Įslaptintas laivo savininkas
Byloje, kuri išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme, tiek laivo savininko, tiek paties laivo pavadinimas ir duomenys įslaptinti, nors pati byla ir vieša. Taip gali būti daroma, jei laivo savininkas yra privatus asmuo arba net ir juridinis asmuo, kuris teismo prašė viešai neskelbti duomenų ir teismas su tuo sutiko.
Bet kuriuo atveju aišku, kad laivas, kuris stovi prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančių krantinių, jai yra tarsi rakštis. Byloje įvardinta, kad krantinių nuomininkas yra valstybės kapitalo įmonė. Bet koks infrastruktūros turtas uoste priklauso tik valstybės valdomai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Laivas greičiausiai yra koks nors prastokos išvaizdos, gerokai aprūdijęs, bet jo pašalinti Uosto direkcija daugelį metų buvo nepajėgi.
Nors neįvardinta, bet greičiausiai Uosto direkcija ir kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti dar 2004 m. sausį sudarytą sutartį neribotą laiką prie Mažųjų žvejybinių laivų prieplaukos krantinių laikyti laivą.
Dėl jo stovėjimo prie uosto krantinės yra susidariusi per 2 tūkst. eurų skola, nesumokėta per 890 eurų rinkliavų. Prašyta priteisti ir delspinigius, palūkanas. Jei laivas per nurodytą laiką nebūtų pašalintas nuo krantinės, prašyta teismo leisti jį supjaustyti į metalo laužą ir sumokėti uostui skolą, bylinėjimosi išlaidas.
Laivas skendo ir degė
Tokia apleistų laivų pašalinimo iš uosto procedūra būtų įprasta. Gal ji tokia ir naudojama šalinant pavojų keliančius laivus iš uosto? Įveikti teisiškai pasikausčiusio laivo savininko Mažųjų žvejybinių laivų prieplaukos krantinių nuomotojui ilgą laiką nepavyko.
Aštuoniolika metų neeksploatuojamo laivo patraukti nuo krantinių Klaipėdos uosto turto nuomininkė neturėjo galimybių.
Uosto direkcija dar 2018 m. bandė pakeisti 2004 m. sausį sudarytą sutartį. Naujoje sutartyje buvo numatyta, kad uosto krantinių nuomotojas vienašališkai galintis nutraukti laivo laikymo sutartį. Tą leidžiančios daryti Klaipėdos uosto laivybos taisyklės ir Lietuvos saugios laivybos reikalavimai. Juo labiau kad net nuo 2005 m. laivas nenaudojamas, nuo 2008 m. fiksuojami pažeidimai dėl laivo būklės, saugios laivybos pažeidimo ir įvairių incidentų.
Užfiksuota, kad 2008 m. sausį dėl susikaupusio vandens skendo laivo galas, 2010 m. rugpjūtį laive kilo gaisras. Dėl laivo nepriežiūros ne kartą buvo baustas laivo savininko bendrovės vadovas.
Laivo savininkas naujos krantinių nuomos sutarties 2018 m. nepasirašė. Laivas kaip buvo uosto rakštimi, taip ir liko. 2020 m. rugpjūtį jame kilo dar vienas gaisras.
Pašalinti apleisto laivo iš uosto nepavykdavo dar ir todėl, kad jo savininkas nuolat ir tvarkingai mokėjo nuomos pinigus už krantinę. Ir dabar skola esanti nedidelė, ji susidariusi todėl, kad žvejybos laivams ribojama žvejyba. Kitaip tariant, yra susidariusios laikinos sąlygos, kurios gali būti išspręstos. Būdavo įprasta, kad dėl 2–3 tūkst. eurų sumos laivai nepjaustomi ir iš laivo savininko neatiminėjami.
Krantinių savininkui pareikalavus, kad laivas būtų supjaustytas į metalo laužą, pasigirdo savininko atstovo aiškinimas, kad laivas esantis itin vertingas. Mat laivas yra statytas 1958 m., atitinka jūriniam paveldui taikomus reikalavimus. Laivo sunaikinimas neva turėtų neigiamos įtakos Lietuvos žvejybos istorijai ir atminimui.
Teismai – uosto pusėje
Nepaisant to, Klaipėdos apylinkės teismas uosto krantinių nuomotojo skundą tenkino, konstatavo, kad jis nuomotojui esantis žalingas. Priimta teismo nuostata priteisti visas nesumokėtas skolas, palūkanas ir delspinigius. To nepadarius per 21 dieną, numatyta, kad laivą galima supjaustyti į metalo laužą, bent jau toks reikalavimas neprieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes laivas 18 metų yra neeksploatuojamas, o jo kitaip patraukti nuo krantinių uosto turto nuomininkė neturinti galimybių.
Teismas numatė ir tai, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. krantinių nuomos sutartis būtų nutraukta.
Klaipėdos apygardos teismas po apeliacinio skundo 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą – nepakeitė nė vieno jo punkto.
Akcentuota, kad uosto kapitono nurodymai dėl laivų laikymo prie krantinių yra privalomi visiems taip, kaip numatyta Lietuvos laivybos taisyklių reikalavimuose. Netinkamai laikius laivą prie krantinių, jo savininkas šias taisykles neva buvo pažeidęs. Nurodyti ir konkretūs pažeidimai: laivas laikytas be įgulos, su netvarkingais mechanizmais, be triumų dangčių, išdaužytais liukais, be tinkamų švartavimo lynų, su neapšviestu trapu naktį, prie kurio nebuvo uždėtas tinklas. Jis kėlęs pavojų aplinkiniams laivams, gadinęs uosto įvaizdį, nes jame buvę šiukšlių, sumestos padangos, surūdiję falšbortai.
Nei Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, nei Klaipėdos apygardos teismo nutartis dar nėra galutiniai, jie gali būti skundžiami. Reikėtų „geležinių“ argumentų, kad būtų įrodyta, jog nuo 2005 m. nenaudojamas ir neeksploatuojamas laivas toliau „puoštų“ Klaipėdos uosto žvejybos laivų krantines.
