Ji pripažįsta, kad visuomenėje tvyrant baimei dėl narkotikų vartojimo mokyklose palaikymas šiai temai menkai tikėtinas, nors pabrėžia, jog padėtų spręsti šią, jos žodžiais, milžinišką problemą.

„Pats dekriminalizavimas – jo tikslas nėra kažkaip skatinti prieinamumą medžiagų, priešingai, jo tikslas yra iš baudžiamosios politikos perkelti visą kovą prieš vartojimą į sveikatos ir švietimo politiką, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė politikė. – Tai kol Laisvės partija yra vienintelė organizacija, kuri apie tai kalba viešai, tą supranta, kol tyli prokurorai, teisėjai, dalis psichikos sveikatos specialistų, priklausomybių ligų specialistų su tik labai retomis išimtimis, tol šita situacija nepasikeis. Reikia platesnio sutarimo.“

„Dabar yra tiek daug prigąsdinti žmonės, kad čia kažkoks maras ateis, tai aš tik pabrėšiu, kad tas maras mokyklose jau vyksta, nors viskas yra uždrausta ir didžiausios sankcijos galioja“, – pridūrė ji.

Aš tik pabrėšiu, kad tas maras mokyklose jau vyksta.

A. Armonaitė pabrėžė, jog kontrolės priemonės, kai pasitelkiami pareigūnai su šunimis ar dronai nesprendžia problemos, tai galėtų padaryti didesnis dėmesys jaunimo užimtumui, būreliams.

Politikės teigimu, šiuo metu problemą spręsti trukdo baudžiamosios atsakomybės baimė, ką, jos nuomone, parodė ir atvejis Marijampolėje, kur rugsėjį, kaip manoma, nuo psichotropinių medžiagų, mirė septyniolikmetis.

„Tas vaikas Marijampolėje, kuris buvo paliktas numirti, mano nuomone, jis buvo paliktas numirti todėl, kad kiti jo bendraamžiai tiesiog labai išsigando ir pabėgo. Jie bijojo policijos, jie bijojo baudžiako vadinamojo. Čia yra baisu, čia yra ne juokai ir šūkiais visi jūs narkomanai mes šitos problemos neišspręsime“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Laisvės partijos iniciatyva Seime siekiama numatyti, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti būtų numatytas Administracinių nusižengimų kodekse.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kaip nurodo tyrimą užsakiusi LRT, apklausos dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti.

Apklausoje 45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.

Adekriminalizavimo projekto labiau linkusios nepalaikyti moterys – teigiamai apie projektą pasisakė 16 proc. apklaustų moterų, o 77 proc. jų buvo prieš. Tuo metu projektui pritariantys teigė 22 proc. vyrų, o 70 proc. jų sakė nepalaikantys dekriminalizavimo projekto.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiausia palaikiančiųjų baudžiamosios atsakomybės už mažą kiekį narkotinių medžiagų atsisakymą yra tarp jaunimo. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų palankiai apie projektą pasisakė 35 proc. respondentų, prieš buvo 55 procentai. Žmonių, kurių amžius yra nuo 30 iki 49 metų grupėje, pritarimas jau mažesnis – dekriminalizavimui pritaria 25 proc. šios grupės atstovų, nepritaria 69 proc.

Mažiausias pritarimas dekriminalizavimui matyti 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje. Iš viso projektui pritaria 10 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių, nepritaria 82 proc., likę neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12–28 dienomis. Asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1 021 pilnametis gyventojas.

Už Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimus, kuriais būtų dekriminalizuotas disponavimas nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktais, po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 46 ir susilaikė dešimt parlamentarų.

Už nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai bei didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.

Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.

Opozicija: baudos neatgrasys

Prieš nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą pasisakęs Seimo narys Mindaugas Puidokas teigė, jog projektas nesubalansuotas, nes siūlomos baudos neatgrasys nuo narkotikų vartojimo.

