Tai nieko kita neprimenantis pasaulis: daug metalų turintis asteroidas, kuris gali būti mažos planetos liekanos, o galbūt – visiškai naujo tipo dangaus kūnas.

„Mes mokysimės įvairių naujų dalykų, kaip šie daiktai skrieja per Saulės sistemą, jie atsitrenkia vienas į kitą ir sukelia evoliuciją to, ką turime šiandien, mūsų Saulės sistemą“, – sakė NASA vadovas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas), prieš pat 10 val. 19 min. vietos (17 val. 19 min. Lietuvos) laiku, kai pakilo daugkartinio naudojimo raketa „SpaceX Falcon Heavy“.

„Mes asmeniškai arba robotiškai aplankėme pasaulius, pagamintus iš uolos, pasaulius, pagamintus iš ledo, ir pasaulius, pagamintus iš dujų (...) tačiau tai bus pirmas kartas, kai aplankysime pasaulį, turintį metalinį paviršių“, – vyresnioji mokslininkė Lindy Elkins-Tanton (Lindi Elkins Tenton) sakė žurnalistams anksčiau šią savaitę.

Furgono dydžio zondas turėtų pasiekti savo paskirties vietą Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio 2029 metų liepą.

Per dvejus metus jis pasitelkdamas savo pažangių instrumentų rinkinį tyrinės Psichę, ieškodamas įrodymų apie seną magnetinį lauką ir tirdamas jo cheminę bei mineralinę sudėtį, taip pat topografiją.

Erdvėlaivis praskriejo pro Saulės vainiką – viršutinę žvaigždės atmosferą – ir ten paėmė dalelių bei magnetinių laukų mėginius, teigė NASA ir pavadino tai „dideliu žingsniu mokslui apie Saulę“.

Kosmoso agentūra nurodė, kad „Parker“ aptiko tinkamas sąlygas įskrieti į Saulės atmosferą maždaug 1,3 mln. kilometrų atstumu nuo žvaigždės paviršiaus. Kaip pranešama, erdvėlaivis ten išbuvo kelias valandas.

„Parker“ toliau artėja prie Saulės paviršiaus ir ilgai netrukus gali nuo jo nutolti tik per maždaug 616 mln. kilometrų. Anot NASA, per kitą priartėjimą 2022 metų sausį erdvėlaivis galimai vėl praskries pro Saulės vainiką.