Sunkiausius nusikaltimus Rusijoje tiriantis Tyrimų komitetas paskelbė, kad nė vėliau nei 2014 metais A. Navalnas „sukūrė ekstremistinį tinklą ir jam vadovavo“, siekdamas „pakeisti Rusijos Federacijos konstitucinės sistemos pagrindus“.

Tyrėjų pareikime nurodoma, kad A. Navlanas ir jo bendražygiai Leonidas Volkovas ir Ivanas Ždanovas yra įtariami vadovavimu „ekstremistiniam tinklui“, o Liubov Sobol ir virtinė kitų aktyvistų – dalyvavimu jo veikloje.

A. Navalnas buvo sulaikytas sausį, o vėliau visoje šalyje veikiantis jo Kovos su korupcija fondas (FBK)“ ir kai kurios kitos A. Navalno organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždraustos.

Pastaraisiais mėnesiais prieš A. Navalną ir jo bendražygius pradėta daugybė tyrimų, kuriuos jie iš jų šalininkai vadina Kremliaus kerštu už bandymą mesti iššūkį du dešimtmečius trunkančiam Vladimiro Putino valdymui.

Tyrimų komiteto pareiškime A. Navalnas ir jo sąjungininkai kaltinami sukūrę virtinę paskyrų socialiniuose tinkluose ir FBK svetainę, siekiant „skatinti nusikalstamą veiklą“.

„Neteisėta ekstremistinio tinklo veikla buvo siekiama diskredituoti  valdžios institucijas ir jų vykdomą politiką “, – nurodė Tyrimų komitetas.

Jeigu teismas pripažins A. Navalną, L. Volkovą ir I. Ždanovą kaltais, jiems gresia nuo 6 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmės. L. Sobol ir kitiems aktyvistams už grotų gali tekti praleisti nuo 2 iki 6 metų.

Dauguma artimiausių A. Nalvano bendražygių, įskaitant L. Volkovą ir I. Ždanovą, pabėgo iš Rusijos.

Laivas 1994 metų rugsėjo 28 dieną plaukė iš Talino į Stokholmą, kai viduryje nakties nuskendo prie Suomijos pakrantės.

Iš 989 laivu plaukusių žmonių išgyventi pavyko tik 137. Tai yra daugiausiai aukų pareikalavusi laivo katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Du laivai – vienas iš Švedijos, kitas iš Estijos – ketvirtadienį išplaukė į nelaimės vietą. Jie ją veikiausiai pasieks apie 1 val. Lietuvos laiku ir penktadienį pradės preliminarius tyrimus, naujienų agentūrai dpa sakė Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarybos pirmininkas Jonas Backstrandas.

Po katastrofos iš vandens nebuvo iškelti nei žuvusiųjų palaikai, nei laivo nuolaužos. 1995 metais tarptautiniu susitarimu pastarosios paskelbtos kapaviete ir yra saugomos.

1997 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad keltas nuskendo, kai bangos išlaužė priekinius kelto vartus. Tačiau iki šios dienos esama abejonių dėl nelaimės priežasties ir išgyvenusieji bei aukų artimieji ilgą laiką reikalavo surengti naują tyrimą.

Pasak Vilniaus mero, visų pirma, reikia įvertinti abi LGGRTC pateiktas medžiagas.

„Su šios dienos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo medžiaga man teko susipažinti iš seniai, visą ją detaliai perskaičiau su visais priedais. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad man šiek tiek keista yra, kad prieš kurį laiką, dar visai neseniai, buvo kita pažyma, kuri visiškai kitaip rašė. Dabar mes turime dvi pažymas, kurios viena su kita visiškai nedraugauja, tai, aišku, tą reikės dialogo būdu kažkaip išsiaiškinti“, – sakė Vilniaus miesto meras.

Pasak R. Šimašiaus, ši LGGRTC pateikta medžiaga nepaneigia ankstesnės centro pateiktos pažymos.

„Ankstesnė medžiaga Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nebuvo paneigta šita naująja medžiaga, ji tiesiog buvo nauja, tarsi anos net nebūtų buvę“, – savo nuomonę išsakė R. Šimašius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Sostinės meras taip pat teigia, kad, bandant išsiaiškinti J. Noreikos situaciją, reikia daugiau konteksto, nes, pabrėžė jis, pateikta medžiaga neatsako į visus klausimus.