„Darydami dekriminalizavimo žingsnius mes nesubalansuojame skiriamų baudų ir tos baudos skiriamos nuo 30 eurų, galimas ir įspėjimas, ir tai nėra ta atgrasymo priemonė, kuri priverstų jauną žmonų pagalvoti apie savo elgesį“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jis taip pat teigė, jog priklausomybė prasideda nuo marihuanos vartojimo, nes „niekas nepradeda vartoti pačių stipriausių narkotinių medžiagų“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad bausdama žmogų už narkotikų turėjimą valstybė demonstruoja perteklinę galią.

„Niekas neragina, niekas neskatina vartoti, ir kalba čia ne tik apie narkotines medžiagas, bet valstybės galios demonstraciją. Galima įvairiai įvardinti, etatizmas, paternalizmas, globėjiškas požiūris: „Mes jus perauklėsim, jei tu padarei klaidą – tau baudžiamoji atsakomybė“. Kalba apie tai, ar valstybė ne perdėtai demonstruoja savo galią ir raumenis žmonių, dažniausiai jaunų savo piliečių, atžvilgiu“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Skambėjo klausimai, kur įsigyti narkotikų

Po balsavimo salėje kilo šurmulys, parlamentaras Petras Gražulis projektus parėmusius socialdemokratus kaltino dviveidiškumu.

„Gerbiami socialdemokratai aiškina, kad jie nepartneriauja ir nesantykiauja su Laisvės partija, bet vadovybė, ir G. Paluckas, ir L. Jonauskas  balsuoja už. Tai jūs pasakykit žmonėms, kad kai kurie už kampo ir žolę patraukia. Laisvės partija nuosekliai sako, kad mes už narkotikus, už alkoholį, už laisvą meilę ar ką jie ten, bet aš manyčiau, kad socialdemokratai kalba priešingai, bet daro kaip Laisvės partija“, – kalbėjo P. Gražulis.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tuomet replikavo, kad „Laisvės partija yra už mokslu ir įrodymais grįsta narkotikų politiką“.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga teigė, kad prakalbus apie mokslo įrodymus reikia pažymėti, kad vartojantys narkotines medžiagas dažniau serga psichoziniais susirgimais.

„Jei jau pradėjome kalbėti apie mokslą, pacituosiu ką mokslas sako apie kanapes: kanapių vartotojai nuo keturių ir šešių kartų dažniau serga psichoziniais susirgimais, šizofrenija. Čia yra mokslas, apie kurį jūs nekalbat“, – teigė A. Veryga.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė priminė A. Verygai, kad pats būdamas ministru pritarė iniciatyvai dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo.

„Čia buvo priėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras, sakė, cituoja mokslą, aš norėčiau pacituoti buvusį sveikatos apsaugos ministrą, „15min“ portale 2017 ir 2018 metais tokia citata yra: „Dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. Tai kas pasikeitė politinėje orientacijoje, jei dabar kalbama priešingai?“ – klausė A. Armonaitė.

A. Veryga atsakė, kad tuomet pataisos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo teikiamos su įpareigojimu dalyvauti reabilitacijos programoje.

Baigiantis diskusijai po balsavimo „valstietė“ Ligita Girskienė sakė norinti Laisvės partijos paklausti, kur Lietuvoje galima legaliai įsigyti narkotikų, posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Jurgis Razma į tai replikavo, kad „visos privačios konsultacijos ne Seimo salėje“.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 

Bauda – nuo 30 iki 250 eurų

Pataisos numato, kad už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Taip pat nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami tie žmonės, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės institucijas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes arba jų dalis ar produkciją iš jų: aliejų, dervas, ekstraktus ar tinktūras.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs A. Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi  įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto. 

Kodėl narkotikų dekriminalizavimas jam atrodo kaip valstybės žlugdymas? Kokio masto problema slepiasi miesto tarpuvartėse ir landynėse?

