„Tai buvo valstybės vadovo sprendimas, atsižvelgiant į jo darbotvarkę ir būtinybę likti Rusijos Federacijoje“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po patvirtinimo, kad Balio saloje lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Šį nelengvą sprendimą priėmiau su savo komanda atidžiai apsvarstęs visus galimus „už“ ir „prieš“. Tiesą pasakius, kol kas nėra aišku ar mano dabartinio ATP reitingo pakaktų tam, kad patekčiau į Olimpiadą. Todėl ir nutarėme nesiblaškyti, o sutelkti visą dėmesį į tuo pačiu metu vyksiančius ATP turnyrus ir pasirengimą jiems“, – aiškina tenisininkas.

Anot jo, atsisakymą varžytis Olimpiadoje įtakojo ir globali su koronaviruso pandemija susijusi situacija. „Pandemija ir taip gerokai jaukia mano ir mano varžovų planus. Kai kurie turnyrai vis dar atšaukiami, kiti vyksta ypatingai sudėtingomis sąlygomis, taikant įvairius apribojimus.  Galiausiai ir taip tolima kelionė į Japoniją yra dar sudėtingesnė šiuo metu. Visa tai taip pat reikėjo įvertinti svarstant ar verta dalyvauti Olimpiadoje“.

Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas sako suprantantis ir palaikantis R. Berankio sprendimą.

„Suprantama, mes visi labai norėjome išvysti Ričardą svarbiausiame pasaulio sporto renginyje. Visgi jo argumentai skamba tikrai įtikinamai. Todėl man belieka palinkėti jam didelės sėkmės ir kuo daugiau pergalių likusioje sezono dalyje“.

Gruodžio 10 d. vyksiančioje iškilmingoje ceremoniją Stokholme B. Dylano nebus, nes jis turi kitų įsipareigojimų. Tačiau Nobelio fondas pirmadienį nurodė, kad dainų autorius ir muzikantas parašė „padėkos kalbą“, kurią per iškilmingą banketą Stokholmo rotušėje perskaitys dar nežinomas asmuo.

Be to, per Nobelio premijų įteikimo ceremoniją dainininkė Patti Smith (Pati Smit) atliks 75-mečio B. Dylano dainą „A Hard Rain's A-Gonna Fall“.

Nobelio fondo atstovė Annika Pontikis (Anika Pontikis) sakė, kad diplomas ir medalis B. Dylanui bus perduoti vėliau, tačiau tiksli data dar nėra nustatyta.

„Tai mano, kaip politiko, teisė ir pareiga kalbėti apie problemas mūsų šalyje“, – G. Wildersas rašo savo pareiškime ir kartoja kaltinimus, kad tai esąs „politinis teismas“.

„Nepasakiau nieko blogo“, – tvirtino jis.

Teismo procesas turi prasidėti pirmadienį. Šis kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas yra kaltinamas rasinės grupės įžeidimu ir rasinės neapykantos kurstymu savo komentarais apie Nyderlanduose gyvenančius marokiečius.

Per procesą Schipholio teisme, kuris turi trukti iki lapkričio 25-osios, daugiausia dėmesio bus skiriama komentarui, išsakytam per 2014 metų kovą įvykusį vietos valdžios rinkimų mitingą, kurio metu jis paklausė šalininkų, ar jie nori „mažiau, ar daugiau marokiečių savo mieste ir Nyderlanduose“.

Kai minia ėmė šaukti „Mažiau! Mažiau!“, G. Wildersas šypsodamasis atsakė: „Mes tai organizuosime.“

Tačiau penktadienį G. Wildersas sakė: „Šis teismo procesas yra politinis, jame bendradarbiauti aš atsisakau.“

G. Wildersas nurodė, kad savo gynybą patikės advokatų komandai, kuriai vadovauja teisininkas Geertas-Janas Knoopsas (Gertas Janas Knopsas), o pats verčiau „eis į darbą“ – parlamento sesijas Hagoje.