Ir kaip ten atrodo, ar čia yra pridenginėjimas, ar čia yra tikra medžiaga, čia yra daug klausimų.

„Visiškai sutinku su gerbiamo Istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio nuomone, kad čia irgi reikėtų daugiau konteksto, nes ta medžiaga neatsako į visus klausimus“, – sakė R. Šimašius, akcentuodamas, kad pažymoje pateiktos bylos ištraukos kelia labai daug klausimų.

„Kyla klausimų dėl tos medžiagos, nes jie ištraukti iš bylos ir tik gabaliukai. Ir kaip ten atrodo, ar čia yra pridenginėjimas, ar čia yra tikra medžiaga, čia yra daug klausimų“, – mintimis dalinosi Vilniaus miesto meras.

R. Šimašius teigia pasitikintis abiem LGGRTC medžiagomis, tačiau, akcentavo jis, esminė problema yra tai, kad šios pažymos yra skirtingos.

„Aš pasitikiu abiem Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiagomis. Problema tik ta, kad viena sako vieną, o kita kitą“, – teigė. R. Šimašius

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Kritikų teigimu, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Vėliau prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai pareiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.

„Aš po pateikimo balsuosiu „už“ ir teiksiu savo siūlymus. Svarbiausia – įgyvendinti NSGK tyrimo išvadas, nes klausimas, ką mūsų frakcija, valdančioji dauguma paliks po savęs. Akivaizdu, kad politinė sistema yra pažeidžiama ir tam reikia labai rimtų sprendimų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.

„Manau, kad jeigu tiriama, turi būti ištirta, ko gero, viena stambiausių Lietuvos aferų – „Leo LT“: tiek jos sukūrimas, tie išardymo aplinkybės, taip pat įvardyti žmones, kurie projektavo šį projektą, kurie pasipelnė iš jo, nes tie žmonės ir šiandien yra Seime“, – kalbėjo V. Bakas.

Įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą 2008 metais buvo įkurta nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“. Ją valdė Vyriausybė (61,7 proc. akcijų) ir „Vilniaus prekybos“ savininkų specialiai projektui įkurta įmonė „NDX energija“ (38,3 proc.). Prieš tai 2004 metais „NDX energijai“ valstybė leido įsigyti Vakarų skirstomuosius tinklus.

Manau, kad jeigu tiriama, turi būti ištirta, ko gero, viena stambiausių Lietuvos aferų – „Leo LT“.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė bei „Vilniaus prekybos“ įmonė „NDX energija“ 2009 metų gruodį susitarė dėl pastarosios pasitraukimo iš „Leo LT“ už 680 mln. litų (197 mln. eurų) kompensaciją. Vienintele „Leo LT“ akcininke liko valstybė, o įmonė netrukus po to buvo likviduota.

„Esu už tai, kad daromas tyrimas būtų pasirenkamas ne kaip būdas įgelti politiniams oponentams, padaryti šurmulį – tada pavadinsime šį Seimą „tyrimų Seimu“ ir po to nežinau, kaip pažiūrėsime žmonėms į akis, kadangi vėl bus tas pats, kas buvo po 2006 metų (Valstybės saugumo departamento veikos – BNS) tyrimo tyrimo. Tyrimas padarytas, įtakos nustatytos, dokumentai įslaptinti ir įkišti į stalčių“, – teigė V. Bakas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad naujas tyrimas pratęstų NSGK per pavasario sesiją atliktą tyrimą.

„Tyrimas, kurį atliko NSGK, yra toli gražu nebaigtas. Tęstinumas to tyrimo, pažiūrėjimas į tą laikotarpį, politinę korupciją ne per įmones, verslo grupes, kurios veikė politikus, bet daugiau per pačių politikų veiksmus, nes be politikų dalyvavimo jokia politinė korupcija tiesiog neįmanoma“, – naujo tyrimo būtinumą grindė R. Karbauskis.

Nei jis, nei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tiesiai neatsakė į klausimą, ar ketinama tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą.

„Ten nėra niekur žodžio nei „prezidentė“, nei „prezidentės veiksmai“, yra politinių procesų tyrimas, tęstinumas buvusios komisijos, laikotarpio išplėtimas. Manau, kad jaudintis iš anksto dėl to, kas ten bus kaip nors įvertinama, nėra reikalo, o šiandien  įvyks tik tos komisijos pateikimas. Svarstymo metu bus galima teikti siūlymus ir išeleminuoti tai, kas kelia abejonių“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Naują tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis.

Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

„Aš kol kas nesusipažinau nei su klausimais, nei su tekstu. Pirma diena darbe, tai tikrai nebuvo tas klausimas, kuris turėtų šiandien nuo pat ryto rūpėti. Vėliau atsakysiu“, – žurnalistams sakė antradienį iš atostogų grįžęs premjeras.

R. Karbauskis liepos viduryje registravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.

R. Karbauskis siūlo tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės. Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi.

Klausimą dėl naujo parlamentinio tyrimo Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Jis būtų atliekamas po neseniai baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuris aiškinosi neteisėtą verslo ar kitų interesų grupių įtaką politikams ar politiniams procesams.

Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.

„Valstiečiai“ anksčiau yra minėję norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sąsajas su Baltarusijos energetikos sektoriumi.

Premjeras anksčiau yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui. Šią iniciatyvą kritikavo ir kiti „valstiečių“ frakcijos nariai, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas buvo pažadėjęs palikti frakciją, jeigu Seimas nuspręstų imtis šio tyrimo.

Pareikšti įtarimai „tvarkiečiams“ negąsdina

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai prekyba poveikiu netrukdo „valstiečiams“ bendradarbiauti su parlamentine „tvarkiečių“ frakcija, nes jos nariams teisėsauga pretenzijų neturi, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Neateis (įtariama – BNS) partija į koaliciją, nes kalbama apie tarpfrakcijinį susitarimą, ir visi Seimo nariai, kurie yra, Seime atstovauja „Tvarkai ir teisingumui“ ir nepartiniai, jiems nepareikšti jokie kaltinimai“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.

Į pastabą, kad parlamentarai atstovauja partijai, kuriai pareikšti įtarimai, Vyriausybės vadovas atsakė: „Jie nėra net liudytojais apklausti toj byloj, todėl ir bus pasirašomas tarpfrakcijinis susitarimas“.

„Tai yra išrinkti Seimo nariai, kuriems teisėsauga neturi jokių pretenzijų“, – pridūrė premjeras.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ yra pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Prokurorų duomenimis, iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galimai gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo jos veiklos viešinimui.

Tyrimas pradėtas kilus įtarimams, jog privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Teisėsauga nurodo, kad partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris pažadėjo ir susitarė su verslininku Rolandu Skaisgiriu priimti kyšį šio paramos koncerto forma. Jos duomenimis, šį 68 tūkst. eurų vertės kyšį galimai priėmė buvęs Seimo narys Rimas Antanas Ručys.

Anot pareigūnų, „Pirk dramblį“ koncerte buvo viešinama partija ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

R. A. Ručys įtariamas pažadėjęs paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Seimo „tvarkiečiai“ ketina rugpjūčio pabaigoje pasirašyti susitarimą su valdančiaisiais dėl bendradarbiavimo parlamente. Pastaruoju metu valdantieji dirbo nebeturėdami formalios daugumos Seime.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi 7 narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių.

„Yra vasaros laikotarpis, yra išvykusių Seimo narių, kurie norėtų dar pasirašyti, todėl mes tiesiog laukiame, kada jie sugrįš, tikiuosi, kad tai įvyks apie liepos 6–7 dieną. Šiuo metu parašų yra virš penkiasdešimties gerokai, tai pakankamai registruoti nutarimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

LVŽS frakcija birželio pabaigoje nusprendė atlikti naują tyrimą dėl politikos ir verslo ryšių, pratęsiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą. Kai kurie frakcijos nariai, tarp jų NSGK vadovas Vytautas Bakas, kategoriškai pasisako prieš naują tyrimą.

V. Bakas pagrasino trauktis iš frakcijos, jei bus pradėtas, anot jo, beprasmiškas tyrimas, apie pasitraukimą kalba ir kitas narys, Justas Džiugelis, tyrimą pavadinęs „konservatorių skandinimo planu“.

LVŽS seniūnas Ramūnas Karbauskis kalbėdamas apie tyrimo klausimus minėjo automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančią „Modus grupę“. Jos protegavimu „valstiečių“ lyderis anksčiau apkaltino buvusį premjerą konservatorių Andrių Kubilių.

Taip pat „valstiečiai“ nori tirti prezidentės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.