M. Balčiūnas atviras – jis itin kategoriškai vertina Seime daug audrų sukėlusius narkotikų dekriminalizavimo įstatymą. Tai, pasak jo, paprasčiausiai būtų signalas, kad vartodamas narkotikus liksi nenubaustas.

„Yra trečias taboras, ten dvidešimt keturias valandas per parą galima nusipirkt narkotikų. Šalia narkomanų patogumui – apleistas, apgriuvęs, apdegęs namas vaiduoklis į kurį jie, nusipirkę nelegalių medžiagų, eina susileisti“, –  pasakos M. Balčiūnas.

Pasak Mariaus, nepavojingų narkotikų nėra. Jis ir pats užkibo visai nekaltai, penkiolikos metų klube pabandęs amfetamino. Vyras neslepia – kasdien dirbdamas su narkomanais, lankydamasis įvairiausiose sostinės landynėse ir matydamas milžinišką žmonių kančią, tikisi, kad šio įstatymo autorė Morgana Danielė atsikvošės.

„Miela Morgana ir Armonaite, norėčiau kad pasižiūrėtumėte kokia reali situacija yra Vilniaus romų tabore. Jūs kliedite ir skiedžiate žmonėms apie narkotikų dekriminalizavimą. Toks žingsnis, garantuoju, ženkliai padidins priklausomų asmenų skaičių. Aplankykite kartu su manimi zombiais pavirtusius žmones, kurie serga hepatitu, ŽIV, tuberkulioze. Gal susimąstysite apie realias problemas, vietoj to, kad vartojantiems uždegtumėte žalią šviesą“, – pasakos narkomanus daugelį metų iš priklausomybių besistengiantis išvaduoti Marius.

Narkotikų dekriminalizavimo įstatymas, nepriėmus pirmosios jo versijos rudenį, gražintas taisyti. „Greičiausiai siūlysime dekriminalizuoti tik kanapes. Iš tiesų, taip daugiau šansų, kad šis įstatymas bus palankiau sutiktas Seime. Tačiau žinau, kad ne bausmėmis priklausomus žmones reikia gydyti. Įvairūs kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad tai paprasčiausiai neveiksminga ir priklausomų žmonių kiekio tikrai nesumažina“, – apie rudenį atmesto įstatymo ateitį pasakos Seimo narė Morgana Danielė.

Ar tikrai nelegalių medžiagų dekriminalizacija sumažintų narkomanų skaičių šalyje? Kokie šio įstatymo pavojai ir privalumai? Kokia reali situacija sostinės gatvėse? Ar narkotikų lengvai gali įsigyti kiekvienas? Visa tai – ketvirtadienio vakarą laidoje „Bučiuoju. Rūta“, 20 val., per LNK.

Štai taip. Premjerė preliminariai džiūgauja: kitąmet numatomas darbo užmokesčio didinimas biudžetiniam sektoriui. Taip esą sukalibruoti šiųmečiai sprendimai.

Ačiū labai. O kaip gyvuos privatus sektorius, atnešantis visus tuos milijardus, kuriuos lengva galūne ištratinate?

Čia jau klausimas, vertas sumindyto veido grimasos. Ypač po to, kai Kinija uždraudė net mūsų alų ir baigia iš Marijos žemės išvaikyti Vakarų investuotojus. O dar laukia bylos už stabdysimą salietros tranzitą, kuris, kaip išaiškino pačios JAV, neturi ryšio su amerikiečių sankcijomis Baltarusijai. Ne bėda, patys sau jas paskelbsime. Na, dar kinai.

Iš kur Vyriausybė gaus pajamų tam algų didinimui, premjerė nesakė. Pasakė tik, kad Seimo narių algos per mažos. Dar reikės eurų ir ginkluotei, kurią, kaip raportavo A.Anušauskas, esame pasiruošę duoti Ukrainai. Karo tik mums betrūko, ir turėsime nuoseklios šitos "toliaregių" politikos pasekmių puokštę.

