Kaip pranešė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, minėtą bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Prokuratūra nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės mėn. 8, birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad, būdamas valstybės politiku, Seimo nariu, R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 9-ąją Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

ELTA primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija balandžio 2 d. patenkino R. Žemaitaičio prašymą atsisakyti Seimo nario mandato.

R. Žemaitaitis 2020 m. Seimo rinkimuose buvo išrinktas Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje. Visgi, jam pasitraukus iš parlamento, nauji rinkimai šioje apygardoje rengiami nebus, mat, iki spalį vyksiančių eilinių Seimo rinkimų liko mažiau nei metai.

R. Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog politikas antisemitiniais pareiškimais sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Kaip informavo Kauno apskrities policija, apie 12.30 val. Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, 1986 metais gimęs vyras, kreipdamasis į kitus asmenis ir juos filmuodamas, tyčiojosi, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, skatindamas neapykantą.

Pradėtas tyrimas dėl neapykantos kurstymo prieš asmenų grupę ar asmenį dėl seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų, už tai numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taip pat policija tiria įvykį, kai apie 15.00 val., jau pasibaigus eitynėms, Kęstučio gatvėje vyrui, gimusiam 2001-aisiais, į švarko gobtuvą buvo įmestas dūminis užtaisas, kitam kartu ėjusiam vyrui, gimusiam 1994 metais, suduota.

Sulaikytas 1992-aisiais gimęs asmuo.

Policija patikslino, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Už tai gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Iš viso Kauno policija informavo pradėjusi penkis ikiteisminius tyrimus dėl įvykių, susijusių su „Kaunas Pride“ eitynėmis. Vienas tyrimas atliekamas dėl neapykantos kurstymo, keturi – dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Įvairioms frakcijos atstovaujančių parlamentarų grupė įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, jie siūlo papildyti Baudžiamojo kodekso kai kuriuos straipsnius, įtraukiant neapykantos skatinimą dėl lytinės tapatybės, odos spalvos, pilietybės bei etninės kilmės kaip vieną iš nusikalstamos veikos požymių.

Į Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma kovai įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.

„Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai. Įtraukus šį požymį, būtų užtikrintas teisinis tikslumas, išvengiama plečiamo Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimo, padidėtų translyčių asmenų apsauga nuo neapykantos kurstymo veikų, taip pat būtų atspindėta jų padėtis oficialioje kriminalinėje statistikoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jei Seimas pritartų, būtų taikoma administracinė atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi ar niekinama žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo, taip pat tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus.

Tokios veikos užtrauktų baudas nuo 560  eurų  iki 1200 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas galėtų užtraukti baudą asmenims nuo 1200 eurų iki 2000 eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 eurų iki 3000 eurų.

Taip pat siūloma numatyti, kad už neapykantos kurstymo tyrimą bei protokolų surašymą būtų atsakinga policija. 

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus. Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad "tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Pagal projektą, „tas kas viešai skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Siūloma taip pat  įteisinti, kad „tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Už tokias  veikas atsakytų  ir juridinis asmuo.

Viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų būtų baudžiamas, pagal projektą, „tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba skatinti neapykantą ar kurstyti smurtauti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją“.

Beje, dalį neapykantos kurstymo veikų (tyčiojimasis ir niekinimas) siūloma perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamajame kodekse naudojama formuluotė „siekiant išreikšti neapykantą“ ne visiškai atskleidžia visas neapykantos nusikaltimų sudėtines dalis, kurių vienas pagrindinių elementų yra priešiškumas dėl individo priklausymo socialiai pažeidžiamai grupei, siūloma papildyti neapykantos kurstymo motyvą, įtraukiant „išankstinių neigiamų nuostatų grįstą priešiškumą“.

Administracinių nusižengimų  ir Baudžiamojo kodeksų pataisas įregistravo Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Matas Maldeikis,  Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė,  Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas.