Klaipėdos apygardos teismui perduota skandalinga byla, kurioje įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti Seimo pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio visuomeniniu patarėju prisistatinėjusiam Gediminui Miliauskui. Paaiškėjo, kad už gerai apmokamą postą buvo reikalaujama 100 tūkst. litų kyšio.
Reikalus "derino" vakarėlyje
Paini istorija teisėsaugininkų buvo pradėta narplioti dar 2014 m. pabaigoje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų akiratyje atsidūręs G.Miliauskas, bylos duomenimis, 2014 m. lapkričio viduryje esą gavo 25 tūkst. litų kyšio dalį.
Į Klaipėdos rajoną gabenant likusią 75 tūkst. litų sumą buvo surengta pasala, pretendentas į urėdus sulaikytas, kyšio dalis išimta.
Tačiau ryšių ir valstybės tarnautoju galimas sąsajas šioje baudžiamojoje byloje teisėsaugininkams teko narplioti kone metus, kad surinkta medžiaga galėtų pasiekti teismą.
Pareigūnams tapo žinoma, kad tuo metu K.Komskio visuomeniniu padėjėju Klaipėdos krašte prisistatinėjęs 50-metis G.Miliauskas su Trakų miškų urėdijos Žeronių girininkijos girininku Alvydu Adomavičiumi jo karjeros galimybes pradėjo derinti per dar vieną asmenį, su kuriuo profesijos šuolis buvo aptartas privačiame vakarėlyje, švenčiant vieno piliečio gimtadienį.
Prie vaišių stalo esą užgimusi kalba apie tai, kad A.Adomavičius norėtų kilti karjeros laiptais.
Plačiais ryšiais besigiriantis G.Miliauskas iš karto pasišovė padėti norams išsipildyti. Neva tuomet ir nuskambėjo klausimas: ar A.Adomavičius sutiktų keltis dirbti į kitą urėdiją?
Tuo metu jau buvo žinoma, kad bus skelbiamas konkursas Utenos urėdijos urėdo vietai užimti, nes senasis jos vadovas traukėsi į pensiją.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis tiesiai šviesiai įvardijo, kas privačiame gimtadienio vakarėlyje įvyko.
"Buvo bandoma pardavinėti valstybės tarnautojo vietą. Kaip tai vyko ir koks tai buvo mechanizmas, iki galo net nebuvo atskleista ikiteisminio tyrimo metu. Taip čia viskas susukta, kad sunku buvo išnarplioti. Grubiai tariant, vienas klausia, ar nori žmogelis užimti tam tikrą postą. Žmogus atsako, kad nori. Tuomet įvardijama, kad tai jam kainuos 100 tūkst. litų", – painią istoriją komentavo prokuroras.
Viliojo solidi alga
Kaip paprastam girininkui išsiropšti iki urėdo vietos, kuri gali garantuoti solidų atlyginimą?
Utenos urėdijos duomenimis, 2014 m. šios urėdijos vadovo atlyginimas siekė 7,7 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.
"Prieš konkursą vyko įvairūs susitikimai, žmogus buvo informuotas apie tai, kokie reikalavimai bus keliami konkurso metu. Peršasi išvada, kad šis kandidatas turėjo privalumų prieš kitus kandidatus", – aiškino A.Velutis.
Tiesa, prokurorai neaptiko jokių duomenų, kad šiam kandidatui kuris nors komisijos narių būtų parašęs nepelnytai aukštesnį įvertinimą ar būtų klastoti rengto konkurso dokumentai.
"Tačiau susitikimai vyko, vieni ar kiti derinimai vyko", – tarstelėjo prokuroras.
Vis dėlto byloje minimas vienas faktas, kuris leidžia spėti, kad kažkas labai rūpinosi šio girininko sėkme konkurse. Esą šis kandidatas neturėjo reikiamos kvalifikacijos dėl užsienio kalbos mokėjimo.
