Gestai renkami iš gyvos kalbos, nes gestų kalba taip pat vystosi, keičiasi, todėl ir internetinį lietuvių gestų kalbos žodyną reikia nuolat taisyti ir tobulinti, LRT KLASIKAI sako Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriaus darbuotoja Ieva Lemešiūtė. „Lietuvių gestų kalba dar nėra susiformavusi kaip bendrinė, todėl gestai skiriasi ir pagal regionus, ir pagal miestus, ir pagal amžiaus grupes, taip pat gali būti šeimos gestai, yra ir žargonas“, – aiškina viena šio žodyno sudarytojų.
– Kaip gimė idėja sudaryti internetinį gestų žodyną? Koks jis yra?
– Prieš 20 metų gestų kalba buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Tada viskas ir prasidėjo. Yra toks Surdologijos centras, kuris išleido pirmąjį gestų kalbos žodynėlį – nedidelę knygelę, o paskui atsirado 5 tomų gestų kalbos žodynas su nuotraukomis.
O šiandien jau turime internetinį gestų kalbos žodyną. Jo privalumas tas, kad ne iš kiekvienos nuotraukos galima lengvai atkartoti gestą. Nuotrauka gali būti neaiški arba aiški, bet su rodyklytėmis. Tačiau gestas gali būti judesys – jis negali visiškai atsispindėti nuotraukoje. Taigi internetiniame gestų kalbos žodyne, paspaudus ant reikiamo gesto, matomas judesys, todėl jį galima lengviau atkartoti. Taip pat galima pamatyti ir sakinio, kuriame galima vartoti šį gestą, pavyzdį.
– Kiek žodyne dar trūksta frazių, žodžių, sakinių? Ar jau viskas sudėta?
– Šiuo metu žodyne yra daugiau nei 8 tūkst. gestų ir mes juos toliau renkame. Ką reiškia renkame? Gestai renkami iš gyvos kalbos, nes gestų kalba nėra kažkieno sukurta, ji vystosi, keičiasi. Mes turime bendrinę lietuvių kalbą – nesvarbu, ar esame žemaičiai, ar aukštaičiai. O lietuvių gestų kalba dar nėra susiformavusi kaip bendrinė, todėl gestai skiriasi ir pagal regionus, ir pagal miestus, ir pagal amžiaus grupes, taip pat gali būti šeimos gestai, yra ir žargonas. Taigi tai – gyva kalba, kuri dar keičiasi. Todėl mes ne tik renkame naujus gestus, bet patį žodyną nuolat taisome ir tobuliname.
– Kiek laiko žodynas buvo sudaromas?
– Šio žodyno pradinė duomenų bazė sukurta 2004 m. Surdologijos centre. Nuo 2006 m. Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius įsikūrė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Taigi tęstinis darbas vis dar vyksta ir, manau, dar neturėtų baigtis, nes kalba labai turtinga, kitokia nei šnekamoji kalba, išraiškinga, todėl dar yra daug ką padaryti.
Skyriuje šiuo metu dirbame keturiese: du kurtieji, vienas neprigirdintis asmuo ir aš – viena girdinti. Kaip žodyne atsiranda gestai? Jie atsiranda stebint gyvą kalbą. Vienas iš metodų toks, kad kurtieji važiuoja pas kituose miestuose gyvenančius kurčiuosius ir filmuoja gestus. Vėliau vaizdo medžiaga peržiūrima ir stebima, ar yra kažkoks gestas, kurio mes žodyne dar neturime. Tačiau tam, kad gestas patektų į žodyną, jį turi vartoti ne vienas, o bent jau grupelė žmonių.
Kai nusprendžiame, kad nauji gestai vartojami plačiau, kurčiasis mūsų darbuotojas studijoje juos nufilmuoja. Taip pat visiems tiems gestams mes būname sugalvoję kontekstinius sakinius, kurie tai pat nufilmuojami. Vėliau medžiaga sukarpoma ir įkeliama į programą, su kuria mes dirbame. Paskui tuos sakinius aš turiu išversti į lietuvių kalbą. Tačiau, jei tai yra naujas gestas, ne visada paprasta jį išversti. Kartais mes labai ilgai diskutuojame dėl kai kurių gestų reikšmės lietuvių kalboje.
Paminėsiu, kad pirmasis gestų žodynas buvo kuriamas kitu principu: pirmiausia buvo galvojami lietuvių kalbos žodžiai, paskui jiems ieškoma atitikmenų gestų kalboje. Dėl šios priežasties atrodė, kad gestų kalba yra skurdi, kad gestų mažai ir t. t. Bet taip nėra, nes lietuvių kalba ir gestų kalba labai skiriasi. Kai pradėjome dirbti principu gestas ir žodis (gestą versti į lietuvių kalbą), pamatėme, kad gestų kalba be galo turtinga.
– Kur galima rasti šį žodyną?
– Adresu www.unriis.lt.
