Apmulkintųjų skaičius stulbina
Pirmadienio popietę į Klaipėdos apylinkės teismo salę pavėlavę atėjo du brandaus amžiaus žmonės.
Teisėjas skaitė nuosprendį.
Pavėlavusieji iškart nė nesuprato, kad tokiais atvejais visiems privalu stovėti ir bandė įsitaisyti ant suolo. Netrukus susivokė situacijoje ir atsistojo.
Pora labai emocingai reagavo į 60-metei klaipėdietei Natalijai Trufanovai skirtą bausmę, o po posėdžio dar kartą pabandė aptarti išgirstus dalykus.
Teisiamoji nuosprendžio klausėsi būdama Šiaulių tardymo izoliatoriaus salėje, su ja bendrauta telekonferenciniu būdu.
Tai yra N.Trufanova iš kameros, kurioje laikoma, atvesta į salę, kurioje turėjo galimybę matyti vaizdą uostamiesčio teismo salėje, kaip ir proceso dalyviai Klaipėdoje stebėjo ją.
Nelinksmą moters veidą, ko gero, būtų norėję išvysti dešimtys piktų ant jos žmonių.
Visi jie patikėjo, kad ši moteris galės pagausinti jų santaupas, sunkaus darbo uždarbį, pardavus nekilnojamąjį turtą ir kitais būdais gautus pinigus.
Vien baudžiamojoje byloje išvardytos 38 pavardės.
Viliojo nežmonišku pelnu
Visi šie žmonės – rusakalbiai. Vėliau, kai jie jau kreipėsi į policiją, aiškino pasitikėję šia moterimi, nes ji – pažįstama, ją rekomendavo patikimi žmonės, pagaliau ji – saviškė.
N.Trufanova pati prisipažino ir teismo jau yra pripažinta sukčiavusi.
Ji skolinosi iš žmonių pinigų, žadėjo didžiulius procentus, tokius, kokių nei sovietinės, nei vėliau nepriklausomos Lietuvos laikais nėra siūlęs nė vienas bankas.
Galiausiai būriui žmonių ši moteris skolos negrąžino. Tada prasidėjo savotiška ruletė – iš vienų skolinosi, kitiems mokėjo procentus arba atiduodavo pasiskolintas sumas.
Maždaug pusė nukentėjusiųjų, teisininkų vertinimu, prarado itin didelius pinigus, kitų nurodytos sumos – mažesnės, bet vis tiek gana svarios.
Pasak teismo sprendimo, moteris maždaug dešimtmetį, nuo 2004-ųjų, sėmė svetimus pinigus, žadėdama skolintojams aukso kalnus.
Pasak teismo sprendimo, moteris maždaug dešimtmetį, nuo 2004-ųjų, sėmė svetimus pinigus, žadėdama skolintojams aukso kalnus.
Kaltas mistinis verslininkas?
Pričiupta ji aiškino pati buvusi apgauta.
Esą kažkada kažkuriame oro uoste ji susipažino su labai stambiu verslininku, kuris pasiūlė jai pelningai investuoti pinigus ir papildomai užsidirbti ieškant žmonių, kurie taip pat norėtų praturtėti.
N.Trufanova aiškino, jog visus pasiskolintus pinigus per kurjerį be jokių parašų ar raštelių siųsdavo mistiniam verslininkui – investuotojui.
Esą tas pats kurjeris jai paduodavo ir uždirbtus investuojant pinigus.
Vieną kartą išaušo diena, kai palūkanų šis kurjeris nebeperdavė, o verslininkas liepė moteriai sumokėti klientams iš savo piniginės.
Kitas vertingas patarimas – skolintis iš kitų ir mokėti anksčiau N.Trufanovai patikėjusiesiems savo pinigus.
Skolino ir 60 tūkst. eurų
Mažiausias priteistas atlyginti civilinis ieškinys – apie 600 eurų, didžiausias – per 60 tūkst. eurų.
Dar nežinia, ar šie kreditoriai ryšis dar kartą mokėti, kad antstoliai bent pradėtų ieškoti galimybės atgauti šiuos pinigus.
Juk kiekvienas nukentėjęs ir civilinį ieškinį prisiteisęs žmogus turi sumokėti antstoliui už vykdomosios bylos užvedimą ir priteistos sumos išieškojimą.
Suprasdami, kad skola – beviltiška, jie gali į antstolius nė nesikreipti.
Dalis civilinių ieškinių teismo sprendimu nepriteista, nes dar iki proceso pradžios kai kurie žmonės patys kreipėsi į notarus, šie išdavė vykdymo dokumentus antstoliams ir skolos jų atžvilgiu jau pradėtos išieškoti.
Kai kurie su N.Trufanova turėję reikalų ir ja patikėję žmonės neturi vilčių atgauti savo pinigų ir civilinių ieškinių nereiškė.
Jie, ko gero, mano, jog svarbiausia, kad apgavikė sulauktų pelnytos bausmės.
Dar kartą išlaidauti šie žmonės nematė reikalo.
Jie net nepareikalavo prisiteisti daugiau nei 93 tūkst. eurų.
