Viruso plitimas. Savaitgalį Lietuvoje patvirtinti 35 nauji koronaviruso atvejai. Šeštadienį pranešta apie 18 naujų užsikrėtimų, sekmadienį – apie 17. Dešimt atvejų nustatyti Kauno apskrityje, po aštuonis – Utenos ir Vilniaus, šeši – Panevėžio, du Šiaulių ir vienas – Telšių apskrityje. Fiksuota dešimt įvežtinių atvejų. „Situacija sudėtingėja, šitos tendencijos pastebimos visoje Europoje“, – šeštadienį perspėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaukių dėvėjimas. Savaitgalį Lietuvoje įsigaliojus reikalavimui uždarose viešose vietose dėvėti kaukes, policija šeštadienį nubaudė 23 žmones dėl šio reikalavimo nepaisymo. Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad dauguma pirkėjų paisė naujos tvarkos, didelių incidentų nebuvo, o kaukių pardavimai kai kur išaugo kelis kartus.

Reitingas. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ nusprendė nesumažinti Lietuvos skolinimosi reitingo – ji patvirtino šių metų sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad šiuo sprendimu sustiprintas Lietuvos kaip patikimos ir atsakingos valstybės įvaizdis, tačiau siekiant išlaikyti aukštas pozicijas būtina „parengti saugų biudžetą bei kuo greičiau pakeisti skolos trajektoriją ir grąžinti ją į mažėjimo tendenciją“.

Diskusijos dėl Astravo. Ariogaloje susirinkę tremtiniai ir politiniai kaliniai paragino Lietuvos valdžią siekti, kad elektra iš Astravo atominės jėgainės nepatektų į Europos Sąjungos rinką. Sąskrydyje apsilankęs G. Nausėda teigė, kad šiuo klausimu aktyviai siekia ES institucijų paramos ir tęsia intensyvisa derybas su Latvija ir Estija. Lietuvos vadovas taip pat išsakė lūkestį, kad „bundanti Baltarusijos pilietinė bendruomenė taip pat turės ką pasakyti šiuo klausimu“.

Žūtys keliuose. Per avariją Plungės rajone šeštadienio vakarą susidūrus trims transporto priemonėms, žuvo dvi moterys. Įtariama, kad avariją sukėlusiame automobilyje važiavo penki neblaivūs vyriškiai. Trys iš jų po avarijos pabėgo, policija aiškinasi, kas vairavo automobilį.

Futbolo vadovybė. Lietuvos futbolo federacijos prezidentu triuškinama persvara dar vienai kadencijai perrinktas Tomas Danilevičius. Federacijos konferencijoje už T. Danilevičių šeštadienį balsavo 71 delegatas, o už jo konkurentą Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentą Paulių Malžinską – šeši delegatai.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje savaitgalį pranešta apie 12 naujų atvejų – septynis šeštadienį ir penkis sekmadienį, Estijoje susirgo 21 žmogus – 13 atvejų patvirtinta šeštadienį, aštuoni sekmadienį. Baltarusija šeštadienį pranešė apie 138 naujus atvejus, sekmadienį – 121. Lenkijoje trečią dieną iš eilės fiksuotas rekordinis susirgimų skaičius – šeštadienį paskelbta apie 658 užsikrėtimus per vieną dieną.

PSO perspėjimai. Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė, kad koronaviruso pandemija veikiausiai bus ilga ir įspėjo apie „nuovargio reakciją“ dėl socialinių ir ekonominių iššūkių. „PSO toliau vertina COVID-19 pasaulinės rizikos lygį kaip labai aukštą“, – nurodė organizacija po specialaus komiteto susitikimo. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad pandemijos padariniai bus jaučiami kelis dešimtmečius.

Protestas Vokietijoje. Vokietijos sostinėje Berlyne 20 tūkst. žmonių šeštadienio vakarą susirinko protestuoti prieš valdžios įvestus apribojimus dėl koronaviruso. Demonstrantai nešė plakatus su šūkiais: „Korona, netikras aliarmas“, „Esame verčiami dėvėti antsnukius“, „Natūrali gynyba, o ne skiepijimas“ ir „Nutraukite paniką dėl koronaviruso – grąžinkite pagrindines teises“. Mažesnio masto protesto akcijos surengtos ir sekmadienį. Per neramumus buvo sužeisti 45 policijos pareigūnai, sulaikyti 133 žmonės. Policija organizatorių atžvilgiu pradėjo tyrimą dėl higienos taisyklių nesilaikymo. Valdžios atstovai apkaltino organizatorius neatsakingu elgesiu. „Taip, koronaviruso metu demonstracijos turi būti įmanomos, bet ne tokios. Distancija, higienos taisyklės ir kaukės skirtos apsaugoti mus visus, turime gerbti vieni kitus“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Suvaržymai Melburne. Antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne nuo sekmadienio vakaro įvedama komendanto valanda – miesto gyventojams nurodyta artimiausias šešias savaites likti namuose nuo aštuntos valandos vakaro iki penktos valandos ryto. Miestiečiai sportuoti galės iki valandos per dieną, jie negalės nutolti daugiau kaip penkis kilometrus nuo namų, mieste uždrausti vestuvių pokyliai.

Audra Floridoje. Florida ruošiasi artėjančiam uraganui. Sinoptikai perspėja, kad atogrąžų audra „Isaias“ gali sukelti staigius potvynius.

Viruso plitimas. Per parą nustatyti devyni nauji koronaviruso atvejai. Trys iš jų yra įvežtiniai, dar trys – siejami su asmenine švente. Penki atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje, du – Panevėžio, po vieną – Alytuje ir Utenoje. Ketvirtadienį iš ligoninės Kaune pabėgo koronavirusu užsikrėtęs vyras, jis pavakarę sulaikytas. Turima duomenų, kad jis kurį laiką prieš atsidurdamas gydymo įstaigoje gyveno gatvėje, galėjo bendrauti su įvairiais žmonėmis, todėl specialistai ieško su juo kontaktuoti galėjusių asmenų.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtinti šeši nauji koronaviruso atvejai, Baltarusijoje – 167, mirė šeši žmonės, Lenkijoje – 418, devyni pacientai mirė, Ukrainoje – 856, 17 pacientų mirė, Rusijoje nustatyta 5,8 tūkst. naujų atvejų, 147 žmonės mirė.

Registrų centro problemos. Registrų centrui trečią parą mėginant atkurti e.sveikatos sistemos veiklą, Krašto apsaugos ministerijos kibernetinio saugumo specialistai sako, jog jos veikla turėjo būti atkurta per ne ilgiau kaip aštuonias valandas. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigia, jog Registrų centras neturėjo atsarginio e.sveikatos serverio ir nebuvo tinkamai pasiruošęs galimoms avarijoms, tačiau kaltų ieškoti dabar ne laikas. Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigia, jog rezerviniai pajėgumai turėjo būti įdiegti dar šiemet, problemos buvo žinomos ir sprendžiamos, bet atsakomybę už susiklosčiusią situaciją kaip vadovas prisiima.

