Jauniausias – iš Kauno

Ne tik Seimo naujokas, bet ir pats jauniausias jame 28-erių kaunietis Marius Matijošaitis sako, kad dėl jaunystės nesijaučia nuvertinamas. Nors Seime jis ir naujokas, bet, baigęs politikos ir tarptautinių santykių mokslus, ilgus metus domėjęsis Seimo ir kitų su politika susijusių institucijų veikla, tad puikiai žinojo, kaip atrodo parlamento darbas.

"Žinoma, iš vidaus yra kitas lygmuo, nes girdi ne tik viešas, bet ir vidines diskusijas, esi daug arčiau informacijos, matai vidinius dėliojimusis, asmenų kūno kalbą. Tai prideda daugiau suvokimo apie realpolitik principus", – sako M.Matijošaitis.

Jaunas politikas džiaugiasi, kad jam pavyko tapti Užsienio reikalų komiteto, kuriame labiausiai norėjo dirbti, nariu, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Jis sakosi užsiėmęs daugybe iniciatyvų. Su kolegomis dirba tvarios diplomatijos, daugybinės pilietybės referendumo rengimo klausimais, ketina inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, kad būtų palengvinta galimybė žmonėms dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio šalių, rengia Sporto įstatymo projektą.

Beje, Laisvės frakcijoje, kurios narys jis yra, visi, išskyrus partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę, – Seimo debiutantai. Bet dauguma jų yra dirbę savivaldoje, keli – Seimo nario padėjėjais ar patarėjais, tad išmano politikos vidinę virtuvę, o kiti turi bendrą nuovoką. Žinoma, padeda ir gebėjimas greitai mokytis.

Yra teoriniai politologijos reikalai, kaip turėtų būti idealiame pasaulyje, bet visi suprantame, kad idealaus pasaulio nėra.

Vis dėlto, ar Seime jaučiamas kartų skirtumas? M.Matijošaičio pastebėjimu, labiausiai šis skirtumas jaučiamas nagrinėjant vertybinius klausimus. Bet, pasak jo, daugiau priklauso nuo to, kuriai partijai, frakcijai politikas atstovauja, kokie jo įsitikinimai, o ne kiek jam metų. Tad jauniausias Seimo narys sako atrandantis bendraminčių tarp įvairių amžiaus grupių parlamentarų.

Bet, jo manymu, į Seimą reikėtų leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, kaip kad dabar, o sulaukus pilnametystės – nuo aštuoniolikos. "Pilnametystės sulaukusiam žmogui leidžiama rankose laikyti kovinį ginklą, tarnauti armijoje, ginti tėvynę, tuoktis, kandidatuoti į savivaldybių tarybas, balsuoti rinkimuose, prisidėti prie valstybės raidos kitais būdais. Nematau pagrindo išlaikyti 25 metų cenzą kandidatuojant į Seimą. Argumentuojama, neva žmogus turėtų būti baigęs aukštąjį mokslą, bet tokio reikalavimo kandidatams nėra. Europinė praktika rodo, kad į parlamentą galėtų kandidatuoti sulaukę pilnametystės", – mano jauniausias Seimo narys.

Partija – švietimas

Nors Seime ir apskritai politikoje debiutantė, Socialdemokratų frakcijos narė 62-ejų Vilija Targamadzė sukaupusi didžiulę patirtį kitoje – švietimo – srityje. Ji visuomenei puikiai žinoma švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė habilituota mokslų daktarė, buvusi Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Prof. V.Targamadzė nutarė pasukti į politiką, nes kaip švietimo ekspertė šiai sričiai nelabai galėjo padėti – viskas atsimušdavo arba į teisėkūros dalykus, arba į biurokratinę sistemą. (Fotobanko nuotr.)

Beje, tarp kandidatų į Seimą ji pateko paskutinę akimirką. Ji pasakoja, kaip švietimo ekspertė bendravusi su įvairiomis partijomis – ir su konservatoriais, ir su liberalais, kiek daugiau – su socialdemokratais. Kai su socialdemokratais žadėjęs kandidatuoti ekonomistas prof. Romas Lazutka paskutiniu momentu to atsisakė, buvo telikusios dvi dienos iki galutinio termino pateikti partijos sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Paprašyta socialdemokratų kartu su jais eiti į Seimą V.Targamadzė sako labai įtemptai galvojusi. "Bet supratau: jei švietimo žmonės, profesūra, turėdami ekspertinės veiklos švietimo srityje patirtį, atsisakys ir neis į politiką, bus blogai, nes tada sprendimus priims žmonės, kurie tik kartkarčiais susipažįsta su šia sritimi. Nutariau per politiką dirbti švietimui, nes kaip švietimo ekspertė švietimui nelabai galėjau padėti – viskas atsimušdavo arba į teisėkūros dalykus, arba į biurokratinę sistemą, kuri nelabai lanksti ir nelabai nori keistis", – sako Seimo narė.

Ar dar nesigaili? V.Targamadzė prisipažįsta labai pasiilgstanti ankstesnės veiklos, nes jai patiko jos ligšiolinis darbas, ji jautėsi galinti gerai save realizuoti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Bet ir dabar daug bendrauja su švietimo bendruomene, gilinasi į švietimo problematiką, tik Seimo nario darbo pobūdis kitas. Bet švietimo srityje gyvenimas Seime tikrai verda. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau. Deja, apgailestauja V.Targamadzė, interesai yra įvairūs, partijų skirtingos ideologijos, yra ir nemažai biurokratinių stabdžių, kurie trukdo judėti nuo status quo, o nekeisti nieko ar mažai ką keisti, vadinasi, švietime klimpti toliau į pelkę ir nejudėti į priekį.

Politikos debiutantė sako bandanti įsigilinti į naują veiklos sritį. Kiek sutrukdė, kad prarado nemažai laiko, kai dėl COVID-19 politikei teko gydytis ligoninėje. "Man visai negėda pasakyti, ko nežinau. Gal čia likę iš mokslininkų įpročių? Juk politikai paprastai nesako, kad to ar kito nežino, bando apeiti visokiomis vingrybėmis. Bet būtų juokinga sakyti, kad gerai suprantu viską, pavyzdžiui, energetiką", – sako V.Targamadzė.

Ji sako mielai patarianti, jei kas jos prašo patarimo, ir pati kreipiasi ne tik į savo frakcijos kolegas, jei patarimo reikia jai. Jos įsitikinimu, Seime reikia daugiau kolegiškumo, nežaisti pozicija-opozicija, nesusireikšminti kaip kai kurie, kad yra valdantieji. "Jei tikrai galvojame apie Lietuvą, švietimo ir kitose srityse, ypač šiuo metu, reikia jungiančių dalykų, o ne ieškoti skirties", – sako V.Targamadzė.

Nors yra Socialdemokratų partijos frakcijos narė, kol kas ji nekalba apie narystę joje. Sako su daugeliu idėjų sutinkanti. Jei kur ir yra skirtybių, ji, kaip nepartinė, turi laisvę pasirinkti pagal sąžinę ir moralinius principus.

V.Targamadzės patirtis švietimo srityje Seime vertinama: ji – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkė, atstovauja socialdemokratams diskusijose dėl nacionalinio susitarimo švietimo klausimais.

"Žodis "partija" kilęs iš "part" – dalis. Aš esu švietimo žmogus ir visada liksiu, kad ir kurioje srityje dirbčiau, tad mano partija – švietimas", – sako V.Targamadzė.

Iš teorijos – į praktiką

Politikos lauke 55-erių mokslų daktaro profesoriaus Raimundo Lopatos, buvusio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus, vardas visuomenei gerai žinomas. Bet iš politikos procesų tyrėjo jis nutarė tapti jų tiesioginiu dalyviu.

"Yra teoriniai politologijos reikalai, kaip turėtų būti idealiame pasaulyje, bet visi suprantame, kad idealaus pasaulio nėra", – ar daug skiriasi teorija nuo praktikos, lygina R.Lopata. Jo manymu, daugiausia problemų kyla dėl vadinamojo strateginio mąstymo – politika tapo pernelyg technokratiška, be kultūros sąvokos. Tai nerimą keliantis signalas, bet, panašu, tai suvokiama. Tad R.Lopata džiaugiasi, kad Seime įsteigtas naujas Ateities komitetas, kuris visus kitus tarsi persmelkia.

Seimo naujokui, bet patyrusiam politikos teoretikui prof. R.Lopatai patikėta vadovauti naujam Ateities komitetui, tokie Suomijoje ar Singapūre kuriasi jau dešimt–penkiolika metų. (Fotobanko nuotr.)