Karo tik mums betrūko, ir turėsime nuoseklios šitos "toliaregių" politikos pasekmių puokštę.

Taigi, iš kur bus pinigų pašarvotos ekonomikos akivaizdoje, didž. gerb. premjere?

Matyt, metas atsakymų ieškoti ne tik nuosekliai vertybinėje pozoje, bet ir poezijoje. "Jau geriau žiūrėt parnūchą negu pergulėt su šliūcha", – kažkada kalibravo visų laikų geriausias lietuvių poetas G.Patackas. Kodėl gi ne?

Tik ką paviešintų tyrimų duomenimis, pornografijos žiūrėjimas per pandemiją išaugo iki 24 proc. Net 12 proc. pasaulio svetainių yra pornografinio turinio, kuris apskritai sudaro ir 35 proc. visų atsisiuntimų internetu. Ar suvokiate, kokio dydžio tai rinka?

Todėl mūsų Seimui ir Vyriausybei laikas kalbėti ne tik apie narkotikų, bet ir prostitucijos bei pornografijos legalizavimą. Erekcijai net Kinija nepajėgi įvesti sankcijų. Ir investicinė aplinka dabar – pati ta. Laikas kreiptis į velionio sekso magnato L.Flynt’o bendroves ir siūlyti Lietuvą kaip pornografijos gamybos placdarmą. Kartais gal visai gerai parodyti visiems, ko esame iš tiesų verti.

Laisvietė Morgana Danielė sakė, kad jos narkotikų projektui galėjo nepritarti tik tie, kurie nesupranta, tad jau porą savaičių Seimo nariams siunčia apie jį laiškus.

„Kadangi Seimo nariai kartais užtrunka įsisavindami turinį“, – aiškino M. Danielė.

Seimo narė Agnė Širinskienė tikino laiškus išmetanti.

„Išmetu, kur aš juos galiu daugiau dėti?“ – sakė ji.

A. Širinskienei kliuvo ne tik laiškai. Ji piktinosi, kad Seimui atmetus mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą, didieji koalicijos partneriai dėl to ruošiasi keisti Seimo statutą.

„Partnerystė buvo atmesta, bet, matyt, tie atmetinėjimai mažiesiems koalicijos partneriams kelią pyktį ir greičiausiai atsiranda tam tikri grasinimai ar bandymas šantažuoti“, – teigė A. Širinskienė.

Narkotikų dekriminalizavimo nepalaikė krikdemiškasis konservatorių sparnas. Projektas atmestas vos žingsnis iki finišo – paskutinėje priėmimo stadijoje.

Jis atmestas ne galutinai, o pasiųstas į komitetą perdaryti, Į Seimo salę gali grįžti po pusės metų. Bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas dabar sumanė šią nuostatą statute pakeisti – kad į salę greičiau nei po pusmečio galėtų grįžti tie projektai, kurie atmesti priėmimo stadijoje ir kurie išsiųsti į komitetą perdaryti.

Morgana Danielė. / Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.

„Yra aiškiau negu aišku, kokiam projektui taikoma“, – tikino A. Širinskienė.

Tačiau partijų lyderiai tą neigė.

„Tai inicijavo kolegos. Aš net nedalyvavau tame pokalbyje“, – tvirtino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

„Ne, nebuvo tokio susitarimo“, – antrino konservatorių lyderis Gabrielius Lansbergis.

Kad Seimo statutą norima keisti dėl narkotikų, komitete pasakė jo pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Yra kas sako, kad tik vadinamoji „žolė“ galėtų likti, bet tai vis tiek turi būti teisiškai tvarkinga.

„Koalicija irgi svarbus dalykas. Mums tai irgi yra žingsnelis parodant, kad sprendžiame. O kaip išspręsime? Seime bus balsavimas“, – komentavo S. Šedbaras.

Taigi Statuto pakeitimą dar spręs Seimas, bet kad ir kiek jį bekaitaliotų, esmė ta pati.

