimus: pirmą laikrodėlį, pirmą papuošaliuką, išsaugotus tų dienų niekučius, – rodo neįprastą, kutu dekoruotą puošmeną pašnekovė. – O šį iš Italijos parsivežtą suvenyrą klouną savaip pagražinau ir taip pat paverčiau sege."

Iš gamtos: pačios padarytas akmenų kilimėlis – ne tik interjero dekoras, bet ir relaksuojanti pėdas priemonė.

Tiek tapydama, tiek darydama aksesuarus, ji pasitiki įkvėpimu – jokių eskizų, vizijų ir jokių kopijų. Kiekvienas papuošalas – savitas ir ryškus. V.Karmalavičienė pataria segę segti ne tik tradiciškai prie krūtinės ar į atlapą, bet ir prie kišenės, juosmens, rankogalio, įvėrus juostelę ar kaspinėlį paversti įspūdinga kaklo puošmena.

Ignoruoja madą

Įvertinant nedidelį šios moters ūgį, visi jos kurti aksesuarai gana stambūs – dominuoja įvaizdyje, kuria savitą stilių.

"Tokia jau esu: niekada nežengiu koja kojon su mada, atvirkščiai – ją sąmoningai ignoruoju. Mano mėgstamiausia spalva – juoda. Ji – puikus fonas bet kokiems papuošalams. Neslėpsiu – labai mėgstu puoštis: įsisegu ar pasikabinu tiek savos kūrybos, tiek dovanų gautą papuošalą, prie jo priderinu apyrankę, žiedą, auskarus, rankinę, kitas garderobo detales. Viskas turi spalviškai derėti, būti harmoninga", – sako pašnekovė ir pabrėžia.

Šyptelėjusi Violeta išskuba į koridorių ir grįžta nešina žadėta intriga – glėbiu įspūdingų rankinių. Akivaizdu, kad jei tik galėtų kalbėti, didesnė jų dalis papasakotų po netikėtą savo gyvenimo istoriją: krokodilo oda, lakas, atlasas, dėžutės, vokelio, cilindro, pusmėnulio forma, sagtelės, originalūs užsegimai, įdomios rankenos, su garsių dizainerių monogramomis. Kolekcijoje – Violetos ir jos mamos, pirktos Lietuvos ir užsienio blusturgiuose, antikvariatuose ir stilingose salonuose, yra dovanotų aksesuarų.

"Aš nesu kolekcininkė: rankinių specialiai neieškau – jos pačios vienu ar kitu būdu mane suranda, o aš neatsilaikau prieš grožį, istoriją... – savo silpnybę išpažįsta kaunietė. – Seniausia rankinė datuojama 1920 m., nemažai jų iš prieškario ir pokario metų. Dabar mano kolekcijoje – 67 rankinės. Anksčiau turėjau kur kas daugiau, bet, kaip jau sakiau, labai mėgstu dovanoti – patinka ir atiduodu, man negaila."

V.Karmalavičienė įsitikinusi, kad rankinė moteriai labai svarbi: ji – jos stiliaus, charakterio, nuotaikos atspindys. Puikius pavyzdys – pati Violeta: ji gana dažnai keičia rankines, derina atsižvelgdama į poreikį ir įvaizdį.

Todėl nenuostabu, kad artėjant žiemai ir trumpėjant dienoms mūsų nuotaika blanksta, energija netrykštame, o viskas, ko norisi – susisukti į šiltą pledą ir pamiršti žvarbų vėją už lango. Kad gūdūs vakarai netemdytų nuotaikos, pateikiame idėjas, kaip apšviesti kiekvieną kambarį šaltuoju metų laiku, kad sukurtumėte išsiilgtos natūralios šviesos ir jaukumo jausmą savo namuose.

Ramybė miegamajame pasirinkus lempas su šilta spalvine temperatūra

Tikriausiai dauguma iš jūsų norite, kad miegamojo aplinka būtų jauki, šilta, raminanti. Tokiam efektui pasiekti patartina rinktis LED lempas, turinčias šiltą spalvinę temperatūrą, t. y. jų rekomenduojamas baltos šviesos spalvos atspalvis turėtų būti 2 700–3 000 K (K – kelvinai, vienetai temperatūrai matuoti). „Venkite itin ryškių ir šaltų atspalvių, nes tai gali sutrikdyti natūralų žmogaus paros ritmą ir netgi trukdyti užmigti.“,– teigia įmonės „ACME Europe“ kokybės vadovas, apšvietimo ekspertas Darius Serba. „Baltos šviesos atspalvis visada nurodomas ant lemputės pakuotės, todėl užtenka žinoti kokio jums reikia.“,– priduria ekspertas.

