– Iš kokių šalių ir kokius atvežtus automobilius labiausiai mėgsta lietuviai?

– Čia jau nebesikeičianti tendencija. Lietuviai mėgsta vokiškus automobilius. 

– Kodėl?

– Ko gero, čia jau istoriškai susiformavę. Daug kas mano, kad vokiečiai geriau gyvena, daugiau uždirba, perka geresnius automobilius, kurie – geriau įrengti. Vairuotojai susidaro tokią iliuziją, kad automobiliai Vokietijoje – geriau prižiūrimi. Jeigu mes kalbėsime apie automobilius, kurie pastoviai registracijai į Lietuvą įvežti iš Vokietijos, tai ko gero, tai – sveiki automobiliai. Arba tokie, kurių žala –  nesunkiai suremontuojama. Viena populiaresnių naudotų automobilių eksporto į Lietuvą krypčių – JAV. Mes fiksuojame, kad tokių automobilių į šalį įvežama – 12 proc. Tai iš JAV atkeliauja absoliuti dauguma automobilių su stipria žala. Tuos automobilius perka amerikietiškuose aukcionuose. Ten jie labiau panašesni ne į automobilius, o į kotletus. Juos prikelti antram gyvenimui – sunku.

– Įvedus vin kodą galima pasižiūrėti, kaip automobilis iš JAV atrodė prieš remontą. Vokietijos atveju, nuotraukų internete nerasime?

– Reikia bandyti. Kartais būna, kartais ne. Remiantis mūsų duomenimis, truputį daugiau nei penktadalis iš Vokietijos atkeliaujančių automobilių turi istorinių įrašų apie kažkada anksčiau patirtą žalą. Vokiečiai nelabai klastoja ridą.

– O kas klastoja?

– Iš Italijos, JAV atvežti automobiliai dažniau turi suklastotą ridą. Bet iš Vokietijos, Prancūzijos tas fenomenas ne toks dažnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet rida būna suklastota toje pačioje šalyje, ar klastojama jau parvežus į Lietuvą?

– Labai sunku pasakyti. Dažniausiai, kai automobilis keliauja iš vienos šalies į kitą, tai kažkur toje pusiaukelėje ir būna klastojama. Labai sunku nustatyti tikslų laiką ir kaltininką. Todėl ir Lietuvoje mes neturim to tokio gero precedento. Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą. Mes matom, kad tie patys sukčiai randa būdų prieiti prie senų automobilių ir tą ridą suklastoti. 

– Kodėl tą daro?

– Dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – bando parduoti už geresnę kainą. Kitas momentas – lizinguojami automobiliai. Žmonės įsipareigoja neviršyti tam tikros ridos ir kartais nepavyksta to padaryti. Tada ieško ridų korekcijų. Tai tokie dalykai, kurie mums nepatinka ir mes stengiamės tam užkirsti kelią.

– Kokių šalių atgabentus automobilius dar mėgsta lietuviai?

– Viena populiaresnių krypčių – Prancūzija, Belgija. Žinoma, didžiausia eksportuotoja Europoje – Vokietija. Tada Prancūzija, JAV, Italija, Belgija ir Olandija. Čia – šešios dominuojančios valstybės. 

Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą.

– iš kokių šalių galima drąsiai pirkti ir nebijoti, kad automobilis bus paveiktas korozijos?

– Tikriausiai reikėtų kalbėti apie tas daugiau pietines rinkas. Ar tai būtų Italija, ar Pietų Prancūzija. Reikėtų tik atkreipti dėmesį į tai, jeigu automobilis perkamas iš Italijos, tai italai – nėra tokie kaip vokiečiai. Pirmas dalykas – saulė. Italijoje daug daugiau saulės, tai dažnai automobiliai gali būti pablukę. Kitas momentas – smulkūs pažeidimai. Ant itališkų automobilių žymiai daugiau tokių galima sutikti. Pavyzdžiui, kažkas parkavosi, įbrėžė kampą – niekam neįdomu, niekas nekreipia į tai dėmesio. Žinoma, jeigu tai naujas ar brangus automobilis, tai dažniausiai pranešama draudimui ir viskas sutvarkoma. Bet jeigu tai – pigesnis automobilis, situacija ignoruojama. Pakankamai dažnai taip būna su itališkais automobiliais. 

– Tai kaip išsirinkti tą automobilį, kad viskas būtų gerai?

– Čia – sudėtingas procesas. Manau, kad tiesiog reikia skirti tam laiko. Galite patys atsidaryti užsienio automobilių skelbimų portalus, išsirinkti jums patinkantį ir paprašyti kažkokių patikimų įmonių, kurios galėtų tą automobilį pristatyti ir padėtų susitvarkyti dokumentus ir lizingą.

– Ar dažnai lietuviai renkasi naudotus automobilius?

– Labai dažnai. Pažiūrėjus į absoliučią sandorių visumą, tik maždaug 10–15 proc. iš visų Lietuvoje įvykstančių automobilių sandorių yra naujų automobilių sandoriai, visi kiti yra naudoti automobiliai – arba keliaujantys iš rankų į rankas vidinėje rinkoje, arba tie, kurie atvažiuoja naudoti iš užsienio, dažniausiai iš Vakarų šalių.

– Dažnai žmonės perka Lietuvoje neeksploatuotą automobilį ir tuomet tenka susidurti su perpardavėjais, kurie, be abejo, tikina, kad tai yra puikus automobilis. Tačiau kaip neapsigauti? Kaip reikia apžiūrėti automobilį?

– Tikriausiai pradėti reikėtų nuo to, kad kartais būna indikatoriai, kurie jau rodo, kad kažkas su tuo automobiliu gali būti negerai. Pavyzdžiui, automobilio kaina. Jeigu automobilis yra parduodamas kaip labai geras, puikiai prižiūrėtas, geros būklės ir t. t., tačiau jo kaina yra mažesnė nei rinkos kaina arba mažesnė negu rinkos kaina, pavyzdžiui, Vokietijoje, nors automobilis atvežtas iš Vokietijos, jau turėtų kilti klausimų. Nes žmogus įveža automobilį, nuo jo pardavimo uždirba, bet jo kaina yra mažesnė negu tokie automobiliai paprastai kainuoja. Žmonės turėtų kritiškai žiūrėti į tokius dalykus.

Taip pat, be abejo, reikėtų patikrinti, kaip automobilis užsiveda ir šaltas, ir šiltas, reikėtų atlikti bandomąjį važiavimą, reikėtų apeiti aplink automobilį ir patikrinti kai kurias esmines vietas, apžiūrėti kėbulą, ar jis neturi kažkokių korozijos židinių. Atliekant bandomąjį važiavimą, pasiklausyti, ar automobilis nebarška važiuojant, ar iš pakabos nėra garsų, ar pavaros sklandžiai jungiasi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O jei pardavėjas parduoda automobilį žiemą ir sako, kad neleis atlikti bandomojo važiavimo, nes automobilio padangos vasarinės, ar tai jau indikacija, kad kažkas negerai?

– Tai yra indikacija. Yra tokių žmonių, kurie net nenori duoti kėbulo numerio, kad būtų patikrinta istorija. Tai jau yra raudona vėliava, sakanti, kad ne, toliau nereikėtų eiti.

Reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu.

Tiesiog atėjus prie automobilio galima būtų atsidaryti variklio gaubtą ir pasižiūrėti, galbūt matosi kažkokie skysčių pratekėjimai ar pan. Kitaip sakant, reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu. Iš esmės, reikėtų apžiūrėti visas vietas, kurios matosi plika akimi. Taip pat galima pasižiūrėti, ar ant kai kurių detalių, ypač tų, kurios labiausiai atsikišusios, dažniausiai – priekinės detalės, nėra kur nors su korektoriumi užrašyta kokia nors informacija. Kartais būna taip, kad po eismo įvykio žmonės perka naudotas dalis ir naudotos dalys dažniausiai būna sužymėtos.