„Mes turime ieškoti balsų“, – sakė A. Armonaitė.

„Naujos pataisos nebus tapačios. Niekas nekeis to paties projekto atgal į seną. Jis vis tiek bus kompromisinis, siekiant sudaryti daugiau balsų“, – teigė G. Landsbergis.

„O toliau su kolegomis reikia diskutuoti, kokie galėtų būti kompromisai, tačiau tai turi būti teisiškai tvarkingas projektas. Yra kas sako, kad tik vadinamoji „žolė“ galėtų likti, bet tai vis tiek turi būti teisiškai tvarkinga“, – pridūrė A. Armonaitė.

Projekto autorė žurnalistams jį pakomentuoti atsisakė.

– Kaip dėl emocijų, konkrečiai iš Morganos Danielės, kuri ruošė šį projektą?

– Emocijų tikrai yra ir belieka apgailestauti, kad Seimas yra įstrigęs tokiame baudžiamosios, sovietinės politikos žanre. Daugelis Vakarų valstybių turi daug progresyvesnę narkotikų politiką, kuri padeda gydyti ir padėti tiems žmonėms, kurie turi problemų. Tą sakė ir Lietuvos institucijos. Mes metus šį klausimą svarstėme Seime, turėjome ir plenariniame posėdyje diskusiją, ir bent keli komitetai yra svarstę ir tam klausimui pritarę. Aš įsivaizduoju, kad ne vien tiktai Morgana, bet ir daugybė žmonių, kurie susiję su tuo klausimu, sprendžia jį, bando padėti žmonėms, jaučiasi tiesiog blogai. 

– Kaip jūs jaučiatės dėl savo koalicijos partnerių, kurie jūsų nepalaikė? Jūs palaikėte jų sprendimus, bet jie, rodos, jus apsuko aplink pirštą.

– Kalbėsimės apie tai, ką daryti toliau. Visų pirma, su partijos nariais, po to ir koalicijoje. Tas greitis, kuriuo mes svarstome aktualius arba Laisvės partijos programinius klausimus, mūsų netenkina ir tą reikia labai aiškiai suvokti. Juk čia kalbame apie sąlyginai nedidelius dalykus visame valstybės valdymo fone, ne apie biudžeto milijardus ar panašiai. Kalbame apie nedideles socialines problemas, kurias būtų galima spręsti, jei Seimas susiimtų ir padarytų. Yra dar svarbesnis matmuo. Mes kalbame apie vakarietiškos, į ateitį orientuotos politikos kryptį, kuriai Seime dabar nėra palaikymo.

– Koks bus tų kalbų su partijos nariais turinys? Ar yra tarp nuomonių, kad ne pakeliui jums dabar yra su konservatoriais ir liberalais?

– Mes visi suprantame, kad dabar yra labai sudėtingas valstybei metas. Ir aš tikrai leisiu savo ir kitų galvoms ataušti prieš šnekant apie kažkokius skambesnius klausimus. Svarbios ir didelės Lietuvą kamuojančios krizės, dideli dalykai, kurie vyksta, kuriuos mes turime visi kartu atlaikyti ne tik kaip koalicija, bet ir kaip Lietuva, vis tiek palieka vietos Lietuvai eiti į priekį ir Seimo darbotvarkėje priimti svarbius įstatymus. Man labai apmaudu, labai gaila, kad didelė dalis Seimo narių negirdi ekspertų komentarų. 

– Ar jūs dabar jaučiatės mažiausi ir nesvarbiausi koalicijos partneriai?

– Akivaizdu, kad mes turime mažiausiai balsų iš visų koalicijos partnerių. Ir nepaisant to, kad mūsų frakcija balsuoja labai dėmesingai ir visais koalicijai svarbiais klausimais tikrai stoja mūru, kitose partijose ir frakcijose ne visada tas matosi. 

