"Kad ir kaip man bebūtų sunku apie tai kalbėti, privalau su jumis pasidalinti savo skausmu vardan jūsų ir jūsų šeimos gerovės. Netekau šeimos nario. Žaibiškai, skaudžiai, matant didžiulę jos dviejų bemiegių parų agoniją. Ji kovojo iki pat paskutinės minutės, iki paskutinio atodūsio neišleido nė garso, visomis įmanomomis išgalėmis stengėsi mums padėti ją pagydyti, bet jos išgelbėti niekas nebegalėjo", – socialiniame tinkle rašė M. Ryškutė.
Vienerių metų grynaveislis vokiečių aviganis Aira pas ją atklydo prieš dvylika metų. Netrukus šuo tapo neatskiriamu šeimos nariu.
Lemtingu tapo balandžio 13-tosios vakarinis pasivaikščiojimas. Tą penktadienio vakarą Monika, jos mama ir šuo nuvyko pasivaikščioti prie Kauno pilies.
"Tiek penktadienio vakarą grįžusi iš pasivaikščiojimo, tiek visą šeštadienį mūsų Aira buvo tokia pati, kaip visada – linksma, guvi, tik kiek nuvargusi nuo ilgesnio, nei jai įprasta, pasivaikščiojimo – vangokai kėlėsi iš savo guolio, nuo nuovargio nemikliai judindama savo senas, pavargusias kojas, tačiau jos būsena buvo visiškai įprasta ir mums pažįstama – niekas nekėlė blogo įtarimo apie šuns sveikatą iki pat sekmadienio", – pasakojo M. Ryškutė.
Sekmadienio rytą augintinis nesikėlė iš vietos, kad ir kaip bebuvo raginama. Tai buvo pirmas rimtas signalas, kad kažkas yra negerai, prisimena mergina. Iš guolio šuo beveik nepakilo visą dieną.
Aira, kaip pasakojo jos šeimininkė, sukarščiavo iki 40 laipsnių temperatūros, tapo dar vangesnė, sutriko jos koordinacija. "Nuvykus į budinčią veterinarijos kliniką buvo atlikti kraujo ir kepenų fermentų tyrimai, kurie nerodė jokio specifinio susirgimo. Airai buvo suleista nuskausminamųjų ir nuspręsta palaukti sekančio ryto – galbūt pasitvirtins erkių sukeliamos infekcinės ligos įtarimas", – eigą vardijo kaunietė.
Šuniui pradėjus vemti sukrešėjusiu krauju, veterinaras merginai tarstelėjo, kad greičiausiai pasitvirtins erkių pernešamos babeziozės diagnozė.
Būkite atidūs, saugokite bei mylėkite vieni kitus, o pastebėję blogai besielgiančius neignoruokite jų veiksmų – praneškite, perspėkite vieni kitus, sudrausminkite blogai besielgiantį.
"Mano vargšas šuo vėmė krauju visą pirmadienio naktį, o paryčiais pradėjo vemti šviežiu, kartu su atsiskyrusia skrandžio gleivine. Mūsų Aira praktiškai nebepaėjo, tačiau ji suprato, kad mes ruošiamės kuo greičiau ją gabenti į veterinarijos kliniką ir ji į ją nuėjo pati, visiškai svirduliuodama, tačiau savom kojom. Iki šiol galiu sunkiai tuo patikėti", – rašė M. Ryškutė.
Pirmadienio rytą klinikoje Airai buvo pakartotinai atlikti kraujo tyrimai. Babeziozės diagnozė buvo atmesta.
Pradėti lašinti skysčiai, duota vaistų nuo pykinimo bei paskirtas rentgeno tyrimas, kurio metu jos skrandyje nebuvo rasta jokių prarytų svetimkūnių, tačiau buvo matomas didelis, atoniškas, išsiplėtęs skrandis, nurodė šeimininkė.
Anot jos, Aira kuo toliau, tuo labiau tapo dezorientuota, o pirmadienio vakarą ūmiai pakito jos kvėpavimas, tapo labai sunkus ir netolygus. "Visą šį negalavimų laikotarpį ji labai tankiai lekavo, tačiau tą vakarą jos kvėpavimas virto gilia agonija", – vertino M. Ryškutė.