„Parodija, kad turiu stoti prieš teismą, nes pasakiau, kad reikia mažiau marokiečių“, – penktadienį sakė jis.

„Milijonai Olandijos piliečių (43 proc. gyventojų) nori mažiau marokiečių“, – pareiškė jis.

„Ne dėl to, kad nekęstų visų marokiečių ar norėtų visus juo (išsiųsti) iš šalies, o todėl, kad jie pavargo nuo nemalonumų ir siaubo, kuriuos kelia tiek daug marokiečių“, – sakė jis.

„Jei už kalbėjimą apie tai yra baudžiamą, tuomet Nyderlandai nebėra laisva šalis. (Tai) – diktatūra“, – pridūrė jis.

Be to, G. Wildersas apkaltino olandų teisėjus taikant dvejopus standartus, nes premjeras Markas Rutte (Markas Rutė), neseniai duodamas interviu televizijai, pareiškė, kad turkų kilmės piliečiai, kurie atsisako asimiliuotis, turėtų grįžti į savo kilmės šalis, o savo žodžius sustiprino keiksmažodžiu.

M. Rutte ir kiti politikai, kurie reiškė griežtas pažiūras dėl užsienietiškos kilmės Olandijos piliečių, „nėra persekiojami“, sakė G. Wildersas ir pridūrė: „Ir teisingai.“

„Tačiau žmonės nori, kad jį „nutildytų teismas“, – tvirtino G. Wildersas, kuris pažadėjo ir toliau sakyti tai, ką galvoja.

V. Putinas praeitą savaitę atšaukė vizitą, kurio metu turėjo dalyvauti katedros komplekso, taip pat apimančio dvasinį centrą ir mokyklą, iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kai Prancūzija griežtai sukritikavo Maskvos vykdomą bombardavimą Sirijoje.

Daugelį stebina naujasis statinys prie Senos upės Paryžiaus centre: penkiais didžiuliais paauksuotais kupolais papuošta katedra yra aiškiai matoma Šviesų miesto istorinėje širdyje.

Kaip pranešama, šis projektas taip pat kelia susirūpinimą Prancūzijos žvalgybos agentūroms, nes katedra yra arti vyriausybinių pastatų, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją.

V. Putinas užtikrino šiam projektui, kainavusiam per 100 mln. eurų, tvirtą finansinį ir politinį palaikymą. Katedra buvo pastatyta buvusiame valstybinės žemės sklype, kurį Maskva išpirko 2010 metais, kai Prancūzijai vadovavo prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

„Šį projektą galima sieti su tikinčiųjų poreikiais, bet jis tikriausiai (įgyvendina) Rusijos troškimą atidaryti kultūrinį ir religinį centrą Paryžiuje, nesusijusį su jos ambasada“, – naujienų agentūrai AFP sakė rašytojas ir ortodoksų dvasininkas Christophe'as Levalois (Kristofas Levalua).

V. Putinas palaiko glaudžius ryšius su įtakinga Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, o jos lyderis, patriarchas Kirilas, reikšdavo asmeninį palaikymą Kremliaus politikai – pavyzdžiui, karinei intervencijai Sirijoje.

Kirilas planuoja aplankyti Paryžių gruodžio 4 dieną ir pašventinti Šv. Trejybės katedrą. Jos interjerą planuojama baigti įrengti ateinančiais metais.

Kadangi V. Putinas atidarymo ceremonijoje trečiadienį nedalyvaus, jai vadovaus Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.

Keistas neaiškumas

Vis dėlto Prancūzijoje didėjanti ortodoksų bendruomenė, stiprinama imigracijos iš Rusijos, taip pat Artimųjų Rytų ir Balkanų, Kremliaus remiamą projektą vertina prieštaringai.

Paryžiuje jau yra viena ortodoksų katedra – Šv. Aleksandro Neviškio soboras – pastatyta rusų bendruomenės dar 1861 metais. Tačiau šis soboras yra pavaldus Stambulo, o ne Maskvos patriarchatui. Pastarasis yra laikomas labiau politizuotu.