Svetainėje rinkitės kelis apšvietimo variantus

Svetainė yra ta vieta, kur praleidžiate daugiausiai laiko: priimate svečius, bendraujate su šeima, tiesiog žiūrite televizorių ar skaitote knygą. Todėl labai svarbu, kad šiame kambaryje turėtumėte kelis apšvietimo variantus skirtingoms nuotaikoms sukurti. Darius Serba teigia, kad geriausia išeitis yra instaliuoti kelis jungiklius, kurie įjungtų skirtingas lempas, rinktis kelis šviestuvus, atskirą toršerą skaitymui arba LED lempas, kurių ryškumą galima reguliuoti. Svetainėje, kaip ir miegamajame, patartina vengti itin ryškios šviesos, nes ji gali trukdyti atsipalaiduoti. Rekomenduojamas baltos šviesos atspalvis yra šilta balta arba natūrali (dienos šviesa), t. y. baltos šviesos atspalvis nuo 3 500 iki 4 500 K.

Tinkamas apšvietimas virtuvėje padeda greičiau nubusti

Virtuvę galima pavadinti savotiškomis dirbtuvėmis, nes būtent čia gaminate maistą, pradedate rytą su kavos puodeliu ir baigiate dieną gardžia vakariene. „ACME Europe“ apšvietimo ekspertas Darius Serba pataria virtuvėje, priešingai nei miegamajame, rinktis ryškią natūralią dienos šviesą, t. y. lempas su 3 000–4 500 K baltos šviesos atspalviu. Toks apšvietimas padės greičiau ryte nubusti, bus patogiau gaminti maistą ir, žinoma, palaikyti švarą puikiai matant net mažiausius trupinėlius.

Vonios kambaryje rinkitės natūralią dienos šviesą

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vonioje galima bet kaip įsukti tris lempas ir puikiai jaustis, juk vis tiek ten praleidžiame sąlyginai mažai laiko. Tačiau toli gražu taip nėra. „Jeigu norite aiškiai matyti savo atvaizdą veidrodyje ir maloniai jaustis, reikia rinktis ryškų natūralų–šaltos baltos apšvietimą.“,– pataria „ACME Europe“ ekspertas. Jis teigia, kad rekomenduojamas baltos šviesos atspalvis vonioje yra 3 500–6 000 K. O jaukumo pojūtį lengva sukurti su keliomis papildomomis lemputėmis prie dušo ar pakabinamų spintelių, veidrodžio.

Norite išlikti susikaupę – darbo kambaryje rinkitės tik šalto balto atspalvio lempas

Darbo kambarys ar zona, kurioje dirbate, turi būti apšviesta itin ryškiai. Ryški šviesa skatina serotonino gamybą, dėl kurio žmogus išlieka susikaupęs, energingas ir budrus. Būtent todėl Darius Serba pataria rinktis tik šalto balto atspalvio lempas (4 500 –6 500 K), turinčias daugiau liumenų nei to paties galingumo šilto atspalvio lempos. Taip pat patogu turėti kokybiškas stalines lempas, su siauru šviesos sklidimo kampu, kad galėtumėte itin ryškiai apšviesti tam tikras zonas. „Rekomenduojamas šviesos sklidimo kampas stalinei lempai yra 38–60°.“,– priduria „ACME Europe“ apšvietimo ekspertas.

Štai keletas 2017-ųjų interjero tendencijų, kuriomis sekti kviečia namų puošybos specialistai.

Kai vonios kambarys tampa jaukiausia namų erdve 

Nereikia net abejoti, jog medinės grindys suteikia vonios kambariui jaukumo ir natūralumo pojūtį. Medinės grindys gali vilioti savo šiluma, natūraliu vaizdu, tačiau šiandien grindims reikia daug daugiau – ne vien tik išvaizdos privalumų. Kai kalba pasisuka apie komfortą ir praktiškumą, lūkesčiai didėja. Norisi atsparumo, ilgaamžiškumo, natūraliai atrodančių, nebijančių drėgmės ir lengvai prižiūrimų grindų. Todėl „Quick Step“ sukūrė naujos kartos vinilinę dangą, kuri atitinka ne tik praktinius reikalavimus, bet ir estetiškai maloni – kaip tikros medinės lentos. Naujoje „Quick Step“ „Pulse“ kolekcijoje yra 20 dekorų, kurie atitinka naujausias interjero dekoravimo tendencijas.

