„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą“, – Eltai teigė K. Šetkus.

„Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – sakė jis.

Anot viceministro, miškų savininkai galės „vieno langelio principu“ pateikti reikiamus duomenis, kad gautų ūkio veiklos poveikio saugotinoms „Natura 2000“ tinklo buveinėms įvertinimą, pavyzdžiui, prieš kertant mišką. Daugiau duomenų prieš išduodant leidimą esą surinks ne pats savininkas, o atsakingos institucijos.

„Pats procesas yra apie reikšmingumo nustatymą „Natura 2000“ teritorijoje, t. y., ar galima vykdyti miško ūkio veiklą ir kokiu būdu, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.

Sutarta, kad būtų vieno langelio principu – kad miško savininkas būtų kuo mažiau apkraunamas informacijos surinkimu. (Miško savininkas – ELTA) pateiktų pačią pažymą, formą užpildytą ir pačios institucijos, kurios vertina reikšmingumą, galėtų susirasti papildomus duomenis“, – kalbėjo K. Šetkus.

Pasak jo, taip siekiama, jog kuo labiau sutrumpinti poveikio „Natura 2000“ buveinėms vertinimo procesą, kad jis nebūtų ilgesnis nei 20 darbo dienų.

K. Šetkaus teigimu, Aplinkos ministerijos pasiūlymui pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija, organizavusi pirmadienio protesto akciją.

„Tad lieka techninis įgyvendinimas“, – teigė viceministras.

Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas miškų savininkai turi gauti jei planuoja miškotvarkos veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje. Tik jas gavus galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT), kad ji išduotų leidimą kirsti mišką.

Toks precedentas atsirado gruodžio 6 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, jog Ignalinos raj. Valstybinei miškų urėdijai buvo neteisėtai išduotas leidimas kirsti mišką „Natura 2000“ tinklo teritorijoje, prieš tai neatlikus poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda.

 

Antradienį VMT paskelbė apie pirmuosius miškų savininkus, gavusius šias poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Anot K. Šetkaus, toks naujas reikalavimas miškų savininkams sukūrė papildomą naštą, nes norint gauti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą, būtina pateikti duomenis apie saugotinas buveines, kuriose numatoma ūkinė veikla.

„Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda“, – sakė K. Šetkus.

Tariamasi su miškų savininkais

Kauno apskrityje pirmadienį vyko miškų savininkų protesto akcija, kurios metu keliasdešimt miškovežių priemonių važiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone iki Kėdainių.

Akciją organizavo Privačių miškų savininkų asociacija, kuri solidarizavosi su praeitą savaitę protestavusiais ūkininkais. Miškų savininkai nėra patenkinti „Natura 2000“ teritorijų plėtra, kuri vykdoma ir privačiuose miškuose. Dėl to esą be miško savininko sutikimo apribojama ūkinė veikla.

Dar miškų savininkai reiškia nepasitenkinimą už šių teritorijų steigimą mokamomis, jų teigimu, per menkomis kompensacijoms, Lietuvoje taikomu 5 proc. mokesčių už parduotą žaliavinę medieną.

K. Šetkus sakė, kad Aplinkos ministerija derasi su kita miško savininkus vienijančia asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, su kuria buvo susitikusi penktadienį ir pirmadienį. Dar vienas susitikimas suplanuotas kitą pirmadienį.

„Diskusija vyksta tikrai nuolatos“, – teigė viceministras, dar patikinęs, kad ministerija miškų savininkų keliamus reikalavimus svarstys.

K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos.

Šiuo metu europinių florai ir faunai svarbių buveinių tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje laikomas nepakankamu, todėl siekiama į tinklą įtraukti naujas teritorijas, įgyvendinti konkrečias priemones joms apsaugoti.

Siekiant šio tikslo, 2018 m. parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose programa, pradėti atrinkinėti privačios žemės sklypai, derybos su jų savininkais dėl apsaugos sutarčių pasirašymo.

Tinklo plėtrai įgyvendinti planuojama valstybės nuosavybėn išpirkti bent 100 ha privačios ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose, pasirašyti bent 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais.

Kaip nurodo VMT, pirmieji miškų savininkai, gavę šias išvadas, jau kreipiasi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimų kirsti mišką išdavimo.

Primenama, kad reikalavimas pateikti išvadas pradėtas taikyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį, kurioje pažymėta, kad miškotvarkos projektams, rengiamiems „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra.

Iki šio nutarimo buvo reikalaujama poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymą atlikti planuojamai ūkinei veiklai, kuri nesusijusi su miško kirtimais, tokiai kaip statinių statyba, kelių bei infrastruktūros plėtra ir pan.

Taip pat VMT atkreipia dėmesį, kad jei ūkinės veiklos iniciatorius prašo įvertinti dokumento, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą ir kuris detalizuoja visas konkrečias ūkines priemones, reikalingi dokumentai pateikiami atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai, kuriai priskirta atsakomybė už konkrečios „Natura 2000“ teritorijos apsaugą ir tvarkymą.

Jei dokumentas, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą, nedetalizuoja ūkinių priemonių, nenurodo konkrečių jų vykdymo vietų ir sąlygų, tokiais atvejais turi būti kreipiamasi išvados į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumo ir būtinybės atlikti Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

Darius Jasaitis BNS sakė, kad tvarkant taką gali tekti kirsti medžius, todėl norima įsitikinti, ar tai nepažeistų reikalavimo, kurio laikytis įpareigojo teismas.

„Reikalinga nupjauti vieną kitą medį, o teisinė aplinka yra stipriai pasikeitusi nuo to momento, kai skelbtas konkursas. Dabar aiškinamės teisines aplinkybes. Nenorėtume pasirašyti sutarčių ir paskui gauti baudų, o rangovai dėl kokių nors valstybės veiksmų negalėtų vykdyti darbų“, – BNS teigė D. Jasaitis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodį nusprendė, kad privaloma atlikti būsimos veiklos poveikio reikšmingumą įsteigtoms ir potencialioms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kai kirtimus planuojama atlikti jose ar šalia jų.

D. Jasaičio teigimu, kol nebus įvertintas poveikio reikšmingumas, nebus pasirašytos sutartys su dviračių tako atnaujinimo rangovais.

„Sutartys dar nepasirašytos, dar yra tam tikrų procedūrų, su kitomis institucijomis turime išsiaiškinti, ar pasirašius sutartį nebus kliūčių ją įgyvendinti“, – sakė Neringos meras.

Pernai liepą baigta tako 13,5 kilometro ilgio atkarpa nuo Smiltynės link Juodkrantės, dabar planuojama tęsti tako ruožų nuo Juodkrantės iki Pervalkos, taip pat nuo Pervalkos iki jos paplūdimio ir nuo Preilos iki jos paplūdimio remontą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija BNS nurodė, kad rangovų konkursų procedūros dar nebaigtos, vertinami jų pasiūlymai.

Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Po šio sprendimo Valstybinė miškų tarnyba paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose, tačiau informavo nenaikinsianti iki teismo sprendimo išduotų leidimų.

Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas.

 

Miškų savininkai protestą surengs sausio 15 dieną, jo metu miško technika išriedės į kelius Kauno apskrityje.

Pasak asociacijos vadovės Giedrės Šlevinskės, pastaruoju metu privačių miškų savininkai išgyvena įtampą.

„Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas. Apmaudu, kad apribojimai priimami patylomis, iš anksto apie juos nepranešus. Kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises. Tai savotiškas privataus turto nacionalizavimas“, – pranešime cituojama vadovė.

Protestu bus reikalaujama saugomų teritorijų plėtrą vykdyti ne miško savininkų sąskaita – jas plėsti valstybinėje žemėje. Taip pat paaiškinti, kur ir kaip panaudojamos iš miško savininkų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Anot organizatorių, bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto miško ūkio veiklai.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į Vilnių.

Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Sutartys pasirašytos dėl šių teritorijų: Adomiškio pelkės (Ukmergės r.), Karklėnų ežero ir jo apyežerės (Kelmės r.), Barupės slėnių (Kėdainių r.), Dabrupinės (Tauragės r.), Labūnavos (Kėdainių r.), Skilvonių (Panevėžio r.), Šilo (Jonavos r.), Vaiguvos (Kaišiadorių r.) ir Dautartų (Mažeikių r.) miškų, Gemeliškio kaimo pievų (Ukmergės r.), Nemuno slėnių ties Kalveliais (Vilniaus r.) ir Palėkiais (Jurbarko r.), Žaliųjų pievų (Anykščių r.).

Taip siekiama apsaugoti buveinėms ir paukščiams svarbias teritorijas, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas, pavyzdžiui, draustinį, valstybinį parką ar biosferos poligoną, pranešė VMU.

„Šiuo metu Europos bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsauga nėra pakankama vien tik suteikus teritorijai „Natura 2000“ statusą, todėl būtina imtis realių veiksmų, sutariant dėl gamtosauginių priemonių taikymo valstybiniuose miškuose. Saugomose teritorijose ūkinės veiklos turėtų būti iš esmės kitokios“, – pranešime sakė VSTT direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

VSTT įsipareigojo informuoti VMU apie valstybiniuose miškuose esančių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių ribas, su jų apsauga ir tvarkymu susijusias rekomendacijas bei pakeitimus, teikti pagalbą įgyvendinant gamtosaugos priemones.

Tuo metu VMU įsipareigojo išsaugoti buveinių negyvą medieną, sukurti rūšims tinkamas buveines, pavyzdžiui, miško neįveisti miško pievose bei aikštėse, nekeisti hidrologinio režimo.