– Jūs įvardijote dvi didžiausias koalicijos problemas, sakydamas, kad Laisvės partija nėra silpnoji grandis – agroliberalai ir krikdemai yra didžiausios šios koalicijos bėdos. Kas yra tie agroliberalai?

– Tai yra Liberalų sajūdžio vienmandatininkų flangas, su kuriais vertybiškai yra labai sunku komunikuoti ir tas buvo matyti praėjusioje kadencijoje, kai tie patys liberalai, kai kurie iš jų būdami Liberalų sąjūdžio sudėtyje, labai aiškiai atstovavo tuometinei valdančiajai Skvernelio-Karbauskio daugumai, o ne opozicijai, kaip visa oficiali Liberalų sajūdžio partija.

– Kaip jūs tikitės rasti sutarimą su kita problema – krikdemais? Vertybiškai jūs labai skiriatės ir tas buvo akivaizdu nuo pat pirmųjų dienų, kai jūs ėjote į koaliciją. 

– Mes tikime, kad tiek krikdemai, tiek kiti supras, kad į pagalbą orientuota politika tikrai neprieštarauja krikščioniškajai demokratijai. Mes nekalbame apie tai, kad „legalizuokime viską ir pasileiskime per laukus“. Mes kalbame apie daugybės žmonių skaudžias istorijas, kurie dėl BK negavo pagalbos laiku. 

– Ar jūs po pokalbių savo partijos viduje kelsite kokių nors ultimatumų konservatorių-krikdemų flangui arba kitiems koalicijos partneriams? Jūs turite kelis svarbius projektus. Vienas iš klausimų – partnerystės klausimas ir kitas klausimas – kuris dabar nepraėjo Seime. Ar šie klausimai bus kaip ultimatumas dėl tolesnio darbo?

– Šie klausimai bus kaip labai stiprus kelrodis, ar šiuolaikinės Lietuvos Seimas yra pasiryžęs vakarietiška kryptimi bent porą labai aiškių žingsnių žengti. Man atrodo, kad jie yra gana smulkūs arba ne tokie dideli, bet jie labai svarbūs, principiniai, parodantys, ar ši valdžia į Vakarus žiūri, ar visgi kažkur į rubežių, į Rytus. 

– Jeigu nežiūri, tai jums ne pakeliui?

– Jeigu nežiūri, tai labai didelis klausimas, kaip tada mes judame toliau. 

„Mes su partneriais kalbėjome, aš informavau, kiek balsų galima tikėtis iš Liberalų sąjūdžio frakcijos. Taigi, tikrai šiandienos balsavimas nebuvo joks netikėtumas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.

„Manyčiau, kad dabar yra laikas galvoti apie ateitį, projekto tobulinimą ir grįžti prie jo tam tinkamu laiku. Tikrai nenuleisčiau rankų“, – pabrėžė parlamento vadovė.

Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas.

Tikrai šiandienos balsavimas nebuvo joks netikėtumas.

Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų. Po penkis Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovus balsavime nedalyvavo, konservatorius Audronius Ažubalis balsavo prieš, o jo partiečiai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas balsuodami susilaikė.

Keliolikai valdančiosios koalicijos atstovų balsavus prieš arba nedalyvavus, šiemet gegužę Seimas taip pat atmetė Laisvės partijos atstovų inicijuotą Partnerystės įstatymo projektą.

Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį pareiškė, kad koalicija turės tartis, kaip dirbti toliau.

„Laisvės partijos tokio tiesioginio pageidavimo neišgirdau, tik mačiau vieną kitą pareiškimą viešoje erdvėje. Bet manau, kad šiandien buvo ilgas, sunkus posėdis, matyt, reikėtų visiems pailsėti, įvertinti tuos rezultatus ir artimiausiomis dienomis žiūrėsime“, – kalbas dėl koalicijos stabilumo komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš vertinu šiandienos posėdį kaip įprastą darbinį. Buvo klausimų, dėl kurių mums pavyko rasti susitelkimą, dėl dekriminalizavimo projekto rezultatas buvo ne toks, kokio tikėjomės“, – teigė ji.