R.Lopatai patikėta jam vadovauti. Pirmininkui norėtųsi greitų rezultatų, bet nėra taip lengva. Juk Suomijoje ar Singapūre tokie komitetai kuriasi jau dešimt–penkiolika metų, o Lietuvoje toks įsteigtas tik šią kadenciją. Bet per vasarį surengta apie penkiolika diskusijų – nuo verslo iki nevyriausybininkų, mokslininkų, jaunimo. "Bandome išjudinti intelektualus kalbėti apie intelektualinį Lietuvos savarankiškumą. Ko trūko parlamentui ir tarsi bandome tą vakuumą pašalinti – grynojo parlamentarizmo, kitaip tariant, santykio su rinkėjais, ypač su veikliąja jos dalimi, kuri buvo pasiilgusi tikrų diskusijų. O tik diskusijose galime išgludinti tuos klausimus, kurie rūpi visiems", – sako R.Lopata.

Ankstesnė patirtis jam padeda ir kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui. Jau rinkimų kampanijos metu jis deklaravo norintis, jei bus išrinktas, dirbti šiame komitete. Buvo parengęs 20 punktų programą, ką galima būtų nuveikti. Seimo debiutantas džiaugiasi, kad ji skinasi kelią – rengiama žvalgybos ombudsmeno institucijos koncepcija, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kad neliktų tam tikrų pilkųjų zonų ir galimų pažeidimų žmogaus teisių srityje.

Beje, ne visiems netgi gerai visuomenėje žinomiems politologams pasisekė peržengti Seimo slenkstį ir iš politikos teoretikų tapti praktikais. Vis dėlto, R.Lopatos skaičiavimais, TSPMI absolventų ar jame dėsčiusiųjų Seime yra apie 25. "Nėra taip, kaip Vakaruose, kur kurioje nors srityje susiformavusi vadinamoji Oksfordo ar Kembridžo mafija. Vis dėlto Seime išlieka partinių ideologinių skirtumų. Bet vis tiek lengviau šnekėtis su politikos mokslus baigusiais kolegomis", – sako R.Lopata.

Šešėlinė ministrė

Seimo naujokė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė 41-ų Ligita Girskienė sulaukė išskirtinio savo partijos narių pasitikėjimo: ji – šios partijos suformuotos šešėlinės vyriausybės aplinkos ministrė. Beveik visi kiti – praėjusią kadenciją jau buvę ministrais ar Seimo nariais.

Neabejoju žmonių gebėjimu atskirti, ką reiškia vaidinti personažą ir būti realiu Bartoševičiumi. O kas nori tai matyti per patyčių prizmę – neva šaipėsi iš valdžios, o dabar pats joje, tai jų reikalas.

Bet, pasakoja L.Girskienė, LVŽS frakcijoje ją dauguma pažinojo ir žinojo, ką jį veikusi, nes aplinkosaugos klausimais dėl šios srities Klaipėdos bėdų sprendimo jau bendravo mažiausiai dvejus metus. L.Girskienė Klaipėdoje gerai žinoma visuomenininkė, aplinkosaugininkė. Jau prieš dešimtmetį ji ėmė kovoti su aplinkos tarša uostamiestyje, pastaruosius kelerius metus su kitais klaipėdiškiais rengė protestus dėl oro taršos, nemalonių kvapų, Kuršių marių taršos ir kitų problemų.

Seimo naujokė pasakoja, kad šešėlinė vyriausybė renkasi į posėdžius kiekvieną savaitę, dirba darbo grupėse. Ji pati jau yra Seime įregistravusi gal kokius septynis teisės aktus. "Tikiuosi, kolegos palaikys. Esu įsitikinusi, kad ir dirbant opozicijoje galime rasti kompromisų ir daug ką nuveikti", – sako L.Girskienė. Iš įvairių frakcijų narių ji subūrė parlamentinę aplinkosaugos entuziastų grupę, ketina bent kartą per mėnesį susirinkti ir aptarti šios srities aktualijas ir būtinus darbus.

Anksčiau Klaipėdos miesto tarybos narė sako, kad darbas Seime jai artimas ir patinka. "Labai panašų darbą dirbdavau ir iki mane išrenkant į Seimą, bet po savo tiesioginio, visuomeniniais pagrindais. Krūvis tikrai didelis, bet prie to esu pripratusi. Man patinka mokytis kažko naujo, o informacijos srautas Seime didžiulis", – pasakoja L.Girskienė.

Beje, ji viena aktyviausiai įsijungusių į įvairiausias parlamentines grupes – yra 20-ies jų narė.

Nors "valstiečių" šešėlinėje vyriausybėje vyrauja jau buvę ministrais ir parlamentarais, aplinkos ministrės pareigos joje patikėtos Seimo naujokei L.Girskienei. (Fotobanko nuotr.)

Į Seimą – iš TV ekranų

Kauniečio ekonomikos mokytojo ir visuomenininko 33-ejų Kristijono Bartoševičiaus šansai patekti į Seimą nebuvo dideli. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše jis buvo įrašytas vos 98-uoju, o vienmantėje Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur visuomet triumfuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai, net ir labai patyręs konservatorius mandato tikėtis nebūtų galėjęs. Bet iš televizorių ekranų pažįstamas veidas – "Mėslitos" direktorių "Dviračio žiniose" įkūnijęs K.Bartoševičius pakilo į 43-ią vietą ir buvo paskutinis iš šios partijos sąrašo šiapus Seimo.

Ar tokioje didelėje, kaip konservatorių, frakcijoje girdimas ir Seimo naujoko balsas? "Žinoma, kad girdimas. Gal kitose didelėse frakcijose būna kitaip, bet mūsų visoje valdančiojoje daugumoje nesijaučiu likęs šešėlyje ar užnugaryje", – sako K.Bartoševičius.

Seimo naujokas pasakoja, kad kandidatuodamas Šalčininkų-Vilniaus apygardoje supratęs, koks svarbus Lietuvoje Tautinių mažumų įstatymas. Jo projektas jau įgavęs pagreitį ir turėtų atsirasti Seimo darbotvarkėje pavasario ar rudens sesijoje. "Apmaudu, kad šių klausimų sprendimas buvo vilkinamas, ir net praėjusią kadenciją, kai LLRA-KŠS buvo su valdančiaisiais vienoje ložėje, neišsprendė šių klausimų, tad, panašu, nelabai kaip atstovauja tautinėms mažumoms ši politinė jėga", – sako K.Bartoševičius.

Jis sako tikrai palaikysiąs pavasario sesijoje planuojamą svarstyti leidimą nelietuviškose pavardėse naudoti kelias nelietuviškas raides, nes dėl kelių raidžių nematąs jokios grėsmės nei lietuvių kalbai, nei lietuvių tautinei kultūrai. "Tautinės mažumos yra integrali tautos dalis, tokie patys mūsų valstybės piliečiai, vadinasi, negalime nekreipti dėmesio į tai, kas jiems rūpi", – mano jaunas politikas.

Jis kelia ir kultūros centrų problemas, kurios ypač aktualios tautinių mažumų tankiai gyvenamuose regionuose. Jam rūpi švietimo situacija, kuriai reikia labai daug dėmesio ir sprendimų, o pandemijos akivaizdoje labai svarbu spręsti pradinukų, abiturientų ugdymo problemas. Kaip žadėjo rinkimų kampanijos metu, jis stengiasi spręsti neįgaliųjų integracijos klausimus, kontaktuoja su neįgaliųjų bendruomenėmis.

"Per tas kiek daugiau nei 100 dienų įsijaučiau į naują veiklą ir tai man labai įdomu. Nors tai nelengvas darbas – daug kalbėjimosi, derinimo, kompromisų ieškojimo", – pasakoja Seimo debiutantas.

Vis dėlto, ar jam pavyko atsikratyti "Dviračio žinių" personažo įvaizdžio ir įgyti Seimo nario? "Nesistengiu nei kratytis, nei nesikratyti. Manau, žmonės, matydami mano darbus, mane vertina tokį, koks esu, ir neabejoju žmonių gebėjimu atskirti, ką reiškia vaidinti personažą ir būti realiu Bartoševičiumi. O kas nori tai matyti per patyčių prizmę – neva šaipėsi iš valdžios, o dabar pats joje, tai jų reikalas", – sako K.Bartoševičius.

Atsidaro daug durų

36-erių Domas Griškevičius – ne tik Seimo debiutantas, bet ir vienišius – jis į Seimą pateko kaip save išsikėlęs kandidatas.

Seimo mandatą laimėjęs kaip save išsikėlęs kandidatas D.Griškevičius nesijungia į partines frakcijas. Jo įsitikinimu, nepriklausomo parlamentaro statusas kartais atidaro daugiau durų. (Fotobanko nuotr.)

"Seime esu naujokas, bet politikoje – ne. Dvi kadencijas buvau Šiaulių miesto mero pavaduotoju, politikos užkulisiai ir kiti dalykai man gerai pažįstami", – sako D.Griškevičius.