– Čia irgi indikacija, kad automobiliui kažkas galėjo būti negerai ir kad galbūt jis po eismo įvykio?

– Tikrai taip.

– Jeigu randama tokių detalių, jeigu, atlikus bandomąjį važiavimą, girdisi barškėjimas, kažkokie skysčiai ištekėję, ar tai gali būti svertai deryboms?

– Tai gali būti svertai deryboms. Žinoma, dažniausiai pardavėjas turi savo kainą ir jis gali tiesiog neparduoti automobilio už mažesnę kainą, nes atsiras kitas, kuris norės nusipirkti. Tačiau dažniausiai bent jau simbolinės derybos vis tiek įvyksta ir, turint argumentų, kodėl ta kaina gali būti mažesnė, dažniausiai pavyksta bent jau kažkiek nusiderėti.

Pasiveja pasaulinės tendencijos

Naudoto automobilio pirkimas visuomet būdavo patrauklus dėl galimybės išsirinkti norimą modelį už priimtiną kainą. Kalbant apie sparčiai populiarėjančius penkerių–septynerių metų senumo automobilius, tai buvo tiesa prieš užgriūvant koronaviruso pandemijai. Toks pasirinkimas skamba viliojančiai ir dabar, tačiau rasti tvarkingą aukštesnės komplektacijos modelį Lietuvoje tampa nelengva misija, o kainos vis pučiasi.

Naujų automobilių gamintojai ir pardavėjai pasikeitimus rinkoje pajuto jau per pirmąją pandemijos bangą. Tuomet pardavimo apimtys daugelyje regionų rekordiškai smuko. Įvedus karantiną Europoje, naujų automobilių pardavimas krito net 80 proc. Netgi dideliu apetitu iki tol pasižymėjusi Kinijos rinka susitraukė 70 proc. Buvo stabdomos surinkimo linijos ir atleidžiami darbuotojai, o transporto industrijos perspektyvos atrodė niūriai.

Apynaujų automobilių, kurie įprastai parduodami pasibaigus išperkamosios nuomos sutartims, paklausa smarkiai išaugusi. Tai pastebima ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino suvaržymams ir gamintojams prisitaikant prie darbo naujomis sąlygomis, 2020 m. antroje pusėje automobilių pramonė grįžo į įprastą ritmą, tačiau pasiūla iki šiol negali pasivyti augančios paklausos.

Įtakos tam turėjo ir mikroprocesorių, be kurių neįsivaizduojami nauji automobiliai, tiekimo krizė. Kadangi į gatves visame pasaulyje tam tikrą laikotarpį pateko labai nedaug naujų modelių, dabar ta pati problema tarsi cunamio banga pasivijo naudotų automobilių rinką.

Kainos nuolat kyla

"Inchcape Lietuva" naudotų automobilių verslo vystymo Lietuvoje vadovė Augustina Černiauskaitė patvirtino, kad įmonė koronaviruso pandemijos poveikį pajuto ypač stipriai. Prieš dvejus metus "Inchcape Certified" sandėliuose visuomet rikiuodavosi apie 200 parduoti paruoštų automobilių ir prireikus buvo nesudėtinga papildomai įsigyti dar 40 ar 50. Tokios prabangos seniai nebeliko, o prekybininkams tampa vis sudėtingiau užtikrinti naudotų automobilių pasiūlą.

"Naudoti automobiliai vis tiek turi būti techniškai tvarkingi tam, kad juos parduodamas galėtum suteikti garantiją. Netinka automobiliai, dėl kurių priežiūros ar remonto istorijos kyla kokių nors abejonių", – konstatavo A.Černiauskaitė.

Anot jos, siekiant užsitarnauti klientų pasitikėjimą, jiems stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos apie siūlomą transporto priemonę. Automobiliai nuodugniai tikrinami servise, o ieškant informacijos pagal kėbulo numerį pasitelkiamos ir partnerių paslaugos. Vienas iš jų yra tarptautinė bendrovė "AutoDNA", kurios veiklos geografija apima visą Europą.

Vis dėlto nedaužtų naudotų transporto priemonių, turinčių išsamią techninės priežiūros istoriją, trūksta. Pasak pašnekovės, to priežastis – užsidaręs gaminių judėjimo ciklas. Į rinką nepatenka tiek naujų automobilių, kiek jų reikia vartotojams, arba jie negali gauti norimos komplektacijos modelių, todėl ilgesnį laiką vairuoja tuos, kuriuos iki šiol turėjo.

Sumenko: per visą vasarą turgaus aikštelėse stovėjo vos 250 automobilių; įprastai šis skaičius siekdavo 1 000. / Evaldo Šemioto nuotr.

"Užsidarė netgi JAV: iš čia pas mus nebeatkeliauja tiek transporto priemonių, kiek anksčiau. Natūralu, kad apynaujų automobilių, kurie įprastai parduodami pasibaigus išperkamosios nuomos sutartims, paklausa smarkiai išaugusi. Tai pastebima ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje, o svarbiausia, kad, padidėjus paklausai, žymiai pašoko ir kainos", – apibrėžė įmonės atstovė.

Trūksta ir "polizinginių"

A.Černiauskaitės žodžiais, dėl ribotos pasiūlos pasitaiko netgi tokių kuriozinių atvejų, kai 2017 m. pagamintas automobilis dabar kainuoja tiek pat, kiek kainavo pirmajam pirkėjui. Pašnekovės teigimu, mažiau vartotojų dabar renkasi iš anksto sukomplektuotas naujas transporto priemones, nes dažnai jų įranga – labai kukli.

"Iki penkerių metų senumo automobiliai buvo komplektuojami geriau, todėl jei dabar pavyksta rasti tokį pardavimui, ypač geros techninės būklės ir nedidelės ridos, tai aukso vertės radinys. Pastaruoju metu prasidėjo tikra gerų naudotų automobilių medžioklė", – kalbėjo naudotų automobilių verslo plėtros vadovė.

Sumenko ir naudotų automobilių, kurie patekdavo į rinką po eksploatacijos įmonėse, srautas. Dažnesni atvejai, kai įmonės metams ar dvejiems papildomai pratęsia išperkamosios nuomos sutartis.

A.Černiauskaitė atkreipė dėmesį, kad, perkant naudotą automobilį iš oficialaus pardavėjo, ne tik galioja civilinėje teisėje numatyta šešių mėnesių arba 20 tūkst. km garantija, bet ir suteikiama galimybė už tam tikrą mokestį įsigyti papildomą garantiją.

"Pasirinkimo galimybės didžiulės – galima drausti tiek atskirus mazgus, tiek ir visą automobilį. Tai labai apsimoka, nes garantuojama kokybiška techninė priežiūra servise, o paslaugas galima rinktis norimam laikotarpiui. Pavyzdžiui, pasibaigus gamintojo teikiamai garantijai, tokia papildoma paslauga leidžia sumažinti papildomų išlaidų riziką", – dėstė pašnekovė.

Garantijos skiriasi

Bene skaudžiausiai pirkėjui atsilieptų, jei reikėtų keisti automobilio variklį. Pasibaigus naujo automobilio garantijai ši procedūra gali palengvinti kišenę nuo 10 iki 20 tūkst. eurų, o nuo tokių išlaidų, nepasirinkus papildomos paslaugos, klientų neapsaugo joks gamintojas. Net ir neskaičiuojant rimtų gedimų, eksploatuojant nenaują automobilį visas metinis papildomos garantijos mokestis gali atsipirkti vos per keletą apsilankymų servise.

