Išmaniosios apyrankės ir laikrodžiai. Prieš dvidešimt metų buvo pristatyti pirmieji išmanūs įrenginiai, rodantys sportininko judėjimo greitį, įveiktą distanciją, sudegintas kalorijas ir žingsnius. Tiesa, jie buvo labai nepatogūs. Prieš dešimt metų „Samsung“ ir „Sony“ pristatė pirmus išmaniuosius laikrodžius ir jau tada jie tapo karščiausia rinkos naujiena. Dabar žengiame į laikotarpį, kuomet dėvimi įrenginiai tampa ne tik pagalbinėmis priemonėmis aktyviam gyvenimui, bet ir atlieka sveikatos stebėjimo ar net gyvybės gelbėjimo funkciją.

Naujosios technologijos geba sekti kraujo prisotinimą deguonimi, širdies permušimus, matuoti kūno temperatūrą, kraujo spaudimą ar užrašyti kardiogramą. Išmaniųjų apyrankių ar laikrodžių kaupiami duomenys taip pat gali būti pritaikomi dabartinėje medicinos praktikoje. Pavyzdžiui, apsilankius pas gydytoją ir pateikus stebėjimų rezultatus gali būti koreguojamas jums skiriamas gydymas. Kai kuriuose įrenginiuose, pavyzdžiui „Apple Watch“, taip pat plėtojama ir pagalbos iškvietimo funkcija, kuomet įrenginys aptinka nukritimą arba autoįvykį ir pats paskambina pagalbos numeriu.

Galvos raiščiai. Kuriami įrenginiai neapsiriboja vien išmaniosiomis apyrankėmis ar laikrodžiais. Pavyzdžiui, „Alphabeat“ pristatė galvos raištį, kuris matuoja sportininkų smegenų bangas ir parenka muziką, kuri padeda susitelkti ir efektyviau siekti rezultatų.

Išmanus žiedas. „Evie Rings“ sukūrė moterų sveikatos stebėjimui skirtą žiedą, kuris atlieka kvėpavimo, širdies darbo, odos temperatūros pokyčių ir kitus matavimus, o taip pat seka fizinį aktyvumą ir įvertina miego kokybę. Stilingas aksesuaras seka rodiklius, susijusius su moterų sveikata: ovuliaciją ir kitus mėnesinių ciklo simptomus. Žiedas yra reguliuojamo dydžio, todėl tiks bet kuriai moteriai.

Šlapimo analizatorius. „Withings U-Scan“ šlapimo analizatorius sukurtas taip, kad nedelsiant išanalizuotų organizmo elementų pusiausvyrą. Prietaisas stebi ir aptinka daugybę šlapime randamų biologinių elementų, todėl ši informacija yra labai naudinga medikams, kurie, išanalizavę rezultatus, gali pateikti įžvalgų apie asmens sveikatą. Technologija išsiskiria savo gebėjimu namų sąlygomis analizuoti šlapimą ir nustatyti galimas ligas ar infekcijas. Unitazo viduje įstatomas įrenginys su keičiamomis kasetėmis, kurios iškart pateikia informaciją apie organizmo pokyčius.

Kasdienybėje jau naudojami išmanieji įrenginiai nuolat tobulinami tam, kad veiktų ekosistemoje ir galėtų dalintis informacija tarpusavyje, o algoritmai išanalizuotų visą sveikatos rodiklių informaciją. Ateityje – nauji įrenginiai ir aplikacijos, kurios gebės nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. JAV veikiantis „Nacionalinis sveikatos institutas“ vysto programėlę, kuri ligą gebės nustatyti tiesiog iš balso. Londono „Vėžio tyrimų institutas“ pacientų labui pasitelkė dirbtinį intelektą, kuris išanalizuoja algoritmus ir nusako vaistų veiksmingumą konkrečiam pacientui. Ateitis nuteikia optimistiškai, tačiau svarbu suprasti, kad nors technologijos ir gali padėti nustatyti rizikas sveikatai, tačiau galutinį sprendimą dėl gydymo reikėtų patikėti sveikatos priežiūros specialistams.

COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas keičia daugelio šalies gyventojų kasdienybę: mažiau judame, daugiau valgome, dėl to neretai ir prasčiau išsimiegame. Būtent dėl to kyla grėsmė širdžiai, tad šiuo metu jai turime skirti ypatingą dėmesį.

Visų pirma, „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė pataria, nors šiuo metu šalyje karantinas, judėjimo – namuose ar saugiai lauke, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo privalome laikytis. Jei mūsų dienotvarkė bus harmoninga, bent kiek pabūsime gryname ore, pajudėsime, neabejotinai miegas bus geresnis. Taip atsidėkosime visam kūnui, o ypač širdžiai.

Kada kreiptis į gydytoją?

„Camelia“ vaistininkė sako, kad nors ir ne dažnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukusiam pacientui ir papasakojusiam apie užklupusius negalavimus, primigtinai pasiūloma kreiptis į šeimos gydytoją ar net ieškoti skubios medikų pagalbos.

„Visais atvejais pacientams suteikiame pirmąją pagalbą, tačiau, jei įvardijamas spaudimas krūtinės plote, sunkumas, dusulys, rekomenduojame kreiptis į gydytojus“, – sako V. Bečelytė.

Vaistininkai pagal paciento negalavimus gali pasiūlyti vaistinius preparatus, maisto papildus, pakonsultuoti.

Dažniau matuojasi kraujospūdį

„Camelia“ vaistinėje taip pat yra galimybė nemokamai pasimatuoti kraujo spaudimą, vaistininkas būtinai pakomentuos rodiklius ir patars, ką daryti.

„Pastebime, kada karantino metu daugiau pacientų ateina pasimatuoti kraujo spaudimo“, – pasakoja vaistininkė ir priduria, kad pastaruoju metu dažniau šios paslaugos teiraujasi ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės.

„Dirbantis ar studijuojantis jaunimas dėl streso, įtampos skundžiasi sunkumu širdies plote, galvos svaigimu, skausmu. Tokiu atveju pirmiausia jiems patariame pailsėti, gerai išsimiegoti, vartoti pakankamai vandens, vengti streso, pajudėti, pabūti gryname ore“, – sako V. Bečelytė.

Kaip padėti širdžiai?

„Camelia“ vaistininkė sako, kad jauniems žmonėms, neturintiems rimtų problemų, dažniausiai padeda natūralios priemonės, kokybiškas poilsis, ramybė. Vyresniems žmonėms, kurie jau serga širdies ar kraujagyslių ligomis, būtina nuolatinė priežiūra.

„Tokie asmenys privalo laikytis iki šiol gautais šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymais, nuosekliai vartoti paskirtus vaistus.

Širdies ar kraujagyslių ligomis jau sergantys asmenys turi kasdien, o kai kuriais atvejais per dieną net kelis kartus, pasimatuoti kraujo spaudimą ir jį fiksuoti“, – pataria V. Bečelytė ir priduria, jog neabejotinai kasdien turi būti laikomasi sveikos mitybos, pagal galimybes reikėtų užsiimti fizine veikla, vengti streso.

„Net jei šiuo metu ir yra karantinas, negalima vengti vizitų pas gydytojus, jei to reikia. Širdies ligomis sergantiems asmenims būtina sekti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti kraujo krešėjimo tyrimą“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė.

Būtina prevencija

Jau daugelį metų Lietuvos gyventojų pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Vaistininkė V. Bečelytė mano, kad tiek daug sergama širdies ligomis dėl per vėlyvos prevencijos.

„Imtis prevencinių veiksmų – sveikos mitybos, judėjimo, žalingų įpročių atsisakymo, streso valdymo – reikia nuo pat jaunystės. Deja, dažniausiai susirūpinama savo sveikata tada, kai jau jaučiami tam tikri negalavimai, – sako „Camelia“ vaistininkė. – Pradėti rūpintis sulaukus 40 ar 50 metų kartais gali būti per vėlu, statistika rodo, kad infarktą šiais laikais patiria net ir 30-mečiai. Tad rūpinkimės savo ir kitų sveikata!“.

