Ji teigia besitikinti tokio sprendimo Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Visa (NATO – BNS) rytinė siena turi būti sustiprinta oro gynybos ir antžeminiais oro gynybos pajėgumais. Vilniuje turime priimti sprendimus sustiprinti oro gynybos pajėgumus regione“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ir Vokietijos vyriausybių vadovais Taline sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.

Pasak jos, pagrindinis NATO tikslas turėtų būti efektyvus atgrasymas, kad agresorius „net nepagalvotų apie galimybę išbandyti NATO ryžto ir galimybių saugoti kiekvieną savo centimetrą“.

Premjerės teigimu, tam reikia, kad sąjungininkų pajėgos būtų dislokuotos regione.

Oro gynyba yra tarp menkiausiai išvystytų gynybos pajėgumų Baltijos šalyse.

Latvija ir Estija neseniai sutarė kartu pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „IRIS-T“. Lietuva tokio nuotolio sistemas NASAMS turi jau kelerius metus, tačiau nė viena iš Baltijos šalių neturi savo naikintuvų.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Oro erdvę NATO sąjungininkai saugos tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais.

Pagal susitarimą, Lenkija ir Čekija skirs būtinų pajėgų greitam reagavimui Slovakijos oro erdvės pažeidimų atvejais.

Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

M. Blaszczakas pareiškė, jog pagal susitarimą du Lenkijos naikintuvai F-16 Slovakijos oro erdvėje pradės patruliuoti nuo rugsėjo 1 dienos ir pavadino tai būdu kaimyninėms šalims „atgrasyti galimą agresorių“. Slovakija turi trumpą sieną su Ukraina, į kurią vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos.

Slovakija turi 11 naikintuvų MiG-29 ir J. Nadas praėjusį mėnesį sakė, jog šalis gali apsvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis perduoti juos Ukrainai.

Per bendrą spaudos konferenciją paklaustas, ar šie naikintuvai galėtų būti perduoti Ukrainai, J. Nadas atsakė, jog Slovakija su Ukraina ir Europos Sąjungos (ES) sąjungininkais tariasi dėl geriausių būdų padėti Kyjivui. Tačiau ministras pažymėjo kol kas negalįs pasakyti, kokia tai galėtų būti pagalba.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus perduoti Ukrainai karo lėktuvų, kad šalis galėtų pažaboti Rusijos pranašumą ore.

Lenkija, Čekija ir Slovakija priklauso regionui, kurį Šaltojo karo dešimtmečiais kontroliavo Maskva. Daugelis šio regiono gyventojų baiminasi, jog tuo atveju, jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, naujais atgijusių Maskvos imperinių užmojų taikiniais galėtų tapti jų šalys.

Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša CNN.

Pasak jos, „buvo tam tikra viltis, kad rusai leis“ civiliams ir sužeistiems kariams saugiai palikti Mariupolį humanitariniu koridoriumi. Jei taip atsitiktų, prie evakuacijos galėtų prisidėti NATO sąjungininkai.

Bet V. Nuland priminė, kad Rusija jau ne kartą pažeidė susitarimus dėl civilių evakuacijos.

„Projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – nurodoma Finansų ministerijos parengtame projekte.

Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

ELTA primena, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje sekmadienį į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A. Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.

Pasak ministro, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu.

„NATO atgrasymas ir gynyba – labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą – jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones“, – po susitikimo sakė A. Anušauskas.

A. Anušauskas įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena iš jų – rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Ministras padėkojo Danijai, kuri sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdama keturis F-16 naikintuvus, o taip pat – dislokuoti 160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.

Ministras bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos, taip pat – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje savo karius dislokuojančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos ambasadoriais.

Regiono saugumui dėmesys skiriamas Vakarų šalims baiminantis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų. Vakarai kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę, prie Ukrainos sienos sutelkus iki 100 tūkst. rusų karių.

Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.

Ką žvalgo dronas?

Socialiniuose tinkluose gyventojams nuostabą kėlė tinklalapyje „flightradar24“ viešinama informacija apie žvalgybai skirtų lėktuvų skrydžius virš Lietuvos.

Vakar nuo Klaipėdos iki Kauno keliolika kartų zujęs JAV lėktuvas internautų dėmesio susilaukė dėl savo modifikacijos. Milžiniškas JAV bepilotis orlaivis RQ-4 „Global Hawk“ ore gali išbūti 30 valandų.

Tinklalapio „flightradar24“ duomenimis, šis bepilotis dronas Lietuvą pasiekė ryte pakilęs iš Sicilijoje esančios JAV oro pajėgų bazės.

Bepilotis orlaivis RQ-4 „Global Hawk“ turi plataus spektro radarą, kuris aptinka, seka ir klasifikuoja judančias antžemines transporto priemones bet kokiomis sąlygomis už priešo linijų.

Skaičiuojama, kad drono radaro veikimo laukas – 50 tūkst. kvadratinių kilometrų, o tai reikštų, jog judėdamas išilgai Lietuvos lėktuvas be vargo gali surinkti duomenų apie tai, kas vyksta Kaliningrado srityje. Taikinius lėktuvas aptinka už daugiau nei 250 kilometrų. Jame yra infraraudonųjų spindulių kameros.

Tuo pat metu vakar virš šalies skraidė ir kiti du JAV kariniai lėktuvai.

Žvalgė:  RQ-4 „Global Hawk“ turi plataus spektro radarą, objektus gali fiksuoti net už 250 km. (flightradar24.com nuotr.)

Į orą kilo aštuoni lėktuvai

O štai antradienį virš kelių Baltijos valstybių į orą kilo mažiausiai aštuoni kariniai sąjungininkų lėktuvai.

„Šiandien virš Lietuvos, Baltijos jūros ir kaimyninių šalių galima stebėti nemažai NATO sąjungininkų karinių oro pajėgų orlaivių. Retai matomais lėktuvais treniruojasi Jungtinių Valstijų, Švedijos, Lenkijos Karinės oro pajėgos – suskaičiavome bent aštuonis, bet veikiausiai skraido ir daugiau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo vienas internautų.

Virš Lietuvos ratus suko jau minėtas amerikiečių dronas. Skraidė du amerikiečių „RC-12P Huron“ kariniai lėktuvai, pakilę iš Šiaulių.

flightradar24.com nuotr.

Pastebėtas ir JAV „Boeing P-8 Poseidon“ povandeninių laivų stebėjimui skirtas orlaivis. Ratus suko ir kitas amerikiečių lėktuvas „Boeing E-8C“. JAV orlaivis „Boeing RC135V Stratotanker“ skraidė virš Latvijos ir Baltijos jūros.

Į orą kilo du švedų kariniai lėktuvai – ratai ore sukti virš Gotlando salos.

Skrydžiai – nieko slapto

Kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus nesistebėjo dienraščio klausimu dėl veiksmo danguje.

Jei skraidytų Rusijos orlaiviai, tai jau būtų problema.

„NATO pajėgų kariniai lėktuvai dažnai skraido Lietuvos oro erdvėje, vykdo įvairias pratybas, tai gali būti vienas orlaivis, gali būti ir daugiau. Nieko stebėtino. Jei skraidytų Rusijos orlaiviai, tai jau būtų problema“, – patikino Kariuomenės vado atstovas.

Lietuvos karinės oro pajėgos apie sąjungininkų skrydžius yra informuotos, tačiau, pasak T.Balkaus, Lietuvos kariškiai nereguliuoja šių skrydžių.

Tomas Balkus / Redakcijos archyvo nuotr.

„Labai normalu, kad sąjungininkai vykdo skrydžius tam tikro tipo lėktuvais, kurių neturime mes. Lietuvos oro erdvė yra ir NATO erdvė. Esame tik saugesni dėl tol, kad NATO orlaiviai skraido virš mūsų. Mes turime Baltijos šalių oro misiją, Baltijos šalys saugomos iš dviejų oro bazių – Estijos ir Lietuvoje esančios Šiaulių oro bazės. Lietuvos kariuomenė negali pakomentuoti sąjungininkų skrydžių suintensyvėjimo, nes minėti orlaiviai yra valdomi iš JAV karinių oro pajėgų Ramšteine (Vokietija) bazės“, – paaiškino T.Balkus.

Internautų susidomėjimo sulaukusio žvalgybai skirto bepiločio drono skrydis, pasak T.Balkaus, nebus detaliai komentuojamas.

„Suprantu, kad gyventojams kyla klausimų dėl viešai prieinamos informacijos. Tinklalapyje „flightradar24“ informaciją seka ir patys piliečiai, kuriuos pavadinčiau gerais žvalgais. Tai yra atvirumas, kurį demonstruoja Lietuvos ir NATO kariuomenės. Mes nebijome rodyti savo orlaivių, juos mato visi piliečiai. Tai – nieko slapto. NATO karinių orlaivių veikla yra viešai matoma. Bet tai taip pat yra ir tam tikras tam tikros auditorijos atgrasymas. O piliečiai turėtų būti ramūs, kai NATO lėktuvai danguje“, – teigė T.Balkus.