A.Černiauskaitė akcentavo, kad klientų aptarnavimo kokybę pagrįstai gali užtikrinti tik su visais bankais ir draudimo kompanijomis bendradarbiaujančios didesnės bendrovės.

Atostogos: rugpjūtis Europoje – populiariausias atostogų mėnuo, tad Belgijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, iš kur Lietuvą pasiekia didžiausias mašinų srautas, sumažėjo pardavimų apimtys. / „Imago“ nuotr.

"Svarbiausias klausimas: ką reikės daryti, jei, įsigijus automobilį, su juo kažkas nutiks? Ko tokiu atveju gali tikėtis iš, tarkime, turgaus prekeivio? Sugedus transporto priemonei, tam tikrais atvejais aš galiu kreiptis netgi tiesiai į gamintoją ir gauti vadinamąją geros valios garantiją arba, jei tai tikrai atsitiko kažko nepastebėjus vienam iš mūsų specialistų, klaidą pripažinti ir atlyginti nuostolius", – pažymėjo pašnekovė.

Turguje – štilis

Nepaisant abejonių turgaus prekeivių patikimumu, pastaruoju metu naujesnių automobilių trūkumas juntamas ir ten. Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis teigė, kad per visą vasarą turgaus aikštelėse stovėjo vos 250 automobilių. Įprastai šis skaičius siekdavo 1 000, o geriausiais metais būdavo ir dar gerokai didesnis.

Susidomėjimas ir pirkimas – tiek iš ukrainiečių, tiek iš vietinių pusės. Problema, kad mus pasiekia mažai automobilių iš Vakarų Europos.

"Susidomėjimas ir pirkimas – tiek iš ukrainiečių, tiek iš vietinių. Perkami ir kokybiški naujesni, ir gerokai senesni automobiliai. Problema ta, kad mus pasiekia mažai automobilių iš Vakarų Europos. Per dieną dvi pasirodo vos vienas kitas automobilvežis", – pasakojo V.Naujanis.

Turgaus vadovo žodžiais, ilgą laiką prekybai smarkiai atsiliepė su pandemija susiję ribojimai ir judėjimo ribojimai Europoje. Tuo metu daug kur Europoje buvo draudžiamas arba smarkiai pasunkėjo užsieniečių judėjimas tarp valstybių, buvo uždarytos automobilių prekybos aikštelės ir garažai. Pastaruoju metu didžiausios įtakos teikimo grandinės lėtėjimui turėjo atostogos. Rugpjūtis Europoje – populiariausias atostogų mėnuo, tad Belgijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, iš kur Lietuvą pasiekia didžiausias automobilių srautas, sumažėjo pardavimų apimtys.

"Kol kas pirkėjams metas ne pats dėkingiausias, bet girdime atsiliepimų iš mūsų klientų, kad rudenį, po atostogų, Vakaruose pardavimai aktyvėja, tad artimiausiu metu ir lietuvius turėtų pasiekti kur kas daugiau naudotų automobilių. Žinoma, jei nesusidursime su naujais judėjimo apribojimais", – vylėsi pašnekovas.

Kalbėdamas apie augančias kainas, jis atkreipė dėmesį į kelis aspektus. Lietuviui pirkėjui svarbi ne tik komplektacija, bet ir rida.

"Jei apynaujis automobilis, priklausomai nuo gamybos metų, bus nuvažiavęs daugiau nei 100 ar 200 tūkst. km, niekas nenorės mokėti didelės sumos. Tačiau jei rida bus nedidelė, o automobilis tvarkingas, jį nupirks labai greitai", – neabejojo V.Naujanis.

Panašūs pirkimo principai galioja perkant ne tik naudotą, bet ir naują automobilį. Serviso ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ieškant naujo pirkinio.

Kaip teigia „Mototoja“ atstovybės Lietuvoje serviso vadovas Romas Žalnierukynas, planuodami įsigyti naudotą automobilį pirkėjai turėtų nuodugniai susipažinti su visa jo istorija ir esama būkle. Išanalizavus potencialios transporto priemonės duomenis, ją eksploatuodami vairuotojai gali išvengti netikėtumų.

„Visi mūsų servise parduodami naudoti automobiliai nuodugniai patikrinami pagal „Toyota Plus“ programą. Tokiu būdu prekyboje pasirodo automobilis su saugia, patvirtinta istorija ir būna pilnai paruoštas naudojimui. Transporto priemonei atliekama nuodugni patikra ir įvertinama visų mazgų kokybė. Reikalui esant, servise suteikiamas būtinas techninis aptarnavimas“, – naudotų automobilių patikrą komentuoja serviso vadovas.

Nors išoriškai gedimų ar techninių automobilio trūkumų nesimato, viduje esančios detalės gali būti pažeistos. Todėl perkant naudotą transporto priemonę rekomenduojame atlikti nuodugnią patikrą.

Anot R.Žalnierukyno, perkant naudotą automobilį iš neoficialaus pardavėjo, atlikti patikrą yra būtina. Serviso vadovas įspėja, jog Lietuvos pirkėjus dažnai pasiekia daužtos ar didelių techninių defektų turinčios transporto priemonės iš užsienio šalių. Pasak serviso specialisto, tokių automobilių remontai dažnai būna atlikti nekokybiškai, o gedimai nuslepiami. Todėl įsigijus tokį automobilį techninių problemų gali atsirasti ateityje.

„Iš užsienio į Lietuvą dažnai atkeliauja nekokybiškos naudotos transporto priemonės. Nors išoriškai gedimų ar techninių automobilio trūkumų nesimato, viduje esančios detalės gali būti pažeistos. Todėl perkant naudotą transporto priemonę rekomenduojame atlikti nuodugnią patikrą. Jos kaina nėra didelė, iš anksto pamačius gedimus, pirkėjui galima padėti sutaupyti ir neapsigauti perkant nekokybišką automobilį“, – teigia serviso ekspertas.

Kaip sako R.Žalnierukynas, įsigydamas naudotą automobilį iš oficialios prekės ženklo atstovybės pirkėjas gali būti garantuotas savo pirkinio kokybe. Mat atstovybės prekiauja tik atsakingai patikrintomis transporto priemonėmis, kurios atitinka visus gamintojo standartus bei reikalavimus – tam servisuose skirtos specialios diagnostinės programos. Anot specialisto, pirkdami tokį automobilį žmonės iškart sutaupo ne tik savo laiko, bet ir lėšų, mat nebereikia papildomai važiuoti į servisą.

„Jeigu automobilį perkate ne iš oficialios atstovybės, atsiranda galimybė, jog įsigysite kokybės ar net saugumo reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Toks pirkinys ateityje gali jums sąlygoti papildomų išlaidų. Kai kurie pardavėjai kėbulo ar variklio defektus, koroziją mėgsta paslėpti laikinomis priemonėmis, kurias sunku pamatyti plika akimi. Apžiūros metu būtinai patikrinkite kaip automobilis važiuoja – neaiškūs garsai gali byloti apie valdymo sistemos defektus“, - teigia serviso ekspertas.

Visgi nusprendus automobilį įsigyti iš neoficialaus pardavėjo, servise R.Žalnierukynas rekomenduoja nuodugniai patikrinti kėbulą taip pat atidžiai apžiūrėti atspalvio lygumą, važiuoklę, transmisiją, ratų geometriją, stabdžius. Anot serviso vadovo, ypač svarbu atkreipti dėmesį į variklį. Jam rekomenduojama atlikti kompiuterinę diagnostiką ir vizualią patikrą.

