„Gavom pirminius atsakymus, bet manau, kad informaciją dar reikės šiek tiek pasitikslinti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

Šiame verslo centre turėtų įsikurti nauja Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), jei Lietuva iš 9 šalių būtų pasirinkta jos biuro vieta. 

Finansų ministerija gruodžio antroje pusėje VSD paprašė pateikti visą informaciją apie „Yellowstone“ vystytojus: nuomos patalpų konkursą laimėjusią įmonę „Project RE 1“, su ja susijusias įmones bei naudos gavėjus. Pasak ministerijos, tokia informacija svarbi nacionalinio saugumo interesų aspektu.

Ministrė G. Skaistė anksčiau BNS sakė, kad viešojoje erdvėje kilus abejonių dėl reputacinės rizikos ir kitų naudos gavėjų sąsajų ministerija prašys atsakingų institucijų išsiaiškinti galutinius sandorio naudos gavėjus. Pasak jos, gavus tokią informaciją ministerija įvertins sandorį.

Tačiau ji pabrėžė, kad tai bus aktualu tik tuo atveju, jei Lietuva laimėtų ES konkursą, kuriame konkuruoja su kitais aštuoniais miestais, tarp kurių yra Madridas, Paryžius, Frankfurtas ir kiti.

Penkerių metų „Yellowstone“ nuomos sutartis su įmone „Project RE 1“ pasirašyta lapkričio 27 dieną su galimybe ją nutraukti, jeigu ES Taryba ir Parlamentas priimtų sprendimą AMLA būstinę kurti ne Lietuvoje arba per 6 mėnesius nepriimtų jokio sprendimo. Jo tikimasi pirmąjį šių metų ketvirtį.

Jei agentūra būtų įsteigta Vilniuje, valstybė penkerius metus padengtų pastato nuomos ir išlaikymo išlaidas – beveik 13,3 mln. eurų. 

Pasak G. Skaistės, planuojama, kad institucijoje dirbs 400 darbuotojų, jos biudžetas bus apie 70 mln. eurų.

BNS rašė, kad galutinis „Project RE 1“ naudos gavėjas, Registrų centro duomenimis, yra „Lewben“ grupės įkūrėjas ir bendrovės „Noewe“ (buvusios „Lewben“) didžiausias akcininkas Vilius Kavaliauskas. Tačiau dar 14 naudos gavėjų – niekur viešai neregistruotų investuotojų į „Yellowstone“ projektą, pasak jo vystytojo, viešintis nenori.

AMLA bus pagrindinė institucija užtikrinanti vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

Remdamasi VSD informacija, potencialių investuotojų atitiktį nacionalinio saugumo interesams vertinusi komisija 2017 metų rudenį dėl ryšių su Baltarusijos verslininkais blokavo „Lewben“ grupės įmonės „Lewben Investment Management“ (dabar „Braitin“) planus įsigyti investicijų bendrovę „Prosperus Real Estate II“, ketinusią investuoti į biurų kompleksą vadinamajame Verslo trikampyje Vilniuje.

„Yellowstone“ taip pat įsikūręs šiame verslo rajone. 

Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, tikrinimą įpareigoja rugpjūčio 1-ąją įsigaliojusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, tačiau tam trukdo Registrų centro administruojamų informacinių sistemų sutrikimai ir nepasiruošimas.

„Notarai negali prisijungti prie JANGIS sistemos ir gauti duomenų, o sistemoje pateikiamas pranešimas, kad notaras neturi reikiamų teisių naudotis šia sistema. RC ne tik neužtikrina sistemos veikimo, bet net ir nėra apdorojęs sutarčių su notarais ir nesuteikė jiems prisijungimo teisių. Bet net ir pavieniai prisijungimo teises gavę notarai neturi galimybės tikrinti duomenų“, – pranešime sakė M. Stračkaitis.

Registrų centro teigimu, JANGIS duomenis institucijos gali gauti nuo gegužės, o norintys juos gauti – tarp jų ir notarai – privalo pateikti prašymus: tai padarę jau gauna reikiamą informaciją.

„Notarai, kaip ir visi kiti norintys gauti duomenis, turėjo pateikti prašymus – suskubę tai padaryti prieš daugiau nei savaitę jau gavo prieigą prie JANGIS duomenų gavimo srities ir gauna duomenis apie naudos gavėjus“, – BNS nurodė Registrų centras.

M. Stračkaičio teigimu, apie vangius pasiruošimus naujų reikalavimų taikymui Lietuvos notarų rūmai nesyk įspėjo, o pastarąjį kartą apie tai kalbėta liepos 27-ąją susitikime su Teisingumo ministerijos ir Registrų centro specialistais.

Pasak Registrų centro, notarai nebuvo aktyvūs teikiant prašymus gauti duomenis iš JANGIS.

„Centras operatyviai skubos tvarka vykdo sutarčių su notarais pasirašymą – pastebėtina, kad sutartys RC siunčiamos iki šiol, vyksta jų apdorojimo darbai, kuriamos prieigos prie duomenų“, – teigia Registrų centras.

Taip pat pažymima, kad centras skundų dėl trikdžių gaunant duomenis per JANGIS nėra gavęs, o notarams norint gauti duomenis per „e.notaras“ sistemą reikalingi integracijos darbai iš notarų rūmų pusės.

Naujos įstatymo nuostatos įpareigoja kredito įstaigas, notarus, antstolius, auditorius, buhalterines paslaugas vykdančias įmones ir kitus subjektus tikrinti informaciją apie savo klientų juridinių asmenų naudos gavėjus.

Juo laikomas fizinis asmuo, kuris tiesiogiai turi didesnę nei 25 proc. akcijų ar balsų dalį ir kontroliuoja įmonę, taip pat netiesioginis savininkas, kontroliuojantis įmonę per kitus juridinius asmenis arba kitais būdais, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti vadovą, priimti strateginius sprendimus.

Įstatymo nuostatos taip pat nustato prievolę juridiniams asmenims teikti duomenis apie naudos gavėjus, to nepadariusioms organizacijoms gali būti apribotos paslaugos bei operacijos finansų įstaigose. 

„Duomenų apie naudos gavėjus prieinamumu siekiama didesnio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo. Taip pat tai padės užtikrinti tikrųjų savininkų ir juridinių asmenų struktūrų skaidrumą bei mažins galimybes korupcijos ir šešėlinės ekonomikos apraiškoms šalyje atsirasti“, – pranešime sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska).

Pasak Registrų centro generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, duomenys apie tikruosius savininkus leis potencialiems verslo parteriams geriau įvertinti galimas rizikas.

„Šiandieniniame sankcijų kontekste šie duomenys yra puikus įrankis galimoms verslo rizikoms įsivertinti“, – pranešime sako S. Urbanavičius.

Registrų centro teigimu, duomenų į naudos gavėjų posistemį nepateikusioms įmonėms ir organizacijoms gali būti apribotos paslaugos bei operacijos finansų įstaigose.

Naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris tiesiogiai turi didesnę nei 25 proc. akcijų ar balsų dalį ir kontroliuoja įmonę, taip pat netiesioginis savininkas, kontroliuojantis  įmonę per kitus juridinius asmenis arba kitais būdais, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti vadovą, priimti strateginius sprendimus.

Prievolė juridiniams asmenims teikti duomenis apie naudos gavėjus numatyta ​Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.