Su Šv. Aleksandro Neviškio katedra susijęs istorikas Antoine'as Arjakovsky (Antuanas Aržakovskis) pabrėžė naujojo projekto „keistą ir problemišką neaiškumą“: jį finansuoja teoriškai sekuliari Rusijos valstybė, „supainiojanti religiją ir politiką už poros žingsnių nuo Eliziejaus rūmų (Prancūzijos prezidentūros) ir Užsienio reikalų ministerijos“.

Naujoji katedra atidaroma Prancūzijos ir Rusijos santykiams ne pačiu geriausiu metu. Šis projektas taip pat kelia rūpesčių prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui), Prancūzijoje vykstant įtemptiems nacionaliniams debatams dėl religijos vaidmens viešajame gyvenime – ypač po virtinės islamo ekstremistų atakų.

Praeitą savaitę vienoje išleistoje knygoje cituojami F. Hollande'o žodžiai, kad Prancūzijoje yra „problema dėl islamo“, nes musulmonų bendruomenei reikalingi savi maldos namai ir pripažinimas.

„Islamas kelia problemą ne todėl, kad savaime yra pavojinga religija, o dėl to, kad jis nori įsitvirtinti kaip religija respublikoje“, – valstybės vadovo pareiškimas cituojamas knygoje „Prezidentas neturėtų to sakyti“ (Un president ne devrait pas dire ca).

Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) penktadienį informavo, kad dopingo vartojimu įtariamai planetos rekordininkei, triskart Europos ir tiek pat pasaulio čempionei bei Londono olimpinei čempionei rusei Julijai Jefimovai uždraudė nuo sausio 21 dienos dalyvauti visose plaukimo varžybose, rašo 15 min.lt.

Tai reiškia, kad WADA organizacija jau pateikė savo išvadas dėl rusės dopingo vartojimo FINA ir ši neabejoja, kad sportininkei teks atsakyti už draudžiamų preparatų sporte vartojimą.

Kaip jau aiškėja, garsi Rusijos plaukikė į dopingo skandalą įsivėlė po to, kai ją, besitreniruojančią Los Andžele (JAV), patikrino Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) darbuotojai. Ji spalio pradžioje rengėsi Europos plaukimo čempionatui trumpuoju taku Danijoje ir šių metų kovoms pasaulio taurės varžybose.

Sausio 17-ąją atsirado žinių, kad J. Jefimova vartojo dopingą. Pati Rusijos plaukikė aiškino, kad vartojo maisto papildus, kuriuose galėjo būti draudžiamų preparatų.

Rusijos plaukimo sąjunga iškart prakalbo, kad 21 metų plaukikei bus skirta 2 metų diskvalifikacija ir ji, greičiausiai, negalės dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpiadoje. Sportininkė greičiausiai neteks visų medalių, iškovotų Europos čempionate Danijoje.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas boikotuoja žiemos olimpines žaidynes Sočyje ir kitų metų pradžioje nevyks į šį miestą Rusijoje.

Kaip rašo „Der Spiegel“, šitaip J. Gauckas apsisprendė protestuodamas prieš žmogaus teisių pažeidimus ir tyčiojimąsi iš opozicijos politikų. Žurnale pažymima, kad apie šį J. Gaucko sprendimą Rusijos vyriausybė buvo informuota praėjusią savaitę.

Pasak naujienų agentūros dpa, prezidento atstovė Ferdos Ferudastan sekmadienį patvirtino šį prezidento sprendimą.

J. Gauckas, tvirtai kritikuojantis žmogaus teisių būklę Rusijoje, dar nėra buvęs šioje šalyje nuo 2012 metų kovo, kai buvo išrinktas prezidentu. Anų metų liepą planuotas susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neįvyko, matyt, dėl darbų tvarkaraščio.

Beje, pernai J. Gauckas vyko į Londoną stebėti olimpinių ir parolimpinių žaidynių.