Asmeninis automobilis jau tapo neatsiejamu daugelio šeimų nariu. Kad ir koks būtų tobulas viešasis transportas, nebrangi trumpalaikė automobilių nuoma ar gera dviračių takų infrastruktūra, komfortu ir suteikiamu laisvės pojūčiu asmeniniam automobiliui neprilygs niekas. Lietuvoje kone kas antram gyventojui priklauso po transporto priemonę: 2018 m. gegužės 1 d. duomenimis, šalyje yra 1,355 mln. lengvųjų automobilių, o gyventojų – 2,872 mln.

Lietuva yra tarp lyderių ir kitoje srityje – automobilių amžiaus. Tik čia lyderystė – jau ne tokia džiugia prasme. Daugelis iš šalyje perkamų automobilių yra naudoti, o vidutinis asmeninio transporto amžius siekia daugiau nei 15 metų.

Du trečdaliai įvežamų automobilių – senesni nei 10 metų

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo. Didėja ne tik šalies vidinėje rinkoje įvykusių sandorių skaičius, bet ir prekyba importuotais automobiliais – iš užsienio (įprastai Italijos, Prancūzijos bei Vokietijos) pastoviai registracijai įvežamų transporto priemonių pardavimai. Pastarieji pirmąjį 2018 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., augo 5,3 proc.

Beveik 46 proc. iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių buvo 11–15 m. amžiaus. Apie 20 proc. – 16 metų ir dar senesni. 2017 m. šalyje įregistruoti 155 tūkst. naudotų ir 25 tūkst. naujų lengvųjų automobilių.

Populiariausi Lietuvoje yra naudoti „Volkswagen“ markės automobiliai – jų šalyje užregistruota net apie 320 tūkst. Paties populiariausio „Passat“ modelio – net 94 tūkst. Tokia statistika, pasak „Autoplius.lt“ plėtros vadovo M. Buzelio, atsispindi ir pardavimų rinkoje – kiekvieną mėnesį „Volkswagen“ modelių parduodama žymiai daugiau nei kitą prekinį ženklą turinčių automobilių.

„Naudotus automobilius lietuviai renkasi ne tik savo šalyje, bet vis dažniau dairosi į kitas rinkas, daugiausiai – Vakarų Europos regiono šalis. Tačiau vidutinis įvežamų automobilių amžius parodo, jog Lietuvos keliais riedantys automobiliai tikrai negali būti vadinami pačiais saugiausiais“, – įžvalgomis dalijasi M. Buzelis.

Naudotų automobilių amžius bei neretai fiksuojama didelė rida leidžia daryti prielaidą, kad per savo dešimties ar daugiau metų gyvenimą automobiliai galėjo patekti į didelius eismo įvykius, o nekokybiškas remontas dar labiau sumenkina jų saugumą.

Tai gali būti viena priežasčių, kodėl Lietuva nežiba eismo saugumo statistikoje. Lyginant 2016 m. duomenis, Lietuva pagal žuvusiųjų keliuose skaičių 1 milijonui gyventojų (66) gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (50). Geriausiai šioje srityje atrodo Švedija – čia milijonui gyventojų teko 27 žuvusieji.

100 proc. patikrinti neįmanoma

Internete galima rasti ne vieną naudotų transporto priemonių patikimumo gidą, tačiau jie naudingi tik teoriškai ir šimtu procentu neatsakys, ar norimas įsigyti automobilis bus patikimas, ar ne. Tą labiausiai lemia pirmųjų savininkų eksploatacija, priežiūrai skirtas laikas ir lėšos.

Ne mažiau svarbi yra ir paties automobilio konstrukcija – jeigu jis buvo pakliuvęs į eismo įvykį, ar remontas po jo buvo atliktas kokybiškai.

„Renkantis dėvėtą automobilį daugiausia dėmesio reikėtų kreipti į pagrindinius mechanizmus – variklį ir transmisiją, elektronikos prietaisų veikimą bei įsivertinti konstrukcinių elementų būklę. Kartais net ir nusipirkus transporto priemonę su variklio defektu, problemą galima išspręsti pakeitus keletą detalių ar patį variklį, tačiau pažeisti laikančiosios konstrukcijos elementai bet kokią transporto priemonę paverčia mirties spąstais ant ratų“, – sako M. Buzelis.

Norint savo jėgomis patikrinti perkamą automobilį, reikalingas labai didelis žinių bagažas, tad rinkos specialistas pataria geriau pasikliauti servisų meistrais. Už nuodugnią patikrą sumokėta 50 eurų ar panaši suma gali atsipirkti, jei specialistai atras paslėptą defektą, vėliau galintį kainuoti keliskart didesnę sumą.

„Tik su servisų specialistų pagalba bus galima kruopščiai apžiūrėti automobilio dugno būklę, nustatyti galimus skysčių prasisunkimo taškus, patikrinti elektronikos sistemų darbą“, – pataria M. Buzelis.

Tačiau net ir nuodugni apžiūra negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės. Į automobilio variklį ar pavarų dėžę juk neįlįsi – pirkimo metu šie mechanizmai gali veikti puikiai, tačiau vos nuvažiavus kelis šimtus kilometrų ima ir sustoja. Nuo tokių netikėtumų apsaugoti gali tik naujo arba kelerius metus naudoto automobilio pirkimas, kurį eksploatavo vienas savininkas ir kurio pardavėju galite pasitikėti.

Vis dažniau įsigyjama skolinantis

Vis daugiau naujų ar minimaliai dėvėtų automobilių Lietuvoje nuperkama ne iškart sumokėjus visą sumą, o ją išskaidžius dalimis - išsimokėtinai, arba lizingu. Specializuotų paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas teigia, kad šiam pasirinkimui įtaką turi besikeičiantis žmonių požiūris tiek į paskolas, tiek į pačius automobilius.

Naujai ar minimaliai dėvėti automobiliai Lietuvoje perkami ne vien iš karto sumokant visą sumą, bet ir išskaidant ją dalimis – išsimokėtinai.

„Daugelis žmonių gali nusipirkti automobilį už 1–2 tūkst. eurų, tačiau už tiek išeina tik keliolikos metų amžiaus transporto priemonė su nežinoma istorija. Todėl vis dažniau pasirenkama alternatyva – ne kelis metus taupyti, o iškart įsigyti naujesnį, brangesnį ir kokybiškesnį automobilį išsimokėtinai. Tokia investicija atsiperka, nes vėliau nereikia ieškoti šimtų ar net tūkstančių eurų, reikalingų remontui“, – teigia R. Norvilas.

Naujesnio automobilio įsigijimas brangus atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Galvojant apie ateitį, matoma finansinė tokio sprendimo nauda: naujesnį modelį remontuoti tenka rečiau, degalų jis vartoja mažiau ir, žinoma, yra patogesnis bei saugesnis. Kaip rodo „Bigbank“ duomenys, vidutinė vartojimo paskola automobiliui įsigyti siekia beveik 5 tūkst. eurų, ją, atsakingai susiplanavus finansus, grąžinti galima per 5 metus.

Dar iki priimant sprendimą įsigyti automobilį, specialistas pataria apsispręsti dėl išsimokėjimo būdo – ar tai būtų lizingas, ar paskola. Pirmuoju atveju yra būtinas automobilio įkeitimas lizingą išduodančiai bendrovei, todėl realiu transporto priemonės savininku išlieka ji iki sutartos sumos išmokėjimo.

Apsisprendus dėl įsigijimo būdo, R. Norvilas rekomenduoja kreiptis bent į tris finansų institucijas – įvertinti jų siūlomas palūkanas, sutarties sudarymo mokesčius ir kitus kintamuosius, juos palyginti ir tik tada priimti sprendimą.