Jis nepriklauso jokios partijos frakcijai – yra Mišrios Seimo narių grupės narys ir sako, kad džiaugiasi galimybe laisvai balsuoti už projektus, nepaisant, kas juos teikia – dauguma ar mažuma. "Palaikai, nes tai tau atrodo teisinga, – tai už daugumą, tai už mažumą. Nepriklausymas vienos ar kitos partijos frakcijai leidžia su daug kuo kalbėtis ir rasti sąlyčio taškų su skirtingų frakcijų politikais dirbant komisijose, darbo grupėse, komitete", – sako jaunas politikas.

Seime jis stengiasi panaudoti savivaldybės taryboje įgytą patirtį. Sako matęs, kaip nelogiškai sutvarkyti seniūnaičių rinkimai, tad siūlo tai pakeisti. Yra ir kitų projektų, bet Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo parlamentinėje grupėje, kurios nariu jis yra, nutarta neskubėti kiekvienam su savo inciatyvomis, o surinkti jų paketą ir kartu pateikti. "Pritariu, kad nereikia varžytis, kas daugiau projektų pateikė. Bandau dirbti komandiškai", – sako D.Griškevičius.

Žinoma, kai Seime tokia trapi valdančioji dauguma, tokių vienišių, kaip jis, kiekvienas balsas gali būti aukso vertės. Jokia paslaptis, kad pozicijos, kaip ir opozicijos, partijos norėtų ir formaliai pagausėti prisikviesdamos vieną ar kitą pavienį parlamentarą. "Prieš balsavimą natūralu, kad iš visų pusių vyksta įtikinėjimai. Pakviesti į frakciją irgi gali visi. Bet aš esu laisvas priimti sprendimą. Šiuo metu neplanuoju jungtis į kokią partinę frakciją. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti – vadovaujuosi principu "niekada nesakyk niekada", – teigia nepriklausomumą vertinantis Seimo narys. Pasak jo, Seime derinant kai kurias pozicijas, jei parlamentaras priklauso kuriai partinei frakcijai, jam iš karto priskiria marškinėlių spalvą ir žiūri, ne ką jis sako, o kam priklauso.

"Šia prasme mandatą laimėjusio save išsikėlusio kandidato ir partinėms frakcijoms nepriklausančio parlamentaro statusas kartais atidaro daugiau durų. Žinoma, kai kurias ir uždaro, tą irgi puikiai suvokiu", – sako vienišas Seime nesijaučiantis D.Griškevičius.

Nusivylimas, deja, ateina greičiau, nei savąjį periodą apsuka kadencijos laikrodžio rodyklė.  Šis piliečių nusivylimo politikais virusas siautėja ne vien Lietuvoje, tad, jei patys nerandame kuo gydytis, ar nevertėtų imtis svetur išbandomų naujų demokratijos gydymo priemonių? Gal svetima patirtis mūsų lietuviškam nuolankumui įrodytų, kad praraja tarp politikų ir rinkimų švytuoklę nuolat siūbuojančių rinkėjų – ne lemtis, bet nenoro reformuoti demokratiją padarinys?

Kai kalbama apie atotrūkio tarp tautos iš jos išrinktųjų mažinimą, bene dažniausiai minima senųjų Atėnų tiesioginės demokratijos tradiciją puoselėjanti Šveicarija, kur su tauta tariamasi tiek buitį, tiek geopolitinius sprendimus lemiančiais klausimais. Tačiau šiapus konfederacijos sienų referendumo galimybė kelia daugiau asociacijų su piliečiams atgrasiais rinkimais ir geležinėmis klumpėmis, kurias reikia sunešioti renkant jo rėmėjų parašus. Dėl tos priežasties dėmesio vertas eksperimentas, vykstantis Belgijos rytuose, vokiškai kalbančios bendruomenės teritorijoje.

"Eiliniams" – ne eufemizmas. Į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčias tarybas išrenkama burtų keliu.

Norint padidinti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą, teisė kurti įstatymus suteikta eiliniams regiono gyventojams. "Eiliniams" – ne eufemizmas. Į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčias tarybas išrenkama burtų keliu, vėliau įvertinant tik bendruomenės demografinę sudėtį, pilnametystę bei ryšius su partijomis. Belgų susirinkimai nepanašūs į pas mus įprastus bendruomenių paplepėjimus prie arbatėlės. Nors ir susitinka laisvalaikiu, naujieji atėniečiai vengia emocijų, už dalyvavimą gauna simbolinį honorarą ir solidų priedą – galimybę būti išgirstam, net jei yra bedarbis ar filosofuojantis mūrininkas. Padedami teisininkų ir ekspertų politikai mėgėjai argumentuoja savo iniciatyvą, perduoda ją vietos parlamentui, kuris savo ruožtu ją gali priimti arba – pateikdamas tokius pat rimtus argumentus – atmesti. Projektas ne tik panaudoja biudžeto pinigus, dalį gyventojų priverčia studijuoti įstatymus, bet, kaip rodo pirmųjų metų rezultatai, mažina radikalumą. Projekto dalyviai prisipažįsta: kurdami bendrabūvio taisykles jie atgauna tikėjimą, kad valstybėje nėra nesvarbių žmonių ir niekieno pinigų. O juk būtent apie tai ir kalba kiekvienos naujos kadencijos seimūnai, premjerai, ministrai bei prezidentai.

Žalieji pakeitė vedlį

Gal lietuviai ir laikosi tradicijų, bet ne politinių. Demokratinės tradicijos po pralaimėtų rinkimų atsistatydinti ketina laikytis keturių iš vienuolikos partijų, nesugebėjusių peržengti 5 proc. barjero, lyderiai.

Žaliųjų partija, po rinkimų praėjus vos pusantro mėnesio, jau išsirinko naują pirmininkę. Virtualiai vykusiame Žaliųjų partijos suvažiavime ja tapo Žaliosios politikos instituto direktorė 28-erių Ieva Budraitė, bene jauniausia pirmininkė Lietuvos partijų istorijoje. Dvi kadencijas jai vadovavęs Remigijus Lapinskas žada toliau aktyviai veikti, jis išrinktas naujos pirmininkės pavaduotoju.

Žaliųjų partija jau išsirinko naują lyderę – I. Budraitę ir pradės nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją. (Lietuvos žaliųjų sąjunga nuotr.)

Nors Žaliųjų partijai iki 5 proc. barjero buvo toli – ji tesurinko 1,6 proc. balsų, I.Budraitė džiaugiasi, kad vis dėlto vieną atstovą Seime jie turi –  su jų partija šįsyk rinkimuose kandidatavęs buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius laimėjo vienmandatėje apygardoje. "Jis įsipareigojo bendradarbiauti su mūsų partija. Nors nėra mūsų partijos narys, jam priimtina žaliųjų ideologija, tad stengsimės tai išnaudoti ir mūsų partijai plačiau viešinti, programinėms nuostatoms realizuoti", – sako I.Budraitė.

Partija rengiasi savivaldos rinkimams. Bet reikia ne tik geros programos, bet ir didesnių žmogiškųjų resursų. "Ketiname pradėti nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją ir plačiau kalbėti ne tik apie aplinkosaugos klausimus, bet ir ekonominę politiką, socialinius klausimus, parodyti, kaip žaliųjų programa gali juos spręsti", – nauja lyderė tikisi, kad taip pavyks laimėti daugiau savivaldybių tarybų mandatų, nes dabar teturi šešis.

G.Kirkilas – ne G.Paluckas

Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas – paskutiniai mėnesiai šiame poste: po pralaimėtų rinkimų jis iš karto pareiškė atsistatydinąs. Bet iki kovo dar vadovaus partijai: "Prieš porą savaičių atlikome partijos narių apklausą ir dauguma nenorėjo suvažiavimo virtualiuoju būdu. Tad, priklausomai nuo situacijos, jis vyks greičiausiai kovą."

Pasak G.Kirkilo, nepaisant karantino, partija veikia aktyviai: šią savaitę valdyba pasiūlė praėjusių Seimo rinkimų analizę ir partijos perspektyvą, tarp skyrių ir tarybos narių vyksta virtualiosios diskusijos, taip pat ir dėl programos atnaujinimo, prasideda geriausių kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus paieškos.

Ar tarp siūlymų yra ir toks – vėl tapti viena partija su socialdemokratais? "Visokių siūlymų yra. Bet toks klausimas bus įmanomas tik vasarą, po to, kai partijos išspręs savo lyderystės klausimus. Aš nesu Gintautas Paluckas, aš atsistatydinau, tad išsirinksime naują pirmininką. Reikia jaunimo ar vidurinės kartos žmonių. O pokalbiai – įvairiausi. Pažiūrėsime, koks lyderis ateis pas socialdemokratus", – sako G.Kirkilas, pabrėždamas, kad partijoje dirbs ir toliau.