„Glaudesnis bendradarbiavimas su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba praplečia miškininkystės kompetencijų ribas, leidžia įvairiapusiškiau įvertinti aplinką, kurioje vykdome veiklą“, – sakė VMU vadovas Valdas Kaubrė.

VMU iš viso prižiūri apie 70 proc. Lietuvoje patvirtintų vertingiausių Europos natūralių gamtinių buveinių – daugiau nei 400 „Natura 2000“ tinklo patvirtintų teritorijų visoje Lietuvoje.

Anot jos, nauja tvarka parengta atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį, kad miškotvarkos projektams „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje turi būti nustatomas ūkinės veiklos poveikio reikšmingumas. Tai reiškia, kad bus privaloma įvertinti tikimybę, ar ši veikla gali reikšmingai paveikti minėtas teritorijas.

Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigia, kad ši procedūra bus taikoma visiems planavimo dokumentams ir leidimams.

„Stiprinamas atsargumo principo taikymas planuojant ne tik statybos, bet ir miškų ūkio veiklą. Poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra tampa universaliu įrankiu, pritaikomu visiems veiklos planavimo dokumentams ir leidimams“, –  pranešime sakė A. Klimavičius.

Nauja tvarka taip pat galiotų statyboms, rekonstrukcijai, rekreacinių teritorijų, kitų objektų įrengimui.

LVAT gruodžio 6-ąją paskelbė, jog Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje.

Tarnybos vadovo įsakymą teismui skundė aplinkosaugos, bendruomenių, miesto želdynų ir kitose viešojo intereso bylose visuomenei atstovaujantis Viešojo intereso gynimo fondas.

„Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad kol laukiama teismo išaiškinimo, leidimai, išduoti iki 2023 metų gruodžio 6 dienos, nebus naikinami“, – penktadienį pranešė tarnyba.

LVAT gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Teismas pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

Po šio sprendimo VMT paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose.

Tarnyba taip pat informavo, kad nuo šiol išduodant leidimus bus prašoma pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, o miškų savininkai ir valdytojai privalės atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), jei bus nustatyta ši būtinybė.

„Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, įkurtas 1992-aisiais siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines nepaisant valstybių sienų. Lietuvoje šios teritorijos užima apie 15 proc. šalies ploto.

„Lietuvos miškuose viename procente miškų konkrečiais metais vykdomi kirtimai. Ir dabar iš tos (dalies – BNS) išsiima, laikinai susistabdo, tam tikra dalis, kuri yra „Natura 2000“ teritorijose“, – ketvirtadienį Seimo Laisvės frakcijos posėdyje teigė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

„Noriu pasakyti, kad ta apimtis nėra tokia didelė. Nes ir šiuo metu nėra taip, kad „Natura 2000“ teritorijose būtų vykdomi didžiuliai kirtimai“, – pridūrė jis.

Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Kasparas Adomaitis ministerijos atstovų klausė apie sustabdytų kirtimų poveikį medienos rinkai: „Kokį tai staigų poveikį turi medienos tiekimui? Mes turime saugoti aplinką, bet tuo pačiu verslas planuojasi pagal tai, kokie yra įstatymai, kaip jie vykdomi ir panašiai“.

„Nemanau, kad dramos tiek yra daug, nes „Natura 2000“ nėra visi Lietuvos miškai. (...) Čia nėra tikrai viskas, nes „Natura 2000“ yra ir pievos, ir žemės ūkio paskirties žemės, ir visa kita“, – posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

„Mes tikėjome, kad Saugomų teritorijų tarnyba su savo informacinėmis sistemomis turi pakankamai informacijos, kad įvertintų, kur yra saugomos vertybės, ir nereikėtų tų didesnių plataus masto reikšmingumo vertinimų ar PAV (poveikio aplinkai vertinimo – BNS) procedūrų“, – teigė S. Gentvilas.

„Mes laikėmės pozicijos, kad procedūra yra pakankama. Teismas pasakė, kad reikia platesnio įtraukimo, įtrauksime“, – pridūrė aplinkos ministras.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pabrėžė, kad kirtimų poveikio reikšmingumo vertinimas nereiškia, jog „visur „Natura 2000“ teritorijose nebebus galima kirsti“.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ketvirtadienį pranešė, jog planuojant miškotvarkos projektus ar miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turės pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Pasak VMT, nustačius reikšmingą kirtimų poveikį taip pat turės būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) bei poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

S. Gentvilas anksčiau BNS teigė, kad numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose. Urėdija teigia rengianti reikšmingumo vertinimo dokumentus Saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos padalinio suplanuotų kirtimų.

