Stinga valandos miego 

Miego trukmė trumpėja ir paauglių bei jaunų suaugusiųjų kategorijoje – 16-24 metų gyventojai miega 40 min. trumpiau nei miegodavo jų bendraamžiai prieš 5 metus, 7 val. 14 min. Jiems iki rekomenduojamos šiai amžiaus kategorijai miego trukmės (8-9 val.) jau stinga bent valandos miego. Pagrindinė priežastis ta pati – naršoma miego sąskaita.

Z karta naršo daugiau nei miega

„Žiūrint į medijų dienotvarkę – grafike jau beveik nebeliko paros meto, kai auditorija būna nulinė: net ir po vidurnakčio, net ir po 3 val. nakties medijų naudojimo kreivė nenukrinta iki nulio. Visada lieka procentas ar keli prisijungusios auditorijos. Ypač ši tendencija ryški 16-34 metų amžiaus kategorijose. Regis, dalis Y ir Z kartos visada lieka budėti prie medijų, ypač interneto. Be to, Z kartos laikas medijoms jau viršija miegui skiriamą laiką“, – sako „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Justina Dundulytė. 

Karantinas palopė miego spragas

Kita vertus, pasak jos karantinas kiek palopė miego spragas. Kaip rodo „Kantar“ COVID-19 barometras, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) šalies gyventojų karantino metu ėmė daugiau miegoti. 

„Paklausti, kaip rūpinasi savo emocine sveikata karantino metu, daugiausia gyventojų atsakė būtent ėmę daugiau miegoti – nenuostabu, kad dalis žmonių papildomai atsiradusį laiką skyrė būtent miego stygiui kompensuoti, nes daugeliui trūko beveik valandos iki rekomenduojamos miego normos“, – sakė ekspertė,. 

Ilgiau naktinėja prie ekranų

Pasak J. Dundulytės, „likti prisijungus“ labiausiai skatina socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, vaizdo įrašų žiūrėjimą bei muzikos klausymą internete. Per dvejus metus einančių miegoti iki vidurnakčio sumažėjo 7 proc. punktais. Po vidurnakčio prie ekranų naktinėja apie penktadalis Lietuvos. 

„Labiausiai naktinėjama naršant išmaniuosiuose telefonuose ir leidžiant laiką socialiniuose tinkluose – jie, galima sakyti, tampa miego konkurentais“, – sakė J. Dundulytė. 

Trečdaliu valandos per penkerius metus sutrumpėjo ir 45-54 metų amžiaus grupės miego laikas, jie dabar miega 7 val. Bendra gyventojų miego trukmė per penkmetį sumenko beveik pusvalandžiu – iki 7 val. 20 min.

Laikas prie ekranų veikia ir vaikų miegą

Mažėjančią dėl ekranų miego trukmę pastebi ir Vilniaus universiteto profesorė, psichologė dr. Roma Jusienė, kartu su komanda tyrusi ikimokyklinukų naudojimąsi ekranus turinčiais prietaisais ir pradinukų naudojimąsi internetu 1500 šeimų. Profesorė drauge su vaikų ligų gydytojais, neurologais, pastebi aiškias sąsajas tarp įrenginių vartojimo ir miego. 

„Pastebėta, kad vaikai prie ekranų, ypač internete, praleidžiantys daugiau kaip dvi valandas per dieną, sunkiau užmiega, dažniau prabunda naktį, miega neramiai. Be to, matome ir aiškias sąsajas tarp laiko prie ekranų ir antsvorio bei elgesio problemų“, – sakė prof. R. Jusienė. 

