Neoficiali kampanija

„Rusijos agresija prieš Ukrainą, NATO rytinio flango stiprėjimas, dabartiniai įvykiai regione, susiję su sąjungininkų pajėgų stiprinimu, ir tai, kad Baltijos šalys ir Lenkija gynybai išleidžia gerokai daugiau nei 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), mano nuomone, yra svarūs argumentai, kad Baltijos šalių atstovas taptų NATO generaliniu sekretoriumi“, – tokius argumentus, kodėl naujuoju Aljanso vadovu turėtų tapti jo tautietis, Latvijos užsienio reikalų ministras, trečiadienį išvardijo prezidentas Edgars Rinkevičs.

Jis pažymėjo, kad jau ne kartą buvo diskutuojama, kas pakeistų dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Tokios diskusijos suintensyvėjo anksčiau šiemet, kai NATO šalys nusprendė pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki kitų metų spalio.

„Diskusijos dar tik prasideda ir užtruks ilgai. Manau, visi kandidatai yra verti dėmesio. Taip pat planuoju aptarti konkrečius klausimus su K. Kariniu. Manau, sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose“, – sakė E. Rinkevičs.

Anot Latvijos premjerės Evikos Silinos, Ryga pradėjo neoficialias konsultacijas dėl galimo savo kandidato į NATO generalinio sekretoriaus postą. Kadangi NATO vadovo atrankos procedūros griežtai nereglamentuotos, Latvija pradėjo neoficialias derybas NATO ambasadorių lygmeniu. Šalis informavo, kad turi kandidatą vadovauti organizacijai, ir tai yra pagrindas pradėti neoficialias derybas.

Sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose.

Patyręs diplomatas

Anksčiau Latvija niekada nekėlė kandidato į NATO generalinius sekretorius, todėl šaliai tai visiškai nauja patirtis. „Ieškosime paramos ir žiūrėsime – jei turėsime galimybę ir aiškumą dėl proceso, priimsime oficialius sprendimus dėl kandidatūros“, – pridūrė E. Silina.

Ji akcentavo, kad Latvijos kandidatas ne tik stiprus: jo išrinkimas galėtų būti geras geopolitinis signalas, nes nė viena iš naujųjų NATO šalių dar nevadovavo Aljansui.

E. Silinos vertinimu, K. Karinš turi geros vadovavimo vyriausybei patirties, taip pat Europos Parlamente ir žinių apie tarptautinius procesus. 58 metų politikas rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.

K. Karinio atstovo spaudai pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.

Subtilūs skirtumai

Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas irgi jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi 2024 m. spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.

Diskusijose apie būsimąjį Aljanso vadovą dažnai minimi jo kilmės kriterijai – iki šiol NATO generalinio sekretoriaus poste yra buvę britų, olandų, belgų, po kartą – Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos atstovų. Apžvalgininkai akcentuoja ir šalių indėlį į Aljanso biudžetą – esą, generalinis sekretorius turi būti iš valstybės, kuri laikosi dar 2014 m. priimto susitarimo didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP.

Abiem atvejais pranašumą turėtų Estijos ir Latvijos kandidatai: Nyderlandai gynybai kol kas skiria tik 1,58 proc., Estija ir Latvija atitinkamai 2,12 proc. ir 2,07 proc. Tačiau šią savaitę „Bloomberg“, remdamasis neįvardijamais šaltiniais, skelbė, kad kandidatų lenktynėse pirmauja M. Rutte.

Latvijos ir Estijos kandidatai atstovauja šalims, kurios laikomos kaip gebančios tiesti tiltus. „Jie žino, kad jų interesai nėra patys svarbiausi. Tai pagrindiniai bruožai NATO vadovo, kuris turi derinti 30 sąjungininkų interesus“, – laikraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Suomijos tarptautinių santykių ekspertas Eoinas McNamara.

Estei, kaip ir kandidatui iš Latvijos, gali padėti tai, kad ji yra iš Rytų Europos, tačiau esą gali būti ir nenaudinga, jei Vašingtonas ar svarbiausios Vakarų Europos sostinės manytų, kad šių šalių atstovai pernelyg daug dėmesio skirtų Rusijai. Šia prasme M. Rutte būtų saugesnis pasirinkimas: jo diplomatiniai gebėjimai itin svarbūs siekiant konsensuso tarp Aljanso narių.

Kita vertus, ekspertai neatmeta tikimybės, kad galiausiai atsiras ir ketvirtas kandidatas. Ne ką mažiau nei apie jauniausias Aljanso nares kalbama ir apie Pietų Europą, tačiau prieš kelis mėnesius potencialiu kandidatu laikytas Pedro Sánchezas iš Ispanijos pasirinko vadovauti nacionalinei vyriausybei.

Kas taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, oficialiai bus paskelbta kitąmet liepą Vašingtone vyksiančiame jubiliejiniame Aljanso viršūnių susitikime.

Paklaustas, ką Latvijai, Lietuvai ir Estijai reikštų Baltijos šalių kandidato išrinkimas į aukščiausią Aljanso postą, E. Rinkevičius sakė, kad Baltijos šalių darbas ir investicijos į gynybos stiprinimą yra geras pagrindas Baltijos šalių atstovui pirmą kartą Aljanso istorijoje tapti NATO generaliniu sekretoriumi.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą, NATO rytinio flango stiprėjimas, dabartiniai įvykiai regione, susiję su sąjungininkų pajėgų stiprinimu, ir tai, kad Baltijos šalys ir Lenkija gynybai išleidžia gerokai daugiau nei 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), mano nuomone, yra svarūs argumentai, kad Baltijos šalių atstovas taptų NATO generaliniu sekretoriumi“, –  teigė E. Rinkevičius.

Prezidentas pažymėjo, kad jau ne kartą buvo diskutuojama, kas pakeistų dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Tokios diskusijos suintensyvėjo anksčiau šiemet, kai NATO šalys nusprendė pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki kitų metų spalio.

„Diskusijos dar tik prasideda ir užtruks ilgai. Manau, kad visi kandidatai yra verti dėmesio. Taip pat planuoju aptarti konkrečius klausimus su K. Kariniu. Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose“, – sakė E. Rinkevičius.

Anksčiau premjerė Evika Silina (Evika Silinia) informavo, kad Latvija pradėjo neoficialias konsultacijas dėl galimo savo kandidato į NATO generalinio sekretoriaus postą.

E. Silina aiškino, kad NATO vadovo atrankos procedūros nėra griežtai reglamentuotos. Neoficialios derybos prasidėjo NATO ambasadorių lygmeniu. Latvija informavo kolegas, kad turi kandidatą vadovauti organizacijai, ir tai yra pagrindas pradėti neoficialias derybas.

Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose.

E. Silina pabrėžė, kad anksčiau Latvija niekada nekėlė kandidato į NATO generalinius sekretorius, todėl šaliai tai visiškai nauja patirtis. „Ieškosime paramos ir žiūrėsime – jei turėsime galimybę ir aiškumą dėl proceso, priimsime oficialius sprendimus dėl kandidatūros“, – pridūrė E. Silina.

Premjerės teigimu, Latvija galėtų oficialiai pasiūlyti kandidatą į NATO generalinio sekretoriaus postą, nes „turime stiprų kandidatą“. Be to, jos nuomone, tai galėtų būti geras geopolitinis signalas, nes nė viena iš naujųjų NATO šalių dar nėra vadovavusi Aljansui. E. Silinos vertinimu, K. Karinis turi geros vadovavimo vyriausybei patirties, patirties Europos Parlamente ir žinių apie tarptautinius procesus.

Latvijos premjerė pridūrė, kad Baltijos šalims būtų naudinga, jei NATO vadovas būtų iš šio regiono.

Kiek anksčiau pranešta, kad pats K. Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.

„Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr. Krišjanis Karinis yra pasirengęs prisijungti prie konkurso“, – sakoma pareiškime, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo atstovas spaudai.

58 metų K. Karinis rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.

Pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.

Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) irgi jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.