Ilgametis socialdemokratų idėjų šalininkas, buvęs premjeras G.Kirkilas iki kovo dar vadovaus LSDDP. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Nors tik 3,2 proc.balsų rinkimuose pelnę "socialdarbiečiai" liko už brūkšnio daugiamandatėje apygardoje, vienmandatėse trys jų atstovai laimėjo. Beje, daugelio nustebimui, jie nebalsavo prieš konservatoriams atstovaujančios Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. LSDDP paskelbė pareiškimą, kad reikia leisti suformuoti naują Vyriausybę, nes ir taip situacija dėl COVID-19 krizinė. Bet partija ideologinės krypties nekeičia, užtikrina G.Kirkilas, po 28 metų Seime likęs už jo durų.

Atsistatydinti nepavyksta

Atsistatydinti, jei partija neperžengs 5 proc., dar rinkimų naktį žadėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Iki minimalios kartelės šiai partijai pritrūko vos 0,2 proc.

Tiesa, V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

"Ne kartą tai dariau, bet partijos narių buvo kiti sprendimai", – spaudos konferencijoje po rinkimų sakė jau 22-us metus partijai vadovaujantis politikas.

Beata Petkevič, viena iš trijų LLRA-KŠS atstovų Seime, mandatus laimėjusių vienmandatėse apygardose, taip pat mano, kad partijos nariai ir šįsyk, kaip jau ne kartą buvo, neleis savo pirmininkui atsistatydinti. Pasak jos, tarp partijos vadovybės ir kitų narių yra stiprių politikų, bet visi palaiko savo pirmininką. Šis klausimas bus sprendžiamas LLRA-KŠS suvažiavime, bet kol kas svarstoma, ar dėl pandemijos jį rengti nuotoliniu būdu ar luktelėti.

Traukiasi iš politikos

"Iš partijos lyderių, žinoma, pasitraukiu, bus Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai susirinkimas, tai paskelbs. Liks tie, kas politikos būdu tiki galintys veikti. Matyt, liks man mieliausias vardas – LIETUVA YRA ČIA. Man seniai kitas kelias skirtas. Manau, ir balsuodami žmonės man daug kas taip pasakė: neaukok jėgų politikai", – sako Arvydas Juozaitis, kurio vedamą partiją palaikė vos 0,49 proc. rinkėjų.

Vieną ryškiausių Sąjūdžio šauklių sugrįžti į politiką paskatino visuomenėje žinomų asmenų viešas raginimas jam kandidatuoti į prezidentus, paskelbtas po jo kalbos Sąjūdžio 30-mečio minėjime. "Aš ryžausi rizikuoti. Buvo ko rizikuoti, nes ... Juk aišku: kas liko iš Sąjūdžio idėjų? Iš trijų didžiųjų – bendrumo jausmas ("sensus communis"), racionalumo-susitarimo siekis, suverenitetas – nė vienos tų idėjų-jėgų nebeliko, nebeveikia nacionaliniu mastu. Nebent Dainų šventėje, kurią siekiama sunaikinti. Bet buvo įdomu matyti likučius per Lietuvą važiuojant, per tuos 440 susitikimų prezidento rinkimų kampanijos ir kokio 100 Seimo kampanijos metu", – pasakoja A.Juozaitis.

Vis dėlto, pasak jo, jam iš principo nepriimtinas dabartinis politinis veikimas, kurio sudedamosios dalys vis mažiau žmoniškos (nors žmogiškos), kai jėga įgyjama kaltinimais, šmeižtu ir patyčiomis, žinoma, ir finansine pagalve, ir gebelsiška begalinio-dažninio kartojimo propaganda, už apmokėtą reklamą. "Sistema jau nepalaužiama. Jeigu jai nepaklūsti – neik į politiką / demokratiją. Kaip surinkti pasiryžusių naujos partijos narių? Tenka rinkti senus. Nes purvo, kaltinimų, šmeižtų padorūs bijo, juk tai natūrali žmoniška savisauga", – sako A.Juozaitis ir priduria, kad nesvarbu, kokia gera būtų programa (o jo įsitikinimu, jų partijos programa buvo tikrai gera), ji niekam nerūpi.

Jungtuvių žvalgytuvės

Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis pasakoja, kad jų partija, kaip ir planuota, šiuo metu tęsia susijungimo su Tautininkų ir respublikonų sąjunga procedūras. Jų daug, tad, kaip buvo skelbiama, iki Naujųjų metų susijungti nepavyks – tai bus sausį ar vasarį.

Tačiau, pasak N.Puteikio, dėl susijungimo vyksta pokalbiai ir su kitomis partijomis. "Rinkimai parodė, kad kandidatuodami po vieną visi gauname po vieną ar kelis procentus balsų. Taip, vyksta pokalbiai, žvalgytuvės. Būtų protinga kartu eiti su Arvydo Juozaičio ir Rimanto Dagio vadovaujamomis partijomis", – sako N.Puteikis. Pasak jo, laiko tam dar yra – juk iki savivaldybių tarybų rinkimų dar dveji metai.

Centro partijos-tautininkų lyderio Naglio Puteikio įsitikinimu, kai kurioms mažesnėms partijoms būtų protinga vienytis ir tokie pokalbiai vyksta jau dabar.(P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Liūdna", – rinkimų rezultatus vertina Krikščionių sąjungos, juose tepelniusios 0,75 proc. balsų, pirmininko R.Dagio pirmasis pavaduotojas Egidijus Vareikis. Pasak jo, dabar analizuojama, kodėl moralios, gražios nuostatos nesusilaukė pritarimo. Bet partija užregistruota tik šį kovą, tad pasirengti rinkimams pritrūko laiko. Dabar svarstoma, kaip elgtis toliau, o sprendimai bus priimti kitais metais planuojamame surengti suvažiavime. Neformalių kalbų su kitomis partijomis taip pat yra, bet, pasak E.Vareikio, jokių konkrečių įsipareigojimų nepriimta.

Žinoma, nekonkuruojant tarpusavyje šansai rinkimuose padidėtų. Nors pergalės tai negarantuoja: susijungusios Tautininkų ir Respublikonų sąjungos šiuose rinkimuose kandidatavo kartu su Centro partija, bet vis tiek pelnė tik 2,3 proc. balsų. Kartų solidarumo sąjunga (buvusi Pensininkų partija) susijungė su A.Juozaičio judėjimu "Santalka Lietuvai", tačiau pelnė vos 0,49 proc.balsų. Į "Laisvę ir teisingumą" susiliejo buvę "tvarkiečiai", Artūro Zuoko Laisvės sąjunga (liberalai) ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva", tačiau sulaukė mažiau nei 2 proc. rinkėjų palaikymo. Mandatą sugebėjo laimėti vienintelis jungtinės partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Bet prisistatę kaip trys muškietininkai pasiduoti neketina. "Nuotoliniu būdu šią savaitę vyko partijos prezidiumo posėdis, kitą savaitę posėdžiaus valdyba. Dabar svarbiausia rengtis savivaldos rinkimams. Seimo rinkimuose įsitikinome, kad yra apie 10–15 skyrių, kurie yra potencialūs, turi stiprius lyderius", – pasakoja R.Žemaitaitis. Pasak jo, visi trys "muškietininkai" tebesilaiko kartu, trauktis neketina, atvirkščiai –  visi užsidegę toliau veikti.

Savimi tiki

"Neabejotinai balsus išskaidė kelių vieno žmogaus aklomis ambicijomis grįstų partijų dalyvavimas", – sako Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica. Bet kol kas su jokia partija jungtuvių planų šiuo metu Nacionalinis susivienijimas nesvarsto.

Filosofo Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas pelnė vos 2,1 proc. balsų, nors tikėjosi geresnio rezultato. "Tačiau visoje politinėje dešinėje laimėjome daugiausia ir turime geriausias perspektyvas ateičiai. Džiaugiuosi, kad partija pritraukė daug aktyvaus jaunimo, kas nebūdinga kitoms tradicinių pažiūrų jėgoms. Dabar būtina stiprinti struktūrą, steigti skyrius, telkti žmones, kurie galėtų būti lyderiais regionuose, plėtoti skirtingas komunikacijos formas, įveikti žiniasklaidos blokadą mūsų veiklai. Visa tai aktyviai daroma. Veiklą būtinai tęsime", –  V.Sinica tikisi, kad, jeigu tai darys nuosekliai, artėjančiame rinkimų cikle rezultatai bus jau kitokie.

Šįsyk į rinkimus partija ėjo tik viena koja: įsisteigusi pavasarį, spėjusi suburti vos kelis skyrius, be Lietuvą padengiančios struktūros, be rimtų finansų. "Be to, akivaizdu, kad ankstesnę valdžią žiniasklaidai pavyko pateikti kaip draudimų valdžią ir tvyrojo bendra nuotaika, kad dabar reikalinga laisvės valdžia. Tuo tobulai pasinaudojo Laisvės partija, nors tai visiškai nereiškia visuomenės ideologinio liberalumo. Būdami konservatyvūs šia prasme ėjome prieš srovę", – Nacionalinio susivienijimo debiuto nesėkmės priežastis analizuoja V.Sinica.