Verdiktas dėl Vyriausybės įrašo. Teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, garso įrašą. Teismas konstatavo, jog šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą. „Žurnalistai turi teisę gauti informaciją per vieną darbo dieną ir kanceliarija, disponuodama šia informacija, turėjo galimybę per vieną darbo dieną pateikti šią informaciją, tačiau, kaip žinia, buvo priimti atsisakymai neteikti šios informacijos“, – sakė bylą išnagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė.

Ieškinys dėl žalos šilumos ūkiui. Energetikos ministerija Lietuvos teismui pateikė daugiau nei 240 mln. eurų vertės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, fizinių asmenų valdomam koncernui „Icor“ bei su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims dėl Lietuvai padarytos žalos atlyginimo. Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais, ir nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Atostogos medikams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė už kovą su koronavirusu apie 50 tūkst. medikų skirsianti po 200 eurų dotaciją poilsiui rudenį: juos bus galima išleisti kelionėms, viešbučiams, sanatorijoms ir kitokiam poilsiui. Iš viso tam skirta 10 mln. eurų.

Rusijos revizionizmas. Minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios Sumnerio Welleso deklaracijos metines, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais pasmerkė Rusijos bandymus perrašyti istoriją siekiant pateisinti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.

„Karti piliulė“. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad sprendimai apkarpyti finansavimą kai kurioms Europos Sąjungos programoms, patvirtinti bloko lyderių, yra „karti piliulė, kurią reikia praryti“. Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sveikino Europos vadovų susitarimą dėl gaivinimo paketo, bet pasmerkė daugiamečio biudžeto karpymus tyrimams ir jaunimui. Jis taip pat atkreipė dėmesį į planus mažinti migracijos ir prieglobsčio politikai skiriamų lėšų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paragino Europos Parlamentą pritarti gaivinimo paketui nepaisant biudžeto karpymų.

Marso tyrimai. Kinija paleido nešančiąją raketą, turinčią iškelti į kosmosą pirmąjį šalies sukurtą marsaeigį. JAV panašią misiją ruošiasi pradėti kitą savaitę. Pirmadienį savo Raudonosios planetos tyrimų aparatą jau paleido Jungtiniai Arabų Emyratai. Šalys stengiasi pasinaudoti maždaug mėnesį truksiančiu palankiu momentu, pasikartojančiu tik kas 26 mėnesius, kai Žemė ir Marsas atsiduria arčiausiai vienas kito.

Bausmė nacių stovyklos sargybiniui. Vokietijos teismas pripažino buvusį nacių koncentracijos stovyklos sargybinį 93 metų Bruno Dey kaltu dėl dalyvavimo nužudant 5 230 žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje, veikusioje netoli dabartinio Gdansko miesto Lenkijoje, ir skyrė jam dvejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Tai gali būti vienas iš paskutinių teismo procesų prieš tebegyvus buvusius nacių koncentracijos stovyklos sargybinius.

Koronavirusas pasaulyje. Pasaulyje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius viršijo 15 mln., 3 mln. iš jų – Europoje. Lotynų Amerikos ir Karibų regione susirgimų skaičius perkopė 4 mln., pusė jų – Brazilijoje. Ši šalis per praėjusią parą patvirtino rekordiškai daug – beveik 67,9 tūkst. – naujų COVID-19 atvejų. Jungtinėse Valstijose susirgimų skaičius siekia 3,9 mln.: pastarosiomis savaitėmis užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai ypač auga šalies pietuose ir vakaruose. Siekiant pažaboti viruso plitimą, antrajame didžiausiame Australijos mieste Melburne įvestas privalomas kaukių dėvėjimas.

Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 naujų koronaviruso atvejų – keturi iš jų yra įvežtiniai, aštuoni siejami su židiniais, dėl trijų aiškinamasi. Nors šalyje pastebimas atvejų skaičiaus šoktelėjimas, sveikatos priežiūros specialistai sako, jog dauguma atvejų yra susiję su žinomais protrūkiais ir kelionėmis, todėl nerimo kol kas nekelia. Šią savaitę intensyvesni profilaktiniai tyrimai bus atliekami Trakų, Šakių, Šalčininkų, Utenos ir Kretingos rajonų bei Kauno miesto savivaldybėse.

Koronavirusas kaimynystėje. Ukrainoje per parą užregistruotas 651 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, 13 žmonių mirė, Baltarusijoje – 118 naujų atvejų, mirė keturi žmonės, Rusijoje – 5,9 tūkst. naujų atvejų, 85 užsikrėtusieji mirė, Lenkijoje per parą nustatyti dar 279 nauji atvejai, mirė keturi sirgusieji. Latvijoje naujų atvejų nenustatyta.

Izoliacijos reikalavimai. Iš Kroatijos grįžtantiems lietuviams dėl šioje šalyje fiksuojamo spartaus koronaviruso atvejų augimo nuo pirmadienio įvesta privaloma dviejų savaičių izoliacija. Turizmo asociacija sako, kad nebenorintiems keliauti į šią šalį kelionių organizatoriai pasiūlys kelias alternatyvas, tačiau pinigų grąžinimas gali užtrukti. Tuo metu iš Ukrainos grįžusiems Lietuvos gyventojams nuo pirmadienio izoliacija nebebus būtina. Atvykstantiems iš Islandijos ir Ispanijos izoliuotis rekomenduojama.

ES lyderių derybos. Briuselyje nuo penktadienio besitęsiant derybų maratonui dėl ekonomikos gaivinimo fondo, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pasiūlė nuo 500 mlrd. iki 390 mlrd. eurų sumažinti paketo dalį, kuri nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims būtų skiriama kaip negrąžinama parama. Nauja plenarinė sesija turėtų prasidėti pirmadienio vakarą, joje turėtų būti pristatytas naujas ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo projektas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išsakė viltį, kad „ši diena atneš proveržį“ derybų maratone.

Ministrų atostogos. Šią savaitę atostogas pradeda šeši ministrai ir premjeras Saulius Skvernelis, ilgiausiai, penkias savaites, atostogaus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jį pavaduoja susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Teigiama, jog premjeras ir sveikatos ministras yra nuolat informuojami apie epidemiologinę padėtį šalyje ir esant būtinybei yra pasirengę nutraukti atostogas.

Mirties bausmė už šnipinėjimą. Irane įvykdyta mirties bausmė buvusiam vertėjui, nuteistam už šnipinėjimą Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui. Mahmoudas Mousavi Majdas buvo nuteistas už tai, kad už didžiulį finansinį atlygį iš Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) šnipinėjo Irano ginkluotąsias pajėgas, kad padėtų amerikiečiams susekti įtakingą iraniečių generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimanį), kuris kuris sausio mėnesį, buvo nukautas per JAV drono ataką Bagdade.