Jų pagrindinis tikslas – treniruotis vykdyti gynybos planus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp NATO sąjungininkų ir partnerių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) užtikrinant Baltijos regiono saugumą.

Šiemet pratybose dalyvavo apie 1 tūkst. NATO sąjungininkų ir partnerių SOP karių iš 13 šalių, Lietuvos kariuomenės Sausumos, Jūrų, Oro pajėgų karių, Vidaus reikalų ministerijos institucijų pareigūnų, Lietuvos šaulių ir kitų organizacijų specialistų bei atstovų. Pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2018“ vyko šalies sausumoje, teritoriniuose vandenyse, ore ir informacinėje aplinkoje.

Šiais metais Lietuvos SOP pratybos buvo ne tik sujungtos su Jungtinių Amerikos Valstijų Specialiųjų operacijų pajėgų Europoje organizuojamomis pratybomis „Trojan Footprint 2018“, bet ir susietos su didžiausiomis Lietuvos kariuomenės pratybomis – „Perkūno griausmas 2018“.

Pagal pratybų scenarijų buvo imituojama įvykių eskalacija nuo lokalaus incidento su hibridinio karo apraiškomis iki plataus masto ginkluoto konflikto. Pratybos pasižymėjo kompleksiška valstybės ir regiono ginkluotosios gynybos operacijų įvairove.

Lietuvos ir sąjungininkų Jungtinių taktinių oro atakos valdymo grupių treniruotės Kazlų Rūdos poligone buvo vienas iš pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2018“ ir „Trojan Footprint 2018“ elementų, o JAV orlaiviai (ugnies paramos AC-130, strateginis bombonešis B-1B Lancer“ ir naikintuvai F-16) bei jų naudota amunicija užtikrino priartintas prie tikrovės treniruočių sąlygas. Pažangiausių pasaulyje ugnies paramos lėktuvų atskridimas į Lietuvą leido SOP kariams treniruotis veikti išvien valdyti šiuos itin didelės galios orlaivius ir įvertinti jų gabenamos įvairaus tipo kovinės amunicijos efektą antžeminiams taikiniams.

Didžiausiose Baltijos regione SOP pratybose be Lietuvos kariuomenės Sausumos, Oro, Jūrų pajėgų dalyvavo ir Logistikos valdybos, Karo policijos, Mokymo ir doktrinų valdybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovai, Lietuvos karo akademijos kariūnai, kariai iš Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Sakartvelo, Švedijos ir Ukrainos, taip pat atstovai iš NATO Specialiųjų operacijų vadavietės (NSHQ) bei Lietuvoje dislokuoto NATO pajėgų integravimo vieneto (NFIU). Prie pratybų prisidėjo ir tokios šalies institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas, Lietuvos policija ir jos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, greitoji medicinos pagalba, Lietuvos šauliai bei miestų savivaldybės. Atsižvelgiant į šiandieninių karinių konfliktų pobūdį, kompleksiškumą ir dinamiką, daugelis pratybų operacijų vyko apgyvendintose teritorijose, todėl miestų ir rajonų savivaldybių parama bei bendradarbiavimas buvo ypač svarbūs siekiant priartinti pratybų scenarijų prie šiuolaikinių konfliktų kompleksiškos aplinkos.

Pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2018“ metu įgyta unikali patirtis, galimybė dalintis patirtimi ir žiniomis padėjo sustiprinti visų dalyvavusių institucijų sąveiką ir gerinti jungtinių operacijų efektyvumą užtikrinant savalaikį ir kritinį šalies ir Baltijos regiono atsaką į priešo agresiją. Nacionalinės ir regioninės gynybos kontekste Lietuvos ir NATO sąjungininkų ir partnerių SOP pagrindinė užduotis – neutralizuoti asimetrines grėsmes, trikdyti priešo pajėgumų veiklą, vykdyti rezistenciją ir teikti paramą konvencinėms pajėgoms atremiant hibridinę agresiją, nukreiptą prieš šalies ir regiono suverenitetą bei saugumą.

Penktadienio popietę, prasidedant dviejų dienų susitikimui Varšuvoje J. Stoltenbergas pažymėjo: „Kadangi keičiasi ir vystosi mums tekę iššūkiai, keičiasi ir NATO“.

Jis pasakė, kad JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir kitų valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimai Varšuvoje „suformuos NATO daugeliui metų“.

Susitikimas prasidėjo iškilminga ceremonija, pagerbiant NATO karius, žuvusius už savo valstybes ir Aljansą.

Ketvirtadienį Gaižiūnų poligone buvo girdėti sprogimai, šūviai ir įspūdingas bombonešių bei atakos lėktuvų griausmas: vyko pratybų „Kardo kirtis“ (Saber Strike) renginys, kuriame buvo demonstruojamas Lietuvos ir sąjungininkų karių pasirengimas atremti priešo puolimą.

Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos karių ir sąjungininkų pratybose naudojama karinė technika ir ginkluotė, pratybose pasiekti rezultatai. Renginio svečiai galėjo stebėti įspūdingą parodomąją karinę operaciją, kurioje dalyvavo JAV tankai „Abrams“, sąjungininkų šarvuoti transporteriai „Stryker“, „Boxer“, „Pandur“, ginkluotės platformos „Wiesel“. Jungtinėje operacijoje pasirodė JAV strateginis bombonešis B-52 ir JAV kariuomenės artimosios oro atakos lėktuvai A10-C „Thunderbolt“ II.

Pratybos „Kardo kirtis“ vyksta visose trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Šiemet Lietuvoje jos rengiamos jau 5-ą kartą ir yra platesnių NATO pratybų „Sąjungininkų skydas“, vykstančių Vidurio ir Rytų Europoje, dalis. „Kardo kirtis“ – didžiausios karinės pratybos Lietuvoje šiais metais, kuriose dalyvauja 3 tūkstančiai karių iš 9 valstybių. Iš viso Vidurio ir Rytų Europoje pratybose dalyvauja 11 tūkstančių NATO karių iš 19 NATO šalių ir 3 šalių partnerių.

NATO sąjungininkai turi siųsti aiškią žinią apie Rusijos daromus tarptautinės teisės pažeidimus, po susitikimo su JAV senatorių delegacija sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Trečiadienį parlamento vadovė susitiko su Lietuvos viešinčiais respublikonų senatoriais Johnu McCainu (Džonu Makeinu), Johnu Barrasso (Džonu Barasu), Johnu Hoevenu (Džonu Hovenu) ir Ronu Johnsonu (Ronu Džonsonu).

Parlamento vadovė padėkojo senatoriams už JAV paramą Baltijos valstybėms, Lenkijai ir visoms Rytų partnerystės šalims Rusijos agresijos akivaizdoje, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Rusijos agresija Ukrainoje sumažino saugumą visoje Europoje. Labai reikalinga ir toliau siųsti aiškią sąjungininkų žinią apie Rusijos daromus tarptautinės teisės pažeidimus ir apie tvirtą paramą regiono valstybėms. Šiame kontekste ypač svarbus tinkamas informacinis atkirtis Rusijos vykdomai plataus masto propagandai“, - pranešime spaudai teigė Seimo pirmininkė.

Pasak pranešimo, J.McCainas akcentavo, kad situacija sudėtinga ne tik Ukrainoje, bet grėsmių gali kilti ir Moldovai, o tarptautinė bendruomenė turėtų pasiųsti stiprią, bendrą žinią Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

Seimo Pirmininkė L.Graužinienė pažymėjo, kad Lietuva taip pat mato galimus pavojus Moldovai ir Gruzijai. „Turime drauge dirbti siekdami paremti Moldovą ir Gruziją, ypač artėjant asociacijos sutarties pasirašymui šią vasarą. Kitą mėnesį aš kartu su NB8 šalių parlamentų vadovais lankysiuosi Moldovoje, kur turėsime galimybę realiai įvertinti situaciją ir grėsmes vienai iš Rytų partnerystės šalių“, – sakė L. Graužinienė.

Per susitikimą Seimo Pirmininkė L. Graužinienė su JAV senatoriais aptarė ir energetinio saugumo klausimus.

„Tiek Lietuva, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės yra priklausomos nuo Rusijos energijos importo. Todėl, manau, kad dideliais kiekiais ir konkurencinga kaina suskystintų gamtinių dujų eksportas iš JAV galėtų labai teigiamai veikti pokyčius Rytų Europoje. Gerbiamų senatorių norėčiau asmeniškai paprašyti paramos Jungtinėse Amerikos Valstijose, priimant sprendimus dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto į Europą ir, žinoma, į Lietuvą“, – per susitikimą kalbėjo parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį dėl Rusijos veiksmų iš Lietuvos stringančio mėsos eksporto.

„Rusija draudimą įvežti mėsos gaminius naudoja kaip politinį įrankį Lietuvai ir visai Europai. Todėl tikimės, kad artimiausiu metu bus baigtos maisto saugos patikrinimo procedūros ir Jums padedant JAV leis iš Lietuvos eksportuoti mėsos produktus į Jungtines Amerikos Valstijas“, – pažymėjo L.Graužinienė.