LVAT gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

„Tai, kad urėdija taip greitai sureagavo į (teismo – BNS) sprendimą, yra labai gerai ir sveikintina. Mano nuomone, tai buvo vienintelis logiškas ir galimas sprendimas“, – BNS teigė Lina Paškevičiūtė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Pasak L. Paškevičiūtės, teismo sprendimas parodė, kad šalies aplinkosaugos institucijos išsisukinėjo nuo įstatymų įgyvendinimo.

„Tiek ministerija (Aplinkos – BNS), tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek ta pati Valstybinė miškų urėdija žinojo, kad greičiausiai reikia (įvertinti kirtimų poveikio reikšmingumą – BNS) ir tiesiog dėl savo įprasto ūkininkiško nusiteikimo, kad dėl aplinkosaugos ir bendruomenės darome minimaliai, kiek galime, jos tiesiog laukė teismo sprendimo“, – aiškino L. Paškevičiūtė. 

Visiškai nepateisinama, kad reikėjo teismo, jog institucijos pradėtų įgyvendinti įstatymą.

„Visiškai nepateisinama, kad reikėjo teismo, jog institucijos pradėtų įgyvendinti įstatymą“, – pridūrė Aplinkosaugos koalicijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai dar 2022 metų gegužę panaikino Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymą, patvirtinusį Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, kuriame buvo numatyti miškų kirtimai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

L. Paškevičiūtės teigimu, stabdyti kirtimus visose šalyje esančiose „Natura 2000“ teritorijose reikėjo jau po šio teismo sprendimo.

„Po pirmosios instancijos teismo sprendimo jau turėjo būti imtasi aktyvių veiksmų. Šitame kontekste jau galime apskritai pradėti kalbėti apie gamtai padarytą žalą dėl prarastų ekosistemų, prarasto kraštovaizdžio“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Institucijų neveikimas jau daugiau kaip pusantrų metų yra akivaizdus.

„Institucijų neveikimas jau daugiau kaip pusantrų metų yra akivaizdus“, – kalbėjo koalicijos vadovė.

Jos teigimu, panaši situacija dabar vyksta ir su sanitariniais miškų kirtimais. Be to, anot L. Paškevičiūtės, lieka neaišku, ką Valstybinė miškų tarnyba darys su leidimais, anksčiau išduotais kirtimams „Natura 2000“ teritorijose.

„(Reikia – BNS) stabdyti, nes jie greičiausia yra nelegalūs. (...) Bent pristabdyti kol, nebus poveikio aplinkai įvertinimo“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Saulius Vasiliauskas BNS kiek anksčiau sakė, kad dėl LVAT sprendimo planuojama įvertinti ir pagal dabartinę tvarką išduotus miškų kirtimo leidimus. Jis neatmetė, kad nustačius pažeidimus šie leidimai gali būti panaikinti.

„Tokios kaip ir prievolės tiesioginės nematome, bet irgi planuojame įvertinti ir priimti sprendimą. Jeigu matysime, kad galimai pažeistas įstatyme nurodytas įvertinimo principas, taip, tada mes galime ir naikinti išduotus leidimus, bet dar tokio atsakymo tvirto neturiu“, – BNS sakė S. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tarnyba su Aplinkos ministerija jau pradėjo tartis, ką ir kaip reikėtų keisti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose. Urėdija teigia rengianti reikšmingumo vertinimo dokumentus Saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos padalinio suplanuotų kirtimų.

LVAT gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

„Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (...) nutartimi, priėmė sprendimą stabdyti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose“, – pranešė VMU.

Valstybės įmonės generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, jog urėdija šiuo metu ruošiasi atlikti su kirtimų poveikio vertinimu susijusias procedūras bei dėl to tariasi su kitomis institucijomis.

„Turime teismo sprendimą ir tikrai juo vadovaujamės. Vadovaudamiesi teismo sprendimu iškart sustabdėme kirtimus Ignalinoje, šiandien priėmėme sprendimą, kad nekiltų kažkokių nepasitenkinimų, – ir visoje Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė V. Kaubrė.

Jis pabrėžė, kad teismas pasisakė dėl Valstybinės miškų tarnybos, o ne VMU sprendimo.

„Urėdija rengdama ir vykdydama miškotvarkos projektus vadovavosi galiojančiomis taisyklėmis ir viską atliko teisingai“, – pridūrė jis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT)  direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

LVAT vidinės miškotvarkos projektą pripažinus planu, Miškų urėdija žada prašyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatyti miškotvarkos projektuose planuojamų miškų kirtimų poveikio šioms teritorijoms reikšmingumą. 

Sustabdžiusi kirtimus „Natura 2000“ teritorijose VMU teigia rengianti reikšmingumo vertinimo dokumentus Saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos padalinio suplanuotų kirtimų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad po teismo sprendimo numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus. 

Europos Sąjungos (ES) ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos steigiamos vadovaujantis Bendrijos Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriomis siekiama išsaugoti apie 2000 saugomų rūšių ir 230 natūralių buveinių tipų.