Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM), šiuose stenduose nuo šiol skelbiama aktualesnė ir patrauklesnė informacija.

„Netrukus Lietuvos visuomenei ir užsieniečiams bus pristatyta nauja internetinė Panerių memorialo svetainė. Ji suteiks informacijos ne tik apie memorialą – lankytojų patogumui bus sukurtas virtualus turas ir audiogidas, pasakojantis apie svarbiausius Panerių memorialo objektus“, – nurodoma pranešime.

Muziejus apie atnaujinimus skelbia Lietuvai minint 80-ąsias Vilniaus geto sunaikinimo metines – kai kurie politikai, žydų bendruomenės atstovai kritikuoja Lietuvą, jog ši nepakankamai rūpinasi memorialo atnaujinimu.

Anot muziejaus, paskutinį kartą Panerių memorialo teritorija buvo atnaujinta 1983–1985 metais.

„Tada Paneriai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių gyventojų“, nužudytų hitlerininkų, atminimo vieta. Faktas, kad dauguma jų buvo žydai, ignoruotas“, – teigiama pranešime.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena oficialiai minima rugsėjo 23-iąją, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo aukas.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti maždaug 800 lietuvių.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė akcentavo, kad pastatyti suoliukai skirti ne poilsiui, o būtent atokvėpiui: „Savivaldybės tikslas yra skatinti visas gyventojų grupes būti fiziškai aktyvias ir savarankiškas kiek įmanoma ilgiau. Mūsų mieste neįgalieji ar asmenys, turintys laikiną judėjimo apribojimą bei kitų sveikatos sutrikimų, kurie riboja jų judėjimą ilgais atstumais, neturi galimybės pėsčiomis be poilsio pasiekti gydymo įstaigos, Savivaldybės, bažnyčios, kultūros centro. Pastatytų suoliukų tikslas yra ne poilsis, o atokvėpis (prisėsti, atsikvėpti ir toliau eiti). Todėl vietos suoliukams buvo parinktos pagal šiuos kriterijus: suoliukai turėjo būti pastatyti ten, kur gali eiti daugiau gyventojų, kur susijungia keletas gatvių, atstumas tarp suoliukų – 250 m, vietos suoliukams parinktos taip, kad neskatintų gyventojų būriuotis ties suoliukais ir trikdyti individualių namų gyventojų ramybę.“

Pastatytų suoliukų tikslas yra ne poilsis, o atokvėpis.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja teigė, kad dėl suoliukų dizaino buvo ilgai diskutuota, nagrinėti užsienio šalių pavyzdžiai, tačiau teko rinktis ekonomiškiausią variantą. „Kitose šalyse tokie suoliukai ir neįgalūs asmenys ar senjorai viešosiose vietose savaime suprantamas dalykas, o mes dar turime priprasti“, – reaguodama į gyventojų atsiliepimus apie naujuosius suoliukus teigė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Vietas suoliukams rinko darbo grupė, kurią sudarė: Tarybos narė, Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė, Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė ir Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis. Suoliukus gamino UAB „GT Transport“, vieno suoliuko kaina – apie 500 eurų su PVM.