K. Westo rinkimų kampanija. Amerikiečių reperis Kanye Westas oficialiai pradėjo savo rinkimų kampaniją, siekiant lapkritį vyksiančiuose valstybės vadovo įveikti perrinkimo sieksiantį prezidentą Donaldą Trumpą. Per chaotišką renginį reperis apsipylė ašaromis ir tvirtino norėjęs, kad žmona Kim Kardashian nutrauktų nėštumą, kai laukėsi jų pirmagimės dukros. K. Westo kalbos ištraukos išprovokavo pasipiktinimo bangą socialiniuose tinkluose ir nerimą dėl atlikėjo psichikos sveikatos.   

JAE Marso misija. Iš Tanegašimos kosminio centro pietų Japonijoje pakilo raketos nešamas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) zondas „al Amal“ („Viltis“): tai pirmasis kurios nors arabų šalies sukurtas Marso tyrimų zondas. Tikimasi, kad „al Amal“ į orbitą aplink Raudonąją planetą įskries 2021 metų vasarį, minint JAE suvienijimo 50-ąsias metines. Jis turėtų suktis aplink Marsą ištisus jo metus, trunkančius 687 Žemės dienas, per kurias tikimasi daugiau sužinoti apie planetos orų dinamiką ir galbūt atverti kelią tolesniems mokslo proveržiams.

Viruso plitimas. Per parą šalyje patvirtinti šeši nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Po du atvejus nustatyta Marijampolės ir Kauno apskrityse, po vieną – Utenos ir Vilniaus apskrityse. Vienas iš šešių atvejų – įvežtinis, virusas nustatytas į Lietuvą atvykusiam migrantui iš Afganistano, izoliuoti su juo bendravę Lietuvos pasieniečiai. Penktadienio popietę pranešta apie dar vieną atvejį – virusas nustatytas trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ darbuotojui Kėdainiuose. Darbovietėje nustatyti septyni sąlytį turėję žmonės. Šis atvejis atsidurs kitos dienos statistikoje.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje per parą nustatyti šeši nauji užsikrėtimo atvejai. Lenkijoje patvirtinti 353 nauji atvejai ir aštuonios mirtys, Baltarusijoje – 159 nauji atvejai ir šešios mirtys, Rusijoje – 6,4 tūkst. atvejų ir 186 mirtys.

ES derybos. ES šalių vadovai Briuselyje pradėjo derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos misija – užsitikrinti kuo didesnį sanglaudos fondų finansavimą ir tiesiogines išmokas žemdirbiams. Susitikimo pradžioje jis paragino ES kolegas duoti atkirtį Rusijos pastangoms iškraipyti istoriją, menkinant sovietų nusikaltimus. Derybos dėl biudžeto gali nusitęsti iki šeštadienio arba net sekmadienio.

Izoliacijos reikalavimai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įvedė privalomą dviejų savaičių izoliacijos reikalavimą iš trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams. Jis nėra taikomas Europos Sąjungos šalims, taip pat Norvegijai, Šveicarijai, Jungtinei Karalystei, Islandijai ir Lichtenšteinui. Izoliacija nebus privaloma diplomatams, kariams. Išimtis taip pat bus taikoma vilkikų vairuotojams – jie galės išvykti iš Lietuvos nepasibaigus izoliacijos laikotarpiui. Ministras taip pat paskelbė rekomendaciją dėvėti apsaugines veido kaukes viešajame transporte, nepriimti stovinčių keleivių.

Skylė biudžete. Finansų ministerija paskelbė, kad valstybė per pirmąjį pusmetį negavo 722 mln. eurų (12,7 proc.) planuotų pajamų.

Ligoninių darbas. Vyriausybė paragino gydymo įstaigas atnaujinti paslaugas  – jeigu to nebus padaryta iki rugsėjo 1 dienos, svarstoma pradėti joms mokėti tik už atliktas paslaugas. Ligoninių atstovai teigia, jog paslaugas atnaujinti trukdo griežti reikalavimai, įvesti dėl koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministerija žada juos peržiūrėti.

Sankcijos Baltarusijai. Lietuvos Vyriausybė svarstys galimybę įtraukti Baltarusijos valdžios atstovus į „juodąjį“ sąrašą dėl jų vaidmens represijose prieš opoziciją ir žiniasklaidą, BNS pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip ministras komentavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo ir opozicijos lyderio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio raginimą už represijas atsakingiems baltarusiams uždrausti atvykti į Lietuvą pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą.

Liūdni rekordai. JAV vėl fiksuotas rekordinis COVID-19 atvejų prieaugis – per parą nustatyta daugiau kaip 70 tūkst. naujų užsikrėtimų. Ligos epicentru pastaruoju metu tapo Florida. Nuo koronaviruso mirė jau per 138 tūkst. amerikiečių. Indijoje nustatytų atvejų skaičius viršijo milijoną, Brazilijoje – du milijonus.

Nauji apribojimai. Plintant virusui, Izraelis uždraudė savaitgaliais dirbti restoranams, Prancūzijoje nuo kitos savaitės bus privalomos kaukės uždarose patalpose. Ispanijos Katalinos valdžia paragino Barselonos gyventojus be būtinos priežasties neiti iš namų, liepė uždaryti teatrus, naktinius klubus ir kino teatrus, uždraudė didesnius nei 10 žmonių susibūrimus pajūrio mieste.

Kaltinimai Rusijai. JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada apkaltino Rusiją bandymu pavogti su koronavirusu susijusią informaciją. Kremlius atmetė kaltinimus. Britų pareigūnų teigimu, tarp programišių grupės APT29 taikinių yra Jungtinės Karalystės, JAV, ir Kanados vakcinų tyrimo ir tobulinimo institucijos.

Rusijos pratybos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė skubiai surengti didelio masto karines pratybas „saugumui Rusijos pietvakariuose“ užtikrinti. Gynybos ministerija nurodė, kad pratybose dalyvauja 150 tūkst. karių, šimtai lėktuvų ir karinio jūrų laivyno laivų. Pratybos, be kitų vietų, vyks Juodojoje ir Kaspijos jūrose. Skelbiama, kad tikslas yra išbandyti kariuomenės pasirengimą užtikrinti „saugumą Rusijos pietvakariuose, kur išlieka rimta terorizmo grėsmė“, ir, taip pat, pasirengti karinėms pratyboms „Kavkaz 2020“.

Kritikų persekiojimas. Rusijos policija penktadienį atliko dar vieną kratą opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno biure. A. Navalnas pranešė, kad po apklausos baudžiamojoje byloje dėl šmeižto turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Jis bylą vadina politiškai motyvuota.