2019 m. nustatytos 366 profesinės ligos, tai yra kone 30 proc. mažiau nei per pastaruosius penkerius metus (pvz., 2017 m. nustatytos 536 profesinės ligos).

Dažniausiai profesinės ligos diagnozuojamos apdirbamosios gamybos, statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojams. Šiuose sektoriuose nustatyti trys ketvirtadaliai visų 2014-2019 m. diagnozuotų profesinių ligų.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei  pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos Sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja. Pažymėtina, kad būtent labiausiai (apie 40 proc.) sumažėjo ausų ligų, sukeliamų didelio triukšmo darbe.

Ir toliau lieka dominuoti krovinių tvarkymo, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos susirgimai, kurie sudaro 62 proc. visų profesinių ligų per pastaruosius penkerius metus.

Profesinėmis ligomis sergančių asmenų skaičius taip pat sumažėjo 32 proc. (nuo 278 asmenų 2014 m. iki 189 asmenų 2019 m.).

Darbuotojai per ilgus darbo metus įgyja ne po vieną profesinę ligą, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus priešpensinio (55–64 metų) amžiaus. Klasikinis profesinės ligos pavyzdys – priešpensinio amžiaus arba jau išėjęs į pensiją vairuotojas, kuris vairavo sunkvežimį, ekskavatorių ar traktorių ir kelis dešimtmečius kasdien, po daugelį valandų praleido triukšmingoje kabinoje.

Vis dar dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims. 2019 m. moterims teko 32 proc., vyrams – 68 proc. visų profesinių ligų. Taip yra dėl vyraujančių transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriaus darbų, kuriuose reikia didelės fizinės ištvermės. Pastebima, kad per 2014–2019 m. moterims nustatomų profesinių ligų skaičius mažėja ne taip sparčiai kaip vyrams, pvz., nuo  2017 m. iki 2019 m. moterims nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo 9 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vyrams  nustatytų profesinių ligų skaičius sumažėjo net  39 proc.

Dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuojami įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams bei kvalifikuotiems darbininkams, gerokai rečiau – specialistams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.

Lietuvoje daugiausia nustatomos tos ligos, kurios yra išsivystę per 30–40 metų, kai žmonės ilgus metus kontaktavo su kenksmingu veiksniu. VDI specialistų teigimu, mažėjant konvejerinio darbo didelėse apdirbamosios pramonės įmonėse ir daugėjant smulkių gamybinių įmonių, ryškėja nauji profesinių ligų veiksniai. Įvairesnis darbas mažose įmonėse sumažino monotonijos, triukšmo ir vibracijos sukeltų ligų, tačiau šiose įmonėse naudojama mažiau įvairios technikos, todėl daug darbų atliekama rankomis, pvz., arbatžolių pakavimas, ekologinių produktų gamyba ir fasavimas.

Profesinės ligos pasitaiko ir gana naujų specialybių darbuotojams, pvz., dirbantiesiems skambučių centruose nustatomi balso stygų uždegimai, anksčiau varginę tik mokytojus. Taip pat pastebima, kad jaunesniems žmonėms nustatoma daugiau rankų sąnarių užgedimų. Tai lemia šiuolaikinės kompiuterizuotos darbo vietos.

Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per daugelį metų, VDI ragina darbdavius ieškoti priemonių ir būdų, kaip nuolat mažinti profesines ligas sukeliančius veiksnius, įtraukti darbuotojus į profesinės rizikos vertinimą, su jais aptariant  rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, jų veiksmingumą.

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasakojo, kad ilgasis Velykų savaitgalis neišsiskyrė iškvietimų skaičiumi.

Besiskundžiančių įvairiais negalavimais buvo maždaug tiek pat kaip ir paprastomis dienomis – vidutiniškai apie 100 per parą.

Anot N.Dambrauskienės, didžiąją dalį besikreipusiųjų kamavo tradicinės šventinės bėdos. Klaipėdiečiai skundėsi pilvo skausmais, apsinuodijimu alkoholiu.

Į pagalbą medikai skubėjo ir psichikos sutrikimų varginamiems žmonėms. Rimtų negalavimų patyrė cukriniu diabetu sergantys klaipėdiečiai.