„Bigbank“ atstovas siūlo įvertinti ir savo galimybes. Mokamų paskolų suma neturėtų viršyti 40 proc. šeimos pajamų, tačiau automobiliams kartais prireikia ir neplanuotų išlaidų – pavyzdžiui, perkant naujas padangas. Tokiems pirkiniams reikia turėti finansinį rezervą.

Pirmasis žingsnis naujo pirkinio link – pasirinkimas, kokio tipo, markės ir modelio automobilis domina. Tuomet prioritetas skiriamas dyzelinį, benzininį, hibridinį, o gal ir elektrinį variklį turinčiai transporto priemonei. Galiausiai atsižvelgiama net ir į tokias detales kaip kėbulo ar interjero spalva.

Sudėliojus savo pageidavimus, pradedamas paieškos procesas. Vieni keliauja į automobilių turgų, kiti paieškas pradeda internete. Priklausomai nuo to, kur ir kaip žvalgysitės, net ir neturėdami specifinių žinių galite pasinaudoti LRT.lt kalbintų ekspertų patarimais, kurie padės atskirti grūdus nuo pelų.

Nuotraukas nagrinėkite atidžiai

Vis dažniau naudoti automobiai parduodami specializuotuose internetiniuose portaluose. Tai patogu ir perkančiam, ir parduodančiam, nes automobilį išsirinkti galima net nekėlus kojos iš namų. Tačiau prekeiviai internete ne visada automobilį pateikia taip, kaip tikisi pirkėjas.

„Pardavėjai turi kelias skirtingas taktikas. Kai kuriais atvejais specialiai padaromos tik kelios paviršutiniškos nuotraukos – taip pardavėjai siekia sudominti klientą ir priversti jį paskambinti. Pasitaiko ir tokių pardavėjų, kurie automobilį nufotografuoja iš visų kampų, o papildomose nuotraukose stengiasi pateikti kuo daugiau parduodamos transporto priemonės privalumų.

Kai kuriais atvejais automobiliai parduodami atviromis kortomis – iš arti nufotografuojamos net ir smulkios detalės, kurių iš tolo galbūt nesimatytų. Tai gali būti tik tam tikru kampu matomi kėbulo įbrėžimai, stiklo įtrūkimai, įplyšę sėdynių apmušalai ar tiesiog apie gedimus pranešančių lempučių „girlianda“ prietaisų skydelyje“, – internetinių pardavėjų tipus įvardija „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Nagrinėjant dominančio automobilio nuotraukas, būtina atkreipti dėmesį į detales. Žinoma, pirmiausiai įvertinamas bendras automobilio vaizdas, tačiau įsigilinus į smulkmenas, galima pamatyti elementus, kurie gali parodyti realesnį vaizdą nei blizgantis kėbulas.

V. Radžiūno/LRT nuotr.

„Ką dažniausiai galima identifikuoti, tai tarpus tarp detalių arba skirtingus detalių atspalvius. Įvairūs kėbulo netikslumai bei neatitikimai gali reikšti, kad automobilis nekokybiškai suremontuotas. Kėbulo korozija taip pat lengvai pastebimas defektas.

Variklio skyriaus nuotraukoje galima pastebėti skysčių prasisunkimą, netvarkingai pravestus elektros laidus. Atkreipkite dėmesį, kad jei bendra automobilio būklė iš nuotraukų neatrodo įtartina, bet variklio skyrius – pernelyg švarus, tai gali reikšti, kad buvo bandoma paslėpti skysčių prasisukimo žymes.

Automobilio interjero nuotraukose kartais matosi odometro parodymai ir pasitaiko tokių atveju, kai jie nesutampa su skelbimo aprašyme pateikta rida. Galima pastebėti ir pernelyg skirtingą vidaus detalių nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, vairas visiškai nudėvėtas, o sėdynė kaip nauja. Arba atvirkščiai. Tokie dalykai gali išduoti, kad buvo keistas vairo ratas, galbūt dėl suveikusios oro pagalvės“, – pasakoja ekspertas.

Jeigu pardavėjas nesutinka važiuoti į servisą, tai jau blogas ženklas. Kad ir kaip gerai atrodo automobilis.

Galiausiai atkreipkite dėmesį net ir į padangas, nes būna atvejų, kai visų keturių raštai skiriasi. Tai ne tik draudžiama, bet ir pavojinga. Bet kokiu atveju M. Buzelis pataria, kad, išsirinkus labiausiai patikusį variantą, jį pravartu pasitikrinti servise arba techninių apžiūrų stotyje, nes po gražia išvaizda gali slėptis rimti techniniai trūkumai.

Švarus variklis – bėgti ar imti?

Išsirinkus vieną ar keletą labiausiai patikusių variantų, galima keliauti jų apžiūrėti. Tačiau ne visada džiaukitės pamatę itin švarų variklį. Tai turėtų kelti įtarimų ir nereikėtų bijoti klausti, kodėl po variklio dangčiu viskas tviska.

„Gali būti, kad tai dėl estetikos nuvalytos dulkės, todėl negalima teigti, kad visi to imasi norėdami kažką apgauti ar nuslėpti. Bet, žinoma, dažniausiai tai daroma, norint nuslėpti defektus, pavyzdžiui, alyvos ar kuro nuotėkį.

Gali būti, kad variklis buvo remontuotas ir nuvalytos to žymės, kad vaizdas būtų patrauklesnis“, – priežastis, kodėl variklio skyrius yra pernelyg švarus, įvardija serviso „R2L“ meistras Stanislovas Jankovskij.

V. Radžiūno/LRT nuotr.

Tačiau kitą šio reikalo pusę įžvelgia Lietuvos techninių apžiūrių centrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

„Kad ir kokias sąmokslo teorijas norėtųsi sieti su švara po kapotu, tai beveik visais atvejais reikėtų laikyti mažesniu blogiu nei akivaizdus automobilio šeimininko aplaidumas.

Pavyzdžiui, purvu, eksploatacinių skysčių nuotėkomis apskretęs variklio blokas – tokie dalykai liudija, kad transporto priemonei nebuvo skiriama jokio dėmesio“, – kalba jis.

Bet kokiu atveju visada pasistenkite žvelgti šiek tiek giliau. Jeigu šeimininkas automobiliu tikrai rūpinosi atsakingai, tikėtina, kad akyliau panagrinėję variklio skyrių rasite vieną kitą, bet ne kritinį nešvarumą. Tačiau jeigu akivaizdu, kad variklis plautas ne reguliariai, o tik prieš porą valandų ar dienų, galbūt į tokį variantą reikėtų žiūrėti kiek įtariau.

Kėbulo apžiūros metu padės vienas prietaisas

Apžiūrėdami automobilio išorę taip pat galite šį tą įvertinti ir pastebėti be specialistų pagalbos. Pavyzdžiui, kitokio atspalvio skirtingas kėbulo dalis. Jeigu kyla įtarimų, kad automobilis gali būti perdažytas, padės dažų storio matuoklis.

„Normalaus dažų sluoksnio riba yra 150 mikronų. Jeigu rodo 200, tai gali būti, kad ta vieta yra perlakuota arba užpurkštas tik atnaujinamasis dažnų sluoksnis. Bet pasitaiko, kad prietaisas fiksuoja 2000 mikronų dažų storį. Tokio automobilio nerekomenduočiau“, – LRT.lt sako S. Jankovskij.

V. Radžiūno/LRT nuotr.

Tuo tarpu R. Gabartas pataria, kad detalesnė apžiūra gali parodyti tikrąją situaciją ir priežastį, kodėl automobilis padengtas nauju dažų sluoksniu.

