„Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams. Kol kas nėra galutinio sprendimo, bet tikrai tai planuojame“, – LRT radijui antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Ji taip pat žadėjo nuo sausio keisti tvarką, jog nedarbingumo išmokas tėvai gautų ir už namuose prižiūrimus darželinukus – šiuo metu tokios išmokos numatytos tik dėl 1-4 klasių moksleivių.

Jurgita Šiugždinienė

„Nuo sausio 1 dienos – taip, šiek tiek tvarką koreguosime“, – žadėjo ministrė.

Ji taip pat tikisi, kad savivaldybės skirs priedus už darbą karantino metu darželių auklėtojams, sakydama, kad tam „dauguma randa lėšų“.

Nuo sausio 1 dienos – taip, šiek tiek tvarką koreguosime.

„Manome, kad tikrai savivaldybės galėtų ir turėtų atrasti lėšų išmokėti premijoms“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

Vyriausybės sprendimu, nuo sausio 4-osios po atostogų grįžę pradinukai mokysis nuotoliniu būdu. J. Šiugždinienė žada grįžti prie šio klausimo anksčiau, „jei situacija gerės“.

Tokią Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė.

Ja siekiama užtikrinti socialines garantijas sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems medicinos įstaigų darbuotojams, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis. Siūloma numatyti, kad jie gautų tokio pat dydžio ligos išmokas nedarbingumo metu, kaip ir tie sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija.

Seimo narė P. Kuzmickienė sako, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis gauna 62,06 procento nuo bruto (80 procentų nuo neto) atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu.

Teikiamu įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams laikinojo nedarbingumo dėl priverstinės izoliacijos po kontakto vykdant profesinės veiklos funkcijas su sergančiuoju ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama išmoka būtų lygi 77,58 procento (nuo bruto, 100 proc. neto atlyginimo) išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

„Šie medikai, kurie buvo priversti izoliuotis, prieš tai stovėjo pirmose kovos su plintančiu koronaviruso COVID-19 gretose ir dirbo su ypač pavojinga užkrečiama liga sergančiais pacientais, mažų mažiausiai yra verti pagarbos ir tokios pat atlyginimo kompensacijos, kurią gauna gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija“, – teigia P. Kuzmickienė.

"Sodrai" neįtiko

Lukrecija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad kovo viduryje, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, nuvykus į šeimos kliniką jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes moteris augina mažametę dukrą, lankančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, veikiančią dienos centro principu, kur sudaryta sutartis su fiziniu asmeniu, dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą.

Pagal tokio pobūdžio sutartį esą įsipareigojama vaikus lavinti remiantis ikimokyklinio ugdymo programa bei sudaryti galimybes tenkinti jų saviraiškos poreikius.

"Pagal esamą tvarką šeimos klinikoje man buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už pirmąsias dvi savaites kovo mėnesio nedarbingumo išmoką gavau. Nė nenumaniau, kad dėl to gali kilti kokių nors problemų. Kitos dalies išmokos taip ir nesulaukusi, ėmiau mąstyti, kas blogai? Gal darbdavys už mane nesumokėjo kokių mokesčių, o gal šiuo metu labai daug laukiančiųjų, todėl nesuspėjama išmokėti pinigų laiku? Išsiunčiau užklausą "Sodrai", – atviravo kaunietė.

Kitą dieną Lukrecija sakė sulaukusi "Sodros" atstovų skambučio, kurio metu jai buvo pažerta daugybė klausimų, pavyzdžiui, kodėl dukra ėjo į darželį, nors jai dar nebuvo dvejų metų. Tada moteris sakė paaiškinusi, kad neseniai gavo netikėtą darbo pasiūlymą, o kadangi vietos valstybiniame darželyje savo atžalai dar nebuvo gavusi, sudarė sutartį su jau minėtu darželiu, veikiančiu dienos centro principu, kurį dukra sėkmingai lankė nuo sausio.

"Tada manęs paklausė: "Kas tai per darželis? Kodėl nematome, kad vaikas jį lanko? Ar galėtumėte atsiųsti sutartį?" Pasakiau, žinoma, kad galiu. Taip ir padariau. Tačiau kitą dieną jutau nerimą, todėl paskambinau į "Sodrą" pasiteirauti, ar atstovai gavo mano siųstą sutartį. Man pasakė, kad sutartį gavo, tačiau į ją esą dar reikės pasigilinti, nes, "Sodros" darbuotojų teigimu, darželis, į kurį leidžiu savo dukrą, nėra darželis, nes neturi juridinio statuso", – niuansus vardijo mažametės mama.

