Atkreipia dėmesį į klimato kaitą

Anot Vytenio J. Buzo, iš 550 km aukščio užfiksuoti vaizdai buvo pasirinkti ne atsitiktinai: „Priežastis, dėl kurios darėme nuotrauką ir vaizdo įrašą su Didžiuoju barjeriniu rifu fone, iš dalies buvo simbolinė. Norėjome atkreipti dėmesį į mūsų planetos pažeidžiamumą ir Žemės stebėjimo palydovais svarbą, ypač stebint aplinkos ir klimato pokyčius.“

Didysis barjerinis rifas yra vienintelė iš kosmoso matoma gyvoji struktūra, kuriai didelę įtaką daro dėl stiprėjančios klimato kaitos šiltėjantys vandenys. Dėl šios priežasties vien šiais metais 91 proc. pasaulyje ištirtų rifų užfiksuoti ir toliau blunkantys koralai. Žemose Žemės orbitose esantys palydovai gali aptikti cheminių medžiagų išsiliejimus, neteisėtą žvejybą, taip pat stebėti nykstančius gyvūnus ir prisidėti prie jų gelbėjimo.

Tai pirmas kartas istorijoje, kai mažasis palydovas kosmose užfiksuoja tokios aukštos raiškos vaizdinę medžiagą.

Asmenukes kosmose užfiksavęs mažasis MP42 dydžio palydovas buvo su „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ paleistas šių metų balandį. Pasak V. J. Buzo, kamera viename iš įmonės klientui pagamintų palydovų įmontuota siekiant ne tik užfiksuoti kvapą gniaužiančius vaizdus, bet ir testuojant tam tikrus palydovo funkcionalumus. Tikimasi, kad ateityje bendrovė naudos daugiau tiesioginių ir įrašytų palydovo kadrų, kurie bus naudojami dislokacijos kosmose patvirtinimui, gedimų nustatymui, mikrometeoritų poveikiui ir edukaciniais tikslais.

Pirmas kartas istorijoje

„Tai pirmas kartas istorijoje, kai mažasis palydovas kosmose užfiksuoja tokios aukštos raiškos vaizdinę medžiagą. Augančioje vizualinėje kultūroje investuotojams, studentams, klientams ir plačiajai visuomenei svarbu turėti vaizdinių įrodymų – milijonai žmonių stebi raketų paleidimus, bet beveik nemato orbitoje judančių palydovų. Tačiau dabar turime galimybę jiems parodyti užfiksuotus ar tiesioginius vaizdus“, – sakė V. J. Buzas.

Palydove sumontuota komercinė „GoPro Hero 7“ kamera. Tam, kad kamera būtų tinkama naudojimui kosmose, ją teko išardyti iki smulkiausių detalių ir surinkti iš naujo. Bendrovės inžinieriai kameros elektronikai pagamino specialų korpusą, taip pat specialią asmenukės lazdą, sukūrė kameros valdymo mechanizmus bei programinę įrangą ryšiui su palydovo sistemomis palaikyti. Prieš paleidžiant palydovą taip pat atlikti griežti bandymai – siekta įsitikinti, kad kamera atlaikys atšiaurią raketos paleidimo aplinką, taip pat vakuumą ir didžiulius temperatūros svyravimus kosmose.

„Tai buvo sėkmingas didelės apimties ir raiškos nuotraukų bei vaizdo įrašų perdavimas iš kosmoso, valdant kamerą su iš anksto užprogramuotais nustatymais iš Žemės. Galimybė gauti tiesioginius palydovo vaizdus ir vaizdo įrašus yra naudinga norint vizualiai patvirtinti antenų ir kitų dislokuojamų konstrukcijų išdėstymą bei nustatant gedimus. Be to, šis naujas žingsnis gali būti naudingas ir ateityje gerinant paslaugas – tokie įrašai turi pranašumą lyginant su meninėmis vizualizacijomis, o vaizdo kamerų montavimas ant kosmoso objektų ateityje taps industrijos standartu“, – sakė Ernestas Kalabuckas.