Kita vertus, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad centro dešinės koaliciją sieja kur kas daugiau klausimų nei skiria.

„Taip, tai yra emocingi pareiškimai, kurie neturėtų padaryti didelės įtakos ateities darbui. Be to, po balsavimo nuskambėjo ir kiti pasisakymai – apie ketinimus grįžti prie šio klausimo, jį tobulinti. Manyčiau, kad daugiau dėmesio ir energijos turėtų būti skirta tam“, – tvirtino ji.

V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad dėl tokių klausimų kaip partnerystė, dekriminalizavimas Seimo salėje turėtų būti balsuojama tik tuo atveju, kai užsitikrinamas reikiamas balsų skaičius. Tam reikia ir dalies opozicijos paramos.

Valdančiąją centro dešinės koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Konservatoriai turi 50 parlamentarų mandatų, liberalai – 13, Laisvės partija – 11

Vadinamosios „žolės“ ji pirmą kartą pabandė tuomet, kai buvo vos 13 metų. „Lietuvoje kas antras paauglys žino, kur įsigyti kanapių. Tą adrenalino jausmą tikrai atsimenu ir aš jį, kaip aktyvi paauglė, kartojau daugybę kartų ir kitais būdais“, – sako politikė, nebijanti prisipažinti, kad ji buvo problematiška paauglė.

„Piešiau grafičius, bėgau nuo policijos, kai mane vijosi“, – šį vakarą, 19.30 val., LNK laidoje „KK2 penktadienis“ sakys politikė.

Paklausta, ar rūkė tik kanapes, ar bandė ir kitų narkotinių preparatų, Seimo narė nepabijojo prisipažinti, kad „kai buvau jauna, buvo visko. Heroino, kokaino, hašišo? Absoliučiai visko buvo“.

Narkotikų dekriminalizavimo laukia ir M. Danielės bendrapartietis, „Kanapių kultūros dienų“ organizatorius Nerijus Vitkauskas, kuris prisipažino apie 10 metų rūkantis kanapes. Jeigu būtų sučiuptas, jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taigi jis aktyviai kovoja ir už narkotikų dekriminalizavimą, o ateityje pasisako ir už legalizavimą.

Narkotikų dekriminalizavimas visiems padarys meškos paslaugą ir vartotojų atsiras tikrai daugiau. Taip mano 10 metų narkotikus vartojęs, o dabar jau 20 metų jiems sveikti padedantis „Alfa“ centro įkūrėjas Vladislavas Pocius. „Iš 15 artimų mano draugų, kurie vartojo, „išsikapanoti“ pavyko tik dviem. Vieną draugą susprogdino, keli perdozavo, vienas išvažiavo į Ispaniją, susipažino su prostitutėmis, jam įdėjo klofelino ir jis nebepabudo“, – sakė vyras.

Daugybę istorijų žinantis Vladislavas ne sykį patyrė: nuo narkotikų priklausomi žmonės virsta „antžmogiais“, kuriems svarbu tik viena – gauti dozę.

„Iš aš netekau daugybės savo draugų. Kai kurie yra įkalinimo įstaigose, artimiausias draugas mirė perdozavęs. Ir tai buvo mano pagrindinė motyvacija pradėti dirbti šioje srityje“, – sako M. Danielė, kuriai  narkotikų dekriminalizavimas atrodo geriausias sprendimas.

Laidoje ji prisipažins, kad, sulaukusi 18-os, pasikeitė vardą, o ištekėjusi – ir pavardę. Ar tai ji padarė dėl skandalingos praeities?

Dabar projektas galės būti įtraukiamas į plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tačiau opozicijos atstovai komiteto posėdyje siūlė padaryti pertrauką dėl šio klausimo. Visgi toks sprendimas, balsams pasiskirsčius po lygiai, buvo atmestas komiteto pirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro balsu. Taip pat TTK pritarta siūlyti didesnes, nei numatytos pataisų pradiniame variante, baudas už disponavimą mažu narkotinių medžiagų kiekiu.