„Priežastys, dėl ko buvo perdažytos atskiros detalės ar visas kėbulas, gali būti dvi – prasidėję intensyvūs korozijos procesai ar eismo įvykiuose gauti pažeidimai. Jei tik yra galimybė, reiktų pasistengti apžiūrėti automobilį iš apačios pasinaudojus keltuvu bei pasižiūrėti, kaip atrodo plastiko detalėmis ar kilimėliais paslėpti paviršiai.

Kai kurios kėbulo padengimo antikorozinėmis medžiagomis paslaugas siūlančios įmonės turi specialius prietaisus, technoskopus, kuriais galima apžiūrėti mašinos uždaras ertmes. Tai leistų daryti gana tikslias įžvalgas, ar kėbulas nėra patyręs sunkių „traumų“, ir ar jo pasyvios saugos lygis nėra drastiškai sumažėjęs“, – pataria ekspertas.

Važiuodami įtempkite ausis

S. Jankovskij primena, į ką dar dėmesį gali atkreipti pirkėjas, kuris, net ir neturėdamas specifinių techninių žinių, gali suprasti, kad kažkas yra negerai.

„Bent minimaliai suprantantis žmogus bandomojo važiavimo metu iš karto gali suprasti, kad kažkas ne taip. Pavyzdžiui, stabdydamas, ar išgirdęs važiuoklės barškėjimą. Net ir nesuprantantis žmogus, išgirdęs bildėjimą, supras, kad kažkas yra negerai“, – pataria S. Jankovskij.

Dėl patikros pas specialistus blogiau tikrai nebus

Jeigu pasirinktas automobilis jums patinka ir nekelia didesnių klausimų, džiaugtis vis tiek gali būti dar per anksti. Po pirminės apžiūros patartina nuvykti į servisą ar techninių apžiūrų centrą.

„Jeigu pardavėjas nesutinka važiuoti į servisą, tai jau blogas ženklas. Kad ir kaip gerai atrodo automobilis, bet tikriausiai kažką norima paslėpti ir geriau tokį variantą ignoruoti“, – tikina S. Jankovskij.

Jeigu dėl detalesnės apžiūros susitarti pavyksta, tai dar negarantuoja, kad pardavėjas neturi ką slėpti. Neretai, net ir iš pirmo žvilgsnio tvarkingai atrodantys automobiliai turi rimtų trūkumų.

„Pasimato, kad remontuota pavarų dėžė, taisytas variklis arba užslepiamos oro pagalvių problemos, kai jos išimtos fiziškai. Atrandame, kad kėbulas stipriai remontuotas, taip sakant, iš dviejų padarytas vienas. Tai yra baisūs dalykai“, – ką dažniausiai pastebi patikrinimo metu, pasakoja S. Jankovskij.

Kad ne visada reikėtų pasikliauti vien savo įžvalgomis ir nuomone, pritaria ir R. Gabartas. Jis pažymi, kad suma, kurią išleisite patikrinimui, gali būti puiki investicija į garantiją, kad nenusipirksite katės maiše.

„Vizitas į TA centrą su nusižiūrėtu automobiliu be abejonės yra puiki galimybė išgirsti nepriklausomų ekspertų nuomonę, kuri padės priimti teisingą sprendimą. Net turint galvoje, kad su konkrečių markių automobiliais dirbantys servisai turi specialią diagnostinę įrangą, todėl jų patikros apimtis gali būti kur kas platesnė ir gilesnė, TA kontrolieriai sukaupę itin didelį žinių bagažą, leidžiantį išvengti klaidų ir pastebėti rimtus trūkumus“, – LRT.lt pasakoja R. Gabartas.

Kol išsirenka, patikrina ne vieną automobilį

Kasdien su atvejais, kai į servisą patikrai prieš pirkimą atvyksta klientas, susiduriantis S. Jankovskij sako, kad nusipirkti automobilio be trūkumų praktiškai neįmanoma. O neretai klientui tenka sugrįžti ne vieną ir ne du kartus, kol randamas tinkamas variantas.

„Dažniausiai būna, kad perka su kažkokiu nedideliu defektu. Ne per seniausiai buvo situacija, kai tas pats žmogus atvarė patikrinti 4 jį dominančius „Lexus“. Galiausiai buvo pasirinktas paskutinis, nors buvo ir žibintas įtrūkęs, ir važiuoklėje nedidelė problema. Bet variklis ir kėbulas buvo geri. O kiti, buvę prieš tai, turėjo rimtų variklio problemų, kėbulai buvo prasti“, – vieną naujausių pavyzdžių pateikia jis.

„Aš pats neseniai pirkau automobilį ir variau patikrinti į servisą. Bandomojo važiavimo metu nieko rimto nepastebėjau, bet patikrinus servise radom apie 40 klaidų ir nusidėvėjusius galinius amortizatorius. Tai buvo priežastis dar labiau pasiderėti dėl kainos“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.

Reikia pasiruošti

Kauno automobilių turgų valdančios įmonės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis pataria dar prieš atsiverčiant automobilių skelbimus internete ar atvykstant į turgų apskaičiuoti, kokią sumą esate pasirengę išleisti, nepamirštant įtraukti ir išlaidų, skirtų draudimui, perregistravimui, patikrai servise bei tepalams keisti.

"Labai tinkamai elgiasi tie, kurie atsideda bent 10 proc. automobilio vertės siekiančią sumą galimiems neplanuotiems gedimams", – tvirtino V.Naujanis. Tiksliai žinodami maksimalią sumą, kurią galite išleisti, atsikratysite pagundų dairytis į naujesnius ir brangesnius automobilius, o nusipirkę nebijosite, kad kam nors sugedus automobilis stovės kieme, kol taupysite remontui.

Pasak V.Naujanio, perkant naudotą automobilį itin svarbus jo patikimumas ir tipiškos ligos. "Pasidomėkite pasirinktais automobilių modeliais įdėmiau ir įvertinkite galimas jų silpnąsias vietas bei taisymo išlaidas", – patarė pašnekovas.

Dauguma žmonių nusiperka patį pirmą apžiūrėtą automobilį, jei tik jis neturi didelių trūkumų. Vis dėlto V.Naujanis pataria sau tinkamiausio automobilio paieškai skirti daugiau laiko.

"Jei dairotės į tokius modelius, kuriais anksčiau niekada nevažiavote, patarčiau atkeliauti į turgų, nes čia vienu metu galėsite apžiūrėti daugiau automobilių ir pabandyti, ar patikęs modelis yra tikrai tas automobilis, kurio norite", – teigė V.Naujanis.

Nepasiduokite spaudimui

UAB "Varanas" vadovas teigė matantis ir situacijas, kai automobilio į turgų pirkti atvažiuoja kone visa šeima. Nepaisant to, kad jį vairuos tik vienas asmuo, visi šeimos nariai puola dalyti patarimus, kad reikėtų rinktis vieną ar kitą transporto priemonę.

"Jei automobilis atrodo tvarkingas, bet jūs jame nesijaučiate gerai, nepirkite jo. Net jei kartu į apžiūrą atvažiavę artimieji įtikinėja pirkti, o jums taip neatrodo, nepasiduokiite jų spaudimui", – tvirtino V.Naujanis.

Automobilyje kasdien praleidžiame daug laiko, todėl važiavimas turi teikti malonumą, o jei pirksite nenorimą modelį arba abejosite savo pasirinkimu, šias emocijas visada prisiminsite.

Kad ir kokie būtų susitarimai tarp pirkėjo ir pardavėjo, duoda jis garantiją ar neduoda, visus sutarties punktus būtina patvirtinti raštiškai.

Išsirinkę automobilį jį nuodugniai patikrinkite automobilių servise. Tai papildomai kainuoja, tačiau leidžia išvengti didelių išlaidų remontui ateityje. Jeigu automobilio defektai ir trūkumai priimtini, juos būtina nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje.