V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

Kas bus po pauzės?

"Palaikome ryšį su ėjusiais kartu į rinkimus. Bet padarėme pauzę iki Naujųjų metų, po jų rinksimės, žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime. Nemaža grupė žmonių per trumpą laiką buvo suburta, suvienyta. Tad, kai tik bus galimybė po karantino susirinkti, numatyti kažkokias gaires, tai ir padarysime, – sako rinkimuose nauju pavadinimu – "Lietuva – visų" (anksčiau – Emigrantų) dalyvavusios partijos pirmininkas Tomas Pačėsas. Bet į klausimą, kokia jo paties nuomonė dėl partijos ateities, atsako: – Mano paties nuomonė nėra tiek svarbi, kiek bendra."

Bet net jei "Lietuva – visų" dalyvautų Seimo rinkimuose ir po ketverių metų, jos sąraše greičiausiai nebūtų jame pirmojo buvusio įrašyto Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus. Ne tik šios partijos – ir jokios kitos. "Vargu ar kandidatuosiu rinkimuose antrą kartą. Veikiausiai labiau ne nei taip", – sako politologas. Bet savo debiuto rinkimuose jis nelaiko klaida, nes profesine prasme tai buvo gera patirtis pamatyti politinius procesus iš vidaus.

"Lietuva – visų" pirmininkas Tomas Pačėsas sako, kad iki Naujųjų metų darys pauzę: "Po jų rinksimės ir žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime." (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Beje, pastebi A.Krupavičius, rinkimuose kandidatavo ne vienas politologas, tačiau net kandidatavusieji su labiau žinomomis partijomis tenkinosi antraeiliais vaidmenimis, išrinkta jų nedaug. "Tai mūsų profesijos atstovams tam tikras skambutis, galimybė susimąstyti, kiek mes, kaip analitikai, gebame analizuoti politinę tikrovę", – sako A.Krupavičius.

"Lietuva – visų" į rinkimus ėjo kaip nepartinių sąrašas. "Tačiau jau per rinkimų kampaniją sakiau: partija turėjo savo galvą, gana konkurencingą kandidatų sąrašą, konkrečią politinę programą, tačiau neturėjo kūno –  organizacijos, kuri aprėptų visą Lietuvą. Trumpalaikėje perspektyvoje tokiai organizacijai galimi įvairūs scenarijai, tačiau ilgalaikėje ji negali veikti", – įsitikinęs politologas, pridurdamas, kad realesnių rezultatų siekti neleido ir nedidelės partijos finansinės galimybės.

Taip, yra vadinamosios regioninės partijos, kaip kad LLRA-KŠS, tačiau ir ji ne pirmi rinkimai nepatenka į Seimą daugiamandatėje apygardoje. A.Krupavičius pabrėžia, kad bet kuri partija turi turėti skyrius ar bent partines grupes daugumoje Lietuvos savivaldybių, priešingu atveju gali būti konkurencinga vienoje kitoje savivaldybėje vietos rinkimuose, tačiau ne nacionalinėje politikoje. "Lietuva – visų" Seimo rinkimuose tepelnė 0,97 proc. balsų.

Kol plaks širdis

Yra partijų, kurios apie save primena tik prieš pat rinkimus. Bet ir juose sulaukia labai menkos paramos. "Rezultatai nėra tokie geri, kaip 2012 m., bet žymiai geresni nei 2016-aisiais", – "Drąsos kelio" pasirodymą šių metų rinkimuose vertina partijos steigėja Neringa Venckienė. Tiesa, tas "žymiai geriau" tėra 1,1 proc. balsų, o prieš ketverius metus buvo 0,27 proc.

Dar prieš rinkimus "Drąsos kelio" pirmininkas Jonas Varkala sakėsi aktyviai partijos veikloje nebedalyvaujantis ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos. Bet, pasak N.Venckienės, kol kas jokių permainų, taip pat ir partijos vadovybėje, neplanuojama.

Liaudies partija renkant Seimą šįsyk liko paskutinė – ją parėmė vos 0,25 proc. rinkėjų. "Švietėjiška veikla vyksta visą laiką, vertybės, kurios mums, lietuviams, nuo seno žinomos, nesikeičia. Sąmoningiems, mąstantiems žmonėms jos šventos, o tiems, kurie yra išdavikai ar išverstaskūriai, jokių vertybių nėra. Mūsų partija laikosi paprotinių, tradicinės šeimos, kalbos, valstybės išsaugojimo vertybių, tad veiklą, kuri reikalinga mūsų kaip žmonių, kaip tautos, kaip kalbos išlikimui, tęsime, kol širdis plaks", – tikina Liaudies partijos pirmininkas Tauras Jakelaitis.

Susikompromitavai – lauk

"Deja, mes esame tarp posovietinių valstybių, kur visuomenė atleidžia politikams, ir tai yra didelė problema. Visuomenė pakenčia tokius atvejus, o ji neturėtų pakęsti. Visuomenė turėtų pati imtis iniciatyvos ir nesutikti, kad susikompromitavęs politikas būtų valdžioje", – įsitikinęs politologas Bernaras Ivanovas.

"Lietuvių tauta, kaip žinoma, viena labiausiai girtaujančių, tai kaip ir nestebina – skęstame mes tame alkoholio liūne", – konstatuoja jis.

Politologas B.Ivanovas pastebi, kad visuomenė turėtų netoleruoti susikompromitavusių politikų.

Politologas taip pat atkreipia dėmesį į politinės kultūros stygių mūsų valstybėje. "Normalioje demokratinėje valstybėje iškart tą pačią akimirką jo nebelieka nei politikoje, nei viešojoje erdvėje. Yra atvejų, kai tokius ir žmonos palikdavo arba vyrai, jeigu susikompromitavo. Jeigu taip nutiktų kokioje Skandinavijos valstybėje, pasmerkiama būtų akimirksniu", – įsitikinęs B.Ivanovas.

Anot jo, ir Skandinavijos šalyse politinė kultūra degraduoja dėl įvairaus plauko populistų, kurių vis daugiau ateina į valdžią. "Bet yra nusistovėjusi nuostata, kad susikompromitavę veikėjai neturi teisės būti valdžioje ir juolab kalbėti tomis temomis, kuriomis politikai kalba. Politikas turi rodyti pavyzdį. Politikas turi būti absoliučiai nepriekaištingos reputacijos. Ir tai, kas galima paprastam piliečiui, politikui jau yra ne tik teisės, bet ir politinės atsakomybės momentas. Pas mus apskritai ta politinės atsakomybės tema pačių politikų yra neigiama – bando suvesti į kriminalą ir teigia, kad nusikaltimo nepadarė. Taip, nusikaltimo galbūt ir nepadarei, bet politine prasme nusižengei", – primena politologas.

Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę.

Praeities šleifas

Prieš ketverius metus valdančiosios koalicijos partneriams socialdemokratams į teisingumo ministrus pasiūlius Juliaus Pagojaus kandidatūrą, ji pasirodė tinkama – socialdemokratui Algirdui Butkevičiui vadovaujant Vyriausybei ėjęs teisingumo viceministro pareigas, prie Vyriausybės vairo stojus S.Skverneliui, J.Pagojus buvo paskirtas ministru, tik neilgam.

Vos tik naujoji Vyriausybė buvo patvirtinta, paaiškėjo, kad tuomečio teisingumo viceministro vairuojamas automobilis 2015 m. buvo sustabdytas kelyje Smiltynė-Nida. Patikrinus J.Pagojų alkoholio tikrintuvu nustatytas 0,67 promilės girtumas. Jis pareigūnus informavo apie darbovietę, bet ne apie pareigas. Socialdemokratas tvirtino nenorėjęs sudaryti įspūdžio, kad daro spaudimą policijai. Apie J.Pagojaus sulaikymą visuomenei nepranešta. Kelių eismo taisyklių pažeidimą J.Pagojus mėgino ginčyti teismuose, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ministro pareigas jis paskelbė paliekantis net nespėjęs duoti priesaikos Seime.

Šį lapkritį paskelbus kandidatų į ministrus naujai formuojamoje konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybėje pavardes, netrukus viešojoje erdvėje pasipylė priminimai apie pretendentės užimti finansų ministro kėdę konservatorės Gintarės Skaistės praeitį. 2013-ųjų liepą tuomet dar Kauno miesto tarybos narė G.Skaistė buvo sučiupta neblaivi vairuojanti automobilį. Policijos pareigūnams įtarimų sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis – jį vairavusiai politikei buvo nustatytas lengvas girtumas (0,8 alkoholio promilės) ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismo sprendimu, G.Skaistė po to metus negalėjo sėsti prie vairo ir turėjo sumokėti 1 tūkst. litų baudą.