Labai keista, kad valstybė taip klasifikuoja darželius. Kodėl mūsiškio veikla per karantiną taip pat buvo sustabdyta, jei tai – ne darželis?

Neguodžiantys pavyzdžiai

Ji užsiminė rankų nenuleidusi ir į "Sodrą" pasiteirauti, gal jau yra priimtas dėl jos sprendimas, kitą dieną skambinusi vėl. "Man pasakė: "Jūs nežinote? Atsakymas neigiamas." Paklausiau, kaip suprasti, – neigiamas, juk aš negavau jokio pranešimo, kad nedarbingumo išmokos man nebus mokamos. Tada specialistė, patikrinusi informaciją pagal asmens kodą, pasakė, kad vis dėlto oficialus sprendimas dėl mano atvejo dar nepriimtas, tačiau pabrėžė, kad, esant analogiškoms situacijoms, sprendimai dėl išmokų mokėjimo buvo neigiami", – pasakojo Lukrecija.

Moteris užsiminė, kad su ja bendravusios "Sodros" specialistės pasiteiravusi, kada bus priimtas oficialus jos atvejo sprendimas, nes šiuo metu ji nežino, kaip elgtis toliau – nutraukti nedarbingumą ar jį tęsti, nes jei išmokos nebus mokamos, ji patiria finansinių nuostolių. Kaunietė teigė išgirdusi naujas detales – esą dabar vykdomas šeimos klinikos, kurioje jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, patikrinimas.

Ieško kabliukų?

"Tada "Sodros" specialistės paklausiau, kodėl tikrinama mano šeimos klinika, jei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas? Be to, mano dukra per šį laikotarpį sirgo ir mes ten lankėmės. Sudvejojusi tarstelėjau, kad tikriausiai tokiu būdu "Sodra" ieško kabliukų, kad galėtų man nesumokėti nedarbingumo išmokos. Ji man atsakė: "Na, taip." Šis teiginys mane tiesiog šokiravo, buvau apstulbusi, kad pati "Sodros" darbuotoja tai patvirtino. Nebeturėjau ką pasakyti. Jokiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose nebuvo parašyta, kad darželiai, kokiu nors būdu bus klasifikuojami, o mūsų darželis nebus priskirtas darželiui ir dėl to aš negausiu išmokos", – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Pasak jos, tokiu pagrindu veikiančių darželių-dienos centrų, kuriuose nedidelėmis grupėmis ugdomi mažamečiai, Lietuvoje yra gausu, tačiau, kaip spėja kaunietė, pastarosios įstaigos neturi darželio statuso.

"Sodrai" užkliuvo darželio, kurį lanko dukra, statusas, nes sutartis sudaryta su asmeniu, teikiančiu ikimokyklinio ugdymo paslaugas pagal individualią veiklą. Jokiose Vyriausybės atmintinėse nebuvo parašyta, kad nedarbingumo pažymėjimai bus išduodami tik tiems tėvams, kurių vaikai lanko valstybinius arba privačius darželius. To nežinojo net gydytojai. Manęs tiesiog paklausė: "Ar dukra lanko darželį?" Pasakiau, kad lanko, nes mes turime sutartį, viskas yra oficialu. Labai keista, kad valstybė taip klasifikuoja darželius. Kodėl mūsiškio veikla per karantiną taip pat buvo sustabdyta, jei tai – ne darželis?" – svarstė Lukrecija ir pabrėžė, kad nuo kovo pabaigos iki dabar, gegužei perkopus į antrą pusę, moteris daugiau negavo jokios nedarbingumo išmokos.

Sulaukė blogos žinios

Praėjus kelioms dienoms po pokalbio redakcijos žurnalistus pasiekė pašnekovės žinia. Ji sakė sulaukusi Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Kauno skyriaus sprendimo, kuriuo nusprendžiama neskirti kaunietei ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo kovo 30 iki gegužės 1 dienos.

Dokumente rašoma, kad taip nuspręsta dėl to, kad Lukrecija esą šeimos gydytojui pateikė klaidingą informaciją, jog jos dukra lanko priešmokyklinę (ikimokyklinę) ugdymo įstaigą, uždarytą įvedus COVID-19 plitimą ribojantį režimą.