Šiomis parlamentarės Morganos Danielės inicijuotomis pataisomis siūloma bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Siūlymą BK panaikinti bausmes už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą, paliekant bausmes tik už didesnį negu mažą kiekį, TTK palaikė 4 parlamentarai, 3 balsavo prieš ir 1 susilaikė. Kadangi projektą palaikančių ir nepalaikančių balsai pasiskirstė po lygiai, palaikymą šiam projektui lėmė jo pirmininko S. Šedbaro balsas.

Tuo tarpu siūlymą įtraukti bausmes už disponavimą mažu narkotikų kiekiu į ANK, palaikė 4 parlamentarai, o dar 3 balsavo prieš. Regionų frakcijos narys Česlavas Olševskis šiame balsavime atsisakė dalyvauti, kadangi jis palaikė siūlymą atidėti viso projekto svarstymą.

A. Širinskienė siūlė padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme

Komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė siūlė komiteto nariams padaryti pertrauką šio projekto svarstyme, kadangi Seime taip pat yra įregistruotas BK 199 straipsnio, reglamentuojančio bausmes už kontrabandą, pakeitimas. „Valstietė“ siūlė palaukti, kol komitetai įvertins ir pastarąjį projektą, ir šias dvi iniciatyvas, apjungus, svarstyti kartu.

„Būtų išmintingiausia daryti pertrauką dabar, pateikti tą projektą, per vasarą padirbėti ir turėti normalų rezultatą. Jūs patys valdantieji sakote, kad reikia mažinti projektų skaičių Seime, o dabar mes darome taip, kad gabaliuką čia pataisysime, o jau yra įregistruotas kitas projektas, kuris yra lydintysis. Kas atsitiks, jeigu mes tiesiog per vasarą sutvarkysime projektą“, – siūlymą teikė A. Širinskienė.

Visgi tokį „valstietės“ siūlymą posėdyje taip pat dalyvavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pavadino manipuliacija, kadangi dviejų atskirų pateikimą praėjusių projektų esą sujungti ir svarstyti kartu komitetai tiesiog neturi teisės.

„Kviečiu nemanipuliuoti ir nežongliruoti taisyklėmis. Mes puikiai žinome, kad įstatymo pakeitime dviem kitiems straipsniams inkorporuoti naujo straipsnio mes negalime, tačiau mes galime kartu, vėlesnėse stadijose svarstyti 199 straipsnio pakeitimą“, – tvirtino A. Armonaitė.

Galiausiai balsuojant dėl pertraukos, 4 komiteto nariai palaikė A. Širinskienės siūlymą, o prieš balsavo taip pat 4 parlamentarai, todėl galutinį sprendimą nedaryti pertraukos lėmė komiteto pirmininko balsas, kuris balsams pasidalinus po lygiai, būna lemiamas.

Komitetas siūlo įvesti didesnes baudas, nei projekto iniciatoriai

Komiteto nariai taip pat nusprendė palaikyti siūlymą, numatyti didesnes, nei numatyta pradiniame projekto variante baudas už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Projekte šiuo metu numatytos baudos nuo 20 iki 100 eurų už pirmąjį nusižengimą, o už pakartotinį iki 200 eurų maksimalus baudos dydis. Komitetas pritarė siūlymui baudas už pirmą nusižengimą didinti ir numatyti dydžius nuo 100 iki 200 eurų. O už pakartotinį nusižengimą nuo 300 iki 400 eurų.

Projektą jau apsvarsčius ir Žmogaus teisių bei Sveikatos reikalų komitetams, jis galės būti įtraukiamas į plenarinio posėdžio darbotvarkę. Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė birželio pradžioje Eltai yra sakiusi, kad tikisi, jog parlamentarai dekriminalizavimo projektą spės priimti dar iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.