Tik paaiškėjus, kad G.Skaistė – kandidatė į finansų ministrus, prisiminta 2013 m. istorija, kai ji policininkams įkliuvo neblaivi prie vairo./P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Kad tuomet tarp miesto tarybos narių alkoholis nebuvo uždraustas vaisius ir pačioje savivaldybėje, sklandė vieša paslaptis – per miesto tarybos posėdžių pertraukas tradiciškai politikai traukdavo į patalpą rūsyje, kur vaišindavosi ne tik maistu, bet ir taure kavos, kaip mėgdavo juokauti patys vietos politikai ir net posėdžiams tuomet pirmininkaudavęs meras Andrius Kupčinskas. Ta pati G.Skaistė kartu su kolegomis per vieną tokią pertrauką buvo fotografų užtikta prie vaišių stalo, ant kurio matėsi saldumynai, sultys, vyno ir brendžio taurės.

Andrius Kupčinskas/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Vyriausybę formuoti įpareigotai I.Šimonytei G.Skaistės praeities nusižengimas neužkliuvo. "Pati Gintarė, kai mes apie tai kalbėjomės, paminėjo, kad apie tai bus veikiausiai kalbama, kai jos kandidatūra taps vieša. Nors ir taip tą istoriją žinojau pati, labai vertinau, kad žmogus matė reikalą apie tai priminti ir pažymėti", – interviu BNS kalbėjo I.Šimonytė. Ji pridūrė, kad "turbūt gyvenime ne vienas turime atsitikimų, kurie mūsų nepuošia", o tai gali būti ir elgesio problemos, ir įstatymų pažeidimai. "Bet, manau, žmogus, kuris yra gavęs už tai bausmę ir atlikęs savo vidinę, o galbūt ir viešą atgailą, kaip krikščionis pasakysiu, yra vertas to, kad nebūtų visą gyvenimą už tai smerkiamas. Manau, sąžinė daugumą žmonių pasmerkia geriau nei kažkoks viešas pasmerkimas", – svarstė I.Šimonytė.

Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis.

"Praėjo ketverių metų kovos su alkoholizmu kampanija – "žaliųjų valstiečių" partija kovojo. Dabar keičiama plokštelė. Sakoma, kad svarbiausia, kaip žmogus sureagavo, svarbu, kad nuoširdžiai gailisi ir panašiai. O kas tą nuoširdumą pamatuos ar pasvers?" – retoriškai klausia politologas B.Ivanovas.

Tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tokios praeities dėmės paliekamos vien pačių prasikaltusiųjų sąžinei. Antai 2018 m. "Vilniaus vandenų" valdyba birželio viduryje įmonės vadovo atrankoje buvo pasirinkusi Algirdą Činiką, tačiau gavusi specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad jis yra vairavęs neblaivus, konkurso procedūras tęsė su kitais kandidatais, galiausiai ir vadovu paskirtas kitas asmuo. A.Činikas – ne politikas ir pareigybė ne politinio pasitikėjimo. Tad negi aukščiausius politinius postus užimantiems asmenims reikalavimų kartelė žemesnė?

Prieš pat rinkimus

Spalio pradžioje Vilniuje vairuodamas neblaivus avariją sukėlė Socialdemokratų darbo partijos kandidatas į Seimą, buvęs parlamentaras Virginijus Šmigelskas.

Nukentėjusi moteris tuomet nurodė, kad į jos "Volkswagen" atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Patikrinus šio vairuotojo blaivumą nustatytas 2,27 promilės girtumas.

V.Šmigelskas 2000-aisiais yra buvęs Seimo nariu, anksčiau yra kelerius metus buvęs ir Vilniaus miesto tarybos nariu. Tiesa, šie rinkimai į Seimą jam buvo nesėkmingi – nei Sūduvos šiaurinės vienmandatės apygardos rinkėjai, nei už Socialdemokratų darbo partijos kandidatų sąrašą balsavusieji šiam politikui parlamentaro mandato nepatikėjo.

Prieš rinkimus socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė apgailestaujantis dėl V.Šmigelsko sukeltos avarijos jam vairavus neblaiviam, tačiau spalio pradžioje pabrėžė, kad patys "socialdarbiečiai" negali taikyti jam nuobaudų dėl drausmės, nes V.Šmigelskas nėra partijos narys, taip pat prasidėjus rinkimams nebėra galimybės jo braukti iš kandidatų sąrašų. "Aišku, reikia apgailestauti, matyt, žmonės neatlaiko įtampos. Šiaip jau, dabar nieko padaryti ypatingo negali – spręs rinkėjai", – BNS tuomet aiškino G.Kirkilas.

Tiesa, praėjusią kadenciją ir pačiam G.Kirkilui buvo mestas šešėlis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai viešai apkaltino tuomet Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį G.Kirkilą, esą jis Seimo posėdžiui pirmininkavo neblaivus. Dėl tokių Seimo nario Jurgio Razmos mestų kaltinimų Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos sargai buvo linkę manyti, kad toks kalbėjimas apie galimą Seimo narių girtumą, neturint įrodymų, diskredituoja pačios institucijos vardą. "Mesti tokie kaltinimai, bet nebuvo nustatyta, ar G.Kirkilas buvo neblaivus, ar nebuvo. Toks elgesys, kai mes galime bet kurį Seimo narį įtarti nebūtais dalykais, neturėdami tam tikrų įrodymų, tikrai diskredituoja pačios institucijos vardą", – žurnalistams tuomet sakė šios komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. Jeigu būtų girtumo požymių, jos nuomone, reikėtų kalbėti ir reaguoti, bet "šiuo atveju nebuvo kuo įtarti Seimo pirmininko pavaduotojo".

Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio G.Kirkilo, jis pats teigė alkoholį vartojantis saikingai, o tą dieną jo nevartojęs.

Sąžinė rami

Tikrai ne taurę kavos 2000-ųjų vasarą buvo išgėręs ir jau minėtas buvęs ilgametis Kauno meras, dabar – Seimo narys konservatorius A.Kupčinskas, vėliau ne kartą pripažinęs, kad 2000-ųjų rugpjūčio 14 d. yra viena nemaloniausių jo gyvenime. Tą dieną jis buvo nubaustas 2 tūkst. litų bauda už tai, kad lengvąjį automobilį vairavo išgėręs ir pateko į avariją. "Nė vienas nėra be nuodėmės, aš – taip pat", – tuomet sakė A.Kupčinskas.

"Neprasilenkėme ant kalnelio važiuodami siauru miško keliuku. Buvo galima ginčytis, kas kaltas dėl įvykio, tačiau man nustatė girtumą ir pripažino kaltu. Tuo metu neturėjau pinigų, teko skolintis, kad galėčiau sumokėti baudą, bet iš tėvų pinigų neėmiau", – nemalonaus įvykio aplinkybes po kurio laiko aiškino A.Kupčinskas.

"Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę. Dabar ir šuniukus ties pėsčiųjų perėjomis praleidžiu", – juokavo tuometis Kauno meras. Jis, beje, garsėjo kaip uolus kovotojas su girtaujančiais savivaldybės tarnautojais ir nuolat kartojo, kad politikams galioja griežtesnės moralinės normos nei paprastiems piliečiams.

Savivaldybė – su kvapeliu

2013-ųjų gruodį viešumon iškilo tuomečio Kauno vicemero socialdemokrato Vasilijaus Popovo bėdos – policijos pareigūnai, atvykę į Kauno miesto savivaldybę, nustatė vicemerui sunkų girtumo laipsnį. Į alkoholio tikrintuvą V.Popovas pripūtė 2,94 promilės.

Švietimą, sveikatos apsaugą, ekologiją, sportą ir kitas sritis kuravęs mero pavaduotojas po šio įvykio išplatino atsiprašymą, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, kelias savaites atostogavo, tačiau savo posto nepaliko. Jo atleidimo klausimas taryboje net nebuvo svarstytas.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime. Apie mero V.Šustausko draugystę su taurele ir nuotykius apsvaigus sklandė legendos, o bene labiausiai V.Šustauskas išgarsėjo per vieną baikerių šventę – tuomet jis girtas šoko, dainavo ir su malonumu pozavo fotografams. Nevengdavo skandalingasis politikas ir vairuoti išgėręs, o sykį sukėlęs avariją neblaivus kone per stebuklą liko beveik nesusižalojęs.

2014 m. Kovotojų už Lietuvą sąjungai tuomet vadovavęs, kaip įtariama, neblaivus V.Šustauskas smaginosi Laisvės alėjoje, o paskui užsuko ir į savivaldybę, kur sukėlė chaosą miesto tarybos posėdyje, įsiutęs ant žurnalistų riebiais keiksmais kvietė juos dvikovon.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas V.Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime./V. Skaraičio (Fotobanko) nuotr.

Politologas B.Ivanovas vis dėlto linkęs manyti, kad nuo A.Kupčinsko meravimo laikų situacija Kauno savivaldybėje ėmė gerėti. "Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis. Ir po truputėlį tas kvapas pradėjo sklaidytis. Jis pažįstamas, nes kai kuriose mokslo įstaigose irgi tvyro", – su ironijos gaidele pastebi pašnekovas. Jis sako sulaukdavęs ir savo studentų nusiskundimų dėl to, ką šie matydavo savivaldybėje atėję atlikti praktikos. "Bet tai buvo seniai", – pridūrė politologas.

Ar tai rodo, kad išties situacija keičiasi? "Dabar tiesiog kita situacija – karantinas, daugelis dirba iš namų – prie kompiuterio gali ir be kelnių, ir su viskio buteliu sėdėti, juk kompiuteris neturi alkotesterio ir nepatikrinsi, kaip tie politikai dirba, – juokėsi B.Ivanovas. – Juk visi pamename, kaip Seime politikai pūtė į alkotesterį, o paskui stebėjosi, kaip galėjo tiek pripūsti. Pagaliau, mes matome tik patį paviršių – juk policijos pareigūnai visų politikų nepatikrina."

Iš kitų klaidų nepasimoko

Tikrai ne vien Kauno politikai tokie nuodėmingi. Tarp Seimo narių būta ne vieno, susitepusio savo biografiją dėl draugystės su velnio lašais.

Buvęs Seimo narys Linas Balsys 2017 m. lapkritį į alkotesterį Seime pripūtė net 1,82 promilės. Tuomet jis gynėsi vartojęs ne alkoholį, o vaistus, ir netrukus savo automobiliu paliko Seimą. Įtardami, kad jis galėjo sėsti prie vairo neblaivus, Seimo darbuotojai pranešė policijai, o įvykis virto kone detektyvu, mat L.Balsys nepanoro bendrauti su pareigūnais, tad šiems teko budėti prie jo namų. Pradėtas tyrimas dėl L.Balsio vairavimo esant neblaiviam vėliau nutrauktas, nes nepavyko surinkti pakankamai įrodymų. Kad yra priklausomas nuo alkoholio, pats politikas nepripažino. Šią kadenciją L.Balsys į Seimą neišrinktas.

2014 m. Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo socialdemokrato Broniaus Bradausko blaivumu darbe. K.Masiulis tuomet tvirtino, kad B.Bradauskas jam esą siūlė į snukį ir nesutiko pasitikrinti alkotesteriu. Pats B.Bradauskas tvirtino alkoholio nevartojęs ir sakė, kad tai provokacija.

2013 m. pareigūnams sustabdžius tuometės Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotojos Vincės Vaidevutės Margevičienės vairuojamą automobilį, alkoholio tikrintuvas užfiksavo 0,61 promilės. Seimo narė teisinosi, kad prieš sėsdama prie vairo gėrė širdį stiprinančių lašų – gudobelių antpilo. Teismas jai skyrė 1 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.

Pilietinės demokratijos partijai atstovavęs Seimo narys Vladimiras Orechovas 2008 m. vasarį vairavo neblaivus – politiko kraujyje tuokart rasta 2 promilės alkoholio. Teismas Seimo nariui skyrė 2,5 tūkst. litų baudą bei devyniems mėnesiams atėmė teisę vairuoti.

2012 m. Seimo narys liberalcentristas Vincas Babilius, sukėlęs avariją, pabėgo iš įvykio vietos. Liudininkai tuomet tvirtino, kad Seimo narys atrodė neblaivus, svirduliavo ir siūlė nemenką kyšį. Girtas vairavęs jis neprisipažino, bet gavo 3,5 tūkst. litų baudą ir ketveriems metams neteko teisės vairuoti. 2012 m. rinkimuose į Seimą rinkėjų palaikymo V.Babiliui nepakako.

2008 m. tuomet konservatorių Egidijų Vareikį prieš pat Seimo rinkimus policija pagavo vairuojantį neblaivų – Seimo narys į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,37 promilės. Politikas paskelbė, kad traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo, bet likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų to padaryti nebegalima, o su partijos sąrašu jis vėl buvo išrinktas į Seimą ir niekur nebesitraukė. 2013 m. vėl iškilo viešumon incidentai – Seimo narys neblaivus užtiktas Vilniaus oro uoste belaukiantis skrydžio į tarnybinę komandiruotę. Partijos vadovybės raginimai po šio įvykio trauktis iš Seimo liko neišgirsti. Po gydymosi nuo alkoholizmo politikas tikina įveikęs ligą ir gyvenantis blaivų gyvenimą. 2016 m. jis vėl buvo išrinktas į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu. Šį rudenį kandidatavęs su nauja politine jėga Krikščionių sąjunga E.Vareikis į Seimą nebepateko.

2009 m. rudenį prie vairo neblaivus buvo sulaikytas tuometis Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas – jam nustatytas 0,83 promilės girtumas. Teismas politiką išteisino abejojant dėl alkoholio matuoklio parodymų objektyvumo. Politinės atsakomybės jis taip pat nesulaukė.

Pilstė Seimo salėje

Socialdemokratas Gintautas Mikolaitis 2008 m. išgarsėjo, kai sunkiai besiorientuodamas blaškėsi po Seimo rūmus. Tuomet Seimo narys išvyko į ligoninę tikrintis girtumo, bet paskui persigalvojo ir tai padaryti atsisakė.

2006 m. pavasarį G.Mikolaitis sukėlė avariją ir pabėgo – buvo kilę įtarimų, kad jis galėjo vairuoti neblaivus. Už šį poelgį jis gavo 3 tūkst. litų baudą, o partijos bendražygiai jį nubaudė išbraukdami iš sąrašo prieš 2008 m. vykusius rinkimus į Seimą.

2005 m. Darbo partijai atstovavusi Seimo narė Vilma Martinkaitienė neblaivi prie vairo pareigūnams įkliuvo Palangoje. Politikė prisistatė esanti bedarbė – slėpė, kad yra Seimo narė. Jai tada nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės alkoholio. Seimo narė sulaukė Seimo etikos ir procedūrų komisijos įspėjimo.

2006 m. Vilniuje vairuojantis neblaivus per policijos reidą sulaikytas Seimo narys socialdemokratas Juozas Palionis.

Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama, bet 2002 m. Seimo narys socialliberalas Kęstutis Skamarakas Seimo posėdžių salėje kolegoms politikams ir ten dirbusiems žurnalistams pilstė brendį – taip tautos išrinktasis šventė savo 50-metį. Tuomet K.Skamarako galimybe toliau dirbti Seime niekas nesuabejojo – politikas Seime išbuvo visą kadenciją, o vėliau dar tapo ir dirbo Raseinių meru.

Gal palikime buvusiuosius ministrus? Vyriausybę, kurią išlydime su ašaromis (kai kas net džiaugsmo), spėjome pažinti iki panagių. Žinojome, kas kaltas dėl visų nesėkmių, negerovių, skurdo. Ką dabar reikės kaltinti? Naujuosius? Jie gi nepažįstami, o nepažįstamus aploja tik šunys. Kol pažinsime, teks pūdą druskos suvalgyti. 16 kg. Jei per dieną po didelį valgomąjį šaukštą su kaupu, pažinčiai prireiks mažne dvejų metų. Ar ne per didelė prabanga dėl kiekvienos naujos valdžios tiek išbraukti iš savo gyvenimo?

O kiek iečių bus sulaužyta parenkant, patvirtinant kitus ministrus, niekas nepagalvojo. Kaip ir apie tai, kas už suniokotą kovų inventorių sumokės? Ar mūsų šalis tokia turtinga, kad galime ietis laužyti neskaičiuodami?

Ateina jauna Vyriausybės pamaina. Neturinti korupcinės patirties. Tai ir kelia didžiausią grėsmę.

Senieji Vyriausybės nariai buvo prognozuojami, bet kuriuo momentu buvo galima tikėtis didesnės ar mažesnės kiaulystės. Ko laukti iš naujų? Tarkime, būsimas plentų ministras. Kas jo galvoje? Nesimato, neskaidri. Šį postą paliekantis Jerunda galvoje ničnieko neturėjo. Ir šis faktas nemažai daliai gyventojų suteikė ramybės jausmą, kad ne vieni jie tokie šioje planetoje. Jei jau Prezidentas tokį ministrą nori keisti, tegu bent lygiavertį pasiūlo.

Ateina jauna Vyriausybės pamaina. Neturinti korupcinės patirties. Tai ir kelia didžiausią grėsmę. Ramiam ministerijų gyvenimui su intrigomis, painių koridorių paslaptimis. Ar mes norime chaoso? Dabar kiekvienas pilietis, norintis susitvarkyti reikalus, žino, į kurias duris belstis, o į kurias neverta, nes niekada nebus atidarytos.