V.Naujanis atkreipė dėmesį, kad tikimybė nusipirkti katę maiše mažesnė, jeigu panašaus automobilio kaina Lietuvoje, Vokietijoje ar kitoje užsienio šalyje nėra pernelyg maža. "Kažin ar kas nors norėtų gerą automobilį parduoti gerokai pigiau nei jis vertas, tad per maža kaina gali būti rimtas signalas apie automobilio kokybę", – teigė pašnekovas.

Įstatymo garantija

Šalies įstatymu įteisinta, kad nusipirkęs bet kokią prekę pirkėjas įgyja mažiausiai 6 mėn. trukmės garantiją. Vadinasi, jei pirkinys per 6 mėn. sugenda, pirkėjas turi teisę iš pardavėjo išsireikalauti kompensaciją ar atsiimti pinigus už tą daiktą. Tai galioja ir automobiliams.

Pardavėjas yra parduodamo daikto savininkas. Jeigu pirkėjas už jį sumokėjo kad ir centą arba gavo dovanų, su tuo daiktu pastarajam atitenka ir teisės į jį, ir pareigos. Derėtų atminti dar vieną svarbų momentą. Kad ir kokie būtų susitarimai tarp pirkėjo ir pardavėjo, duoda jis garantiją ar neduoda, visus sutarties punktus būtina patvirtinti raštiškai. Ir kuo aiškiau sutartyje aprašyta, kam garantija suteikiama, o kas lieka be jos – tuo geriau. Kodėl tai svarbu? Tam, kad išvengtume pardavėjų manipuliacijų garantijų tema. Pasiremti vien tik pardavėjo surašytais defektais – miglotas sprendimas. Kur kas patikimiau – kruopščiai patikrinti pasirinktą automobilį. Šiam tikslui geriausia pasirinkti autorizuotus servisus ar bent solidesnes techninės priežiūros stotis, turinčias diagnostikos įrangą.

Jau ne vienus metus automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas privalo nurodyti objektyvią tiesą apie jo būklę. Norint įgyvendinti šį reikalavimą, tektų išardyti visą automobilį iki paskutinio varžtelio ir parodyti pirkėjui atskirai visus atskirus mazgus bei agregatus – šitam mechanizmui garantija galioja, o šitam – ne ir t.t. Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodant automobilį klausiama, kur juo bus važinėjama? Jeigu jis bus eksploatuojamas Vokietijoje, pirkinio kaina automatiškai išauga 1 200–1 500 eurų. Mat šiam automobiliui suteikiama garantija.

Atėjus šiltajam sezonui, ne vienas vairuotojas sukrunta: šveičia, plauna, atnaujina savo automobilį. O kitas, žiūrėk, ir apie naują pirkinį ant keturių ratų susimąsto. Seniai žinoma tiesa, kad naudoto automobilio pirkimas – tikra loterija. Net jei rida atrodo labai patraukliai, o pirkinys blizga kaip saldainis, dažnas vairuotojas vis tiek varo jį į servisą ir keičia tam tikrus agregatus. Profilaktiškai reikėtų pasikeisti ir pagrindinį variklio diržą, tačiau pasitaiko, kad šį meistrų pasiūlymą vairuotojai praleidžia pro ausis.   

„Kiti žmonės sako: ai, aš nieko nesiruošiu keisti. Aišku, yra ir tokių žmonių, kurie atvažiuoja su ta mašina, nieko nedaro ir pasiseka, kad diržas nenutrūksta. Bet jis parduoda kitam mūsų tautiečiui ir paskui tas kitą kartą nespėja net namo parvažiuoti – tas diržas jau nutrūksta“, – galimą chronologiją ir problemos priežastį įvardija automobilių serviso „Aukščiausia pavara“ vadovas Raimondas Butauskas.

Kas kiek laiko reikia keisti paskirstymo diržą, nurodo gamintojas – vairuotojui tiesiog užtenka sekti automobilio ridą. Tačiau jei įsigyjamas nenaujas automobilis, iš kur žinoti, kiek kilometrų jis iš tiesų jau yra sukoręs? 

„Šiuo metu, kaip žinome, antrinėje rinkoje su rida yra visokiausių niuansų, todėl pagrindinis kriterijus, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie pagrindinio diržo būklę, nebegalioja, todėl tik nusipirkęs automobilį, klientas privalo važiuoti į autoservisą pasikeisti pagrindinį diržą“, – norinčius išvengti problemų ragina Raimondas Butauskas.

Nutrūkęs variklio diržas garantuoja dideles remonto išlaidas

Kas vyksta, kai bevažiuojant diržas staiga nutrūksta? Kokios tokio netikėto gedimo pasėkmės?

„Sulankstomi vožtuvai, sugadinama variklio galvutė, kartais netgi pažeidžiami stūmokliai ir visą šitą mechanizmą dažniausiai tenka atstatinėti. O kai jau prasideda remontas, reikia klientui atstatyti visa tai, kas yra pažeista, be to, pasikeisti ir pagrindinį diržą“, – žalą, kurią gali padaryti nutrūkęs pagrindinis diržas, įvardija R. Butauskas. 

Kone didžiausias automobilių savininkų siaubas – vadinamasis variklio „užkalimas“. Tačiau gal ne visi žino, jog nutrūkus diržui žala gali būti lygiai tokia pat didelė.

„Tiesiog stūmokliai pasivys vožtuvus ir žalos dydis priklausys nuo to, kokiu greičiu važiuosit. Važiuojant didesniu greičiu, automatiškai variklių apsisukimų skaičius bus didelis, tada stūmokliai tiesiog viską „sumals“ ir teks variklį išmesti“, – trumpai ir aiškiai pasakoja Vladimiras Fiodorovas, autoserviso „AutoAkstė“ meistras.

„Be abejo, pataisyti įmanoma viską, tačiau paprasčiausiai neapsimokės. Remontas kainuos daugiau negu kitas naudotas variklis“, – priduria V. Fiodorovas.

Atidžiau pažvelkime į variklio alkūninį veleną ir velenėlius jungiantį agregatą. Šią funkciją, priklausomai nuo automobilio, atlieka guminis diržas arba metalinė grandinė. Pradėkime nuo diržo, pagaminto iš siūlų ir gumos.

„Kai guma „pavargsta“, dirže atsiranda įtrūkimų. Iš pradžių būna mikro įtrūkimų. Klientas to ir negali pastebėti. Pats baisiausias diržas yra nutrūkęs diržas. Labai dažnai tenka pamatyti pagrindinį dirža, kai jis jau būna visiškai plyšęs, iki pat siūlų. Kartais visas diržo dantukas būna tiesiog nuplyšęs“, – pasakoja R. Butauskas. 

Deja, jokių perspėjamų garsų susidėvėjęs diržas neskleidžia, o apie nutrūkusį diržą vairuotojas supranta tada, kai ką nors pakeisti yra per vėlu.

„Užgeso variklis, bandžiau, sako žmogus, užkurti, sukti starterį, bet kažkoks biški pasikeitęs garsas. Tas starteris suka lengviau, negu įprastai, tai jau labai didelis įtarimas, kad yra trūkęs pagrindinis diržas“, – apie nutrūkusio diržo simptomus pasakoja R. Butauskas.

Grandininis variklis nebūtinai geriau už turintį diržą

Kiekvienam automobiliui gamintojas yra nustatęs laiko intervalus, kada būtina keisti pagrindinį diržą. Dažniausiai juo galima nesirūpinti, kol automobilis nepravažiuoja šimto ar šimto dvidešimties tūkstančių kilometrų. O štai grandinei gamintojai dažniausiai suteikia maždaug 200 tūkst. kilometrų limitą.