Pasak jos, mokyklose kalbantis su paaugliais, jie dažnai sakosi einą miegoti pirmą, antrą valandą nakties. „Toks laikas šokiruoja, natūralu, kad tiek miegant jiems nepavyksta susikaupti pamokose, vaikai būna irzlūs, neramūs, atsiranda poreikis greitam energijos šaltiniui – saldiems ar energiniams gėrimams, greitam kaloringam maistui. Visa tai galioja ir suaugusiems“, – akcentuoja profesorė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad duomenys rodo akivaizdų ryšį tarp išmaniųjų ekranų miegamajame ir miego. „Tie, kas atsakė turį miegamajame televizorių ar išmaniuosius ekranus, nurodė ir turį reikšmingai daugiau ne tik miego, bet ir kitų emocinių ar sveikatos problemų. Todėl viena iš svarbiausių rekomendacijų: eidami miegoti visus šiuos prietaisus, ypač prijungtus prie interneto, išjunkite ir laikykite toliau nuo miegamojo ir lovos“, – patarė dr. R. Jusienė.

Ilgiausiai miega senjorai

Vienintelė grupė, kuri nesikankina dėl trumpėjančio miego – tai vyresni kaip 55 metų žmonės, o gero miegojimo lyderiai yra 65 metų ir vyresni senjorai, miegantys vidutiniškai 8-9 val. 

Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, vidutinis šalies gyventojų internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 val. 2012 m. iki beveik 3 val. 2019 m. Laikas socialiniuose tinkluose padidėjo beveik pustrečio karto – nuo 41 min. iki beveik 1,5 val. 

„Kantar“ „Media Day“ tyrimas lygina 7-ių media kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, vaizdo turinys internete, kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus per parą. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų media kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis media kanalus. Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2019 m. vasario-balandžio mėn. Apklausti 1599 15-74 m. Lietuvos gyventojai.

Jei turite laisvo laiko ir įkrautą mobilųjį telefoną – mobilieji įrenginiai mums suteikia daugybę galimybių bendrauti, pramogauti, žaisti, mokytis ir net dirbti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tad ką įdomaus ir produktyvaus galite nuveikti, kol laukiate?

Skaitykite naujienas ar elektronines knygas. Interneto ryšys ir naujausios programėlės mums leidžia sužinoti naujienas iš viso pasaulio vieno mygtuko paspaudimu. Jei domina vietinės naujienos, parsisiųskite vieno ar kelių lietuviškų portalų mobiliąsias programėles, jei norite sekti pasaulio žinias – CNN ar BBC aplikacijas, o jei norite peržiūrėti šį tą smagaus, verta įsijungti lietuvių sėkmingąjį „Bored Panda“ ar „9GAG“. Taip pat laukdami galite atsiversti „Kindle“ ir įveikti keliasdešimt skaitomos knygos puslapių.

Apsipirkinėkite internetu. Jei nemėgstate švaistyti laiko, pertraukėles ar ilgesnį laukimą galite išnaudoti apsipirkinėjimui elektroninėse parduotuvėse. Kam kelias valandas blaškytis po miestą ieškant naujų batų, kai gali tai per 10 min. padaryti internete? Programėlių ir pasirinkimo be galo daug – laikas į paieškas.

Mokykitės kalbų. Kalbų mokymosi programėlės – puikus pasirinkimas tiems, kurie visada nori tobulėti ir išmokti šį tą naujo. „Duolingo“, „Memrise“ ar „Babbel“ – pasirinkite sau patogiausią. Juk mokytis naujų kalbų niekada nevėlu!

Raskite gyvenimo meilę. Jei laukimas jau prailgo, pats laikas įsijungti vieną iš pasimatymų programėlių („Tinder“, „Bumble“, „Hinge“, „Grindr“) – nežinia kada gali surasti savo simpatiją. Lietuvoje viena populiariausių – „Tinder“ mobilioji aplikacija, tačiau verta patikrinti ir lietuviškas „Flirtas“ ir „Draugas“ programėles.

Ieškokite idėjų ir įkvėpimo. Kam važiuojant autobusu gaudyti varnas, jei gali tuo tarpu prisigaudyti puikių idėjų? Tik reikia žinoti, kur ieškoti! Receptų ieškokite „Tasty“, interjero ir DIY idėjų – „Pinterest“, minčių ir įkvėpimo – „Tumblr“, kelionių – „Airbnb“ ar „Booking“. Naršant internete laikas skrieja neįtikėtinai greitai, tad net nepastebėsite, kai jau atsidursite savo stotelėje.