"Jie neatsižvelgė, kad gausiai valgys, nepadidino insulino kiekio ir juos ištiko koma", – pasakojo pavaduotoja.

Velykų rytą vyresnio amžiaus žmonėms rūpesčių sukėlė iškritęs sniegas. Pasak N.Dambrauskienės, į bažnyčias skubėję senjorai neįvertino slidžios šaligatvių dangos, griuvo ir susitrenkė galūnes.

"Traumų sekmadienio rytą buvo daugiau nei įprastai, bet tai nebuvo masinis reiškinys", – atkreipė dėmesį pavaduotoja.

Greitosios pagalbos medikai šventinį savaitgalį gaivino keturis žmones. Du iš jų pavyko išvaduoti iš mirties nagų. Jie buvo pristatyti į ligoninių reanimacijos skyrius. Dar dviejų atgaivinti nepavyko.

Vieno atvejo metu pagalba buvo teikiama narkotikais apsinuodijusiam žmogui.

Tačiau dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje svarbu nepamiršti, jog vykstama į svetimą šalį ir iš anksto pagalvoti apie galimas sveikatos problemas, kurios kitu atveju gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų

Draudikų sukaupti duomenys rodo, kad trumpų kelionių metu dažniausiai medicininės pagalbos prireikia dėl apsinuodijimo maistu arba nekokybišku vandeniu, vabzdžių įkandimų ar eismo įvykių metu patirtų sužalojimų.

„Jeigu keliaujant po Europą prireikia medikų pagalbos, gydymo kainos įprastai svyruoja nuo 200 iki 700 eurų. Tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms šios sumos gali smarkiai išaugti. Esame užfiksavę atvejį, kuomet per savaitgalio kelionę klientė, paslydusi ant ką tik išplautų grindų, patyrė rankos lūžį. Gydymo išlaidos tuomet siekė net 2 tūkst. eurų“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Pasak jo, sunegalavus ar patyrus traumą per savaitgalio išvyką, gydytojų paslaugos brangiausiai gali atsieiti tokiose šalyse, kaip Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija ar Švedija.

Šias ir kitas šalis lankantiems keliautojams saugumo pojūtį dažnai padeda užsitikrinti Europos sveikatos draudimo kortelė. Tačiau, kaip pastebi M. Balinskas, svarbu atkreipti dėmesį, kad ji nebūtinai užtikrina visą reikiamą pagalbą: „Pavyzdžiui, nėra padengiamos repatrijavimo išlaidos, kurios priklausomai nuo sveikatos problemų gali siekti nuo 500 iki 10 tūkst. eurų.“

Norėdami išvengti nemalonumų ir netikėtų išlaidų išvykos metu, keliautojai dažniausiai renkasi standartinį draudimo liudijimą – nutikus nelaimei jis užtikrina būtiną pagalbą bei atlygina užsienyje suteiktos medicininės pagalbos ir transportavimo į ligoninę išlaidas. Lietuvos gyventojai kelionių draudimo paslaugą jau gali įsigyti ne tik internetu, bet ir aktyvuoti ją naudodamiesi mobiluoju ryšiu.

Uždegimas praeina savaime

Ausų uždegimas – dažna liga, be to, neretai praeinanti savaime, LRT RADIJUI sako J. Byčkova. Anot jos, ūminis vidurinės ausies uždegimas – vidurinės ausies gleivinės uždegimas, kuriam esant, už būgnelio kaupiasi skystis ar pūliai: „Būgnelis parausta, sustorėja, kartais išsipučia ar net pratrūksta. Vienas pagrindinių ligos simptomų – staigus ir stiprus skausmas, atsirandantis naktį.“

Kaip teigia gydytoja, maži vaikai skausmo nusakyti negali, tad jie būna neramūs ir dirglūs. „Sutrinka miegas, apetitas. Kūdikiai bando trinti ausį, galvą į pagalvę, sukinėja galvą. Žinoma, jei ligos eiga sunkesnė, atsiranda karščiavimas“, – aiškina pašnekovė.