Byloje yra duomenų, esą reikiamu dokumentu buvo pasirūpinta, kad kandidatas atitiktų keliamus reikalavimus.
Klausinėjo apie šventes
Teisėsaugininkams šypseną kėlė ir dar vienas faktas, kuris paaiškėjo, kai buvo pradėta aiškintis šio konkurso aplinkybes.
Generalinėje miškų urėdijoje vykusiame konkurse Utenos urėdijos vadovo pareigoms užimti norą dalyvauti buvo pareiškę keturi pretendentai.
Komisiją sudarė septyni nariai, kurie ir egzaminavo kandidatus.
Apklausų metu išaiškėjo, kad A.Adomavičius esą ištraukė, švelniai tariant, šypseną keliantį klausimą.
Būsimas urėdas raštu turėjo išdėstyti savo viziją, kaip, jo manymu, urėdijoje privalu priimti užsienio svečius. Ir Trakų miškų urėdijos Žeronių girininkijos girininkas puikiai atsakė į tą klausimą.
Šis pretendentas buvo pripažintas geriausiu kandidatu ir konkursą laimėjo.
Utenos miškų urėdijos teritoriją sudaro 68,8 tūkst. hektarų žemės plotai, iš jų 14,2 tūkst. ha – valstybinės reikšmės.
Šios urėdijos miškingumas siekia 29 proc. Urėdijai priklausančiuose plotuose gausu įvairių žvėrių.
Paskelbus, kad naujuoju urėdu taps A.Adomavičius, viešumoje pasigirdo pastebėjimų, kad Utenos urėdijos plotuose veikia per 30 medžiotojų būrelių, tačiau profesionaliai medžioklei skirtų plotų urėdija neturi.
Ar naujojo urėdo pirmuoju rūpesčiu būtų tapęs užmojis įsteigti tokius plotus, nėra aišku. Nes vos tik pasibaigus konkursui, jo eiga ėmė domėtis teisėsauga, tyrimo ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
A.Adomavičius urėdo kėdės atsisakė ir pasiliko dirbti Žeronių girininkijoje. Utenos urėdijos urėde tapo antrąją vietą konkurse laimėjusi Aurelija Jočienė.
Tai pirmoji moteris, tapusi urėde.
Kai STT agentai ėmė apklausti liudytojus ir vieną po kito kvietė pasišnekėti septynis atrankos komisijos narius, daug kam Generalinėje urėdijoje ėmė svilti padai.
Tikėtina: gal ir dėl šios priežasties A.Adomavičius nusprendė nesiekti išsvajotojo posto.
Begalinė bedarbio įtaka?
Tačiau visa ši istorija nebūtų išsirutuliojusi, jei ne nežinia kokiomis įtakos galiomis galintis pasigirti pagrindinis šios bylos veikėjas – G.Miliauskas.
Oficialiai šis žmogus šiuo metu yra bedarbis. Tačiau G.Miliauskas yra dirbęs įvairiose kompanijose.
Internete galima rasti bent keletą įmonių, kurių vadovu yra nurodomas G.Miliauskas, viešinamas ir su juo siejamas mobiliojo ryšio telefono numeris.
Dauparų-Kvietinių seniūnijoje šis žmogus žinomas kaip individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos "Naujieji Šakiniai" vadovas.
Šis gyvenamųjų namų kvartalas yra įsikūręs Klaipėdos rajone, šalia automagistralės Klaipėda–Kaunas.
Pats G.Miliauskas privačiuose vakarėliuose akcentuodavo sąsajas su partijos "Tvarka ir teisingumas" aukštais veikėjais.
Politinę ištikimybę šiai partijai byloja ir tas faktas, kad šis Klaipėdos rajono gyventojas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą 2002 m. yra taikęs Liberalų demokratų partijos sąraše.
Vėliau ši partija keitė pavadinimą ir tapo Tvarkos ir teisingumo partija.
Kandidato anketoje G.Miliauskas privalėjo nurodyti, ar yra teistas. Kandidatas pažymėjo, kad turėjo reikalų su teisėsauga, tačiau paliko savotišką komentarą.
"Buvau paskolinęs pinigų žmogui, kuris, nenorėdamas atiduoti, pranešė policijai, kad reikalauju jo pinigų. Man pripažino savivaldžiavimą, nors aš turiu paskolos raštelį iš šio žmogaus. Policijos nekompetencija", – paaiškino G.Miliauskas.
Šiuo metu teistumas šiam veikėjui jau yra išnykęs.
Vežė 75 tūkst. litų grynaisiais
Bylos duomenimis, G.Miliauskui iš prašytų 100 tūkst. ne visus pinigus pavyko gauti.
Pirmasis pinigų perdavimas už urėdo kėdę vyko 2014-ųjų lapkričio 14-ąją. Praėjusių metų sausio mėnesį jau turėjo vykti atrankos į valstybės tarnautojo vietą.
Kovo 2-ąją viešai paskelbus, kad atranką laimėjo A.Adomavičius, buvo suderėta, kad į Klaipėdos kraštą bus vežama likusi žadėta pinigų suma.
Buvo sutarta, kad pinigų perdavimas įvyks kovo 7-ąją.
"Bendrauta buvo ne kartą. Tiek Klaipėdoje, tiek Klaipėdos rajone vyko įvairūs derinimai. Pokalbiai ir susitikimai vyko ir Vilniuje. Likusią sumą buvo bandoma atvežti tiesiai kaltinamajam į namus, tačiau pakeliui įvyko sulaikymas", – apie bylos duomenis kalbėjo prokuroras A.Velutis.
Teisėsaugininkai trakiškį girininką A.Adomavičių, vežusį 75 tūkst. litų grynųjų, sulaikė pakeliui Gargždų link.
Po sulaikymo esą pats G.Miliauskas aiškino, kad A.Adomavičius į Šakinių kaime esančią jo sodybą buvo kviestas užvažiuoti atsigerti arbatos, pasivaišinti medumi.
"Kaltės jis nepripažįsta, aiškina, kad kyšio nereikalavo ir jokių pinigų neėmė", – kalbėjo prokuroras A.Velutis.
Tapo liudytoju
Po sulaikymo A.Adomavičius vis dėlto nusprendė bendradarbiauti su teisėsauga.
Trakų urėdijos girininkas viską išklojo pareigūnams ir paliudijo, kam ir kiek davė kyšio. Dėl to A.Adomavičius yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tikėtina, jog girininkas susizgribo, kad STT agentams ėmus purtyti konkurso rengėjus jis neteks ne tik jau įduotų 25 tūkst. litų, bet ir vežtų bei neįduotų 75 tūkst. litų.
Šioje byloje teisėsaugininkai apklausė ir kitus specialiuosius liudytojus. Kas jie tokie, neviešinama.
Byloje – politiko apklausa
Iškyla klausimas, kaip visoje šioje istorijoje vertinti Seimo nario K.Komskio vaidmenį?
Jei visuomeninis jo patarėjas privačių pokalbių metu pabrėždavo jo pažintį su Seimo nariu, ar gali būti, kad politikas galėjo būti įsivėlęs į urėdijos vadovo posto pardavinėjimą?
"Seimo narys šioje byloje buvo apklaustas. Jam įtarimai nėra pareikšti", – tikino prokuroras A.Velutis.
Pats Seimo narys K.Komskis neslėpė, kad G.Miliauską pažįsta.
"Jis yra buvęs partijos narys. Bet tai buvo senokai. Girdėjau aš apie tai, kad jis visiems giriasi savo ryšiais. Toks jau žmogus ir toks jo charakteris. Ir mane apklausė šioje byloje. Papasakojau tiek, kiek žinau. Jis yra šnekutis", – kalbėjo K.Komskis.
Politikas pripažino, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui G.Miliauskas pasitraukė iš visuomeninio padėjėjo pareigų.
"Jis pas mane nedirba. Tik tiek, kad aš jį pažįstu. Bet su juo nei medžiojau, nei žvejojau. Tačiau visa ši istorija labai jau mįslinga, daug kas ten nesutampa. Man čia daug neaiškumų", – tikino Seimo narys.
K.Komskis teigė, kad urėdo atranką laimėjęs A.Adomavičius negavo specialiųjų tarnybų pažymos dėl tinkamumo užimti šias pareigas.
"Teisėsauga dirba savo darbą. O kad pažįsti kažką, tai nieko nereiškia. Nematau kuo čia man kas galėjo kąsti šioje istorijoje. Nesu susipažinęs su byla, man trūksta informacijos, kad galėčiau komentuoti", – apie buvusio padėjėjo bylą kalbėjo K.Komskis.
Koziris – plačios pažintys
Pagrindinis šios bylos herojus G.Miliauskas visiškai nesibaimina, kad už prekybą poveikiu jam gresia iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė be galimybės sulaukti alternatyvios bausmės.
"Tai – didžiausias absurdas pasaulyje. Jei ką nors paproteguoji, jei jis yra protingas žmogus, ir be jokių pinigų, tik žodžiu, visiems norisi tuos pinigus visur įkišti. A.Adomavičius atrodė padorus žmogus", – prisipažino G.Miliauskas.
Jis aiškino, kad A.Adomavičių į namus tikrai kvietė gerti arbatos, o ne kyšio laukė.
"Tai jis mane kvietė susitikti po tiltu, po to jau ant tilto, prie vieno prekybos centro uostamiestyje. Jis vis aiškino, kad nežino, kur aš gyvenu. Kaip nežino, jei medaus buvo atvežęs ir grybų? Jis vis tempė mane iš namų. Nei aš laukiau tokių pinigų, nei važiavau", – apie girininko sulaikymo operaciją kalbėjo G.Miliauskas.
G.Miliauskas net tikino, kad, jo supratimu, teisėsaugininkų taikiniu buvo ne jis, o Seimo narys K.Komskis.
"Ne manęs jiems reikėjo. Aš – skaidrus kaip bitė. Noras buvo K.Komskiui pakenkti. Jie, matyt, manė, kad paguldys ant menčių didelį turtuolį ir jis išklos viską, ką apie Seimo narius žino. Daug ką aš pažįstu. Ir Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, net Prezidentė Dalia Grybauskaitė mane yra apdovanojusi už pagalbą rinkimų štabui. Net fotografiją su ja turiu. Ir Rolandui Paksui esu padėjęs", – gyrėsi G.Miliauskas.
Litų neėmė – skendi skolose
G.Miliauskas prisipažino, kad jei jis būtų neva gavęs tiek pinigų, jam nebūtų tekę parduoti savo sodybos.
"Vysčiau gyvenamųjų namų kvartalą. Čia mano tėvų žemė. Du milijonus litų paėmiau paskolos iš banko. Tačiau verslą sužlugdė banko pakeltos palūkanos. Jei būčiau gavęs kyšį, nebūtų reikėję parduoti namo. Pirtelėje gyvenu. Jų supratimu, sėdžiu ant milijonų ir nesusitvarkau?" – aiškino G.Miliauskas.
Dėl to, kad dėl plačių savo ryšių pateko į teisėsaugininkų akiratį, G.Miliauskas kaltina savo ilgą liežuvį.
"Viskas per telefoninius pokalbius. Esame masinio pasiklausymo taikinyje. Manęs niekas nesulaikė. Tris kartus apklausė, o ketvirtą kartą pareiškė kaltinimus", – aiškino bylos dalyvis.
Tiesa, po to, kai G.Miliausku ėmė domėtis STT, bylos herojus pripažįsta, kad kai kurie aukšti pareigūnai jau nebenori bendrauti telefonu.