„Tikimės, kad šie vaizdai taip pat įkvėps daugiau žmonių siekti karjeros sparčiai augančioje kosmoso industrijoje. Vis dar susiduriame su dažna klaidinga nuomone, kad kosmosas prieinamas tik didelėms vyriausybėms ir įmonėms. Iš tiesų kosmosas tampa daug labiau prieinamas dėl sumažėjusių paleidimo į orbitą išlaidų ir didėjančio mažųjų palydovų populiarumo, galimybių ir panaudojimo atvejų“, – pridūrė V. J. Buzas.

Kaip pranešė bendrovė, Lietuvoje sukurtas mažasis palydovas „Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Jis pakils į Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600–800 km aukštyje.

Pasak įmonės, pagal „Aurora Insight“ užsakymą kuriamų palydovų pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nano palydovų platforma M6P – pirmoji standartizuota platforma rinkoje.

Abu palydovai taps JAV bendrovės kuriamos duomenų rinkimo ir perdavimo į žemę sistemos dalimi.

Jų teigimu, antrasis palydovas – „Bravo“ – į orbitą turėtų pakilti pirmąjį šių metų ketvirtį. Abu šie palydovai turės tiksliausią mažųjų palydovų rinkoje navigacijos sistemą su įdiegta žvaigždžių sekimo posisteme.

„Ši platforma talpina vadinamuosius šešis vienetus krovinio (vienetu vadinamas kubas, kurio kraštinės ilgis sudaro 10 cm, o tūris – 1000 kubinių centimetrų). Esant poreikiui, platforma gali turėti variklį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą“, –  rašoma lietuvių bendrovės pranešime.

JAV bendrovė šiuos palydovus naudos radijo dažnių spektro stebėsenai, apdorojant mobiliojo ryšio ir belaidžio duomenų perdavimo, televizijos transliavimo signalus.

„Šiuo metu 90 proc. „NanoAvionics“ sutarčių apima visą spektrą paslaugų – pradedant palydovo sukūrimu, kliento krovinio integravimu ir baigiant palydovo paleidimu bei jo valdymu  orbitoje. Visos iki šiol įgyvendintos misijos, leido mums sukaupti daugybę patirties ir užtikrinti sklandų duomenų ir komunikacijos iš kosmoso tiekimą klientams, o tai, mūsų industrijoje, svarbiausia“, – teigė „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J. Buzas.

Lietuvių bendrovė pernai taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Jai sukurs 12 krovos vienetų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3).

„SpaceX“ raketa „Falcon 9“ sekmadienį apie 17 val. Lietuvos laiku pakilo iš Floridos valstijoje esančio Kanaveralo kyšulio. Raketa nešėja iš viso gabena 133 komercinius ir valstybinius „kosminius aparatus“, taip pat 10 „SpaceX“ palydovų.

Pasak jų, tai yra didžiausias per vieną misiją iškeltų kosmoso aparatų skaičius.

„NanoAvionics“ vadovas ir bendrakūrėjas Vytenis Buzas sako, jog ši misija yra dar vienas žingsnis kuriant ne tik pavienius palydovus, bet ir jų spiečius, arba grupes, vienijamas bendrų užduočių.

Palydovas gabena Jungtinės Karalystės daiktų interneto (IoT) technologijų kūrėjos „Lacuna Space“ įrenginį. Jis užtikrins geresnę Pusiaujo regionų aprėptį, paspartins informacijos perdavimą ir atvers daugiau galimybių IoT paslaugų tiekėjams Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, kur populiarėja IoT sprendimai aplinkos būklės stebėsenai, miestų infrastruktūros valdymui ar išmaniajam žemės ūkiui.

Be to, „NanoAvionics“ šiemet pasirašė sutartį su Vokietijos „Exolaunch“ – pagal ją du Lietuvos įmonės mažieji palydovai bus iškelti į Žemės orbitą „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“. Jie i bus gaminami JAV klientui, o pirmasis orbitą turėtų pasiekti jau gruodžio mėnesį. 

Šią vasarą „NanoAvionics“ taip pat pasirašė sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir pagamins 12-kos palydovų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3).

Balandį „NanoAvionics“ pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“, kuriančia itin aukštos raiškos (UHD) Žemės vaizdo sistemą, skirtą planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai.

„NanoAvionics“ turi biurus Kolumbijoje (JAV), Midlande (JAV), Beisingstoke (JK), Vilniuje ir Kaune.