J. Byčkova tikina, kad ausų uždegimas dažniausiai prasideda nuo slogos, kai mikroorganizmai per klausomąjį vamzdį iš nosiaryklės patenka į ausį: „Vaikų klausomasis vamzdis trumpesnis, platesnis, silpniau funkcionuoja, todėl infekcija iš nosies į ausį pereina dažniau. Be to, mažų vaiku imunitetas dar nesubrendęs.“

Neigia mitą, kad susergama perpūtus vėjui

Tai, kad ausų uždegimu susergama vėjui perpūtus ausis, pasak gydytojos, yra mitas. „Atvirkščiai, vaikų grūdinimas gali sumažinti riziką susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, galinčią komplikuotis į ausų uždegimą“, – teigia specialistė.

Ausų uždegimu, anot J. Byčkovos, dažniau serga neišnešioti vaikai, taip pat – patiriantys pasyvų rūkymą, gimę su nesuaugusiu gomuriu, Dauno sindromu arba tie, kurių tėvai vaikystėje sirgdavo ausų uždegimu.

Gydytojos tvirtinimu, įrodyta, kad yra genų, lemiančių paveldėtą polinkį sirgti ausų uždegimu: „Jei kūdikis susirgo ausų uždegimu, tai gali kartotis, ypač jei vienas iš tėvų vaikystėje tuo dažnai sirgdavo.“

Pirmiausia – laukimo ir stebėjimo taktika

J. Byčkova aiškina, kad pirmoji pagalba, atsiradus staigiam ausies skausmui, – duoti vaistų nuo skausmo ir uždegimo. „Ne ausų lašų, o vaistų nuo skausmo. Skaudančią ausį taip pat galima šiltai aprišti ar trumpam uždėti šiltą kompresą. Ausų lašus galima naudoti tik paskyrus gydytojui, tai pagalbinė priemonė“, – teigia specialistė.

Anot gydytojos, svarbiausia gydyti slogą, kuri – pagrindinė uždegimo priežastis: „Jei vaikas karščiuoja, jam reikia duoti daugiau skysčių. Jei būklė negerėja, būtina važiuoti pas gydytojus. Ausų uždegimą nustato ir šeimos gydytojas, ir vaikų ligų gydytojas, ir gydytojas otorinolaringologas.“

Jei vaikui daugiau nei dveji metai, sako J. Byčkova, ir ausų uždegimas nėra sunkus, 80 proc. atvejų jis praeina savaime, be antibiotikų. „Tokiu atveju skiriama laukimo ir stebėjimo taktika. Tėvams paaiškinama, kad, atsiradus pavojingiems simptomams, būklei negerėjant, reikia kreiptis pakartotinai. Tuomet galima naudoti antibiotikus“, – aiškina pašnekovė.

Antibiotikai, pasak gydytojos, skiriami iškart, kai suserga kūdikiai arba maži vaikai iki dvejų metų, kai uždegimo požymiai labai intensyvūs arba tai – pasikartojantis ausų uždegimas. Taip pat atveju, jei vaikas turi įgimtą imunodeficitą ir yra didelė rizika išsivystyti komplikacijoms.

Netradicinių priemonių siūlo vengti

J. Byčkova pataria tėvams nenaudoti įvairių netradicinių priemonių, tokių kaip zuikių taukai, žvakės ir pan.: „Tėvai galvoja, kad tai padeda, bet jei liga vidutinio ar lengvo sunkumo, ji praeina ir savaime. Naudojant tokias priemones galima pažeisti išorinę ausį ir būgnelį, tuomet pasekmės bus didesnės.“

Anot gydytojos, su tėvais daug kalbama apie racionalų antibiotikų vartojimą, didžioji dalis jų nepageidauja. „Tačiau kartais bijoma grėsmingų bakterinių komplikacijų, pavyzdžiui, meningokokinės infekcijos. Neturint galimybės pas gydytoją atvykti pakartotinai arba atlikti specifinį tyrimą, juntamas spaudimas rinktis antibiotikus“, – aiškina J. Byčkova.

Susidūrus su ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kaip sako pašnekovė, laikomasi trijų tipų strategijos: „Tai antibiotikų skyrimo uždelsimas, skyrimas nedelsiant arba neskyrimas visiškai.“