„Kai variklis turi grandinę, tai yra ilgaamžiškiau, bet variklio grandinės tarnavimo laikas labai priklauso nuo tepalų naudojimo ir jų keitimo intervalo“, – ilgaamžiškesnės, bet priežiūrai reiklios grandinės priežiūros specifiką trumpai apibrėžia R. Butauskas.

Beje, grandinės gedimus vairuotojas jau gali ir „išgirsti“. R. Butauskas pasakoja, kokie tie garsai turi būti.

„Žmogus, jei gerai girdi, gali išgirsti, kad atsirado kažkokie garsai. Paspaudus akseleratorių ir atleidus gali pasigirsti bildėjimas. Prasideda nestiprus kalenimas – tai signalas, kad galbūt yra kažkas negerai su grandine“, – aiškina pašnekovas. 

Kai kurie gamintojai nurodo, kad grandinės keisti apskritai nereikia –  neva ji turėtų tarnauti tiek kiek ir variklis. Bet ne visi meistrai linkę su tuo sutikti.

„Grandinė yra metalinis daiktas ir jis neturėtų taip smarkiai dilti, bet tikrai daugėja tokių atvejų ir tenka remontuoti, kai grandinė išsitampo. Būna, kad ji nutrūksta lygiai taip pat kaip ir diržas,“ – grandinės amžino tarnavimo mitą griauna autoserviso meistras V. Fiodorovas.

Jis taip pat papasakoja ir apie tai, kad kartais apie grandinės problemas gali pranešti ir pats automobilis.

„Tada prietaisų skydelyje užsidegs lemputė „Check engine“ – žiūrėkite, yra elektroninis gedimas“, – paaiškina V. Fiodorovas.

Atlikus testus problema tampa matoma ir grandinę belieka keisti. O jos keitimas šiek tiek sudėtingesnis nei pagrindinio diržo.  

Taupymas gali privesti prie dar didesnių išlaidų

Specialistai tikina, kad nesvarbu, kokį automobilį pasirinktumėte, su diržu ar grandine, svarbu sekti ridą ir laiku apsilankyti autoservise. Beje, jei meistras tik užmetęs akį į diržą ar grandinę pasako verdiktą apie jų nusidėvėjimo lygį, iš tokių „specialistų“ nesitikėkite nieko gero. 

„Kol grandinė nėra nuimta ir ji ne meistro rankose, apie ją jis nieko pasakyti negali. Čia lygiai taip pat kaip su pagrindiniu diržu“, – patvirtina R. Butauskas. 

Ne paslaptis, kad kartais nesąžiningi automobilių perpardavinėtojai į savo siūlomų prekių būklę ir meistrų darbą daug neinvestuoja. Kiek nuvažiuosite nusipirkę tokį automobilį – dar klausimas.

„Save gerbiantys meistrai, pas kuriuos pardavėjas remontuoja automobilį, dažniausiai uždės naują diržą, tačiau labai dažnai paliekami seni mazgai. Būtent dėl tų senų mazgų gali kilti problemų: užstrigti guolis, užstrigti vandens pompa, ji gali pradėti leisti, riebokšliai pradeda leisti“, – apie galimus nesažiningų pardavėjų ir meistrų veiksmus perspėja R. Butauskas.

Dažniausiai galvojama, kad keičiant pagrindinį diržą užteks papildomai pakeisti įtempiklį, vandens pompą. Nepelnytai pamirštami vairo stiprintuvo bei generatoriaus diržai. Pavyzdžiui, atplyšusi vairo stiprintuvo diržo juostelė gali pridaryti labai daug bėdų net naujutėlaičiam pagrindiniam diržui. Lygiai taip pat jam pakenkti gali ir dėl įstrigusių akmenukų plyštantis generatoriaus diržas. O štai kas nutiko drauge su diržu nepakeitus riebokšlių.

„Nepakeisti riebokšlio, sutaupyti iki 20 eurų yra labai neprotingas žingsnis, nes po to per 100 tūkst. kilometrų gali neatlaikyti riebokšlis ir pradėti bėgti tepalai“, – dar vieną dažną, visai nereikalingo taupymo pasekmę įvardiją R. Butauskas.

Ta pati taisyklė – keisti šalia esančius mechanizmus – galioja ir keičiant grandinę. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kelyje trūkus variklio diržui, avarinių situacijų greičiausiai išvengti nepavyks.

„Nutrūkus diržui, nustoja veikti variklis, vairo stiprintuvas. Jei tai vyksta posūkyje, nustos veikti vairo stiprintuvas. Įsivaizduokite: jūs važiuojate ir įsivaizduojate, kad variklis dirbs, o jis nustoja dirbti be jokio išankstinio perspėjimo“, – galimą nelaimingo atstikimo scenarijų pasakoja V. Fiodorovas.

Ekspertai tikina, kad variklio diržo keitimas turėtų būti toks pat įprastas dalykas kaip ir filtrų ar tepalų.  Jie pabrėžia, kad nuo šio diržo būklės labai priklauso geras variklio darbas.

Lietuvos keliais rieda beveik 1 mln. 200 tūkst. lengvųjų automobilių. Nors kas mėnesį mašinų parkas pasipildo keliomis dešimtimis tūkstančių mašinų, vos šeštadalis iš jų – naujos. Ir nors šių kasmet nuperkama vis daugiau, jų įsigijimai niekaip neaplenkia kaimynės Latvijos ir Estijos vairuotojų pirkimų. Be to, lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje kasmet senėja. Jei 2013-aisiais vidutinis mašinų amžius siekė 14, tai pernai – 15 metų.

Viena išperkamosios nuomos bendrovė paskaičiavo, kad kai kuriais atvejais pigiau pirkti naują, nei jau važinėtą mašiną, be to, šiuo metu skolinimosi kaina mažiausia per dešimtmetį.

„Jei asmenys galvoja, kad geriau sutaupyti ir įsigyti seną automobilį, tai mūsų atsakymas labai paprastas – tą sumą drąsiai investuokite į lizingo pradinę įmoką, sumokėkite pusę jos ar daugiau, jei norite nesijausti skolingas. Tą finansinę naštą galėsite bet kada nusimesti parduodami automobilį ir iš to dar liks pinigų“, – pasakojo Lizingo bendrovės generalinis direktorius Laimonas Belickas.

Išperkamosios nuomos bendrovė, įvertinusi automobilio kainą, kuro sąnaudas, draudimą, automobilio nuvertėjimą ir remonto bei priežiūros išlaidas, suskaičiavo, kad perkant naują vidutinės klasės hečbeką, po penkerių metų įvertinus likutinę vertę, naujo vertė būtų daugiau nei tūkstančiu eurų didesnė, nei naudoto. Analogiškai skaičiuojant vidutinės klasės universalo išlaidas per penkerius metus ir jo likutinę vertę, turėsite panašią naudą kaip ir pardavę naudotą mašiną.

„Įvertinus patogumą, tą naujo automobilio kvapą, saugumą – juk tikrai gali būti tikras, kad įvykus įvykiui, naujo automobilio oro pagalvės tikrai išsiskleis“, – sakė L. Belickas.   

„Kaip rodo praktika, dažnai pasitaiko, kad nupirkus automobilį, atsiranda eilė neplanuotų gedimų ir jie gan brangiai kainuoja, o kai kurie (gedimai) nepastebimi, jie gali pasireikšti avarijos atveju ir tai, aišku, kainuoja labai brangiai“, – pasakojo VGTU Automobilių katedros docentas Algirdas Rimkus.

Automobilių rinkos tyrimų duomenimis, iki rugsėjo parduota beveik 13 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 16 proc. daugiau nei pernai. Automobilių, įsigyjamų išperkamąją nuoma, kiekis išaugo tik šiek tiek.