Įsigykite „Pulse“ naujienas prekybos centre „NIC“ salonuose Kaune arba Klaipėdoje, specializuotuose „Quick Step“.

Dar didesnis balsų ir aksesuarų pasirinkimas

„Zuiver“ kompanija siūlo didelį baldų, šviestuvų ir aksesuarų pasirinkimą prieinamomis kainomis. Olandų gamintojo „Zuiver“ požiūris į skandinavišką estetiką – naujas, kitoks. Išlaikydami intuityviai juntamus stiliaus bruožus kompanijos dizaineriai į namus įleidžia daug minkštų formų, įvairių spalvinių derinių, todėl interjeras yra lengvas ir žaismingas.

Įsigykite „Zuiver“ naujienas prekybos centre „NIC“ Klaipėdoje, interjero ir užuolaidų studijoje „Jaukumas“.

Dar didesnis namų tekstilės gaminių pasirinkimas 

Namų tekstilės asortimentą sudaro antklodės, pagalvės, patalynės komplektai, paklodės, pagalvėlės, chalatai. Salone „Accanto“ siūlomas platus skirtingų stilių bei medžiagiškumų (medvilnė, satinas, bambukas) pasirinkimas, todėl tikrai rasite sau tinkantį ir geriausiai Jūsų norus atitinkantį variantą.

Kokybiškų namų tekstilės gaminių įsigyti galite prekybos centre „NIC“ Kaune, salone „Accanto“.

Dekoro medžiagos stilingam sienų dekoravimui

Pats paprasčiausias būdas savo namus padaryti jaukius ir asmeniškus – pasirinkti mėgstamas sienų spalvas. Jei norite, suteikti būstui erdvės įspūdį, turite atsisakyti visų intensyvių bei tamsių atspalvių ir rinkti šviesius spalvų tonus. Jei jūsų būstas erdvus, galite eksperimentuoti su įvairiomis spalvomis, rinktis ryškius dekorus akcentinėms sienoms. Tam puikiai tiks naujiena „Valpaint“ dekoro medžiagos – tai modernūs ir rafinuoti vandens pagrindu pagaminti dažai, skirti interjerui. Šie unikalių spalvų ir atspalvių itališki dekorai leidžia kurti šiuolaikinius interjerus, suteikia galimybę paviršius puošti tauriojo metalo fragmentais, įterpiant aukso, sidabro ar oksiduotais efektais.

Dekorus galima apžiūrėti prekybos centre „NIC“ Kaune.

Modernus dizainas stilingam interjerui 

Šiais metais Čekijos krosnelių gamintojas „Romopot“ pristatė naujieną – židinį „Solid“ su „Hein“ keramikos apdaila (spalvos pasirenkamos). Šio židinio stiklas gali būti tiesus arba kampinis L formos (kairinis arba dešininis). Galingumas 2–7/8kW, Efektyvumas 85 proc. Židinys dekoruotas didelio formato glazūruotomis keramikos plytelėmis. Tai natūrali medžiaga, dėl jos akumuliacinių savybių patalpa apšildoma spinduline šiluma netgi ir pasibaigus kūrenimui.

Daugiau informacijos apie produktą sužinosite prekybos centre „NIC“ Kaune arba Klaipėdoje, salonuose „Vilpra“.

Juoda ir balta – klasikinis spalvų derinys  

Niekuomet neišeinantis iš mados neutralių spalvų juodos ir baltos spalvų derinys puikiai tinka bet kokio stiliaus interjerui: klasikiniam ir moderniam, eklektiškam ir minimaliam. Derindami raštus, matmenis, skirtingas tekstūras, kaskart sukursite vis kitokį rezultatą.

Keraminių plytelių įsigyti prekybos centre „NIC“ Kaune, salone „Eurotopas“.

Stilingam interjero apšvietimui

Modernaus dizaino ir rafinuotų linijų „Organica“ (Ispanija) šviestuvai sukurti stilingam įvairių erdvių interjero apšvietimui. Šviestuvai ne tik dekoratyviniai, tačiau ir funkcionalūs. Šviestuvuose esančios ertmės puikiai praleidžia šviesą, todėl puikiai apšviesite bet kurį kambarį. Šie šviestuvai ras vietą kiekviename interjere ir, žinoma, Jūsų širdyje.

Neribota pasirinkimo laisvė – nuo pakabinamų šviestuvų, toršerų iki stalo lempų prekybos centre „NIC“ Kaune arba Klaipėdoje, salonuose „Ekoliumenas“.