Potvyniai Kinijoje. Didžiulius centrinės Kinijos regionus užliejus didžiausiam per kelis dešimtmečius Jangdzės upės potvyniui, gyventojai buvo priversti valtimis ir savadarbiais plaustais gelbėtis nuo apsauginius barjerus pralaužusio tvano. Per liūtis, trunkančias nuo birželio, žuvo ar dingo mažiausiai 141 žmogus, vien liepos mėnesį teko evakuoti kone 15 mln. gyventojų. Ekonominė žala vertinama milijardais eurų. Meteorologai liūčių pabaigos kol kas nežada.

Viruso plitimas. Lietuvoje per parą patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis – infekcija nustatyta Barselonoje turistavusiam žmogui. Jis lėktuvu į Vilnių grįžo per Rygą. Visuomenės sveikatos specialistai aiškinasi kartu lėktuvu keliavusius asmenis bei jų sąlyčio riziką.

Virusas kaimynystėje. Latvija per pastarąją parą nenustatė nė vieno naujo užsikrėtimo atvejo. Šios šalies vidaus reikalų ministerija pasiūlė ne ES šalių piliečius įpareigoti dėvėti kaukes uždarose viešose vietose dvi savaites po atvykimo į Latviją. Lenkijoje per parą nustatyti 267 nauji COVID-19 atvejai, 12 pacientų mirė, Baltarusijoje patvirtinti 155 nauji atvejai ir šešios mirtys.

Pagalba JAV. Lietuva išsiuntė medicininę pagalbą JAV kovoti su koronavirusu. 100 tūkst. eurų vertės siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją, su kuria Lietuvą sieja glaudus bendradarbiavimas gynybos srityje. Siuntoje yra Lietuvoje pagaminti apsauginiai skydeliai, chalatai ir plaučių įranga.

Dėmesys Lenkijai. Premjeras Saulius Skvernelis išvyko vizito į Lenkiją. Antradienį jis susitiks su Lenkijos vadovais, o trečiadienį dalyvaus Žalgirio mūšio metinių minėjime Griunvalde. Čia atvyks ir prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovai bus pirmieji antrajai kadencijai perrinkto Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos svečiai. „Rzeczpospolita“ laikraščio užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis BNS teigė, kad dabartinė Lenkijos valdžia Lietuvą laiko strategine partnere siekiant atremti Rusijos grėsmę ir yra dėkinga už paramą ginče su Briuseliu dėl teisinių reformų.

Audito planai. Valstybės kontrolė nusprendė atlikti tyrimą, kurio metu vertins Vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją. Auditoriai vertins Vyriausybės išlaidas ir jos veiksmų nuoseklumą.

Nauji biudžetai. Prezidentas G. Nausėda su premjeru ir Vyriausybės nariais aptarė kitų metų nacionalinį biudžetą ir derybas dėl ES finansų. Prezidento teigimu, 2021 metų biudžetas turi atsispindėti gerovės valstybės idėją ir naują ekonomikos modelį, užtikrinti pensijų augimą maždaug 8 proc., neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą bent iki 450 eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad rudenį Vyriausybė pateiks „saugų biudžetą“. „Biudžetą formuojame labai didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Valstybės pajamos yra susitraukusios ir dėl to dalis išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis. Turime būti labai atsargūs leisdami lėšas, nes skolas bet kuriuo atveju reikės grąžinti“, – žurnalistams sakė ministras.

„Žalgirio“ treneris. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu paskirtas 38-erių metų specialistas iš Austrijos Martinas Schilleris. Jis yra treniravęs Vokietijos klubus, o pastaruoju metu dirbo Solt Leik Sičio „Stars“ komandos vyriausiuoju treneriu NBA G lygoje.

Stadiono epopėja. Kauno miesto savivaldybė dėl per didelių kainų atmetė abiejų rangovų pasiūlymus S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos konkurse, tačiau tęsia su jais derybas ir tikisi iki vasaros pabaigos pasirašyti sutartį. Pasiūlymus konkurse pateikė įmonės „Veikmės statyba“ ir „Autokausta“. Pagal sąlygas, pasiūlymų kaina negalėjo viršyti 32 mln. eurų. Naujo rangovo stadionui Kauno savivaldybė ieško po to, kai sausį nutraukė sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“.

Tyrimas Panevėžyje. Prokuratūra nutraukė dvejus metus vykdytą ikiteisminį tyrimą Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko atžvilgiu dėl viešųjų pirkimų. Meras sako, kad šis sprendimas patvirtina jo įtarimus, jog teisėsaugos tyrimas buvo politizuotas, siekiant daryti įtaką rinkimams.

„Rinkimai“ Baltarusijoje. Baltarusijos centrinė rinkimų komisija įregistravo penkis kandidatus į šalies prezidentus. Komisija atsisakė įregistruoti kandidatu pagrindiniu varžovu laikytą Viktorą Babaryką, motyvuojant netinkamu pajamų deklaravimu ir kampanijos finansavimu. Pastarosiomis savaitėmis daug A. Lukašenkos kritikų ir varžovų buvo areštuoti.

Kalifornija užsidaro. Plintant koronavirusui, Kalifornijos gubernatorius nurodė vėl uždaryti maitinimo įstaigas uždarose patalpose, kino teatrus, kirpyklas ir maldos namus. JAV per parą nustatyta beveik 60 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Virusas sparčiausiai plinta vadinamojoje Saulėtojoje juostoje – šalies pietuose nuo Floridos iki Kalifornijos. Karantiną paskelbė ir keli Indijos regionai – apribojimai įvedami 125 mln. gyventojų turinčioje Biharo valstijoje ir informacinių technologijų centre Bagalore.

Neramumai Kaukaze. Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje trečią dieną tęsiasi susišaudymai, per juos jau žuvo keliolika karių. Tarp abiejų pietų Kaukazo valstybių dešimtmečius tvyro didelė priešprieša dėl Kalnų Karabacho, tačiau vėliausi susirėmimai įsiplieskė toli nuo šio regiono.

Bastilijos diena. Prancūzija šiemet atsisakė pompastinių nacionalinės šventės – Bastilijos paėmimo dienos – ceremonijų. Kuklus priėmimas vietoje įprastinės didelės šventės surengtas ir Prancūzijos ambasadorės rezidencijoje Vilniuje. Tarp kelių dešimčių svečių čia buvo Vilniaus Santaros klinikų medikai ir NATO batalione Lietuvoje dislokuoti Prancūzijos kariai – ambasadorės Claire Lignieres-Counathe teigimu, būtent šios grupės įrodo solidarumo svarbą. „Medikai įrodė, kad krizės metu gali stoti į priešakines linijas, o viskam nurimus dirba prevencinį darbą, o kariai rūpinasi prevencija, bet prireikus stotų į fronto linijas“, – kalbėjo ambasadorė.

„Huawei“ pralaimėjimas. Didžioji Britanija nusprendė pašalinti Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“ iš 5G tinklų kūrimo. Šis sprendimas – didelė pergalė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai jos kovoje su Kinija.

Britų nuosmukis. Dėl koronaviruso pandemijos įvestam karantinui suvaržius ekonominį aktyvumą, Didžiosios Britanijos ekonomika kovo–gegužės mėnesiais, palyginti su ankstesniu gruodžio–vasario mėnesių laikotarpiu, smuko beveik penktadaliu.

Egzekucija JAV. JAV įvykdė pirmą per 17 metų federalinę egzekuciją. Mirties bausmė suleidžiant injekciją įvykdyta buvusiam baltųjų viršenybės šalininkui, nuteistam už trijų vienos šeimos narių nužudymą 1996-aisiais.

Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti penki užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Du iš jų yra įvežtiniai – infekcija patvirtinta iš Uzbekistano ir Kazachstano grįžusiems žmonėms. Kiti trys atvejai fiksuoti Vilniaus apskrityje: Rūdiškių gyventojos užsikrėtimas siejamas su židiniu „Maximos“ sandėlyje, naujas atvejis nustatytas židiniu tapusioje Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninėje, kur susirgo slaugytojo padėjėja, be to, užsikrėtė transporto įmonės darbuotojas. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 13 žmonių. Šią savaitę intensyviau profilaktiškai dėl koronaviruso infekcijos bus tiriami Vilniaus, Anykščių, Trakų ir Kretingos rajonų gyventojai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga perspėja, kad naują viruso bangą gali sukelti lietuvių turistai, grįžtantys iš Bulgarijos ir Kroatijos, jei sąžiningai nesilaikys saviizoliacijos reikalavimų.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje per parą patvirtintas vienas naujas užsikrėtimo atvejis ir viena mirtis nuo koronaviruso. Lenkija pranešė apie 265 naujus COVID-19 atvejus ir 11 mirčių, Baltarusija – 182 atvejus ir keturias mirtis, Rusija – 6,5 tūkst. atvejus ir 104 mirtis.

Rinkimai Lenkijoje. Lenkijos prezidentu antrajai kadencijai perrinktas konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis nedidele persvara įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį. Analitikai sako, kad Lietuvai gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių Briuselio ir Varšuvos pozicijų, vertinant teisines reformas, tačiau dvišalis bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityje turėtų išlikti glaudus dėl panašaus požiūrio į Rusijos grėsmę. Lietuvos premjeras ir prezidentas su perrinktu Lenkijos vadovu susitiks jau artimiausiomis dienomis, kai lankysis Lenkijoje Žalgirio mūšio 410-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

„Valstiečių“ sąrašas. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė kandidatų į Seimą sąrašą. Dešimtukas atrodo taip: Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga, Aušrinė Norkienė, Tomas Tomilinas, Eugenijus Jovaiša, Agnė Širinskienė, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Jonas Jarutis. Sąraše taip pat yra Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, jo pavaduotojas Lukas Savickas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ekonomikos viceministrė Jekaterina Rojaka.

Žinia Baltarusijai. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ši infrastruktūra negalės būti naudojama Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rezervo reikmėms. „Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur ir tai bus jų rūpestis“, – žurnalistams sakė prezidentas. Šis prezidento vizitas gali būti vertinamas kaip žinia Baltarusijos valdžiai, jai ruošiantis paleisti atominę elektrinę. Kritikai sako, kad jėgainė kol kas neturi rezervo šaltinio, o tai kelia saugumo grėsmę.

Žiūrovai renginiuose. Dvi ministerijos Vyriausybei pateikė pasiūlymą nuo rugsėjo atsisakyti žiūrovų ribojimo tiek lauke, tiek uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose. Numatyta, kad nuo liepos 16 dienos renginiuose uždarose patalpose gali dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos – iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos – iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebūtų ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų – tiek, kiek gali dalyvauti ir šiuo metu. Ministrų kabinetas šį pasiūlymą svarstys trečiadienį.

Žiniasklaidos laisvė. Žiniasklaidos laisve besirūpinanti nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ apkaltino Lietuvą ir Latviją piktnaudžiaujant Europos Sąjungos sankcijų režimu, kai jos uždraudė transliuoti Rusijos propagandinę televiziją RT. „Reporteriai be sienų“ šiuos uždarymus laiko netinkamu naudojimusi ES sankcijų politika. Nepriklausomai nuo Rusijos propagandos Europoje agresyvumo, ES sankcijos nėra teisėta arba tinkama priemonė su ja kovoti“, – teigia organizacija. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius tikina, kad lietuvių ir latvių pritaikyti sankcijos yra ir teisėtos, ir proporcingos.

Karantinas Katalonijoje. Teismas sustabdė vietos valdžios sprendimą įvesti judėjimo suvaržymus daugiau kaip 200 tūkst. Katalonijos gyventojų. Teisėjas nurodė, kad tokias priemones gali paskelbti tik centrinė vyriausybė. Ispanijos šiaurės rytuose esančios Katalonijos valdžia sekmadienį paskelbė nurodymą žmonėms be būtino reikalo neiti iš namų.

Įtampa Kaukaze. Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje žuvo keturi kariai,  tęsiantis abiejų šalių pajėgų susirėmimams. Šalys apsikeitė kaltinimais dėl to, kas pradėjo kautynes. Armėnijos karinė sąjungininkė yra Rusija, o Azerbaidžaną globoja Turkija.

Kinijos sankcijos. Kinija įvedė sankcijas JAV senatoriams Marco Rubio ir Tedui Cruzui, aštrėjant ginčui dėl Pekino elgesio su uigūrais vakariniame Sindziango regione. Tai – atsakomosios Kinijos priemonės, reaguojant į Vašingtono įvestus draudimus išduoti vizas keliems Kinijos pareigūnams ir įšaldyti jų turtą Jungtinėse Valstijose.

Protestai Rusijoje. Rusijos Tolimuosiuose rytuose esančiame Chabarovske tęsiasi protestai dėl gubernatoriaus suėmimo. Tūkstančius žmonių pritraukusios demonstracijos buvo didžiausios per kelis dešimtmečius. Su Kinija besiribojančio Chabarovsko krašto gubernatorius 50-metis Sergejus Furgalas praėjusią savaitę buvo areštuotas Chabarovske ir atskraidintas į Maskvą. Jis įtariamas prieš 15 metų nurodęs nužudyti kelis verslininkus. Siekdamas numalšinti įtampą, į regioną atskrido prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Tolimiesiems Rytams vicepremjeras Jurijus Trutnevas. Vladimiro Žirinovskio vadovaujamai Liberaldemokratų partijai priklausantis S. Furgalas užėmė gubernatoriaus postą 2018 metais, rinkimuose nugalėjęs V. Putiną remiančios valdančiosios partijos atstovą.

Aukų statistika. Iki šiol patvirtinta daugiau kaip 569 tūkst. koronaviruso aukų. Daugiausia mirčių pranešė JAV (135 tūkst.), Brazilija (72 tūkst.), Britanija (44 tūkst.), Meksika (35 tūkst.) ir Italija (34 tūkst.).

Viruso plitimas. Per parą nustatyti keturi nauji koronaviruso atvejai – po du Vilniaus ir Kauno apskrityse. Užsikrėtė Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės slaugytoja, Rūdiškių gyventoja. Kaune užsikrėtė pedagogė, taip pat užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Uzbekijos. Paskelbta, kad nuo koronaviruso plitimo pradžios Lietuvoje registruoti 362 įvežtiniai šios ligos atvejai, apie trečdalis jų – iš Jungtinės Karalystės.

Lukiškių aikštė. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo įstatymą, įtvirtinantį Lukiškių aikštės kaip pagrindinės reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštės su Vyčio monumentu statusą. Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet teigia siekęs „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius apgailestavo, jog šalies vadovas pasirinko, pasak jo, „neprincipingą kelią“. Premjeras Saulius Skvernelis svarstė, jog norint įgyvendinti įstatymą ir pastatyti joje Vyčio skulptūrą, Vyriausybė turėtų aikštę perimti.

Bendri kandidatai rinkimuose. Naisiuose posėdžiavusi valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba nusprendė nutraukti susitarimą su Socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, jog sprendimas priimtas dėl išsiskyrusių sprendimų balsuojant dėl įstatymų, susijusių su vertybiniais klausimais: sveikatos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje užfiksuota 11 naujų COVID-19 atvejų: šalyje dėl paskutiniu metu pastebimo koronaviruso susirgimų šuolio nuspręsta iki vidurnakčio trumpinti kultūros, sporto ir pramogų vietų darbo laiką. Estijoje užfiksuoti du atvejai, Ukrainoje koronavirusu užsikrėtė 819 žmonės, 18 žmonių mirė, Rusijoje pranešama apie 6,6 tūkst. naujų atvejų ir 174 mirtis.

Viruso banga pasaulyje. Skirtingos pasaulio šalys fiksuoja vėl augantį koronaviruso atvejų skaičių ir įveda su tuo susijusius ribojimus: Honkonge nuo pirmadienio bus uždarytos visos mokyklos, o Australija perpus sumažino per dieną į šalį galinčių parvykti piliečių skaičių. Meksika ir Izraelis pranešė fiksavę iki šiol didžiausius dienos užsikrėtimų skaičius. Jungtinės Tautos perspėja, jog Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione pandemija gali įstumti 45 mln. vidurinei klasei priskiriamų gyventojų į skurdą.

ES biudžetas Lietuvai. Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių. Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 75 procentai. ES vadovai dėl biudžeto derėsis kitos savaitės pabaigoje.

„Brexito“ fondas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat pasiūlė įkurti 5 mlrd. eurų rezervinį fondą bet kokiems nenumatytiems „Brexito“ padariniams Europos Sąjungoms narėms. Ch. Michelio teigimu, „Brexitas“ sukels pasekmių Europoje valstybėms narėms nepriklausomai nuo to, ar vyks su susitarimu, ar be jo.

Oro gynyba. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemas Rupšys interviu BNS pranešė apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įrengimą Lietuvoje. Į Lietuvą atvykusios sistemos NASAMS leis iš dalies užpildyti svarbią gynybos spragą, tai pirmoji tokia ginkluotė Baltijos šalyse. Generolo teigimu, Lietuva gavo tris baterijas, kurios beveik leistų padengti teritoriją tarp Vilniaus ir Kauno, o netolimoje ateityje jos bus integruotos į NATO sistemą.

Nyderlandų skundas. Nyderlandai pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui ieškinį prieš Rusiją dėl jos „vaidmens numušant“ oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 keleivinį lainerį per 2014 metų liepą įvykusį incidentą virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos.

Sofijos soboras. Aukščiausiasis Turkijos teismas panaikino Bizantijos laikus menančio Sofijos soboro muziejaus statusą, suteiktą jam prieš 80 metų, taip sudarydamas galimybes vėl paversti jį mečete. Taip šalies prezidentas Tayyipas Erdoganas siekia sutelkti palaikytojus ir musulmonus šalyje bei už jos ribų, tačiau nerimaujama, kad monumento, kadaise buvusio katedra, vėliau paversto mečete, o galiausiai tapusio sekuliarios Turkijos simboliu, statuso pakeitimas atnaujins senas priešpriešas tarp musulmonų ir katalikų.

Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai. Vienas iš jų susijęs su žinomu židiniu archyvavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugų įmonėje Vilniuje, likę du yra įvežtiniai iš Ukrainos ir Uzbekistano. Ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu gydoma 13 žmonių.

Virusas kaimynystėje. Latvija per parą patvirtino 13 naujų užsikrėtimo atvejų, Estija – aštuonis. Lenkijoje nustatyti 262 nauji COVID-19 atvejai, devyni pacientai mirė.

Turizmas Bulgarijoje. Dėl koronaviruso atvejų šuolio Bulgarijoje Lietuvos didieji kelionių organizatoriai sustabdė turistines keliones į šią šalį, nes Sveikatos apsaugos ministerija vėl įvedė privalomą dviejų savaičių izoliaciją grįžusiems.

Prezidento metinės. Prezidentas Gitanas Nausėda surengė spaudos konferenciją pirmųjų savo darbo metinių proga. Šalies vadovas pabrėžė, kad jo politinės veiklos stilius yra rezultatų siekti pagarbia diskusija, o ne žeminant oponentus. Jis teigė, kad per metus įgijo patirties, kuri bus naudinga po Seimo rinkimų principingai formuojant naują Vyriausybę. „Nežinau, ar jūs pastebite, bet oda pastorėjo“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė G. Nausėda. Vienu iš svarbiausių savo tikslų jis įvardijo viešųjų pirkimų pertvarką. Prezidentas taip pat pranešė, kad vetavo Seimo priimtus įstatymus, numatančius pokyčius valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms, tačiau pasirašys Lobistinės veiklos įstatymą, kuris numato kryžminį deklaravimą.

Mobilumo paketas. Europos Parlamentas priėmė vežėjų veiklą griežtinantį Mobilumo paketą, nepaisant Lietuvos ir dar aštuonių periferijoje esančių šalių nepritarimo. Pagal naujas taisykles, krovininiai automobiliai turės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites. Iniciatoriai sako, kad tai užkirs kelią fiktyvių transporto įmonių steigimui. Lietuvos vežėjai teigia, kad taip vakariečiai siekia išstumti juos iš rinkos, o privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose. Lietuvos vyriausybė dar tikisi, kad Europos Komisija gali pasiūlyti pataisas po poveikio vertinimo, bei svarsto kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą. Vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo.

Skaitmeninė moneta. Lietuvos bankas paskelbė registraciją norintiems įsigyti pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Monetą sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleis 4 tūkst. LBCOIN monetų:  24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų. Lietuvos banko atstovai sako, kad ši inovacija bus naudinga diskusijose dėl skaitmeninių pinigų ateities.

Renginių ateitis. Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pranešė, kad šiuo metu Vyriausybėje preliminariai svarstoma rudenį atsisakyti žmonių skaičiaus ribojimo renginiuose. „Galbūt galėtų likti griežti saugumo reikalavimai renginiams uždarose erdvėse, o tas skaičiaus ribojimas galėtų būti panaikintas“, – sakė ministras.

Atnaujinami suvaržymai. Augant užsikrėtimų skaičiui, Graikijos vyriausybė pranešė, kad pirmadienį gali sugrąžinti apribojimus dėl elgesio viešose vietose ir įvesti kelionių apribojimus, o Bulgarija vėl uždarė barus bei naktinius klubus bei uždraudė žiūrovus sporto renginiuose.

Serbija. Serbijos sostinėje Belgrade tęsiasi prezidento veiksmais dėl koronaviruso nepatenkintų protestuotojų susirėmimai su policija. Pyktis yra nukreiptas pirmiausia į prezidentą, kurį kritikai kaltina rizikavus antra koronaviruso banga, kai jis nusprendė prieš birželio rinkimus atšaukti karantino priemones.

Viruso plitimas. Lietuvoje per parą nustatyta 10 naujų koronaviruso atvejų – daugiausiai nuo birželio 11 dienos. Trys atvejai nustatyti Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pacientams, identifikuota apie 100 sąlytį turėjusių asmenų. Specialistai šiuo metu aiškinasi, kaip kilo šis židinys. Trys atvejai nustatyti Vilniaus regione archyvavimo ir dokumentų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojams, jie susiję su šeiminiu protrūkiu. Taip pat užsikrėtė du anksčiau susirgusių žmonių artimieji, du atvejai – įvežtiniai iš Čekijos. Ligoninėse gydoma 13 užsikrėtusiųjų, vienas iš jų – reanimacijoje.

Kaukių dėvėjimas. Vyriausybės posėdyje premjeras Saulius Skvernelis perspėjo, kad virusui plintant vidaus renginiams gali būti grąžinamas privalomas kaukių dėvėjimas. Jis paprašė kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui parengti projektą dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje per parą patvirtinti septyni nauji atvejai, Estijoje – aštuoni. Baltarusijoje per parą nustatytas 221 naujas užsikrėtimo atvejis ir septynios mirtys, Lenkijoje – 227 nauji atvejai ir 15 mirčių, Ukrainoje – 807 atvejai ir 23 mirtys, Rusijoje – 6562 atvejai ir 173 mirtys.

Ribojimai renginiuose. Vyriausybė trečiadienį leido renginiuose uždarose erdvėse nuo liepos 17 dienos dalyvauti iki 400, o nuo rugpjūčio 1 dienos – iki kaip 500 žiūrovų. Atvirose erdvėse leidžiamas dalyvių skaičius nepakito – juose ir toliau galės dalyvauti iki 1 tūkst. žmonių.

Sienų kontrolė. Vyriausybė dar mėnesiui, iki rugpjūčio 15 dienos, pratęsė vidaus sienų kontrolę. Bus tikrinami atvykstančių lėktuvais arba keltais asmenų pasai. Atvykstančių sausumos keliais asmenų pasai nebus tikrinami.

Skundas dėl karantino ribojimų. Teismui trečiadienį pateiktas pirmasis skundas dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas. „Aukštaitijos implantologijos klinika“ teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus. Įmonė prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

RT draudimas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė Lietuvoje transliuoti Rusijos televizijos tinklo RT (anksčiau „Russia Todayo) programas dėl ryšių su Europos Sąjungos „juodajame“ sąraše esančiu Kremliaus propagandos skleidėju Dmitrijumi Kiseliovu.

Skrydžiai į Sakartvelą. Sakartvelo vyriausybės atstovai pranešė, jog šalis atidaro oro susisiekimą su Lietuva, Latvija, Estija, Vokietija ir Prancūzija.

Ateities ekonomikos DNR planas. Vyriausybė patvirtino bendros 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarką. Šis aprašas bus taikomas naujiems plano veiksmams ir projektams, tokių investicijų plane vertė – apie 1 mlrd. eurų.

Būsto rinka. Eurostato duomenimis, metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausias Baltijos šalyse. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,2 proc., Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 proc., Estijoje – 11,5 procento.

Mobilumo paketas. Europos Parlamento nariai susirinko į sesiją, kur bus balsuojama dėl vežėjų veiklos griežtinimo. Daugiausia diskusijų kelia siūlomas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad vadinamuoju Mobilumo paketu Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita. Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur. Dalis parlamentarų sesijoje dalyvauja nuotoliniu būdu, todėl balsavimo rezultatai gali būti paskelbti tik ketvirtadienį.

JAV palieka PSO. JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pradėjo šalies pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos  procedūrą. D. Trumpas organizaciją kaltino dėl jos netinkamo atsako į koronavirusą ir nuolaidžiavimo Kinijai. Kritikai teigia, jog JAV prezidentas siekia nukreipti dėmesį nuo to, kaip jis dorojasi su situacija šalyje, registruojančiai daugiausiai mirties nuo viruso atvejų pasaulyje.

Neramumai Serbijoje. Serbijoje paskelbus apie karantino apribojimų sugrąžinimą savaitgaliui, Belgrade į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, pranešama apie jų susirėmimus su policija.

Brazilijos prezidentas. Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro pranešė, jog susirgo COVID-19. Smarkiai viruso paveiktos šalies lyderis ilgą laiką neigė pandemijos rimtumą.

Honkongo kontrolė. Kinija atidarė Honkonge nacionalinio saugumo agentūrą. Ji kinų agentams pirmą kartą atvirai veikti Honkonge pagal naują saugumo įstatymą, Pekinui viešai demonstruojant griežtesnę šio finansų centro kontrolę.

Viruso plitimas. Per parą patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai – infekcija nustatyta iš Švedijos į Elektrėnus grįžusiam statybininkui ir dviem Vilniaus gyventojams. Popiet pranešta apie dar vieną užsikrėtimą, kuris bus įtrauktas į kitos dienos statistiką – virusas patvirtintas Kretingos vienuolyne gyvenančiam broliui pranciškonui, neseniai parvykusiam iš Lenkijos. Ligoninėse šiuo metu nuo koronaviruso gydoma 11 žmonių.

Naujas vaistas. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė ketinanti įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto COVID-19 ligai gydyti. Dalis vaisto bus perkama centralizuotai kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Šiuo metu yra siekiama įsigyti apie 700 ampulių. Praėjusią savaitę Europos Komisija pritarė remdesiviro naudojimui koronavirusui gydyti, kai liga pasireiškia plaučių uždegimu ir dėl to reikia papildomo deguonies. Iš pradžių vaistas buvo sukurtas Ebolos viruso sukeltai ligai gydyti.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtinti septyni užsikrėtimo atvejai – tai didžiausias vienos dienos atvejų skaičius nuo birželio 2 dienos. Kasdieninės statistikos neskelbianti Estija informavo, kad per dvi savaites šalyje nustatyta 15 naujų atvejų. Rusijoje patvirtinti 6368 nauji atvejai ir 198 mirtys, Lenkijoje – 257 atvejai ir septynios mirtys, Baltarusijoje – 199 atvejai ir septynios mirtys.

Turizmas Bulgarijoje. Lietuva su Latvija ir Estija svarsto apriboti keliones į Bulgariją ir Rumuniją. Lietuvių turistų dideliu traukos centru tapusi Bulgarija pastaruoju metu fiksuoja po daugiau kaip pusantro šimto naujų viruso atvejų kasdien. Už turizmą atsakingas ekonomikos ministras Rimantas Sinkevičius įspėja, kad lietuviai gali susidurti su kliūtimis grįžti iš Balkanų šalių, be to, yra tikimybė, kad jiems gali būti įvestas privalomas saviizoliacijos reikalavimas. Vyriausybė naujus apribojimus gali svarstyti trečiadienį.

Pagalba Baltarusijai. Lietuva išsiuntė humanitarinę pagalbą Baltarusijai – dezinfekcinį skystį ir tūkstančius vienkartinių chalatų. Pagalbos vertė – 50 tūkst. eurų.

Ekonomikos prošvaistės. Europos Komisija pagerino Lietuvos ekonomikos prognozę. Numatoma, kad ekonomika šiemet smuks 7,1 proc., gegužę prognozuotas 7,9 proc. kritimas. Europos Komisijos teigimu, iki šiol Lietuvoje labiausiai sumažėjo investicijos ir eksportas, o privatusis vartojimas išliko gana atsparus. Visoje eurozonoje šiemet prognozuojamas 8,7 proc. smukimas. Atskirą išvadą dėl šalies ūkio raidos taip pat paskelbė Valstybės kontrolė – ji pažymi, kad karantino poveikis Lietuvos ūkiui daro mažesnę įtaką nei Vakarų ir Pietų Europoje, nes ekonomikoje didesnį vaidmenį vaidina pramonės, statybos, prekybos ir transporto veiklos.

Konkurencijos priežiūra. Konkurencijos taryba paragino Sveikatos apsaugos ministeriją keisti taisykles, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstomos apsaugos priemonės, nes jas skiriant tik viešosioms įstaigoms gali būti diskriminuojamos privačios klinikos.

Eismas Vilniuje. Įsigaliojo nauja eismo Vilniaus senamiestyje tvarka – įvestas kilpinis eismas, draudžiant automobiliams kirsti senamiestį tranzitu. „Kadangi įvedinėjome kilpinį eismą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra gerokai sumažėję, palyginti su kitomis dienomis, tai daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta“, – žurnalistams sakė vicemeras Vytautas Mitalas. Eismas perorganizuotas naudojant apie 170 betoninių kuoliukų, buvo pakeista apie 800 ženklų.

JAV sraigtasparniai. JAV Valstybės departamentas pritarė, kad šeši „Black Hawk“ kariniai sraigtasparniai būtų parduoti Lietuvai. Jei, kaip tikimasi, tam pritars ir Kongresas, sutartis gali būti pasirašyta dar šiais metais. JAV institucijos skelbia, kad sandorio vertė sieks 380 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų). Lietuvos krašto apsaugos ministerija daugiau detalių apie sandorį žada pateikti trečiadienį.

Akcija sostinėje. Vilniuje startavo projektas „Menas be stogo”. Jo metu šimtas meno kūrinių eksponuojami lauko reklamos stenduose. Projektą savivaldybė vadina atsaku į karantino ribojimus, dėl kurių neveikė meno galerijos, o menininkai negalėjo eksponuoti ir parduoti savo kūrinių.

Karantinas Melburne. Antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne padaugėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, daugiau kaip 5 mln. žmonių vėl nurodyta neiti iš namų. Karantinas prasideda trečiadienį vidurnaktį ir truks mažiausiai šešias savaites. Dauguma moksleivių grįš prie nuotolinio mokymosi, o restoranams ir kavinėms bus leista tiekti maistą tik išsinešti.

Suvaržymai Honkonge. Interneto milžinai „Facebook“, „Google“, „Twitter“, „Microsoft“ ir „Zoom“ paskelbė, kad kol kas įšaldys Honkongo vyriausybės ir policijos prašymus pateikti informaciją apie vartotojus dėl Kinijos priimto naujo griežto saugumo įstatymo. Mobiliųjų vaizdo įrašų platforma „TikTok“ savo ruožtu nusprendė stabdyti dalijimosi vaizdo įrašais programėlės darbą Honkonge.

Britų sankcijos. Jungtinė Karalystė už žmogaus teisių pažeidimus įvedė sankcijas 25 Rusijos ir 20 Saudo Arabijos piliečiams. Rusai į juodąjį sąrašą įtraukti dėl ryšio su teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi, o Saudo Arabijos subjektai – dėl vaidmens nužudant žurnalistą Jamalą Khashoggi. Jų turtas Jungtinėje Karalystėje bus įšaldytas, jiems uždrausta atvykti į šalį. Garsiausia pavardė sąraše – prezidentui Vladimirui Putinui atsakingo Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas. Maskva pažadėjo paskelbti atsakomąsias sankcijas.

Areštas Rusijoje. Rusijos sostinėje Maskvoje dėl kaltinimų valstybės išdavyste sulaikytas buvęs žurnalistas ir kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėjas Ivanas Safronovas. Federalinė saugumo tarnyba FSB nurodė, kad I. Safronovas „vykdydamas vienos iš NATO specialiųjų tarnybų užduotį, rinko ir perdavė jos atstovui valstybinę paslaptį sudarančius duomenis apie Rusijos Federacijos karinį-techninį bendradarbiavimą, gynybą ir saugumą“. I. Safronovas anksčiau dirbo nepriklausomiems laikraščiams „Kommersant“ ir „Vedomosti“. Kai kurie jo buvę kolegos mano, kad vyras persekiojamas dėl savo žurnalistinio darbo.

Niūri riba. Europoje koronaviruso aukų skaičius pasiekė 200 tūkst. Daugiausia žmonių mirė Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.