Mediniai šlaito sutvirtinimai rasti Valdovų rūmų rytų korpuso šiaurinėje dalyje, kur XVI amžiuje buvo pastatytas vadinamasis Bonos Sforcos gyvenamasis bokštas.
Anot muziejaus pranešimo, toje vietoje, požemiuose, archeologai aptiko daug įdomių XIII–XV a. radinių, tarp kurių buvo ir mediniai šlaito sutvirtinimai.
„Ši unikali sutvirtinimų konstrukcija buvo konservuota, restauruota ir lankytojams pristatoma nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus Istorijos, archeologijos ir architektūros ekspozicijoje“, – teigiama pranešime.
Aptiktos medžio rąstų konstrukcijos liekanos savo laiku saugojo šlaitą nuo nuošliaužų.
Pasak muziejaus, XIII amžiaus pabaigoje Vilniuje, į pietvakarius nuo Pilies kalno buvo aukštuma, tvirto grunto kalva, ant kurios buvo pradėta statyti Ankstyvoji mūrinė pilis. Šiandien jos vietoje yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, o prieš 700 metų stovėjo pirmoji, ankstyviausia ir tuo metu vienintelė mūrinė Lietuvos pilis. Jos gynybines sienas juosė griova, kurios šlaitai buvo maždaug keturių metrų aukščio. Kad nesusiformuotų nuošliaužos, jau XIV amžiuje pradėta juos tvirtinti neįprasta medžio rąstų konstrukcija.
Kasinėdami Valdovų rūmų požemiuose, archeologai šlapioje žemėje (per 700 metų čia išliko aukšti gruntiniai vandenys) aptiko masyvius, ilgus, stačiakampio formos, tarpusavyje sujungtus pušinius tašus. Geriausiai išliko 2–4,2 metrų ilgio apatiniai tašų galai. Archeologai spėja, kad iš pietryčių pusės, tai yra Katedros aikštės ir skvero, esančio už Gedimino paminklo, šlaitas galėjo būti sutvirtintas dar ilgesniais tašais, siekusiais maždaug 5–6 metrus.
Anot muziejaus pranešimo, eksponuojamas XIV amžiaus vidurio Ankstyvosios mūrinės pilies šlaito sutvirtinimas neįprastas savo konstrukcija: apatinėje tašų dalyje buvo išskaptuotos skylės, per jas perkištos skeltinės lentos – taip jos sujungdavo vertikaliai ant šlaito klojamus tašus. Manoma, kad tokia konstrukcija buvo suveriama ir įtvirtinimo viršuje.
Valdovų rūmų muziejaus specialistams atlikus dendrochronologinius griovos sutvirtinimo konstrukcijos tyrimus paaiškėjo, kad šio įrenginio statyboms naudotos pušys, nukirstos 1351–1352 metų rudenį ar žiemą. Todėl tikėtina, kad konstrukcija suręsta 1352 metais.
Ankstyvoji mūrinė pilis vėlesnių Valdovų rūmų teritorijoje buvo pastatyta jau XIII amžiaus pabaigoje. Vilnių ir jo pilis paskelbęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine ir savo pagrindine rezidencija, XIV amžiaus pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) modernizavo ir sustiprino Pilies kalno papėdėje stovėjusią pirmąją ir vienintelę to meto Lietuvoje Ankstyvąją mūrinę pilį. Joje vėliau rezidavo Gedimino sūnūs – Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis ir Algirdas.
Nustatę tikslius metus, kada buvo nukirsti pilies gynybinę griovą sutvirtinusios konstrukcijos medžiai, Valdovų rūmų muziejaus mokslininkai savitą įrenginį susiejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) valdymo laikotarpiu.