Naršymas internete, daugelio darbdavių manymu, daro didesnę žalą verslui nei darbuotojų rūkymas, vėlavimas į darbą ar įprotis užtrukti pietaujant.

Asmeninių reikalų tvarkymą internetu prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė 55 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu rūkymo žalą įžvelgė 41 proc. darbdavių. Vėlavimas į darbą kenkia 36 proc., o per ilgos pietų pertraukos - 11 proc. įmonių produktyvumui. Tokios verslininkų nuostatos paaiškėjo po „Spinter tyrimų“ atliktos daugiau nei 300 įmonių vadovų apklausos, kurią inicijavo draudimo bendrovė BTA.

„Pastarąjį dešimtmetį daugelyje Vakarų šalių naršymas internetu asmeniniais reikalais tapo didžiausiu rūpesčiu darbdaviams. Tad stebėtis, kad ši veikla daro vis didesnę žalą ir Lietuvos įmonių produktyvumui, nevertėtų. Kita vertus, nors problema yra žinoma, kol kas nesutariama dėl bendro recepto, kaip minimizuoti jos kaštus įmonių produktyvumui“, - teigia BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Skirtingi JAV bei Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, kad asmeninius reikalus internete darbo metu tvarko nuo 60 proc. iki 75 proc. darbuotojų, tam vidutiniškai dedikuodami nuo 1 iki 3 valandų.

Antai 2017 metais Didžiojoje Britanijoje „Vouchercloud“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad biurų darbuotojai vidutiniškai per dieną 2 valandas ir 53 minutes paskiria ne darbo reikalams. Didžiąją dalį šio laiko „suryja“ veikla internete - bendravimas socialiniuose tinkluose, naujienų skaitymas, apsipirkimas bei kitų asmeninių reikalų tvarkymas.

„Įvairių užsienio kompanijų, o ir mūsų pačių patirtis rodo, kad bandymai techninėmis priemonėmis riboti darbuotojų naršymą internete - pvz., blokuojant prieigą prie socialinių tinklų, pramoginių svetainių ar net įdiegiant su griežtėjančiais asmens duomenų apsaugos reglamentais prasilenkiančią darbuotojų veiklos sekimo kontrolę - duoda mažai naudos. Todėl ieškoma kitų šios problemos sprendimo būdų“, - sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, vis daugiau darbdavių įdiegia motyvacines priemones, susietas su konkrečių užduočių ar tikslų įgyvendinimu, o ne su išdirbtu darbo laiku.

„Viršiję kiekybinius ar kokybinius tikslus darbuotojai motyvuojami ne tik papildomu piniginiu atlygiu, bet ir nefinansinėmis priemonėmis - pvz., sveikatos draudimu, bilietais į kultūrinius renginius ar mokymus, lanksčiu darbo grafiku ar panašiai. Darbuotojus tai savaime skatina produktyviau išnaudoti darbo laiką“, - sako J. Krikščiūnė.

BTA personalo vadovės teigimu, prie konkrečių rezultatų pririšta motyvacinė sistema daugiausia naudos duoda tose įmonėse, kuriose darbuotojai yra edukuojami kuo tikslingiau išnaudoti darbui skirtą laiką, tam vis dažniau įdiegiami ir elektroniniai įrankiai, leidžiantys fiksuoti, ar užduotis atliekama laiku.

„Tai ypač svarbu paslaugų sektoriuje, taip pat ir kitose įmonėse, kuriose darbas su kompiuteriu yra pagrindines funkcijas atliekančių darbuotojų veikla“, - sako ji.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, tiek prekybos, tiek intelektinių paslaugų, tiek fizinių paslaugų įmonių vadovai darbuotojų naršymą internete nurodė kaip didžiausią žalą verslo produktyvumui. Išsiskyrė tik šalies gamybos sektorius, kur 62 proc. darbdavių prie kenksmingiausių darbuotojų įpročių priskyrė rūkymą, o asmeninių reikalų tvarkymą internetu įvardijo kiek mažiau - 58 proc. vadovų.

Pasirinkę naujuosius planus klientai, svečiuodamiesi Europoje, dabar išnaršo beveik tiek pat mobiliojo interneto duomenų, kiek ir Lietuvoje.

„Prieš keletą savaičių pirmieji Lietuvoje pristatėme revoliucingus naujuosius planus, suteikusius galimybę be priemokų naudotis lietuviškais mobiliojo interneto gigabaitais Europoje. Pastebime aktyvų domėjimąsi šia naujove, o statistika rodo, kad dabar klientai daugiau išnaršo ne tik kelionėse po Europą, bet ir Lietuvoje“, – sako Arūnas Mickevičius, bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas.

Duomenų suvartojimas išaugo 800 kartų

„Bitės“ statistika rodo, kad vien pirmąjį mėnesį mobiliųjų duomenų Europos šalyse „Bitės“ klientai vidutiniškai sunaudojo net 800 kartų daugiau, nei sunaudodavo iki galimybės naudoti lietuviškus gigabaitus Europoje. Dabar vidutinis vieno vartotojo išnaršomų duomenų kiekis Europoje siekia jau 1,1 gigabaito, o prieš tai analogiškas rodiklis buvo vos 1,4 megabaito.

Aktyviausiai mobiliuoju internetu naudojamasi didžiosiose Europos valstybėse

Pasak A. Mickevičiaus, mobiliojo interneto vartojimas puikiai atspindi populiariausias kelionių kryptis. Tradiciškai populiariausiomis viešnagių šalimis išlieka Vokietija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė, taip pat Prancūzija ir Italija. Šių metų rugpjūtį šiose šalyse suvartota per 60 proc. viso mobiliojo interneto užsienyje srauto.

Per pirmąsias savaites naujuosius planus pasirinko per 10 tūkst. vartotojų. Dažniausiai jie renkasi planus su 4-7 gigabaitų mobiliojo interneto paketu. „Ši statistika rodo, kad lietuviams mobilusis internetas užsienyje reikalingas, tačiau iki šiol jie save ribojo dėl brangesnių kainų. Galėdami naudoti tuos pačius lietuviškus interneto gigabaitus kelionėse, dabar jie Europoje savo įpročių nebekeičia – internetu telefonuose naudojasi taip pat aktyviai, kaip ir įpratę Lietuvoje“, – pastebi A. Mickevičius.

Liepos viduryje „Bitė“ pirmoji Lietuvoje pristatė naujus planus, kurie suteikė vartotojams iki šiol neturėtą privalumą – galimybę be priemokos naudoti lietuviškus gigabaitus kelionėse po Europą. Naujųjų planų savininkai, priklausomai nuo pasirinkto plano, taip pat nemokamai iki 12 mėnesių gali naudotis ir kitomis paslaugomis – telefono ekrano draudimu, mobiliuoju parašu ir interneto saugumo sprendimu.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš interneto paslaugų teikėjų pareikalavo pradėti teikti duomenis apie vartotojų elgseną tinkle, rašo 15min.lt.

Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Rašte, kuris buvo išplatintas rugsėjo viduryje visiems interneto paslaugų tiekėjams Lietuvoje, buvo reikalaujama ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.

Į ginčą įsitraukusi Valstybinė asmens duomenų inspekcija konstatavo, kad RRT vadovo prašymas neturi prieštarauti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Jame numatyta, jog asmens duomenys yra ir asmens IP adresas, todėl tarnybos reikalaujami vartotojų duomenys negali būti teikiami.

Informacinių technologijų specialistai taip pat nurodo, kad galimybę rinkti tokius duomenis numato Operatyvinės veiklos įstatymas, tačiau tai leidžiama daryti tik teisėsaugos institucijoms.