Kaip ji pasakojo, dėl šuns būklės buvo konsultuotasi su keliais specialistais. "Išgirdę mūsų pasakojamus simptomus ir atmetę visų atliktų tyrimų nepasitvirtinusias versijas, klausė vieno ir to paties klausimo: „O ar jūsų aplinkoje nėra žmonių, galinčių nunuodyti šunį?“ Žinoma, kad ne – ji gyveno tik namie, visada buvo kruopščiai prižiūrima, jei vaikščiojant ką ilgiau pauostydavo – tempdavom šalin, jei ką pačiupdavo į burną, radinys iškart būdavo išplėšiamas iš nasrų – mūsų šuo kiekviename žingsnyje buvo akylai stebimas ir saugojamas", – teigė kaunietė, augintinį slaugiusi iki paskutinės jos minutės. Su keturkoju jai teko atsisveikinti antradienį.
"Nemoku paaiškinti, ką išgyvenau ir ką išgyvenu iki šiol. Tai yra toks nesuvokiamas skausmas, tokia baisi tragedija netekti tokio draugo... {...} Taip ir liko neaišku, kodėl mūsų Aira mirė, tačiau dabar daugybė įtarimų pasitvirtina ir kuo toliau, tuo darosi šiurpiau ir sunkiau susitaikyti su mūsų Airos netektimi", – rašė M. Ryškutė.
Netrukus jos akis užkliuvo už žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio apie Eigulių rajone išmėtytus „skanėstus“ šunim, impregnuotus žiurkių nuodais.
Mergina taip pat prisiklausė gandų, jog Kauno Ąžuolyno parke taipogi rasta primėtytų žiurkių nuodų, apie piktus gyvūnų prekių parduotuvių, veterinarijos vaistinės klientus, ieškančius nuodų.
"Būkite atidūs, saugokite bei mylėkite vieni kitus, o pastebėję blogai besielgiančius neignoruokite jų veiksmų – praneškite, perspėkite vieni kitus, sudrausminkite blogai besielgiantį. Tik aktyviai reaguodami į blogą veiksmą galime jį sustabdyti, nuo jo apsaugoti save ir kitus bei blogą paversti geru. Kad ir kaip viskas baigėsi, nuoširdžiai dėkojame visiems už supratingumą ir visapusišką pagalbą, o abiems veterinarijos klinikoms už nepriekaištingą darbą, intensyvią priežiūrą ir didžiulį rūpestį", – rašė kaunietė.
Socialinių tinklų vartotojai jautriai sureagavo į šią istoriją, komentaruose ėmė dalytis ir savo skaudžiomis patirtimis. "Pati esu netekusi dviejų katinukų, kurie išėjo gerokai per anksti labai panašiomis aplinkybėmis – vienas vienerių, kitas trejų metų. Jie taip pat buvo mielumo įsikūnijimai, atsargūs, protingi, geri žmonėms ir kitiems gyvūnams. Tačiau ir vienas, ir kitas (skirtingi periodai) vieną dieną nei iš šio, nei iš to pradėjo ūmiai vemti, prarado koordinaciją ir galiausiai net ir po gydytojų pastangų išgelbėti, mirė. Vienintelė gydytojų versija – ūmus apsinuodijimas antifrizu arba žiurkių nuodais", – rašė viena komentatorių ir pridūrė, kad "skaudžiausia tokiais momentais, kad nepagautas – ne vagis ir tiesiog nėra, ką kaltinti".
Veterinarijos klinikos "Rumina" veterinarijos gydytoja Kristina, bandžiusi padėti Monikos augintiniui, puikiai pamena šią istoriją. Ji patvirtino, kad šuns išgelbėti nepavyko.
"Tai tikrai nebuvo apsinuodijimas žiurknuodžiais. Atlikome kraujo tyrimą ir šis variantas buvo atmestas", – portalui kaunodiena.lt sakė veterinarijos gydytoja. Ji teigė, kad panašu, jog kažkas, dėl ko sunegalavo gyvūnas, į jo organizmą pateko per skrandį – tyrimai parodė, kad pastarasis buvo sudirgintas.
Veterinarijos gydytoja teigė, kad nepaisant gydymo metu atliktų tyrimų negalavimų priežastys liko neaiškios. Savininkė netekusi augintinio, anot jos, tikslios mirties priežasties nebesiaiškino.