Tiesą pasakius, ir pats Prezidentas prezidento darbo ėmėsi tokios patirties neturėdamas. Ne tik tokios. Jokios politinės patirties. Dėl to kilo daugybė karų tarp prezidentūros ir Vyriausybės bei Seimo. Kas juos laimėjo?

Po priesaikos parlamentaras pasirašė vardinį priesaikos lapą. Prisiekęs išrinktas Seimo narys E. Sabutis įgijo visas tautos atstovo teises, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, paaiškinęs, kad pirmajame Seimo posėdyje dėl ligos, izoliacijos ar kitų ypač svarbių pateisinamų priežasčių prisiekti negalėjęs išrinktas Seimo narys priesaiką gali duoti, kai šios priežastys išnyks.

Numatoma, kad Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausysiantis E. Sabutis dirbs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Iš viso Socialdemokratų partijos frakcija turi 13 parlamentarų.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

„Seimo darbas turi būti dabar nepertraukiamas, bet turime pasirūpinti ir tuo, kad tiek kanceliarijos darbuotojai, tiek Seimo nariai būtų saugūs“, – per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė parlamento vadovė.

Antradienio posėdyje numatoma balsuoti dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į ministrės pirmininkės pareigas. Anot parlamento vadovės, didesnės pertraukos daryti negalima įvertinus būtinybę svarstyti biudžetą.

Seimo darbas turi būti dabar nepertraukiamas, bet turime pasirūpinti ir tuo, kad tiek kanceliarijos darbuotojai, tiek Seimo nariai būtų saugūs.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad daliai Seimo narių esant saviizoliacijoje, naujoji centro dešinės koalicija gali neturėtų daugumos balsavimuose.

„Teoriškai gali taip atsitikti“, – sakė parlamento pirmininkė, žurnalisto paklausta, ar gali nutikti taip, kad antradienį valdantieji gali neturėtų daugumos.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat paragino parlamentarus reguliariai atlikti koronaviruso testus.

Parlamento vadovė pranešė, kad Seime nebus organizuojami renginiai, išskyrus spaudos konferencijas, Seimo nariai ir darbuotojai nevyks į komandiruotes, nebebus išduodami laikini leidimai, komitetai ir komisijos rinksis nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, jei posėdžiai vyksta uždarai ir negali būti perkelti į internetą dėl saugumo.

Rengti uždarus posėdžius taip pat rekomenduojama Seimo frakcijoms, Seime taip pat bus uždarytos poilsio erdvės, bus matuojama žmonių temperatūra, parlamentarai įpareigojami nesibūriuoti.

Jei Seimo nariai yra rizikos grupėje, tai bus laikoma pateisinama priežastimi jiems nedalyvauti parlamento posėdžiuose.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kol neįteisintas nuotolinis balsavimas, plenariniuose posėdžiuose bus svarstomi „tik patys svarbiausi neatidėliotini klausimai“.

Praėjusią savaitę Seimo pirmininkei ir dar keliems parlamentarams nustatytas koronavirusas.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę paragino stabdyti Seimo darbą mažiausiai porai savaičių, kad būtų suvaldytas viruso židinys parlamente. Ministro teigimu, parlamentarams turi būti taikomos tokios pat taisyklės kaip ir kitiems žmonėms.

„Dabar svarbiausia turi būti sergančiųjų koronavirusu ir turėjusių kontaktą su jais izoliacija viruso inkubaciniam laikotarpiui, kol galutinai paaiškės užsikrėtusieji ir susirgusieji. Tai pagrindinės epidemiologinės taisyklės, kurių privalu laikytis, norint sėkmingo rezultato. Jos galioja visiems. Išimčių negali būti,“ – teigė ministras.

Seimo kanceliarija teisės aktų projektus dėl nuotolinio darbo žada iki savaitės pabaigos

Seimo kanceliarija žada iki šios savaitės pabaigos pristatyti teisės aktų projektus dėl parlamento nuotolinio darbo organizavimo, tačiau kai kurie Seimo vadovybės nariai ragina spartinti procesą.

„Darbo grupei terminas – iki lapkričio 30 dienos. Paprašysiu, kad šios savaitės pabaigoje, penktadienį, būtų pateikti visi teisės aktų projektų pakeitimai, kurie būtų reikalingi norint pereiti prie nuotolinio darbo“, – per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas.

Jo teigimu, informacinių technologijų specialistai tuo pat metu rengia techninius sprendimus. Darbo grupėje dirba Seimo Teisės departamento, Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojai ir IT specialistai.

„Šiandien arba rytoj galėtume pateikti darbų grafiką, kas ir kokiu laiku turėtų būti padaryta,“ – sakė kancleris.

Kai kurie Seimo valdybos nariai teigė, kad procesas trunka pernelyg ilgai.

„Girdime, kad Italijoje jau sausį vakcina atsiranda. Ar nebus taip, kad mes su visomis procedūromis – tiek teisinės bazės keitimu, tiek techniniu įsigijimu – užtruksim tiek, kad nebebus tų priežasčių, dėl ko reikalingas tas nuotolinis darbas“, – sakė „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Nemanau, kad situacija su darbo grupės darbu yra gera“, – jam antrino konservatorius Paulius Saudargas.

Jis paragino performuoti darbo grupę bei pradėti rengti posėdžius kasdien.

Už A. Norkienę balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė 29, vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Parlamentarai iš siūlytų keturių antradienį patvirtino tris kandidatūras – Seimo vicepirmininkais paskirti konservatoriai Paulius Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.

Per slaptą balsavimą už P. Saudargą buvo 117 Seimo narių, prieš – 11, penki susilaikė, už R. Morkūnaitę-Mikulėnienę – 97, prieš – 26 ir devyni susilaikė, už V. Mitalą – 78,  prieš – 43, susilaikė vienuolika.

Pirmadienį susitikusi su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu Seimo vadovė siūlė jam paieškoti kitos kandidatūros, kuri sulauktų didesnio palaikymo parlamente. Tačiau „valstiečiai“ nutarė kandidato į vicepirmininkus nekeisti.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.

Kandidatus į vicepirmininkus, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.

Penktadienį, per pirmąjį naujojo parlamento posėdį, vicepirmininkais jau patvirtintas konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Savo kandidatą į Seimo vicepirmininkus siūlė ir opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau jų kandidatas Julius Sabatauskas liko nepateiktas.

Rodos, XXI a. visiška kvailystė tikėti skaičių burtais, juodąja magija ir dangaus kūnų išsidėstymu. Tačiau kuo besikliauti žmonėms? Pasitikėjimas įstatymų leidėjais kiekvieną kadenciją mąžta ir mąžta, kol praėjusį mėnesį nukrito į rekordines žemumas: Seimu pasitiki mažiau nei trečdalis piliečių.

12-asis Seimas kitaip baigti ir negalėjo. Buvę deputatai, kurie neteko vietų rūmuose, bandė pramušti sau sotesnę rentą. 75 nuošimčius gautos algos. Šiandien susidarytų kuklūs 2 196 eurai per mėnesį. Nepramušė. Bet. Ir šiuo metu renta siekia 38,79 proc. atlyginimo, t.y. 1 136 eurai, nors visi bedarbiai gauna nepalyginti mažiau. Sako, kad atsėdėjusieji Seimo rūmuose bent kadenciją darbo negali gauti. Tai teisybė. Na, kas priims jokio darbo nemokantį? O gyventi norisi. Ir gerai gyventi. Nes gerai gyventi įprato. Nesmagu būtų, jei centrinėje miesto gatvėje buvęs gerbiamas žmogus, kuriam valdžioje visi lenkėsi, stovėtų su ištiesta ranka.

Klausimas "Ar gali kilti pasitikėjimas Seimu?" yra beprasmis, ir pačiam Seimui atsakymas į jį nesvarbus.

Ar pasitikėjimas gali kilti? Naujasis Seimas neslepia – nebus drabstomasi beprasmėmis išmokomis. Tai gerai. 13-ųjų pensijų nežadama (vėl tas nelemtas skaičius 13). Išmokų turtingų tėvų vaikams ateitis irgi neaiški, gal atims. Bedarbiams už tai, kad nenori dirbti, nebebus mokama. Viskas čia gerai. Žmonės nėra kvaili, patys supranta, kad pinigai mėtomi.

Bet. Viena ranka pustuštis iždas bus užspaustas, o kita ranka gėrybes žarstys, kaip žarsčiusi. Krizių metu mažėja tik paprastų mirtingųjų pajamos, o praradimai pasibaigus sunkmečiui nurašomi. Valdžios atstovų uždarbiai įteisinti įstatymais, juos laikinai sumažinus, gerais laikais sumokamos kompensacijos. Todėl klausimas "Ar gali kilti pasitikėjimas Seimu?" yra beprasmis, ir pačiam Seimui atsakymas į jį nesvarbus.