Pripažinta, kad būtent tokia suma N.Trufanova neteisėtai praturtėjo.
Todėl ji turės būti išieškoma konfiskuojant nuteistosios turtą, jei tokio kur nors yra.
Beturčiai: teisėjas S.Bliudsukis domėjosi, ar teisiamosios vaikai Belgijoje turi kokio nors turto, ir išgirdo atsaką, kad jie gyvena iš pašalpų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Gyvena iš pašalpų Belgijoje
Dar apie pusantro tūkstančio eurų nuteistoji turėtų atlyginti Policijos departamentui.
Tiek kainavo šios moters ekstradicija iš Belgijos Karalystės.
Kai pinigų skolinimo verslas visiškai sužlugo, N.Trufanova pabėgo į Belgiją, kur gyvena jos vaikai.
Teismo proceso metu teisėjas Svajūnas Bliudsukis klausė teisiamosios, ar jos vaikai turi kokio nors turto.
Atsakymas nenustebino – jie esą socialiai remtini ir gyvena iš minėtoje šalyje mokamų pašalpų.
Kažin, ar nuteistoji turi kokio nors savo vardu registruoto turto.
Dar ikiteisminio tyrimo metu ji pardavė savo būstą ir gautais pinigais dengė dalį skolų.
Spręsdamas N.Trufanovos ekstradicijos klausimą Belgijos teismas atsižvelgė į moters norą Lietuvoje skirsimą bausmę atlikti Belgijoje.
Tik su tokia sąlyga – po teismo grąžinti moterį atgal į tą šalį – teismas sutiko ją išduoti Lietuvai.
Jeigu įsiteisėjus nuosprendžiui pati nuteistoji arba mūsų šalies bausmės vykdymo institucija paprašys ją perduoti Belgijai, šis prašymas bus svarstomas ir veikiausiai patenkintas.
Kokių lūkesčių moteris turi prašydamasi į Belgiją, galima tik spėlioti.
Visų pirma, ji norės būti arčiau saviškių.
Galbūt šioje šalyje kalinčiai moteriai pasiseks sulaukti lengvesnių kalinimo sąlygų.
Galbūt šioje šalyje kalinčiai moteriai pasiseks sulaukti lengvesnių kalinimo sąlygų.
Aukoms davė po 100 eurų
Moteris, sukčiavimu pasisavinusi milžinišką sumą, suprato, kad verta pasinaudoti galimybe gauti mažesnę bausmę visiškai pripažinus savo kaltę.
Būtent todėl byla išnagrinėta sutrumpintu procesu, tai yra nebuvo kviečiami nukentėjusieji ir liudininkai.
Kaltinamoji prisipažino, pareiškė, kad dėl savo veiksmų gailisi ir net bandė parodyti norinti atsiskaityti su nukentėjusiais žmonėmis. Ji tai padarė sumokėdama dviem aukoms po 100 eurų.
Tačiau toks poelgis netapo lengvinančia N.Trufanovos atsakomybę aplinkybe.
Teismas skyrė moteriai septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikęs įstatymą, leidžiantį mažinti bausmę trečdaliu, teisėjas S.Bliudsukis paskelbė, kad N.Trufanova už grotų turėtų praleisti penkerius metus ir du mėnesius.
Kadangi ji buvo sulaikyta šių metų vasario mėnesį, už grotų praleistas laikas iki teismo nuosprendžio bus įskaitytas į bausmės atlikimo terminą.
Galima spėti, kad tokio teismo sprendimo moteris neskųs.
Sukčiavo ir teisininkas
N.Trufanova nėra pirma tokiu būdu sukčiavusi ir už tai nuteista klaipėdietė.
Prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo teisininko Sergejaus Juziko byla.
Iš pažįstamų žmonių skolinęsis pinigus ir žadėjęs didelį pelną buvęs teisininkas to paties Klaipėdos apylinkės teismo pripažintas kaltu ir pasiųstas už grotų ketveriems metams.
Aštuoni nukentėjusieji skolino šiam žmogui pinigus, bet jų neatgavo.
S.Juzikas tikino teismą, kad pats buvo apgautas, nes jo verslo partneris pasielgė su juo nesąžiningai.
Byloje buvo minimi 27 nusikalstamos veikos epizodai.
Tarp nukentėjusiųjų buvo prokuroro ir aukštas pareigas ėjusio policijos pareigūnų vardai.
Vienas jų teisininkui skolino pinigus devynis kartus, keli – po keturis kartus, kiti – po tris ar du kartus.
S.Juzikas buvo nepatenkintas nuosprendžiu ir jį apskundė, bet Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti paskirtą bausmę.
Tame pačiame teisme teisiama ir garbaus amžiaus pensininkė, kuri kaltinama neteisėtai besivertusi pinigų skolinimu.
Nors visas būrys klaipėdiečių skundėsi, kad ši pensininkė per teismus išsilupdavo dvigubą nei paskolinta sumą, bet įrodyti to nesugebėjo, nes neturėjo tai patvirtinančių dokumentų.
Beje, iš šios moters pinigus skolinosi ir S.Juzikas.