"Taip išeina, kad kompensuoja tik tiems, kas lanko valstybinius ir privačius darželius. Žinoma, aš kovosiu iki galo. Vien jau tai, kad sprendimas suformuluotas taip, kad aš esą pateikiau klaidingą informaciją, jog mano dukra lanko darželį, nes, pasak jų, nelanko. Taip nepaliksiu. Jau konsultavausi su teisininku", – ryžto nestokodama kalbėjo pašnekovė pridurdama, jog sprendimą skųs.

Skiriama ne visada

Dėl kaunietei nutikusios situacijos ir iki šiol finansinę gerovę gaubiančios nežinios "Kauno diena" teiravosi "Sodros" atstovų. Pasak Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, teisės aktai numato galimybę mokėti ligos išmokas tėvams atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, jeigu ugdymo ar nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centrai – aut. past.) uždaryti dėl karantino.

Jis pabrėžė, kad, norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam, t.y. tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą ir būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

"Sprendimas skirti išmoką arba neskirti priimamas per 10 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu pažymėjimas buvo pratęstas, per 10 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui, jei yra gauti visi reikiami dokumentai ir duomenys. Priėmus sprendimą, gyventojas apie jį informuojamas per asmeninę "Sodros" paskyrą gyventojui. Paaiškėjus, kad išmokos skirti nėra pagrindo, ji neskiriama, net jeigu išduotas nedarbingumo pažymėjimas", – niuansus vardijo pašnekovas.

Registro reikšmė

Gilindamasi į kaunietei Lukrecijai iškilusią problemą dėl to, kad, kaip jau minėta, "Sodrai" neaiškumų sukėlė ugdymo įstaigos, į kurią moteris veda savo dukrą, statusas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė pabrėžė, kad tai, ar vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą (vaiko negalios atvejais – aut. past.), įrodo atitinkamos programos mokymosi sutartis.

"Tačiau mokymosi sutartis gali būti sudaroma tik tarp vaiko atstovų ir švietimo teikėjo. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas, nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. Tokie švietimo teikėjai registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR). Taigi jeigu įstaigos ar fizinio asmens nėra šiame registre, net jeigu ir sudaryta ugdymo sutartis, nelaikoma, kad vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą. Tai reiškia, kad "Sodra" teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus", – akcentavo pašnekovė.

Inicijuos pakeitimus

Vis dėlto, kaip paaiškėjo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka inicijuos įstatymo pakeitimus, kad karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaikus iki 7 metų, būtų galima skirti nedarbingumą ir ligos išmoką, neatsižvelgus į švietimo teikėjo registraciją ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Dėl pradinio ir specialiojo ugdymo nuostatos liktų tos pačios.

"Keičiant nuostatas būtų peržiūrimi karantino metu priimti sprendimai dėl tėvų, kurie kreipėsi ligos išmokos, bet gavo neigiamą atsakymą, nes vedė vaikus į įstaigas, kurios nėra registruoti švietimo teikėjai. Pabrėžtina, kad tokie keitimai galiotų tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir baigtųsi atšaukus bent vieną iš jų", – sakė E.Samoškaitė.

Pasak premjero, tokia galimybė tikrai bus iki gegužės 18-osios, kai atidaromi darželiai, bet tikriausiai bus tęsiama ir toliau.

„Bent jau iki šitos dienos (gegužės 18-os) tai tikrai, o vėliau žiūrėsime, darbo režimai ir toliau bus įvairūs, juo labiau, kad ir grįžimas į darželius nėra toks, kad visi vaikai vienu metu sugrįžtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Bent jau iki šitos dienos (gegužės 18-os) tai tikrai, o vėliau žiūrėsime.

„Jeigu tos alternatyvos bus, ir galimybės tėvams dirbti nuotoliniu būdu, vaikus prižiūrėti namuose, mes tikrai turėsime pratęsti, kad būtų galimos alternatyvos ir pasirinkimas, tame tarpe ir nedarbingumo“, – teigė S. Skvernelis.

Anot jo, kai bus sprendimai keisti esamą tvarką, bus įvardintos ir naujos sąlygos gauti nedarbingumą vaikų priežiūrai, bet „kol kas pokyčių čia nėra“.

Pagal dabartinį reguliavimą, ligos išmoką darželinukus ir pradinukus prižiūrintys tėvai gali gauti viso karantino laikotarpiu. Karantinas šalyje įvestas kovo 16 dieną ir yra pratęstas iki gegužės 31 dienos.

Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių.