Pasak žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonės „Mediaskopas“, būtent koronaviruso temą jau dabar galima vadinti ryškiausiu 2020 metų įvykiu, sulaukusiu milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis, švelnėjant karantino sąlygoms, tautiečių dėmesys krypsta į kitas aktualijas.
„Mediaskopo“ duomenimis, lyderiaujančias komunikatoriaus pozicijas užima sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, iš viso cituotas daugiau nei 10 tūkst. straipsnių ir bendrame komunikatorių reitinge užimantis net 35,71 proc. visų pasisakymų.
Antroje vietoje – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis (15,24 proc.), toliau – prezidentas Gitanas Nausėda (12,40 proc.). Likusias pozicijas užima Giedrius Surplys (6,88 proc.) ir Vytautas Grubliauskas (4,94 proc.). Pastebima, jog Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas citatų skaičiumi per karantiną pralenkė Vilniaus merą Remigijų Šimašių, atsidūrusį 9-oje reitingo vietoje.
Tiesa, ankstesni tyrimai rodo, kad karantino laikotarpiu labiau nei politikų komentarai visuomenę masina gydytojų pasisakymai, todėl šiuo laiku tarp naujų nuomonės formuotojų iškilo prof. Vytautas Kasiulevičius ir jo retorika (1,93 proc.).
Virusas sudarė daugiau nei pusę visų naujienų
Nuo karantino šalyje pradžios kovo 16 d. iki gegužės 10 d. „Mediaskopas“ stebėjo su koronaviruso tema susijusius Lietuvos žiniasklaidos pranešimus. Jų duomenimis, per šį laikotarpį 360 žiniasklaidos priemonių, įskaitant nacionalinius ir regioninius leidinius, radijo bei TV laidas, interneto portalus ir naujienų agentūrų skelbiamus pranešimus, šia tema paskelbta beveik 116 tūkst. straipsnių.
„Pastebėjome, kad aktyviausiai informacija apie koronavirusą skelbta pirmomis savaitėmis po karantino įvedimo šalyje. Kovo 16–31 dienomis informacija, susijusi su koronavirusu, sudarė net 55,29 proc. visos žiniasklaidoje skelbiamos informacijos. Gegužės mėnesį, vis dažniau pasirodant ir kitoms temoms, šis procentas nukrito ties 35,73 proc. riba“, – apžvelgia „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė.
Dėmesys medikams ir sveikatos sistemos temoms
Atlikta analizė parodė, kad iš šio straipsnių srauto galima išskirti pagrindines temas, glaudžiai susijusias su koronavirusu. Pasak J. Stankuvienės, itin daug dėmesio skirta medikams ir jų darbui pandemijos metu – apie tai tyrimo periodu kalbėta net 20 tūkst. publikacijų. Aktyviausiai šia tema diskutuota kovo mėnesio pabaigoje: tuosyk informacinis srautas buvo užtvindytas naujienomis apie COVID-19 užsikrėtusius medikus iš Ignalinos ir Santaros klinikų. Visą kovo mėnesį akcentuotas ir apsaugos priemonių trūkumas medikams bei jų atlyginimo didinimo klausimas.
Pastebėjome, kad aktyviausiai informacija apie koronavirusą skelbta pirmomis savaitėmis po karantino įvedimo šalyje.
Toliau pagal populiarumą dominavo karantino tema, jai aptarti publikuota beveik 14 tūkst. straipsnių. Ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukė kiekvienas karantino švelninimo etapas.
Gana daug komunikacijos pajėgumų telkta tyrimų ir testavimo temai – fiksuojama 12,8 tūkst. pranešimų. Juose kritikuotas ne tik per parą padaromų testų skaičius, jų trūkumas, tačiau ir testavimo tvarka. Nemažai dėmesio sulaukdavo ir lėktuvais atskraidinamų testų kelionės. Informacijos pikas tyrimų ir testų tema pasiektas kovo 26-ąją. Tuomet publikuota per 600 straipsnių, o daugiausia dėmesio telkta naujienų apie dar dvi papildomas testavimo vietas – Nacionaliniame vėžio institute bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose – pristatymui.
Informaciniame fone stebi pesimizmo gaidą
Kita tema, sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio, ypač kovo pradžioje, – koronaviruso grėsmė. Tuo metu „Mediaskopo“ atlikta antraščių analizė parodė, jog žodis „grėsmė“ sudarė 38,77 proc. visų neigiamų antraščių, toliau sekė žodis „mirtis“ (18,33 proc.), „ekstremali“ (17,39 proc.) bei „krizė“ (12,22 proc.). Balandžio–gegužės mėnesiais apie koronaviruso grėsmę fiksuota apie 50 straipsnių per dieną.
Pasak komunikacijos agentūros „Berta&“ vadovės, komunikacijos ekspertės Bertos Čaikauskaitės, tokios temos visuomenėje sėja baimę ir kelia pesimizmo audras.
Šiuo atveju naudojamas žodynas visuomenę nuteikia pesimistiškai, dažnu atveju baugina. Tai nėra sveikintina.
„Per karantiną žiniasklaida apdoroja milžiniškus kiekius informacijos, tai rimtas iššūkis. Tačiau labai svarbu neužmiršti pamatinės savybės – žinios ir nuomonės turi būti aiškiai atskiriamos, negali būti jokio visuomenės painiojimo. Šiuo atveju naudojamas žodynas visuomenę nuteikia pesimistiškai, dažnu atveju baugina. Tai nėra sveikintina“, – įsitikinusi B. Čaikauskaitė.
Komunikuojant koronaviruso grėsmių tema, palaipsniui vis daugiau dėmesio imta skirti ekonomikos aktualizavimui. „Mediaskopo“ duomenimis, šia tema iš viso išleista 7,5 tūkst. publikacijų. Stebima, jog karantino švelninimai turėjo įtakos temos intensyvėjimui, tad pastaruoju metu tokių straipsnių pasirodo apie kelis šimtus per dieną. Ekonomines problemas nagrinėja ne tik ekonomistai ir politologai – daug dėmesio skiriama Vyriausybės, Europos Sąjungos ar kitų šalių gelbėjimo planų komunikacijai.
Pandemija ir gyvas eteris – pasiruošimas Seimo rinkimams?
Komentuodama karantino žiniasklaidos darbą ir nusistovėjusį naująjį tempą, viešųjų ryšių ekspertė B. Čaikauskaitė sako, jog karantino temos monopolija savo sraute paskandino visas kitas naujienas.
„Žiniasklaida mus įsuko į tokią spiralę, kurioje visos kitos aktualijos turėjo taikytis prie viruso temos. Per karantino galima stebėti tam tikras komunikacijos lenktynes: kas pagrindine tema pasakys daugiau ir greičiau“, – įžvelgia B. Čaikauskaitė.
Pasak jos, susiklosčiusios situacijos nepraleidžia ir politikai, dažnai naudodamiesi nemokamu eteriu ir į jį paleisdami ne visuomet pamatuotas tiesas. Kad įvairių pasisakymų bei pažadų koronaviruso kontekste tik daugės, ji neabejoja, grįsdama tokius ėjimus artėjančiais Seimo rinkimais.
